Skolose paskendusiai Ukrainai beviltiškai reikia pinigų, o karo įkarštyje ji ieško investuotojų, kuriems žada didelį pelną, rašoma Vokietijos portale "Overton magazin".
Vis labiau į skolas grimztančiai Ukrainai daromas spaudimas, kad šalis taptų patraukli investuotojams, bent jau kurį laiką po karo. Daug kas jau nuveikta išparceliuojant Ukrainos turtą. "BlackRock" ir kt. finansiniai gigantai jau supirko virš 28% Ukrainos žemės. Nors šios šalies prezidentui V.Zelenskiui nesiseka kovoti su korupcija, darbuotojų teisių suvaržymu, jis deda pastangas išparduoti dar likusį Ukrainos turtą ir vilioja "BlackRock", "Goldman Sachs", "J. P. Morgan", "NYSE Group", "Ukraine Recovery Conference", Niujorko vertybinių popierių biržą, Volstritą savo pažadu, kurį 2022 m. rugsėjį davė "Wall Street Journal":
"Įsipareigojau savo vyriausybei sukurti palankias investavimo sąlygas, kurios paverstų Ukrainą didžiausia augimo galimybe Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų." O 2023 m. sausio pabaigoje jis žadėjo aukso laikus, ypač Amerikos investuotojams: "Jau dabar aišku, kad tai bus didžiausias mūsų laikų ekonominis projektas Europoje. Akivaizdu, kad Amerikos verslas gali tapti lokomotyvu, kuris vėl stumtelės į priekį pasaulio ekonomikos augimą."
Ukrainos ekonomika turi augti dėl investicijų iš užsienio, visų pirma dėl pelno perspektyvos, kurios esmė - tūkstančių valstybinių įmonių ir valstybinių bankų privatizavimas. Investicijų iniciatyvos platforma "Advantage Ukraine" tiesiogiai kreipiasi į investuotojus, kuriems suteikiama daug privalumų. Siūloma 400 mlrd. dolerių ir daugiau investavimo galimybių 500 projektų. Tačiau dar prieš karą investuotojai daugiausia vengė šalies dėl didelės skolos, korupcijos ir nesaugumo.
TVF, vykdydamas 115 mlrd. dolerių vertės tarptautinę paramos programą, balandžio pradžioje suteikė Ukrainai 15,6 mlrd. dolerių tolesnę finansinę pagalbą per ateinančius ketverius metus, tačiau kartu teigia, kad ekonominė padėtis yra "itin didelio neapibrėžtumo". Jei karas baigsis greitai arba dar šiais metais, bus galima šiek tiek investuoti ir atstatyti, tačiau perspektyvos niūrios, jei karas užsitęs, pabėgėliai negrįš, o infrastruktūra ir toliau bus naikinama. ES sutiko skirti Ukrainai 18 mlrd. eurų paramos.
Dabar oficialiai 25 proc. iš 31 mln. šalyje likusių ukrainiečių yra bedarbiai, tiek pat jų laikoma skurstančiais. Realusis darbo užmokestis sumažėjo daugiau kaip 20 proc. ir toliau mažės 2023 m., o infliacija siekia 20 proc. ir daugiau, ir tikimasi, kad tokia išliks 2023 m.
Dabar Ukrainos vyriausybė pradeda naują iniciatyvą, kuria siekiama pritraukti investuotojų. Siūlomos didelės valstybinės įmonės, kurios bus parduodamos už nedidelius pinigus, kad būtų sustabdyta korupcija, kaip rašo "Bloomberg", ir pagerintas biudžetas. Tačiau vargu ar tai pavyks, net jei palankiausiomis sąlygomis į valstybės iždą turėtų įplaukti 400 mln. dolerių. Tai niekis, palyginti su daugybe skolų, kurios ir toliau kaupiasi ir taip daro šalį priklausomą nuo Vakarų. Dar 190 mln. dolerių turi įplaukti iš dirbamos žemės nuomos.
Už tai atsakingas Rustemas Umerovas, Ukrainos valstybinio turto fondo vadovas, kuris yra užsiėmęs pinigų Ukrainos valstybei kūrimu privatizuojant. Kol kas tai nedidelės sumos, kurios, atsižvelgiant į skolos lygį ir didėjantį deficitą, yra tik lašas jūroje. A. Umerovas aiškina, kad tai yra "nepaprastoji rinka", kurioje investuotojai turi būti drąsūs investuoti kapitalą į šalį, kurioje vyksta karas, todėl pelnas turi būti ypač didelis. Be to, įmonės greitai praranda vertę: "Jei šiais metais jų neparduosime, kitais metais vienintelė jų vertė bus nekilnojamasis turtas, o kitais metais - tik žemė, ant kurios jos stovi." Tai skamba nelabai viliojančiai, tačiau net ir ankstesniais metais beveik jokių valstybinių įmonių nepavyko parduoti. Abejotina, ar išpardavimas viduryje karo, kurio baigtis neaiški, žada didesnę sėkmę. Umerovas tikisi investuotojų ir sąjungininkų, kurie remia Ukrainą išstumiant rusus iš šalies, solidarumo. Tačiau reikia ne tik nupirkti įmones, į jas reikia investuoti ir karo metu. Jei pardavimai bus pakankamai pigūs, galbūt kai kurie investuotojai imsis veiksmų, bet tada reikia palaukti ir pažiūrėti, kaip klostysis situacija.
Privatizacijos planui dar turi pritarti parlamentas, Dūma. Atrodo, kad tai nebus taip paprasta, nes, pasak V. Umerovo, daugelis deputatų nepritaria privatizacijai. Kitas būdas gauti pinigų į valstybės biudžetą būtų nacionalizuoti su Rusija susijusias įmones, t. y. visiškai atvirkštinis privatizavimo būdas.
"Overton magazin" nuomone, visa tai atrodo kaip desperatiškas akcionizmas. Privatizavimo reikalauja Vakarų skolintojai, tokie kaip JAV, ES ar TVF. Ukraina galėjo pamatyti, kas nutiko Rusijoje 1990-aisiais, kad būtų įspėta apie galimas pasekmes. Privatizavimas jokiu būdu nepanaikina korupcijos, jis tik iškelia į sceną naujus veikėjus. Be to, į biudžetą pinigai pateks tik vieną kartą; neįmanoma numatyti, kaip tai gali atrodyti vėliau su mokesčiais.
Taip pat gali būti, kad kalbama ne apie tuos kelis šimtus milijonų, jei juos pavyks gauti, o apie tai, kaip pritraukti kuo daugiau investuotojų iš užsienio, kurie vėliau galėtų pasistengti daryti spaudimą savo vyriausybėms prieš progresuojantį karo nuovargį, palaikyti paramą Ukrainai ir lažintis dėl pergalės.
Lietuvos valdantieji, kol kas, dar tik aktyviai rengiasi karui su Rusija, tačiau valstybės turto išparceliavimas jau vyksta. Energetika, geležinkeliai, uostas: kas dar liko valstybėje neišvogta, rengiama parduoti Black Rock ir Co. Tam keičiamas valstybinių įmonių juridinis statusas, jos tampa akcinėmis bendrovėmis, o sąvoką "prichvatizaciją" keičiama į skambų sinonimą - "listingavimas". Taip lengviau nukvailinti jau ir taip nukvailintus Lietuvos gyventojus.
https://www.youtube.com/watch?v=MHDV_qQFZBghttps://overton-magazin.de/top-story/ukrainische-regierung-will-staatseigene-betriebe-verramschen/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą