Šio straipsnio antroje dalyje pateikiamas litvinizmo retransliatoriuje "Naša niva" paskelbto straipsnio vertimas. Jame litvinistai mėgina šmeižti Žilviną Svitojų ir kitus lietuvius, atvykusius į šį Vilniuje organizuotą Lietuvos nedraugų šabašą.
Vaikinai juodais drabužiais ir klausimai apie LDK kunigaikščių tautybę. Kaip Vladimiras Orlovas visgi pasirodė Vilniuje
Dabartinis rašytojo Vladimiro Orlovo vizitas Vilniuje prasidėjo skandalu. Susitikimas su juo vos nebuvo atšauktas dėl "dalies Lietuvos visuomenės nuogąstavimų": Orlovas yra "pagrindinis lituanizmo ideologas". Paskutinę akimirką susitikimas buvo perkeltas į kitą vietą. Štai kaip jis vyko.
Susitikimas " Pilyje" (vieta, kurioje įsikūrusi organizacija "Dapamoga") prasidėjo vėluojant 20 minučių. Ne visi svečiai žinojo apie renginio atidėjimą, o "Pilį" Vilniaus miegamajame rajone rasti nelengva.
Susirinko apie 40 žiūrovų. Kol buvo likę laiko, žmonės aptarinėjo susitikimo atidėjimą ir svarstė, ar tarp susirinkusiųjų yra lietuvių - gal kas nors atėjo pasiklausyti "pagrindinio litvinizmo ideologo", kaip buvo vadinamas Vladimiras Orlovas?
Pats "ideologas" buvo atvykęs ir visai neatrodė grėsmingai, tačiau buvo akivaizdžiai įsitempęs dėl į save nukreipto dėmesio. O dėmesio buvo, nes nedidelė "Pilies" salė buvo pilna žurnalistų, ir, sprendžiant iš kalbos, ne tik baltarusių. Atvyko ir Žilvinas Svitojus, lietuvių aktyvistas ir tinklaraštininkas, pastaruoju metu išgarsėjęs savo pasisakymais prieš "litvinizmą" (be kita ko, ir prieš Orlovą).
Susitikimą pradėjo "Dapamogi" vadovė Natalija Kollegova. Ji kalbėjo lietuviškai su vertimu į baltarusių kalbą. Po to žodį tarė Rustis Komuntavičius, Lietuvos istorikas, kuris neradikalųjį litvinizmą laiko ne grėsme Lietuvai, o galimybe suartinti Baltarusiją su Vakarais, ir švelnia retorika bandė šiek tiek sušvelninti ore tvyrančią įtampą.
Žinoma, susitikime dalyvavo ir Jaroslavas Ivaniukas, Vladimiro Orlovo knygas leidžiančio ir rašytojo kelionę po Baltijos šalis organizuojančio fondo "Kamunikat" direktorius.
Savo kalbos pradžioje Vladimiras tarė keletą žodžių apie Lietuvą: "Nuo studijų metų myliu Lietuvą. Esu daug verčiamas į lietuvių kalbą, didžiuojuosi galėdamas bendradarbiauti su Lietuvos istorikais, tuo pačiu Rustu Komuntavičiumi.
Šimtametė Lietuvos ir Baltarusijos istorija yra didžiulis mūsų turtas, o jos įsisąmoninimas - galingas ginklas Lietuvos ir Baltarusijos konfrontacijoje su Rusijos pasaulio ideologija. Ši ideologija siekia įtikinti baltarusius ir ukrainiečius, kad jie nėra Europos tautos, o mūsų istorija tam prieštarauja."
Iš pradžių įtemptai, o paskui vis labiau degančiomis akimis Orlovas pasakojo apie tai, kaip Baltarusija ėjo į Valios dieną - pačią pirmąją, 1918 m.: apie Kalinovskio sukilimą, Ignatą Hrynievickį, "Naša Doli" ir "Naša Niva", Romaną Skirmuntą, Pirmojo pasaulinio karo pradžią ir galiausiai apie Baltarusijos Liaudies Respublikos paskelbimą.
Muzikantas, Vladimiro sūnus Romanas Orlovas susitikime atliko keletą dainų. O paskui žodį vėl tarė rašytojas, pasakodamas apie savo knygas ir juokaudamas. Jie nekalbėjo apie lietuvių kalbą ir lituanistiką, bet kalbėjosi apie poeziją. Orlovas skaitė savo eilėraščius ir dalijosi asmeniniais:
"Yra daugybė apibrėžimų, kas yra istorija. Man patinka istoriko Jules'io Michelet apibrėžimas, kad istorija yra prisikėlimas. Čia [knygoje] bandau prikelti 1863 m. sukilėlius ir mūsų lotynų poetą Nikolajų Gusovskį, "Stumbrų giesmės" autorių, ir Napoleoną Bonapartą 1812 m. įvykiuose bei išsiuntime į Šventosios Elenos salą, o tarp mano herojų yra ir Ignotas Hrynevickis".
Po antrosios muzikinės pauzės kilo klausimų. Pirmasis klausė jaunas lietuvis, kuris sakė, kad yra perskaitęs kelias Orlovo knygas ir Genadijaus Saganovičiaus veikalą "Dešimt Baltarusijos istorijos šimtmečių". Vaikinas paklausė apie vienoje iš Orlovo knygų esančią frazę: 1387 m. Vilnius buvo pirmasis Baltarusijos miestas, priėmęs Magdeburgo teisę, tačiau kokia Baltarusija buvo XIV a.?
Orlovas kreipėsi į Komuntavičių paramos, bet pasisakė pats: "Knyga parašyta bendraautorystėje, bet tai reiškė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestą, tada mūsų bendrą miestą - ir baltarusių, ir lietuvių. Tai yra bendra žinia. Niekada nekėliau klausimo, kieno miestas yra Vilnius, ir nepriskirkite man ir mano bendraautoriui to, ko nėra."
Organizatoriai prašė užduoti klausimus susitikimo tema, t. y. apie BPR, tačiau sulaukė klausimų apie ką kita - kokios tautybės buvo LDK kunigaikščiai ir kas yra litvinai. Svečiai lietuviai, tarp kurių buvo ir keli juodai apsirengę jaunuoliai, susikaupę gaudė kiekvieną kalbėtojų žodį. Atrodė, tarsi jie būtų kartu atėję į susitikimą.
Aktyvistas Žilvinas Svitojus, vilkintis juodą striukę su ukrainietiška trispalve ir užrašu Qirim (Krymas) ir Ukraina, taip pat pateikė klausimą ne apie BNR: kodėl, jūsų nuomone, šiuolaikinė Lietuva turėtų būti atskirta nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės? Savo klausimui jis pasirinko ukrainiečių kalbą. O tada paklausė, kodėl Baltarusijos politikai (nenurodė kokie) Lietuvą vadina Letuva, ir, nepatenkintas atsakymo pradžia, išėjo iš salės.
 |
| Žilvinas Svitojus. Iliustracijos nuotrauka: Lietuvos tinklaraštininko "Facebook" puslapis. |
Tada pasigirdo Orlovo šūksniai ir raginimai neleisti, kad rusų pasaulis mus suskaldytų. Viskas baigėsi tuo, kad vienas iš lietuvių svečių paprašė Orlovo būti tiksliu ir perduoti tai baltarusių istorikams, o Orlovas savo ruožtu paprašė lietuvių pusės būti objektyviais.
Galiausiai susirinkusieji buvo pakviesti nusipirkti rašytojo knygų, ir auditorija pradėjo skirstytis. Pirmajame "Pilies" aukšte, netoli išėjimo, sėdėjo Žilvinas Svitojus, ir atrodė, kad vyras yra labai prislėgtos būsenos. "Naša Niva" paklausė jo apie susitikimo įspūdžius - jis suprato baltarusiškai, bet atsakė ukrainietiškai: "Kokios buvo mano mintys [apie Vladimirą Orlovą], jos liko tos pačios. Daugiau nieko negirdėjau. Jis negalėjo atsakyti į visus klausimus kaip normalus žmogus. Mano įspūdžiai šiaip sau".
Kovo 21 d. "Naša niva" rašė, kad "Vilniaus baltarusių kultūros ir bendruomenės centras informavo apie atšauktą susitikimą su baltarusių rašytoju Vladimiru Orlovu Vilniuje. Pasak pranešimo, "susitikimas neįvyks, nes dalis lietuvių bendruomenės susirūpinusi, kad į Vilnių atvyksta "pagrindinis litvinizmo ideologas"".
Ko gi išsigando ši Lietuvos istorijos vagių šutvė?
"Organizatoriai nusprendė atšaukti susitikimą po to, kai Lietuvos tinklaraštininkas Žilvinas Svitojus socialiniame tinkle "Facebook" paskelbė įrašą, kuriame pavadino Orlovą "pagrindiniu litvinizmo ideologu". Įrašas sulaukė didelio Ž. Svitojaus bendraminčių dėmesio, po juo pasirodė grasinančių komentarų, dėl to Baltarusių kultūros ir bendruomenės centras Vilniuje padarė išvadą, kad "negalime garantuoti nei Orlovo, nei mūsų saugumo", - rašoma "Naša Niva".
Litvinizmo nuodus šis "pagrindinis litvinizmo ideologas" skleidė ne tik Lietuvos sostinėje.
"Naša niva" apie tai rašo:
"Dabartinės Valios dienos išvakarėse Vladimiras Orlovas keliauja po Baltijos šalis ir Suomiją. Susitikimų ciklo "Nasustrach Dni Voli" metu Vladimiras Orlovas pasakoja apie Baltarusijos Liaudies Respublikos istoriją ir pristato savo knygas "Imeny Svaboda", "Nezalezhnasts - geta...", "Aichyna" ir kitus populiarius leidinius, kurie buvo išleisti fondo Kamunikat.org dėka. Kovo 20 ir 21 d. jis surengė susitikimus Klaipėdoje ir Kaune, kovo 22 d. turėjo įvykti dabar jau atšauktas susitikimas Vilniuje, o kovo 23, 24 ir 25 d. jį turėjo priimti atitinkamai Ryga, Talinas ir Helsinkis".
P.S. Litvinizmo ideologo V.Orlovo vizitas į Vilnių sutapo su lietuvių visuomenę šokiravusios "egzorcistų" skulptūros, nesuderintos su Vilniaus valdžia, atidengimu.
Iš kur toks Lietuvos valdančiųjų vištakumas? Ši skulptūra yra litvinizmo ideologijos simbolis. Prie jos išsirikiavę saliutavo litvinistine ideologija apkrėstas baltarusių jaunimas. Video apie šį renginį yra "Lietuvos Ryto" publikacijoje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą