Vokiečių portale Focus-online rašoma, kad į Vokietiją atvyksta vis daugiau prieglobsčio prašytojų. Jų srautas jau viršija 2015 m. Savivaldybės dejuoja dėl migrantų antplūdžio, tačiau beveik nesulaukia jokios pagalbos. Piliečiai ir vietos politikai jaučiasi valdžios apleisti. Šalyje tvyro įtampa.
2015 m. per kelis mėnesius į Vokietiją plūstelėjo daugiau kaip milijonas prieglobsčio prašančių pabėgėlių. Valdžios institucijos juos įsileido - dažnai apskritai nežinodamos, kas atvyksta į šalį. Tai buvo pavadinta "sveikinimo kultūra."
Imigracija į Vokietiją: daug kas primena 2015 m.
Masinė, nereguliuojama imigracija kėlė didžiulių problemų savivaldybėms ir miestams. Daug kur nuotaikos buvo sprogstamosios. Sukilo rajonų tarybų nariai, merai ir nusivylę gyventojai, dešinieji ekstremistai agitavo prieš pabėgėlius, sustiprėjo AfD. Tačiau tuometinė Vokietijos kanclerė Angela Merkel (CDU) juos nuramino: "Mes galime tai padaryti!
Šiandien Vokietija susiduria su panašia situacija. 2022 m. prieglobsčio prašė daugiau kaip 244 000 užsieniečių, dauguma jų - iš Sirijos ir Afganistano. Pridėjus daugiau nei milijoną ukrainiečių, kurie į Vokietiją pabėgo dėl Rusijos agresyvaus karo, pernai buvo priimta daugiau žmonių nei 2015 m.
2023 m. ši tendencija išliks
Sausio ir vasario mėnesiais Vokietijos valdžios institucijos užregistravo beveik 59 000 prieglobsčio prašymų, arba maždaug po 1 000 per dieną - tai beveik 74 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Ekstrapoliavus šiuos skaičius, iki metų pabaigos pas mus gali atvykti apie 350 000 ar daugiau pabėgėlių. Tik nedaugelis jų atvyksta iš Ukrainos. Dauguma jų atvyksta iš Artimųjų ir Vidurio Rytų.
Vokietijos politikai: 2015m. valstybės nesėkmė "neturi pasikartoti"
Atrodytų, kad Vokietija išmoko 2015 m. pamokas ir panaudojo pastaruosius aštuonerius metus pasirengti kitam migrantų antplūdžiui. Juolab kad daugelis politikų, įskaitant dabartinį kanclerį Olafą Scholzą (SPD), pareiškė, kad tokia valstybės nesėkmė kaip 2015 m. "neturi pasikartoti".
Tačiau jei vaikštote po šalį atviromis akimis, nesunku pastebėti, kad daug kur yra problemų, o daugelis tuometinių problemų egzistuoja ir šiandien.
Savivaldybės ir federalinės žemės jaučiasi Berlyno paliktos - kaip ir 2015 m. Daug kur trūksta visko: būsto, vietų darželiuose ir mokyklose, kalbų kursų, greitos integracijos į darbo rinką. Visų pirma trūksta gerų idėjų, kaip įveikti visus sunkumus.
Piliečiai jaučiasi neišgirsti vyriausybės
Vėlgi, eilinį kartą pasigirsta dundesys eilinių piliečių lygmeniu. Piliečiai, manantys, kad politikai jų negirdi ir nežiūri į juos rimtai, stoja į kovą: 500 gyventojų turinčiame Upahl kaime Meklenburge, kur ketinama statyti konteinerinį kaimą, kuriame bus apgyvendinta iki 500 pabėgėlių. Lörrache, kur 40 nuomininkų turi palikti savo butus, nes miestui reikia vietos 100 pabėgėlių. Daugelyje kitų respublikos vietų.
Nuotaikos įtemptos. Merai ir rajonų tarybų nariai skundžiasi: "Mes nebegalime susitvarkyti." Tačiau jų pagalbos šauksmai kancleriui Šolcui lieka neišgirsti. Paprastai jis net neatsako į laiškus.
Tokia valdžios arogancija įsiutino Heseno ministrą pirmininką Borisą Reiną (CDU): "Federalinė vyriausybė akivaizdžiai nesuprato, kas vyksta vietoje." O parlamentinės CDU/CSU frakcijos atstovas vidaus politikos klausimais Alexanderis Tromas (Alexander Throm) skubiai perspėja: "Vokietija ir Europa vis giliau ir giliau slysta į naują migracijos krizę!"
Focus pažymi, kad nei valdantieji Berlyne, nei Briuselyje negali nieko padaryti dėl didėjančio migracijos spaudimo, o 27 ES valstybės narės jau daugelį metų ginčijasi dėl klausimų, į kuriuos jau seniai turėjo būti atsakyta: Kokie yra geriausi būdai užkirsti kelią migrantams bėgti į Europą? Kaip pabėgėliai turėtų būti paskirstyti ES? Kaip užkirsti kelią nelegaliems migrantams likti Europoje, nepaisant pranešimų apie deportaciją? Nors visa tai taip pat aktualu Vokietijoje, federalinė Vokietijos vyriausybė - priešingai Europos tendencijoms - pasisako už prieglobsčio sistemos liberalizavimą. Ypač kairiosios SPD ir žaliųjų jėgos nemano, kad būtina tikrinti pabėgėlių teises į prieglobstį prie ES išorės sienos arba nuosekliai deportuoti teisės gyventi šalyje neturinčius migrantus. Priešingai, CDU/CSU koalicija, "savo priėmimo programomis į Vokietiją atveždama papildomų migrantų iš viso pasaulio", - kritikuoja CDU vidaus reikalų ekspertė Throm, - problemą tik gilina.
Žalieji savo pabėgėlių politiką grindžia labiau labdaros priesakais nei realybe ir nacionaliniais interesais, šiuo metu sulaukia pasipriešinimo net jų pačių gretose. Keletas žymių žaliųjų, tarp jų ir Tiubingeno meras Borisas Palmeris, ragina keisti savo partijos migracijos politikos kursą.
Žaliųjų apygardos tarybos nariai, tokie kaip Jensas Marco Scherfas iš Miltenbergo šiaurės Bavarijoje, taip pat nebenori tylėti: "Jei norime, kad integracija būtų sėkminga, turime turėti drąsos gana atvirai, be šmeižto, be noro visus apšmeižti, išsakyti nusiskundimus." Be kita ko, Scherfas ragina geriau kontroliuoti ES išorės sienas. Kaip galimą migrantų antplūdžio problemos sprendimą jis taip pat mato tvoras.
2015 m. žymi pasaulinio pabėgėlių judėjimo pradžią
2015 m. žymi pasaulinės migracijos pradžią, kai vis daugiau žmonių dėl įvairių priežasčių palieka savo namus. Jie bėga nuo karo ir krizių, ekonominių sunkumų ar klimato kaitos padarinių.
Focus teigimu, ateinančiais metais daug milijonų žmonių, ieškančių apsaugos, keliaus į Europą, ypač į Vokietiją - šalį, kurioje jau dabar užregistruojama daugiausiai prieglobsčio prašymų ES.
"Visiškai aišku, kad artimiausioje ateityje prašymų skaičius ir toliau didės", - perspėja ES prieglobsčio agentūros vadovė Nina Gregori.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą