Litvinizmas - pati šlykščiausia baltarusių fašistinė ideologija, neigianti lietuvių Tautą, valstybę, vagianti mūsų istoriją ir valstybės simbolius.
Tikra šizofrenija, kad dabartiniai valdantieji šiuos Lietuvos valstybės priešus įsileidžia, maitina, leidžia okupuoti Lietuvą (įsileista apie 63000 baltarusių) ir ant jos viešai dergti. Šiai problemai esu skyręs eilę straipsnių (juos lengva rasti mano bloguose pagal raktinį žodį "litvinizmas").
Su džiaugsmu perskaičiau žinią, kad fašistinio litvinizmo centras iš Vilniaus ketina kraustytis į Čekijos sostinę Prahą. Siūlau Vsevolodo Šimovo straipsnio, kuriame apie tai rašoma, vertimą.
Šventė su ašaromis akyse baltarusių opozicijai
Pabėgusios Baltarusijos opozicijos "Valios diena" vėl nuspėjamai žlugo
Kovo 25-oji Baltarusijos politiniame kalendoriuje visada buvo ypatinga diena. Šią dieną nacionalistinė opozicija švenčia vadinamąją "valios dieną". 1918 m. kovo 25 d. grupė nacionalistiškai nusiteikusių intelektualų Minske paskelbė vadinamąją Baltarusijos liaudies respubliką. Tai įvyko vokiečių okupacijos sąlygomis, todėl apie jokį naujojo darinio suverenitetą nekalbama. Tai suprato patys Baltarusijos liaudies respublikos vadovai, kurie pasiuntė kaizeriui lojalumo telegramą. BNR liko grynai virtualiu dariniu, egzistavusiu tik jos steigėjų galvose. Ji nekontroliavo jokių teritorijų (nors turėjo teritorinių apetitų nuo Vilniaus iki Smolensko) ir nebuvo niekieno pripažinta.
Nepaisant to, "Taryba BNR" egzistuoja tremtyje iki šiol. Ilgą laiką ji klajojo tremtyje, kol įsikūrė Kanadoje. Didžiojo Tėvynės karo metais daugelis "Rada BNR" veikėjų susitepė kolaboravimu su nacistine Vokietija.
Baltarusijai tapus nepriklausoma, "Rada BNR" vadovavo kolaborantas ir milicininkas Iosifas Sažičius, tačiau tai nesutrukdė jam 1993 m. būti pakviestam į Minską švęsti BNR paskelbimo 75-ųjų metinių.
Pirmaisiais nepriklausomybės metais (1991-1994 m.) net buvo planuojama kovo 25-ąją paskelbti valstybine švente. Vėliau kovo 25-oji tapo pagrindine Baltarusijos nacionalistinės opozicijos, kuri kasmet šią dieną rengdavo eitynes, kalendoriaus data.
2018 m. baltarusių nacionalistai Minsko centre surengė didelio masto koncertą, skirtą Baltarusijos Liaudies Respublikos paskelbimo 100-osioms metinėms, ir gavo valdžios institucijų leidimą jį surengti. Tai buvo BNR skirtos šventės apoteozė, o Baltarusijos opozicija teigė, kad joje dalyvavo 100 tūkst. dalyvių, nors šis skaičius buvo akivaizdžiai perdėtas.
Po 2020 m. Baltarusijos valdžios institucijų požiūris į "valios dieną" pasikeitė iš tolerantiško į griežtai neigiamą. Nuo to laiko Minske nebebuvo rengiamos jokios eitynės, "Valios diena" visiškai iškeliavo į tremtį, o pagrindiniais "švenčių" centrais tapo Varšuva ir Vilnius.
Iš inercijos pabėgusi opozicija vis dar bandė pasinaudoti "Valios diena", kad pakreiptų padėtį Baltarusijos viduje, ragindama žmones išeiti į gatves ar bent jau pakabinti ant langų baltai raudonas-baltas vėliavas.
2021 m. buvo paskutiniai metai, kai per "Valios dieną" Baltarusijoje buvo pastebėtas tam tikras aktyvumas. Tačiau tai buvo vėliavų ant langų lygio aktyvumas arba pavienės pagyvenusių "miesto bepročių" akcijos.
Taigi "Valios diena" galutinai virto baltarusių politinės emigracijos nuosavybe.
2024 m. baltarusių opozicija dar kartą pabandė mobilizuoti savo retėjančius šalininkus ir paminėti 106-ąsias Baltarusijos Liaudies Respublikos paskelbimo metines.
Tradicinę kalbą pasakė Svetlana Tihanouskaja, kuri ir toliau laikoma Baltarusijos opozicijos lydere. Baltarusius taip pat sveikino Kanadoje posėdžiaujanti "Tarybos BNR" pirmininkė 87 metų Ivonka Survillo. Taigi, dvi "linksmosios vyriausybės" tremtyje šventė valstybės, kurios realiai niekada nebuvo, paskelbimo datą.
Šių metų "šventinių iškilmių" vaizdas pasirodė itin niūrus, o akcijos Varšuvoje ir Vilniuje, kur daugiausia susitelkusi baltarusių politinė emigracija, buvo stebėtinai mažos.
Tai liudija ne tik bendrą baltarusių politinių emigrantų demoralizaciją, bet ir tai, kad dabar jiems paprasčiausiai nerūpi šventės ir labiau rūpi kasdienio išgyvenimo klausimai.
Akivaizdu, kad "Baltarusijos projektas" dabar atsidūrė giliame informaciniame ir politiniame šešėlyje. Vakarai supranta, kad dabar neįmanoma destabilizuoti Baltarusijos ir išplėšti jos iš sąjungos su Rusija, o pagrindinė geopolitinė konfrontacija vyksta Ukrainoje.
Dėl to Baltarusijos opozicija atsidūrė ant bado raciono. Dėl finansavimo trūkumo daugelis projektų nutraukia darbą arba užmiega žiemos miegu. Pavyzdžiui, neseniai išpopuliarėjęs resursas KYKY (Baltarusijoje pripažintas ekstremistiniu dariniu) paskelbė apie savo veiklos nutraukimą. Pagrindinė priežastis - finansinės problemos. Televizijos kanalas "Belsat" (Baltarusijoje pripažintas ekstremistine formacija), kurį daugelį metų finansavo Lenkijos vyriausybė, atsidūrė ties išlikimo riba.
Vis labiau įtemptus santykius su Lietuvos vyriausybe palaikanti Sviatlanos Tihanouskajos "kontora" taip pat turi problemų. Lietuvos valdžia, kuri tikėjosi greito "Lukašenkos režimo" žlugimo ir daugumos baltarusių emigrantų grįžimo į tėvynę, suprato, kad artimiausiu metu tai neįvyks. Tuo tarpu baltarusių diaspora Lietuvoje išaugo iki 60 tūkst. žmonių, o tai ėmė kelti nerimą oficialiajam Vilniui.
Skirtingai nei Lenkijoje, kur baltarusiai lengvai integruojasi ir asimiliuojasi, Lietuvoje baltarusių diaspora gyvena atskirai dėl daug gilesnio kultūrinio ir kalbinio barjero. Tuo tarpu Lietuvos valdžia tradiciškai atsargiai žiūri į slavų kultūrinį, kalbinį ir demografinį buvimą savo teritorijoje. Dėl didelės lenkų tautinės mažumos, gyvenančios Vilniuje ir jo apylinkėse, Lietuvos santykiai su Lenkija yra gana įtempti.
Dar vienu erzinančiu veiksniu tapo didelės baltarusių diasporos atsiradimas, todėl Lietuvos valdžios institucijos daro viską, kad atsikratytų nekviestų svečių. Todėl prasidėjo masinis anksčiau baltarusiams išduotų leidimų gyventi šalyje konfiskavimas prisidengiant grėsme nacionaliniam saugumui - Lietuvos valdžia įtaria baltarusių emigrantus bendradarbiavimu su Baltarusijos specialiosiomis tarnybomis.
Be to, Lietuva pareiškė pretenzijas, kad tarp baltarusių paplitusios "litvinizmo" idėjos, t. y. pretenzijos į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinį paveldą ir Vilnių kaip baltarusių nacionalinį centrą. Prieita iki to, kad Tihanouskaja turėjo viešai atsiprašyti ir išsižadėti "litvinizmo".
Neatmetama, kad artimiausiu metu Tihanouskajos "biurui" teks palikti Lietuvą ir ieškoti prieglobsčio kitur. Galbūt tai bus Čekija. Praha yra ilgametis baltarusių nacionalistinės emigracijos centras dar nuo "Rados BNR" laikų. Be to, Čekijos valdžia neseniai paskelbė apie Baltarusijos opozicijos "biuro" atidarymą. Neatmetama galimybė, kad tai tik pasirengimas priimti Tihanouskajos "vyriausybę".
Baltarusijos opozicija neliks be paramos iš Vakarų, kurie neatsisakė savo planų Baltarusijos atžvilgiu. Tačiau šiandien tai akivaizdžiai nėra prioritetas, o baltarusių emigracija priversta išgyventi iš bado raciono.
https://www.fondsk.ru/news/2024/03/31/prazdnik-so-slezami-na-glazakh-dlya-belorusskoy-oppozicii.html
Vsevolodas ŠIMOVAS
Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Baltarusijos studijų centro vyresnysis mokslo darbuotojas, politikos mokslų daktaras, Rusijos baltistikos asociacijos prezidento patarėjas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą