Tyrimų centro "Gremi Personal" atliktoje apklausoje dalyvavo 1270 ukrainiečių, kurie Lenkijoje gyvena nuo 2022 m. vasario pabaigos. Apklausa buvo atlikta šių metų kovo mėnesį.
Tarptautinės įdarbinimo agentūros "Gremi Personal" atliktos sociologinės apklausos duomenimis, 38 proc. šiuo metu Lenkijoje gyvenančių ukrainiečių neplanuoja grįžti į Ukrainą. Apklausa taip pat parodė, kad 7 proc. ukrainiečių planuoja persikelti iš Lenkijos į kitą šalį ir ten įsikurti. 2022 m. spalį agentūra atliko panašią apklausą, kurios metu tik 17 % ukrainiečių planavo likti Lenkijoje ir negrįžti į Ukrainą. 2023 m. kovo mėn. 55 % ukrainiečių Lenkijoje patvirtino, kad planuoja grįžti į Ukrainą, o dauguma (82 %) planuoja tai padaryti tik po pergalės.
Iš tų, kurie nusprendė grįžti namo, 26,5 % teigė, kad tai padarys po karo, 22,4 % planuoja išvykti per artimiausius tris mėnesius, o 35 % ruošiasi pasilikti Lenkijoje bent metus. Kai kurie neturi namų, į kuriuos galėtų grįžti, ypač tie, kurie gyvena Rytų ir Pietų Ukrainoje ir kurių namus sugriovė Rusijos pajėgos. Daugelis jų prisitaikė prie gyvenimo Lenkijoje, susirado darbą ir išleido savo vaikus į lenkiškas mokyklas.
ZUS duomenimis, Lenkijoje gyvena apie du milijonai ukrainiečių. Identifikacinis numeris PESEL suteiktas 1,5 mln. piliečių. Tuo pat metu 739 tūkst. ukrainiečių jau oficialiai įsidarbino.
Agentūra taip pat pažymi, kad ukrainiečių apsisprendimą pasilikti Lenkijoje lėmė Ukrainos įmonių atidarymas. Nuo praėjusių metų antrojo pusmečio Lenkijoje atsidarė daugiau kaip 10 tūkst. ukrainiečių įmonių, kuriose dirba ukrainiečiai. Aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie persikėlę buvo priversti užimti žemesnes pareigas, pasinaudojo galimybe gauti geras pareigas ir lenkiškus atlyginimus.
Dauguma ilgą laiką Lenkijoje gyvenančių ukrainiečių mokosi arba jau išmoko lenkų kalbą, o tai jiems taip pat atveria naujų galimybių.
Lietuvoje padėtis kitokia. Armonaičių tipo Lietuvos politikai mano, kad ukrainiečiams nereikia mokytis lietuvių kalbos.
Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos ketinimą nuo 2024-ųjų kovo pradėti tikrinti kaip šalyje dirbantys karo pabėgėliai iš Ukrainos moka lietuvių kalbą, ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė kaltino "empatijos stoka" ir žadėjo stabdyti „karo pabėgėlių ir juos įdarbinusių įmonių persekiojimą“.
Nuorodos:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą