Gediminas Jakavonis straipsnyje "Lietuvos valstybės degradacija", paskelbtame dienraštyje "Respublika" rašo, kad per nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo 1 milijonu. "Kažkada, kai mūsų dar buvo 3,5 mln., prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas kalbėjo, kad valstybė turėtų problemų, jei atvykėlių į mūsų šalį skaičius pasiektų 100 tūkstančių. Dabar jų, nekalbančių lietuviškai, mūsuose jau daugiau kaip 200 tūkstančių."
Vilniuje jau dominuoja rusų kalba, kaip mano vaikystės laikais, kaip šeštame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Mano nuomone, tai pati didžiausia grėsmė nacionaliniam saugumui, kuomet iš valstybės sostinės Vilniaus yra praktiškai išstumta titulinės valstybės nacijos kalba.
Minėtame "Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime" yra rašoma:
Baltarusijos režimo grėsmių suvokimas lemia intensyvią žvalgybos veiklą prieš Lietuvą. Šiai veiklai vykdyti Baltarusijos žvalgyba naudojasi iš Lietuvos į Baltarusiją vykstančių asmenų apklausomis pasienyje, taip pat didėjančia baltarusių diaspora Lietuvoje. Naudodamos bauginimo priemones, Baltarusijos žvalgybos tarnybos siekia verbuoti ir Lietuvos diplomatinės atstovybės Baltarusijoje darbuotojus.
Baltarusijos režimo grėsmių suvokimas lemia itin intensyvią žvalgybos tarnybų veiklą prieš Lietuvą – tam naudojama ir didėjanti baltarusių diaspora Baltarusijos režimas pagrindine grėsme laiko Vakarų valstybių ryšius su Baltarusijos demokratinėmis jėgomis, joms teikiamą paramą, Ukrainoje ginkluotosiose pajėgose kariaujančius baltarusius.
Siekdamos apsaugoti valdantįjį režimą Baltarusijos žvalgybos tarnybos plėtė žvalgybos veiklą užsienio valstybėse ir stiprino kontržvalgybinį režimą šalies viduje. Lietuva dėl joje įsikūrusių Baltarusijos opozicijos organizacijų ir sparčiai didėjančios baltarusių bendruomenės yra vienas svarbiausių Baltarusijos žvalgybos taikinių, veikla prieš Lietuvą šiuo metu yra itin intensyvi.
Lietuvoje baltarusių diasporą sudaro daugiau nei 60 tūkst. Baltarusijos piliečių, per metus ji padidėja apie 15,5 tūkst. asmenų. Baltarusių diasporą Lietuvoje sudaro po 2020 m. neteisėtų Baltarusijos prezidento rinkimų iš šalies pasitraukę Baltarusijos piliečiai, persekiojami režimo – politinės opozicijos ir įvairių nevyriausybinių organizacijų nariai, paramos fondų darbuotojai, nepriklausomos baltarusiškos žiniasklaidos žurnalistai, taip pat ir ekonominiai migrantai – dirbti į Lietuvą iki 2020 m. ir vėliau atvykę įvairios kvalifikacijos darbuotojai.
Didėjanti baltarusių diaspora Lietuvoje suteikia Baltarusijos žvalgybos tarnyboms galimybę rasti verbuoti tinkamų taikinių. Grėsmę Lietuvos nacionalinio saugumo interesams kelia į Lietuvą atvykę Baltarusijos piliečiai, ( skaičiai iš pateikiamos diegramos: 2022 01 01 31028 tūkst., 2023 01 01 48804 tūkst., 2024 01 01 62167 tūkst.), kurių ryšys su Baltarusijos žvalgyba nėra nutrūkęs.
Be to, Baltarusijos žvalgybos tarnybos naudojasi Lietuvoje gyvenančiais savo šalies piliečiais, kurie anksčiau yra dirbę valstybės institucijose. Galimybių tokiai tarnybų veiklai sudaro šių tarnybų naudojama agentų verbavimo Baltarusijos valstybės institucijose, strateginiuose objektuose ir Ginkluotosiose pajėgose sistema. Pastaruoju metu taip pat fiksuojama tendencija, kai Baltarusijos žvalgybos darbuotojai kontaktus su baltarusių diasporos atstovais Lietuvoje mezga, siekia juos atnaujinti ir verbuoja nuotoliniu būdu šiuolaikinėmis komunikacijos priemonėmis. Baltarusijos žvalgybos tarnybos siekia pasinaudoti baltarusių diasporos atstovais Lietuvoje žvalgybos informacijai apie Lietuvą ir jos institucijas, Baltarusijos demokratinę opoziciją ir pačią baltarusių diasporą rinkti.
Baltarusių diasporos Lietuvoje didėjimas, be kontržvalgybinių grėsmių, kelia ir kitų rizikų. Tarp šios diasporos atstovų yra radikalias politines ideologijas propaguojančių asmenų. Atgarsio Lietuvos informacinėje erdvėje sulaukia litvinizmo – radikalios baltarusių šovinizmo atšakos – sekėjų vieši pareiškimai. Šie asmenys neigia Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę valdžiusių kunigaikščių baltišką kilmę ir kvestionuoja Vilniaus krašto priklausomybę Lietuvos Respublikai. Dalis Lietuvoje gyvenančių litvinizmo sekėjų aktyviai skleidžia savo ideologines nuostatas socialiniuose tinkluose. Platesnis šių nuostatų paplitimas baltarusių diasporoje Lietuvoje kenktų jų integracijai į šalies visuomenę, skatintų etninės įtampos augimą. Baltarusijos režimas naudojasi litvinizmu, panaudodamas informacines atakas siekia skatinti priešpriešą tarp į Lietuvą atvykusių baltarusių ir Lietuvos gyventojų.
Žvalgybos duomenimis, Baltarusijos žvalgyba veiklai prieš Lietuvą intensyviai naudojasi iš Lietuvos į Baltarusiją vykstančių asmenų apklausomis pasienyje, kurios 2023 m. pasiekė didžiausią intensyvumą nuo karo Ukrainoje pradžios. Nors pasienyje atliekamų apklausų pirminis tikslas yra užkardyti neva iš Lietuvos kylančias grėsmes Baltarusijos režimui, jomis taip pat naudojamasi žvalgybos informacijai apie Lietuvą rinkti ir asmenims, kurie turi galimybių Lietuvoje vykdyti žvalgybos veiklą, nustatyti. Pasienyje žvalgybos darbuotojai tikrina asmenų mobiliuosius įrenginius, kompiuterius, ieško kontaktų, socialinių tinklų paskyrų, fotografijų. Baltarusijos žvalgybos tarnybos per apklausas ir patikras renka informaciją apie Lietuvos gyventojų kelionių į Baltarusiją tikslus, politines pažiūras, darbovietes, bando išsiaiškinti ryšius su Lietuvos sienos apsaugos, kariuomenės, teisėsaugos ir žvalgybos pareigūnais. Baltarusijos žvalgyba siekia nustatyti į Baltarusiją iš Lietuvos atvykstančius buvusius ir esamus valstybės ir savivaldybių tarnautojus, teismų ir vidaus reikalų sistemos pareigūnus ir darbuotojus, kariškius, verslininkus, strateginių įmonių darbuotojus, žurnalistus ir neteisėtą veiklą vykdančius asmenis. Nustatę asmenis, galinčius teikti Baltarusijos žvalgybos tarnyboms aktualią informaciją ar vykdyti kitas užduotis, ieško galimybių juos verbuoti. Jei tokie asmenys nesutinka bendradarbiauti su Baltarusijos žvalgyba, jų atžvilgiu gali būti naudojamas psichologinis spaudimas ir šantažas, pasinaudojant ar inscenizuojant eismo įvykius, įstatymų, vizų taisyklių ar sienos kirtimo procedūrų pažeidimus.
Taip Baltarusijos žvalgybos darbuotojai siekia įbauginti teisiniu persekiojimu ir priversti iš Lietuvos į Baltarusiją atvykusius asmenis bendradarbiauti. Pastaruoju metu fiksuojami itin agresyvūs Baltarusijos žvalgybos veiksmai prieš Lietuvos diplomatinės atstovybės Baltarusijoje darbuotojus. Žvalgybos tarnybos stebi Lietuvos ambasados Baltarusijoje darbuotojus ir renka duomenis apie jų ryšius, įpročius ar juos kompromituoti galinčią informaciją. Darbuotojai susiduria su bauginimu, tam pasitelkiama Baltarusijos žvalgybos surinkta informacija ir administracinės priemonės. Tokių Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiksmų tikslas – verbuoti Lietuvos diplomatinės atstovybės darbuotojus, priversti juos veikti prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
Žvalgybos vertinimu, Baltarusijos režimo interpretacija, kad jam grėsmes neva kelia Lietuva ir kitos kaimyninės NATO šalys, yra svarbiausias veiksnys, lemiantis intensyvią Baltarusijos žvalgybos veiklą prieš Lietuvą. Labai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje žvalgybos tarnybų veikla prieš Lietuvą, jos piliečius Baltarusijoje ir Lietuvoje įsikūrusią Baltarusijos diasporą išliks intensyvi. Tikėtina, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos naudosis sparčiai didėjančios baltarusių diasporos atstovais žvalgybos informacijai Lietuvoje rinkti.
Baltarusijos žvalgyba taip pat naudosis situacija, kai Lietuvos piliečiai vyksta į Baltarusiją asmeniniais, turizmo ar kitais tikslais. Suaktyvėjusi Baltarusijos žvalgybos tarnybų veikla pasienyje kelia grėsmę į šią valstybę vykstantiems Lietuvos gyventojams, todėl Lietuvos žvalgyba ragina nevykti į Baltarusiją.
2023 m. antrojoje pusėje Lietuvoje sulaikyti keli Lietuvos piliečiai, įtariami ben dradarbiavimu su Baltarusijos žvalgybos institucija. Jiems pareikšti įtarimai pagal LR baudžiamojo kodekso 119 straipsnio 2 dalį (šnipinėjimas). Sulaikyti asmenys, labai tikėtina, vykdydami Baltarusijos žvalgybos institucijos užduotis už atlygį rinko ir perdavė užsakovui surinktą informaciją. Nė vienas iš minimų asmenų neturėjo leidimo dirbti su įslaptinta informacija, su tokia informacija nedirbo ir neturėjo galimybės jos rinkti. Nors šių asmenų rinkta ir perduota informacija apie šalies ypatingos svarbos infrastruktūrą ir karinius objektus buvo neįslaptinta, šie duomenys padėjo Baltarusijos nedemokratinio režimo atstovams vykdyti veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos valstybę.
Labai tikėtina, kad Lietuvos piliečių užsienio žvalgybos institucijoms perduota informacija yra reikalinga tiek Baltarusijos, tiek Rusijos ginkluotosioms pajėgoms ruošiant potencialios karinės agresijos prieš kaimynines valstybes planus. Išoriškai ramus Baltarusijos fasadas slepia besitęsiančią represijų prieš gyventojus politiką Trečiaisiais Rusijos karo prieš Ukrainą metais Baltarusijos režimas išlaiko šalies kontrolę ir stabilią šalies ekonomiką.
Suvaldyti ir mažinti tarptautinių sankcijų
Baltarusijai poveikį A. Lukašenka sugeba daugiausia dėl Kremliaus teikiamos finansinės ir ekonominės paramos. A. Lukašenkos režimas baigia reformuoti šalies politinę sistemą. 2024 m. vasario 25 d. Bendros rinkimų dienos metu išrinkti parlamento nariai ir vietos valdžios atstovai. Per ateinančius mėnesius turi būti suformuota nauja institucija – Visos Baltarusijos nacionalinis susirinkimas.
2023 m. Baltarusijos režimas ėmėsi politinių partijų ribojimų. Perregistruojant visas politines partijas šalyje paliktos veikti tik trys režimui palankios – Baltarusijos komunistų, Liberaldemokratų ir Respublikinė darbo ir teisingumo – partijos. Taip pat įkurta nauja, tikėtina, pagrindine prorežimine partija turinti tapti „Belaja Rus“.
Tikėtina, kad registruotoms politinėms partijoms bus leidžiama oponuoti viena kitai, taip sudarant demokratinio proceso ir pokyčių iliuziją. Realybėje visos tikros opozicinės politinės partijos yra likviduotos, jų nariai persekiojami arba įkalinti.
Tęsiasi ir jau įprastomis tapusios represijos prieš gyventojus. Žmogaus teises ginančių organizacijų duomenimis, Baltarusijoje kali apie pusantro tūkstančio politinių kalinių. Tai žurnalistai, verslininkai, buvusių kandidatų į prezidentus politinių kampanijų aktyvistai, 2020 m. protestų prieš A. Lukašenkos režimą dalyviai, kuriems iškeltos politiškai motyvuotos baudžiamosios bylos. Kiti gyventojai gauna administracines nuobaudas ar yra sulaikomi laikinai. Baltarusijos gyventojai vis dar persekiojami dėl dalyvavimo 2020 m. protestuose prieš A. Lukašenką, taip pat dėl bet kokio demonstruojamo palaikymo opoziciniam turiniui, net socialiniuose tinkluose. (...)
Svetlana Tichanovskaja ignoruoja Lietuvos saugumo problemas ir meluoja dėl litvinizmo
LNK kovo 6 d. LNK žinių laidoje buvo rodomas siužetas apie tai, kaip Lietuvą internete niekinusiam baltarusiui panaikintas leidimas gyventi mūsų šalyje.
Anonse rašoma: "Lietuvą internete niekinęs baltarusis greičiausiai kraustysis namo: migracijos departamentas panaikino jo leidimą gyventi mūsų šalyje. Lietuvai stebint kaip niekada didelį užsieniečių antplūdį, valdžia ruošiasi migracijos kontrolei. Žadama griežtinti įdarbinimo sąlygas, paprasčiau naikinti išduotus leidimus Lietuvoje gyventi, rengiamos ir kvotos."
Į VSD ataskaitą sureagavusi Cichanouskaja meluoja: "litvinizmas neegzistuoja baltarusių galvose"
LRT.lt rašoma: "Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pareiškė, kad nuo režimo bėgantys baltarusiai neturėtų būti išnaudojami Lietuvos institucijų politiniame gyvenime."
Ponia Tichanovskaja meluoja, litvinizmas neatsiejamas jos apsišaukėlių "vyriausybės" atributas, pradedant pavogtu Lietuvos herbu "Vytimi" ir baigiant Aušros vartais, apie kuriuos giedama S.Tichanovskajos pseudo valstybės himne, pavogta lietuvių tautos istorija.
Kas S.Tichanovskaja išlaiko?
https://www.youtube.com/watch?v=3_1pJh4LUoQ
BNS: "Žvalgybai įspėjus apie baltarusių grėsmes, S.Cichanouskaja prašo to neišnaudoti politikai"
Pranešime rašoma:
„Norėčiau, kad Lietuvos valdžia ir slaptosios tarnybos nenaudotų baltarusių gedulo ir skausmo politiniame gyvenime. Mes laukiame ir ieškome solidarumo, mokame didžiulę kainą už savo laisvę ir nepriklausomybę. Norėčiau, kad lietuviai visų pirma tai suprastų“, – sakė S. Cichanouskaja.
„Aišku, kad Lietuvos žvalgyba turi nustatyti tuos asmenis, kurie gali dirbti KGB. Bet aš labai abejoju, kad tokių žmonių yra daug“, – pridūrė ji.
„Iš savo pusės, mes darome viską, ką galime, kad padėtume Lietuvos slaptosioms tarnyboms rasti tokius žmones“, – tvirtino ji.
„Kurie pabėgo nuo represijų, jie negali sugrįžti atgal, bet yra daug, kurie atvyko čia dirbti, bet jie turi šeimas, vaikus likusius Baltarusijoje. Aišku, jie turi turėti galimybę keliauti. Abejoju, kad dauguma tų, kurie turi humanitarinį leidimą (gyventi Lietuvoje – BNS), keliauja“, – pasakojo Baltarusijos opozicijos lyderė.
Apie garsiąją Olgą Korač, per 7 gyvenimo Lietuvoje metus nesugebėjusią nei kelių žodžių išmokti Lietuviškai rašoma:
"Vasarį LNK žinios skelbė, kad su Rusijos žvalgyba siejama ir dėl to prieglobsčio Lietuvoje negavusi Baltarusijos aktyvistė, organizacijos „Mano namai“ vadovė Olga Karač tapo Baltarusijos opozicijos Koordinavimo tarybos nare.
Visgi S. Cichanouskaja tikina, kad O. Karač yra ne Koordinavimo tarybos narė, o priklauso „platesnei žmonių grupei“. Paklausta, ar neprieštarauja, kad prie Baltarusijos opozicijos prisideda su Kremliaus žvalgyba siejamas asmuo, S. Cichanouskaja tikino paliekanti Lietuvos institucijoms įvertinti O. Karač veiksmus.
„Aš noriu tikėti, kad šitas žmogus nori pokyčių Baltarusijoje, demokratinių pokyčių ir mūsų valstybės nepriklausomybės. Aš negaliu būti atsakinga už įrankius, kuriuos ji pasirinko“, – sakė Tichanovskaja, gyvenanti jau tris metus už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus, bet per tą laiką neišmokusi nei kelių padėkos žodžių lietuviškai.
Pernai rugpjūtį Migracijos departamentas nusprendė nesuteikti O. Karač prieglobsčio, nes Valstybės saugumo departamento (VSD) teigimu, jos gyvenimas Lietuvoje kelia grėsmę nacionaliniam saugumui dėl ryšių su Rusijos žvalgyba.
Migracijos departamento sprendimu organizacijos „Mūsų namai“ vadovei Karač suteiktas laikinas leidimas gyventi Lietuvoje humanitariniu pagrindu.
Mano nuomone, visa ši mūsų valstybės išlaikoma Tichanovskajos "vyriausybė" yra labai žalinga Lietuvai, nes prisideda prie baltarusių invazijos į mūsų valstybę, fašistinės litvinizmo ideologijos sklaidos, komplikuoja santykius su kaimynine valstybe. Kovotojai už Baltarusijos laisvę turi kovoti Baltarusijoje.
Ar veikėja, kaip kalbama, atvežta Baltarusijos KGB ir išleista Lietuvos pasienyje su 10000 eurų kišenėje nėra Backos agentė, kurios užduotis - kenkti Lietuvai?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą