Straipsnio pradžia:https://viesulas22.blogspot.com/2023/09/litvinizmas-ir-sio-nacistinio-parazito.html
2 dalis. Litvinizmas ir šio nacistinio parazito mimikrija. LRT ir Minskas jį mato vienodai
Rugpjūčio 13 d. Baltarusijoje leidžiamame visuomeniniame-politiniame mėnraštyje „Naša niva“ (Mūsų dirva) paskelbta publikacija "Šis procesas Lietuvoje turėtų būti sveikintinas. Litvinizmas: žvilgsnis iš Vilniaus“. Šioje publikacijoje yra teigiama, kad „Tiek tarp Lietuvos mokslininkų, tiek tarp politikų nėra vieningos nuomonės apie litvinizmą“. Nurodoma, kad LRT leidinys rusų kalba pabandė suprasti šį reiškinį straipsnyje "Litvinizmo baimė. Kokios Baltarusijos reikia Lietuvai: autoritarinės ar demokratinės?". Toliau baltarusiai pateikia „pagrindines jo mintis“.
***
LRT straipsnis remiasi dviem "autoritetais". Vokietijoje gyvenančiu žydų tautybės autoriumi Aleksandru Fridmanu ir etatiniu LRT "Nacionalinių ekspedicijų" keliautoju Alfredu Bumblausku. LRT aukščiau minėto straipsnio autoriaus Tomo Valkausko šaltinių pasirinkimas - puikus.
Lietuvą ir lietuvių tautą labai mylintis žydas Grant A. Gochin teigė, kad „Lietuvai negalima patikėti jų pačių istorijos. Lietuvos istorijai tyrinėti ir parašyti reikia pritraukti užsieniečius.“
Portalo Tiesos.lt redakcija 2021 m. vasario 1d. pasidalino Granto A. Gochino komentaru FB. Po vaizdo įrašu iš Tarptautinės Holokausto dienos minėjimo Paneriuose Gochinas parašė:
„Jis (Seimo narys Valdas Rakutis, A.L.) turi būti pašalintas iš Seimo, Genocido centras turi būti uždarytas. Lietuvai negalima patikėti jų pačių istorijos. Lietuvos istorijai tyrinėti ir parašyti reikia pritraukti užsieniečius. Nausėda turi išsakyti nacionalinį atsiprašymą. Bet tiesiog atsitraukite ir stebėkite – JAV neketina ilgiau trauktis, tai ir taip tęsėsi per ilgai. Dabar prasideda pasekmės.“
Edvardas Čiuldė straipsnyje "Ar girdėjote – Vytautas Didysis buvo žydas?" rašo:
Toks Grantas Gochinas, žydų aktyvistas, sako, kad lietuviai neturi teisės rašyti savo istorijos. Tą patį kartoja ir Arkadijus Vinokuras savo paskutiniame straipsnyje „Lietuvai reikalingas atskiras istorijos denacifikacijos įstatymas“, publikuotame lrt.lt.
 |
Aleksandras Fridmanas (LRT nuotrauka).  |
Jis yra Lenkijos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Riterio (1998), Karininko (1999) ir Komandoro (2009) kryžių kavalierius, 2001 m. buvo apdovanotas Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos Seimų parlamentinės asamblėjos, 2007 m. žurnalo „Przegląd Wschodni” Aleksandro Geištoro vardo premijomis. Ar Alfredas Bumblauskas yra apdovanotas Lenkijoje platinamais marškinėliais, nėra aišku. Spalvos ant jo vilkimų marškinėlių, kaip ten bebūtų, parinktos teisingai (bialo červona).
Kaip 2020 m. liepos 7 d. etatinis LRT šaumenas Bumblauskas Valstybės dienos renginyje Prezidentūros kieme viešai dergė ant karaliaus Mindaugo galima pamatyti šiame LRT video:
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000114199
Bumblauskas sakė:
Mindaugą ilgai nemylėjau, nes rimti istorikai sakydavo, necituosiu kokie, „aš nekenčiu Mindaugo“. Apibendrinu mano bičiulio Erlicko žodžiais: „Gyveno Mindaugas toksai, pablūdęs buvo jis visai, baisiausias iš visų banditų...“
Bumblauskas – LRT herojus, nuolatinis atostogautojas už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus. O kas šiandien yra LRT, kuri po savo sparnu priglaudė įvairius bumblauskus?
Profesorius Vytautas Radžvilas apie LRT taip pasakė:
„Lietuvos radijas ir televizija užsiima atvira antitautinių ir antivalstybinių idėjų propaganda, kuri daugeliu atžvilgių yra ciniškesnė ir primityvesnė, negu sovietmečio laikais“.
***
Naša niva straipsnyje rašoma (vertimas):
Nuomonių įvairovė
Straipsnio autorius atkreipia dėmesį į neseniai paskelbtą Migracijos departamento pareiškimą, kad litvinizmo ideologija šiuo metu nekelia grėsmės Lietuvos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.
Tačiau, departamento nuomone, vadinamųjų litvinistų veikla gali padidinti tarpetninės įtampos lygį, o ginčai šia tema viešojoje erdvėje gali nuteikti Lietuvai lojalius baltarusius prieš šią šalį.
Tačiau taip mano ne visi. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas sakė, kad Lietuva turėtų apsibrėžti "raudonąsias linijas", ir pažymėjo, kad nenorėtų, jog šalyje atsirastų bendruomenės, kuriose būtų skleidžiama litvinizmo idėja, pasisavinanti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istoriją. Nepaisant to, Kasčiūnas pabrėžė, kad LDK istorija sieja baltarusius su Vakarais.
Liberalas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Raimundas Lopata siūlo kovoti su kiekvienu atskiru lietuvybės apraiškos atveju ir teigia, kad Generalinė prokuratūra galėtų inicijuoti baudžiamąjį persekiojimą baltarusiams, propaguojantiems šią ideologiją, kuri "reiškia pretenzijas į Lietuvos teritorinį vientisumą".
Tuo pat metu Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Tihanouskaja interviu leidiniui teigė, kad diskusijos apie lituanizmo grėsmes yra Baltarusijos ir Rusijos propagandos darbas.
Kas yra litvinizmas
Į šį klausimą lietuviškasis leidinys paprašė atsakyti du Baltarusijos tėvynainius: istoriką Aleksandrą Friedmaną, jau ilgą laiką gyvenantį Vokietijoje, ir žurnalistą Vadimą Vileitą, daugiau nei 20 metų gyvenantį Lietuvoje, bei Lietuvos istoriką, Vilniaus universiteto profesorių Alfredą Bumblauską.
Lietuvių skaitytojui Friedmanas pažymi, kad litvinizmo esmė - siekis pabrėžti baltarusių svarbą LDK istorijoje, kuri savo ruožtu laikoma svarbiausiu Baltarusijos istorijos etapu.
Antrasis aspektas - Vilniaus, kaip svarbiausio XX a. pabaigos ir XX a. pradžios Baltarusijos kultūros istorijos miesto, ir daugeliu atžvilgių baltarusiško miesto, svarstymas. Tačiau be politinių ir teritorinių pretenzijų.
Visi trys ekspertai teigia, kad egzistuoja kraštutinė litvinizmo forma. Jos šalininkai teigia, kad, pavyzdžiui, Žeimiai okupavo Vilnių, kad teisingiau baltarusius vadinti lietuviais. Ir kad dabartiniai baltarusiai gali pretenduoti į visą LDK paveldą, įskaitant sostinę Vilnių.
Kita vertus, egzistuoja nuosaikusis arba konstruktyvusis litvinizmas. Prie tokių Bumblausko šalininkų priskiriamas ir Alesis Baltūsis, pripažįstantis platesnes nei 1920 m. Lietuvos istorine
"Jei tai yra litvinizmo ideologijos pagrindas, tai labai daug garsių baltarusių kūrėjų, tokių kaip Bogdanovičius, Ciotka (Aloiza Paškevič), yra kilę iš šios istorinės Lietuvos. Šiuo atveju tai yra lituanizmas, su kuriuo mes, lietuviai, turime skaitytis. Nes norėsime, kad baltarusiai pripažintų, jog joje yra lietuviškas pėdsakas, o mes savo ruožtu turėsime pripažinti, kad joje yra baltarusiškas pėdsakas", - sako Lietuvos istorikas.
Vileita lietuvių skaitytojui paaiškina, kad istorinė nuosaikaus litvinizmo teorija Baltarusijos mokyklose ir universitetuose dėstoma jau daugelį metų. Pagal ją LDK laikoma lietuvių ir baltarusių valstybe, kurioje pabrėžiamas istorinis lietuvių ir baltarusių bendrumas ir akcentuojamas taikus jų sugyvenimas bendroje valstybėje.
Ilga ginčų istorija
Straipsnyje pažymima, kad, nepaisant dabartinio aktyvumo, tokio pobūdžio pokalbiai ir diskusijos nėra naujiena. Pasak Friedmano, istorinių baltarusių ir lietuvių ginčų pikas buvo aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir dešimtojo pradžioje. Tuomet, kaip primena ekspertas, abi valstybės stengėsi sumenkinti viena kitos indėlį į bendrą istoriją.
A. Bumblauskas mano, kad tiek baltarusiai, tiek ukrainiečiai yra lygiaverčiai LDK paveldėtojai su lietuviais, ir oponuoja lietuvių kritikams, kurie kartais reiškia nepasitenkinimą dėl baltarusiškojo komponento LDK istorijoje, kartais reiškia nepasitenkinimą dėl herbo "Vytis".
Profesorius pabrėžia, kad dauguma baltarusių suvokia LDK istorijos svarbą savo savimonėje. Lietuviai nenori pripažinti baltarusių vaidmens LDK istorijoje.
Norint įsitikinti baltarusių vaidmeniu, jis pataria lietuviams atsiversti trečiąjį statutą ir pabandyti perskaityti, kas jame parašyta. "Nė vienas lietuvis nesupras, bet kas antras baltarusis supras", - sako A. Bumblauskas.
Kodėl Lietuvos visuomenė bijo litvinizmo
Vileitos teigimu, litvinizmo baimę Lietuvos visuomenėje daugiausia lėmė Lukašenkos režimo veiksmai. Ji sustiprėjo tais laikotarpiais, kai oficialioji Baltarusijos valdžia siekė užmegzti santykius su Vakarais ir stiprino istorinius naratyvus, pabrėžiančius Baltarusijos bendrystę su Vakarų kaimynais.
Šiais laikotarpiais Baltarusija statė paminklus "Lietuvos kunigaikščiams" (2014 m. Olgerdas Vitebske, 2019 m. Gediminas Lydoje) ir atstatinėjo senovines pilis (Lydoje, Golšanuose, Krėvoje).
Vileita prisimena 2017 m. epizodą su Baltarusijos baletu "Vitovt". Tuometinė Lietuvos kultūros ministrė Liana Ruokite-Jonsan jo planuotą pasirodymą Vilniuje pavadino provokacija ir Baltarusijos minkštosios galios demonstravimu. Nepaisant to, kad dalis Lietuvos istorikų išjuokė ministrės nekompetenciją, kita dalis išreiškė susirūpinimą, kad "pastaraisiais metais mūsų kaimynai linkę Lietuvos didžiuosius kunigaikščius suvokti kaip baltarusius".
Žurnalistas pažymi, kad tokia Lietuvos reakcija į paveldo atkūrimą ir didėjantį dėmesį LDK istorijai prieštarauja dabartinei ir ankstesnei Lietuvos politikai Baltarusijos pilietinės visuomenės atžvilgiu.
Viena vertus, Lietuva rėmė gėdingo Europos humanitarinio universiteto veiklą, o 2020 m. - baltarusių. Kita vertus, bet kokie baltarusių bandymai prisiliesti prie LDK istorijos kelia lietuvybės baimę Lietuvos visuomenėje ir politiniuose sluoksniuose.
Vileita pažymi, kad "jei lietuviai neigiamai reaguos į bet kokius istoriškai susiklosčiusius teigiamus baltarusių jausmus LDK atžvilgiu, tai neišvengiamai sugadins tautų santykius".
Vileita įsitikinęs, kad jei baltarusiai išliks kaip tauta, jie toliau ieškos savo istorinės tapatybės, savo kilmės. Šiuo atžvilgiu populiarės litvinizmas kaip tikėjimas, kad LDK taip pat buvo baltarusių valstybė. Ir šis procesas Lietuvoje turėtų būti sveikintinas.
Suprantama, nereikėtų leisti populiarėti bet kokioms radikalioms nuotaikoms, keliančioms pretenzijas Vilniui ar galinčioms sukelti potencialų dviejų tautų susidūrimą. Tačiau šiandien, anot Vileitos, realių grėsmių jis nepastebi.
Lietuviškumas ir nacionalizmas
A. Vileita mano, kad lietuviai yra įpratę prie Lukašenkos režimo per 30 metų skleisto pasakojimo, kad Baltarusijos istorija prasideda nuo bolševizmo. Kitokio jie nežino.
Tačiau "Lietuvos visuomenė turi suprasti, kad jei nori, jog Baltarusija taptų patikima, stabilia, Lietuvai draugiška europietiška kaimyne, tai Baltarusija turi turėti savo europietišką istoriją, o ši europietiška istorija yra susijusi su lietuviais LDK ir su lenkais Žečpospolita", - sako A. Vileita.
Šiai nuomonei pritaria ir profesorius A. Bumblauskas: "Geriau ne pykti, o džiaugtis, kad baltarusiams svarbi Lietuvos ir mūsų bendrų vadovų istorija. < ... > Turėsime pripažinti, kad ši tauta egzistuoja, yra mūsų, [galima sakyti,] giminaitė, artimiausia mums tauta".
Profesorius įsitikinęs, kad šiuolaikinių baltarusių susiejimas su LDK istorija leis jiems nutolti nuo sovietinio palikimo. Tačiau kartu tai paskatins ir nacionalistinių idėjų, kurios būdingos ir lietuviams, augimą.
"Man bet koks nacionalizmas yra europietiškesnis dalykas nei bolševikinis sovietizmas", - pastebi profesorius A. Bumblauskas.
Dabartinė padėtis
Pasak Vileitos, Lukašenkos režimas dabar visiškai atsiribojo nuo Baltarusijos ir Lietuvos istorijos. Dabartinė lietuvybės baimė Lietuvoje susiformavo šalies viduje, o ne atėjo iš išorės.
Pagrindine lietuvybės baimės priežastimi ekspertai vadina baltarusių buvimo Lietuvoje didėjimą. Šiandien šalyje gyvena apie 60 tūkst. baltarusių, kurių neįmanoma nepastebėti.
Nepaisant to, kad objektyvių patvirtinimų apie augantį lituanizmo idėjų populiarumą tarp baltarusių Lietuvoje nėra, ekspertai pripažįsta, kad prie galimo baltarusių patrauklumo radikalioms idėjoms prisideda keletas veiksnių. Pirmasis iš jų - psichologiniai sunkumai, kuriuos sukėlė priverstinė emigracija. Antrasis - daugelio baltarusių tapatybės idėjos trūkumas.
Friedmanas atkreipia dėmesį į tai, kad diskusijos apie litvinizmą Lietuvoje daugiausia vyksta ne mokslinėje, o politinėje erdvėje. Tiek baltarusiai, kurie yra šios krypties šalininkai, tiek Lietuvos gyventojai, matantys joje grėsmę, dažnai vadovaujasi ne faktais, o emocijomis.
Diasporos radikalizaciją, pasak Friedmano, skatina ir baltarusių bei Baltarusijos išstūmimas iš bendro istorinio konteksto.
"Kiek pastebiu, diskusijos apie litvinizmą daugiausia vyksta socialiniuose tinkluose. Daugeliu atžvilgių jos yra susijusios su prezidento G. Nausėdos pasisakymais ir veikla, nes jis laikosi tokios sisteminės pozicijos, kad Baltarusija yra išstumiama už skliaustų", - pažymi Friedmanas ir pateikia pavyzdžių.
Prieš metus prezidentas G. Nausėda socialiniuose tinkluose paskelbė savo nuotrauką prie paminklo Pranciškui Skarynai su prierašu, kad P. Skaryna buvo svarbi asmenybė Lietuvos ir Čekijos istorijoje, nepaminėdamas Baltarusijos.
Kitas atvejis pasitaikė, kai Lietuvos vadovas savo kalboje 1863-1864 m. sukilimo 160-ųjų metinių proga nepaminėjo baltarusių.
Friedmanas taip pat primena neseną atvejį, kai per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje Nausėda atvirai pasakė, kad Baltarusija virto provincija.
"Baltarusijos bendruomenei toks požiūris į Baltarusiją, baltarusius ir baltarusius, kai iš tiesų jie arba ištraukiami iš skliaustų, arba statomi į vieną svarstyklių pusę su Lukašenkos režimu, yra itin nemalonus", - pažymi ekspertas.
Kai kurie Lietuvos ekspertai diskusijas apie litvinizmą visuomenėje sieja su artėjančiais prezidento ir Seimo rinkimais. Todėl, pasak Rytų Europos studijų centro asocijuoto analitiko Maksimo Miltos, priešrinkiminėje kovoje kai kurie politikai "pasitelks migracijos krizės žemėlapį, tą ar kitą grėsmę, kylančią iš lituanizmo šalininkų, marginalų ir įvairių rėmėjų".
https://nashaniva.com/ru/326357
Nuorodos:
https://nashaniva.com/ru/326357
https://ru.wikipedia.org/wiki/Наша_нива_(1906)
https://lebionka.blogspot.com/2021/02/blog-post.html
https://tiesos.lt/edvardas-ciulde-ar-girdejote-vytautas-didysis-buvo-zydas/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą