2024 m. kovo 17 d., sekmadienis

Ilsėkis ramybėje, brangi profesore Sofija Kanopkaite (1926-2024)

 


Šį rytą netekau savo mylimos mokslinės vadovės akademikės profesorės Sofijos Kanopkaitės. Kovo 3 dieną gerb. profesorei sukako 98 metai. 1975 - 1982 metais dirbau jos vadovaujamoje MA "Biochemijos instituto" "Mikroorganizmų biochemijos" laboratorijoje. 

Paskutinį kartą kalbėjomės telefonu kovo 3 d. Velionė skundėsi prasta klausa ir regėjimu, kojų tynimu, bet visą gyvenimą treniruotos smegenys veikė nepriekaištingai. Gerb. profesorę slėgė karo psichozė, nuolatos kurstoma žiniasklaidos, jaudino nūdienos problemos. 

Sofija Kanopkaitė (g. 1926 m. kovo 3 d. Alionyse, Širvintų valsčius) – Lietuvos biochemikė, habilituota biomedicinos mokslų daktarė.

1952 m. baigė Vilniaus universitetą1968 m. biologijos mokslų daktarė. 1976 m. Lietuvos mokslų akademijos narė korespondentė. Nuo 2000 m. Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademikė.

19571959 m. dirbo Biologijos institute, 1959–1967 m. – Botanikos institute1963–1967 m. Mikroorganizmų biochemijos sektoriaus vadovė, 1967–1990 m. – Biochemijos institute, 1967–1980 m. Mikroorganizmų biochemijos sektoriaus, 1980–1986 m. to paties pavadinimo laboratorijos vadovė, 1990–1993 m. – Imunologijos institute, nuo 1974 m. profesorė. 19721992 m. ir 19942000 m. Lietuvos biochemikų draugijos pirmininkė.

Pirmoji molekulinės vitaminologijos specialistė Lietuvoje. Svarbiausi darbai – vitaminų kofermentų biosintezė ir cheminė sintezė, funkcijos, veikimo mechanizmas, jų santykis ir svarba nukleorūgštimsbaltymams ir biopolimerų metilinimui ląstelėse. Paskelbė apie 300 mokslinių darbų, 3 išradimų autorė, su kitais.[1]


Su velione atsisveikinimas vyks laidojimo namuose "Nutrūkusi styga" kovo 20d., 9-14 val., 4-je salėje.




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

„Oboronlogistika": laivo ‚Ursa Major‘ sudužimą sukėlė teroristinis išpuolis

  Rusijos laivo „Ursa Major“ sudužimo akimirka. Liudininkų vaizdo įrašo kadras MASKVA, gruodžio 25 d. - RIA Novosti . Rusijos sausakrūvio la...