2023 m. rugsėjo 3 d., sekmadienis

Matematikos genijaus akademiko Izraelio Gelfando kreipimasis į tautiečius Rusijoje (2006 m.)


 "Iš šalies atidžiai stebėdamas, kaip vystosi situacija valstybėje, kurioje gimiau ir užaugau, nevalingai pagaunu save galvojant, kad gyvenate ant didelio ekonominio ir socialinio-politinio sprogimo slenksčio, kuris neišvengiamai sukels naują pilietinį karą.

Neseniai draugai atsiuntė man įdomų straipsnį, išspausdintą viename Rusijos patriotiniame laikraštyje Valstybės Dūmos įkūrimo 100-ųjų metinių proga, kuriame pateikiama tikrai negailestinga Rusijos parlamento istorijos analizė.

Straipsnio autorius labai įtikinamai parodo antižmonišką šiuolaikinės Rusijos valdžios ir jos ištikimo pagalbininko - Valstybės Dūmos – pobūdį.

Nežmoniški ir reakcingi įstatymai, net palyginti su ikirevoliuciniais, nebaudžiamas nacionalinio turto grobstymas, visiškas turto iššvaistymas ir korupcija jau nustūmė Rusiją į vieną iš paskutiniųjų vietų tarp atsilikusios ekonomikos šalių.

Demografinė vietinių gyventojų išnykimo grėsmė pirmą kartą Rusijos istorijoje įgavo katastrofišką mastą.


Ir visa tai jūs vadinate liberaliomis reformomis?

... Mano nuomone, Rusiją valdantys žmonės kenčia nuo pavojingų psichikos sutrikimų.

Galų gale, jei visos tos bjaurybės, kurias Rusijoje daro mano gentainiai, nėra tikrasis fašizmas, tai kokio dar fašizmo reikėtų bijoti.

Mano nuomone, net Hitleris nebūtų padaręs tiek žalos Rusijos žmonėms, kiek tokie "blogiukai" kaip Gaidarai, Abramovičiai, Čiubaisai, Fridmanai, Feldmanai ir kiti mūsų giminaičiai, kurie susiviliojo pavogtais pinigais.

Matyt, jie visiškai prarado protą ir saiko jausmą. Šie sukčiai ir šalį, ir jus veda į neabejotiną mirtį.

Ilgą laiką gyvenau Rusijoje ir negaliu suprasti, kaip rusai visa tai dar toleruoja? Gerbiu Rusijos žmones už jų kantrybę ir gerumą, tačiau kiekviena kantrybė turi savo ribas.

Jūs tikriausiai pamiršote fašistinių lagerių, dujų kamerų ir holokausto baisumus, todėl tikitės, kad rusai ir toliau toleruos šių dvigubą ir trigubą pilietybę turinčių "demokratų" bjaurystes. Labai tuo abejoju.


Įsivaizduokite, kas nutiks žydams, jei vėl įsiplieks antisemitinis gaisras.


Juk kas gi, jei ne "oligarchai", kurie mums artimi savo krauju, labiausiai provokuoja rusus antisemitinėms nuotaikoms?

Neseniai vienas televizijos kanalas parodė Rusijos ministro pirmininko Fradkovo kalbą Vyriausybės posėdyje, kuriame buvo rimtai svarstomas superpelno, gauto pardavus rusišką naftą, išėmimo iš šalies biudžeto klausimas, žinoma, siekiant dar labiau pripildyti savo bedugnes kišenes, jau ir taip lūžtančias nuo pinigų.

Tokio įžūlaus cinizmo nesitikėta net mūsų šalyje.

Atleiskite, bet tai jau nebe simptomas, o tikra klinika.

Čia, užsienyje, jūsų premjeras už tokį pasiūlymą būtų iš karto išmestas iš kėdės arba net pasodintas už grotų.

Tačiau Rusijoje tai nėra baudžiamasis nusikaltimas, todėl kai kurie Vakarų magnatai putoja dėl planų pasidalyti Rusijos upes, aukso, naftos ir dujų telkinius, užgrobti žemę ir pramonės objektus.

Svajoti, kaip sako rusai, nekenkia. Bet šių beprotiškų svajotojų namai toli nuo Rusijos, o jūs... apie ką jūs galvojate?

Ar ir jūs neturite proto ar bent jau mūsų įgimto žydiško savisaugos instinkto?

Godumas prie gero neprives.

Laikas sustabdyti žydų mafijos padugnes, prisisotinusias Rusijos turtų dalybomis, kitaip bus bėda.
Šią bėdą jaučiu iš tolo.

Būtent jūs esate šių tarptautinių nusikaltėlių įkaitai, nes, jei ką, neturėsite laiko bėgti kartu su jais.

Netikėkite, kad Rusijai niekas negali padėti ir kad ji pasmerkta žūti.

Užaugau Rusijoje ir gerai žinau jos istoriją.

Ši istorija man sako, kad labai greitai Rusijos žmonės supras, kas iš jų vagia, ir tada jums teks bėgti iš savo šiltų ir saugių vietų.

Mitas apie rusų fašizmą yra visiška nesąmonė, kurią su kvailu atkaklumu skleidžia mūsų pačių žydų organizacijos.

Jūs vis dar galite pakeisti padėtį.

Rusai jums neatleis už tai, ką su jais daro mūsų bendri, bet, deja, realybės jausmą praradę giminaičiai.

Man sunku suprasti priežastis, kurios verčia patologiškai naivius rusus eiti į rinkimus ir su mazochisto atkaklumu kaskart rinktis vis naują, dar rafinuotesnį priešą ir kankintoją, kuris nori nuplėšti paskutinius marškinius.

Greičiausiai jie, paprasčiausiai tariant, yra labai apgauti, o šiame apgaudinėjime pirmuoju smuiku vėlgi groja mūsų gentainiai, kurie vadovauja spaudai, radijui ir televizijai.

Nesitikėkite, kad ši apgaulė tęsis amžinai, verčiau pagalvokite apie galimas pasekmes ir apie tai, kaip jos gali paveikti jūsų ir jūsų vaikų likimus.

Šiuo metu daugelio milijonų mano bičiulių žydų ateitis yra įkeista į netikrą kortą, kuri yra Kremliaus apgavikų rankose.

Žinau, kad daugelis žydų buvo apsvaiginti ortodoksų žydų iliuzijomis apie Mašiacho atėjimą ir žydų rasės dominavimą pasaulyje.

Argi visa ankstesnių kartų istorinė patirtis nesako, kad tokie šizofreniški planai baigdavosi tik vienu dalyku - dar vienu masiniu žydų tautos persekiojimu?

Nebūkite kaip Senojo Testamento Metušelachas, nerūpestingai valgantis vaisius, kurių pats neužaugino, nes viskas tik laikinai!

Suprantate, apie ką kalbu: jei rusų tautos genocidas ir apiplėšinėjimas tęsis, anksčiau ar vėliau gali įvykti naujas kraujo praliejimas, ir šis kraujo praliejimas bus didesnis už viską, kas buvo padaryta žydams per visą šimtmečių istoriją.

Nuoširdžiai Jūsų, I. Gelfandas."



Gelfandas Izraelis Moisejevičius (1913—2009)


Izraelis Moisejevičius Gelfandas gimė 1913 m. rugpjūčio 20 d. buhalterio šeimoje nedideliame Krasnyje Okny kaime netoli Odesos. Mažame miestelyje buvo tik viena mokykla, ir jam pasisekė, kad turėjo matematikos mokytoją, apie kurį vėliau prisiminė, kad "niekada nebuvo sutikęs geresnio mokytojo". 1923 m. Gelfandų šeima persikėlė į Olgoplį (Vinicos sritis), kur I. Gelfandas įstojo į chemijos profesinę mokyklą ir susidraugavo su kitu būsimuoju matematiku D. Milmanu.

Tėvai neturėjo galimybės nupirkti jam matematikos knygų - neturėjo tam lėšų. Tačiau kai tėvai išvežė Izraelį į Odesą operuoti apendicito, jis atsisakė vykti į ligoninę, jei tėvai nenupirks jam matematikos knygos. Ir matematinės analizės vadovėlis buvo nupirktas. Jis iš esmės pakeitė penkiolikmečio požiūrį į matematiką. Iki tol jis manė, kad yra dvi skirtingos matematikos: algebra ir geometrija.

Tačiau kai Izraelis pamatė sinusoidę vaizduojančią eilutę (McLoreano eilutę), jis suprato, kad tarp šių mokslų nėra jokios prarajos, matematika jam pasirodė esanti vieninga. Devintoje klasėje, 1928 m., kolektyvizacijos laikotarpiu, I. Gelfandas ir D. Milmanas buvo pašalinti iš profesinės mokyklos kaip " nedarbininkų elemento" vaikai (I. Gelfando tėvas tuo metu vadovavo namudiniam malūnui). Negalėdamas baigti mokslų, 1930 m. vasario mėnesį I. Gelfandas išvyko pas tolimus giminaičius į Maskvą. Čia kurį laiką buvo bedarbis, įsidarbino padieniu darbininkų, vėliau dirbo kontrolieriumi Lenino vardo bibliotekoje, kur užsiėmė savišvieta.

1931 m. I. Gelfandas pradėjo lankyti vakarines matematikos paskaitas keliose mokymo įstaigose. Netrukus I. M. Gelfandas išimties tvarka buvo priimtas asistentu į Vakarinio chemijos-technologijos instituto matematikos katedrą. Po metų, neturėdamas formalaus aukštojo išsilavinimo, jis tapo žymaus matematiko A. N. Kolmogorovo aspirantu, o 1932 m. kartu pradėjo dėstyti Maskvos valstybiniame universitete. 1935 m. I. Gelfandas apgynė mokslų kandidato disertaciją tema "Abstrakčios funkcijos ir tiesiniai operatoriai", kurioje jau buvo pateikta nemažai svarbių rezultatų ir aktuali klasikinės analizės panaudojimo metodika tiriant normuotų erdvių funkcijas, ir jam buvo suteiktas docento vardas.

1938 m. I. Gelfandas pateikė ir 1940 m. apgynė daktaro disertaciją "Abstrakčiosios funkcijos ir tiesiniai operatoriai", kurioje pasiūlė komutatyvinių normuotų žiedų teoriją, dėl kurios pateko į didžiausių to meto matematikų gretas. Darbas apie normuotųjų algebrų teoriją iš karto tapo klasika. Nuo 1939 m. I. Gelfandas tapo SSRS mokslų akademijos Steklovo matematikos instituto (MIAN) vyresniuoju moksliniu darbuotoju, o 1941-1990 m. buvo Maskvos valstybinio universiteto profesorius. - 1941-1990 m. I. Gelfandas buvo Maskvos valstybinio universiteto profesorius.


Prasidėjus Didžiajam Tėvynės karui I. M. Gelfando tėvai iš Maskvos valstybinio universiteto buvo evakuoti į Ašchabadą, o 1943 m. I. M. Gelfandas su žmona ir tėvais persikėlė į Kazanę, kur buvo evakuotas SSRS mokslų akademijos Matematikos institutas. Pagrindiniai to laikotarpio I. M. Gelfando darbai susiję su funkcine analize, algebra ir topologija. Jis yra vienas iš normalizuotų žiedų (Banacho algebrų) teorijos pradininkų, kuri vėliau tapo atspirties tašku žiedų su involiucija teorijai ir begalinio dydžio grupių atvaizdavimų teorijai, turinčiai esminę reikšmę teorinei fizikai.

Didžiąją gyvenimo dalį jis praleido Steklovo matematikos institute, viename uždariausių institutų pasaulyje. Steklovo matematikos institutas, vienas uždariausių SSRS mokslo institutų. Maskvos centre įsikūręs institutas ilgą laiką net nebuvo minimas SSRS mokslų akademijos žinyne, nors jo direktoriumi buvo akademijos prezidentas Mstislavas Keldyšas. Taikomosios matematikos institutas buvo šalies analitinis centras, aptarnaujantis visas gynybos pramonės šakas: besikuriančią atominę ir kosmoso pramonę, aviacijos pramonę, kariuomenę ir laivyną.

Jau 1947 m. MIAN, M. Keldyšo vadovaujamame Mechanikos departamente, prasidėjo pirmieji teoriniai ir skaičiavimo darbai, susiję su skiliųjų medžiagų suspaudimu atominėje bomboje. Neatidėliotinas poreikis skubiai išspręsti daugelį sovietinio atominio projekto problemų, kurios yra glaudžiai susijusios: branduolinis ginklas, branduoliniai reaktoriai, magnetinė termobranduolinė sintezė, apsauga nuo radiacijos ir t. t., padarė didelę įtaką pagrindinių skaičiavimo matematikos sąvokų ir metodų kūrimui, skaičiavimo technologijų ir apskritai matematikos pažangai.

Taigi, norint apskaičiuoti vandenilinę bombą pagal A. D. Sacharovo "trečiąją idėją", neužteko atskirų procesų analizės supaprastintomis prielaidomis - reikėjo naujų sudėtingų skaitinių skaičiavimų metodų, tinkamų kompiuteriams. Tokius metodus sukūrė KB-11 ir Maskvos specialiųjų matematinių grupių matematikai. Ypač didelis vaidmuo teko I. M. Gelfando vadovaujamai grupei, kuriai buvo patikėta atlikti sferinio suspaudimo stabilumo skaičiavimus.

Būtent tuo metu, kai jis kartu su Ja. Zeldovičiumi ir A. Sacharovu skaičiavo vandenilinę bombą, I. Gelfandas sugalvojo skaičiavimo metodus (ypač "paleidimo metodą", kai pradinei lygčiai iš pradžių taikomos trijų taškų skirtumų schemos, o po to atliekamas atitinkamo skirtumų operatoriaus faktorizavimas), kurie leido jiems modeliuoti procesą.


Taigi pirmoji skaičiavimų serija buvo atlikta rankiniu kelių dešimčių moterų darbu, nenaudojant kompiuterio, vos per vieną mėnesį. M. Gelfando problemų sprendimo metodai visada buvo paprasti ir vaizdūs. Kai atliekant kito raketinio variklio bandymus pasireiškė netaisyklingas tūtos degimas, lydimas raketos užstrigimo, SSRS mokslų akademijos Sibiro filialo Matematikos institutas modelinę problemą sprendė šešis mėnesius. I. Gelfandas ją išsprendė per vieną vakarą.

Jis pateikė tokią situaciją: vaškinės lubos, o po jomis - deganti žvakė. Ji vaške išdegina duobutę, kuri, atsižvelgiant į priimtas prielaidas, yra tūtos išdegimo modelis. Ir šį šulinį jis aprašė diferencialinėmis lygtimis. Pats I. M. Gelfandas savo mintis apie matematiką suformulavo taip: grožis, paprastumas, tikslumas ir idėjų beprotybė. Be matematikos, I. M. Gelfandas turėjo išskirtinių pasiekimų medicinoje ir biologijoje.

I. Gelfandas yra daugelio darbų apie valingų judesių neurofiziologiją, ląstelių migraciją audinių kultūrose, proteomiką (baltymų tretinės struktūros klasifikaciją) ir gydytojų klinikinio darbo algoritmizavimą autorius. Kartu jis užsiėmė apibendrintų funkcijų teorija, diferencialinėmis lygtimis, topologinių tiesinių erdvių teorija, atvirkštiniais spektrinės analizės uždaviniais, dinaminėmis sistemomis, tikimybių teorija, apytiksliais ir skaitiniais metodais ir kt. I. M. Gelfando ir jo mokinių darbai tapo teoriniu pagrindu susiformavusiai mokslinei mokyklai apie matematinių metodų taikymą biologijoje.


I. I. Gelfandas išgarsėjo ir kaip pedagogas, tačiau jo pedagoginės, nepaprastai įdomios pažiūros buvo įgyvendintos ne popieriniuose darbuose, o plačioje ilgametėje veikloje ir, žinoma, jo mokiniuose. Neperdėsiu sakydamas, kad visi, kuriems teko su juo bendrauti, tapo Gelfando mokiniais. Nesvarbu, ar tai buvo atvejis, lydimas ilgesnio ar trumpesnio bendravimo, ar vienkartinis pokalbis, ar net paprastas buvimas kokiame nors pokalbyje, žmonėms jis neišvengiamai darė didesnę ar mažesnę įtaką.

Jis sukūrė Korespondencinę matematikos mokyklą (vėliau - Visasąjunginę korespondencinę matematikos mokyklą, VKMM), kurią per 30 metų baigė daugiau kaip 70 tūkst. žmonių. Visus šiuos metus I. Gelfandas buvo jos mokslinės tarybos pirmininkas ir pats rūpinosi mokymo priemonių mokiniams kūrimu. Ši mokykla buvo pirmoji tokio pobūdžio mokykla. Vėliau prie VKMM buvo įkurtas biologijos skyrius, o vėliau - kitų mokslo sričių (chemijos, ekonomikos, rusų kalbos) katedros.


Nuo 1953 m. I. M. Gelfandas buvo SSRS mokslų akademijos narys korespondentas, o 1984 m. gruodžio 26 d. išrinktas SSRS mokslų akademijos akademiku. Jam nebuvo svetima veikla žmogaus teisių srityje. 1968 m. I. M. Gelfandas pasirašė kolektyvinį laišką, smerkiantį sovietų kariuomenės dislokavimą Čekoslovakijoje. Tais pačiais metais I. M. Gelfandas ir jo žmona pasirašė kolektyvinį "Laišką 99", adresuotą SSRS sveikatos apsaugos ministrui ir SSRS generaliniam prokurorui, gindami matematiką A. S. Jeseniną-Volpiną, kuris buvo prievarta patalpintas į Maskvos 5-ąją psichiatrijos ligoninę.

1989 m. I. M. Gelfandas apsigyveno JAV ir buvo vizituojantis profesorius Harvardo universitete (1989-1990 m.) ir Masačusetso technologijos institute (1990 m.). Nuo 1991 m. buvo Rutgerso universiteto (Naujasis Džersis) Diskrečiosios matematikos ir skaičiavimo mokslų instituto Matematikos ir biologijos katedrų profesorius. Paskutiniais gyvenimo metais I. M. Gelfanas gyveno Piskatavėjaus miestelyje Naujajame Džersyje, netoli Rutgerso universiteto. Nuo I. M. Gelfano 50-mečio kas 10 metų jo garbei rengiamos tarptautinės konferencijos. Paskutinė iš jų buvo surengta mokslininko 90-mečio proga Harvardo universitete 2003 m. rugpjūčio 31-rugsėjo 4 d., kur įžanginį pranešimą skaitė pats I. M. Gelfandas.

I. M. Gelfandas yra daugiau kaip 800 mokslinių straipsnių ir daugiau kaip 30 monografijų autorius. I. M. Gelfandas yra Maskvos matematikų draugijos garbės narys (1971 m.), 7 užsienio universitetų garbės daktaras, 12 užsienio akademijų ir mokslo draugijų garbės narys. Būdamas Londono Karališkosios draugijos, priklausančios Britų mokslų akademijai, kurioje vietos yra pavadintos, t. y. naujai išrinktas asmuo žino, kuris iš didžiųjų šildė jo kėdę, narys, I. M. Gelfandas užėmė vietą, kadaise priklausiusią F. Faradėjui.

Jis buvo pirmasis Vulfo matematikos premijos laureatas (1978 m.), taip pat daugelio kitų premijų ir stipendijų laureatas. Už mokslinius nuopelnus I. M. Gelfandas du kartus buvo apdovanotas Stalino premija (1951, 1953 m.), taip pat Lenino premija (1961 m.) ir Rusijos valstybine premija (1997 m.). Jis buvo apdovanotas trimis Lenino ordinais (1954, 1956, 1973 m.), dviem Darbo raudonosios vėliavos ordinais (1963, 1983 m.), Tautų draugystės ordinu (1975 m.) ir Garbės ženklu (1953 m.). Izraelis Moisejevičius Gelfandas mirė 2009 m. spalio 5 d. Naujajame Džersyje, JAV. Gelfando vardu pavadinta nemažai matematikos objektų.

Šaltinis:

https://3rm.info/main/74363-otkrovenie-ravvina-gitlere-i-prichinah-unichtozhenija-im-evreev-evrei-unichtozhili-vsju-russkuju-intelligenciju-samym-uzhasnym-i-zhestokim-obrazom-video.html



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

"Berliner Zeitung": kritikuojamas skolos sandoris su „Blackrock“ - „dar labiau padidins skurdą“

  "Berliner Zeitung" rašoma , kad Ukraina išvengė įsipareigojimų nevykdymo (bankroto) grėsmės. Po kelis mėnesius trukusių derybų K...