Kęstutis Skrebys OP tv. laidoje "Kur dingsta Lietuvos milijardai? TIESIOGIAI - SU FINANSŲ ANALITIKE MARGARITA STARKEVIČIŪTE" kalbina M.Starkevičiūtę, kuri pasakoja apie taškomus Lietuvos mokesčių mokėtojų milijardus, apie neįsisavinamas ES lėšas, apie perdėtą meilę Ukrainos imigrantams ir abuojumą savo seneliams. Ekspertė primena, kad ES parama ukrainiečiams turėjo pasibaigti dar kovo 4 d. (32:50), kad ukrainiečiai Lietuvoje gauna dvigubą pensiją (Ukrainos + Lietuvos) (1:24:13), kuri vidutiniškai keliais šimtais viršija Lietuvos vidutinę 670 eurų pensiją. Starkevičiūtės žodžiais, Vokietija išsiaiškino dvigubų pensijų ukrainiečiams problemą.
O kokia šiandien padėtis su ukrainiečių pabėgėliais Vokietijoje?
Apie tai pasakoja lapkričio 12 d. straipsnis "Berliner Zeitung".
Ukrainiečiams nebus mokama piliečių Bürgergeld pašalpa: Berlyno darbo birža baiminasi „itin sudėtingo“ administravimo
Ukrainos pabėgėliai, atvykę nuo balandžio 1 d., nebegaus piliečių pašalpų. Taip numatyta Merzo vyriausybės koalicijos sutartyje. Atitinkamas įstatymas dar nepriimtas. Taigi Berlyno darbo biržos ir toliau moka piliečių pašalpas visiems naujiems atvykėliams iš Ukrainos. Bet ar jos yra gerai pasirengusios atšaukti šias išmokas?
„Techniniu požiūriu tai nebūtų problema“, – sakė atstovas spaudai Jens Krüger laikraščiui „Berliner Zeitung“. Jei įstatymas įsigaliotų, kaip buvo paskelbta, darbo biržos susigrąžintų jau išmokėtą piliečių pašalpą. Iš prieglobsčio prašytojų pašalpų skyriaus. Tai būtų taikoma atgaline data visiems ukrainiečiams, atvykusiems į šalį nuo balandžio 1 d.
Pasak Krügerio, tai, kad valdžios institucijos tarpusavyje atsiskaito už pinigus, „administracinėje veikloje“ nėra nieko ypatingo. „Mes jau dirbame ir žiūrime, kokios sąsajos atsirastų IT srityje. Juk protinga pasiruošti. Mes jokiu būdu nenorime, kad toks įstatymas mus nustebintų.“
Neaišku, kaip miestas galėtų susigrąžinti pinigus
Po pertvarkos ukrainiečių reikalavimai būtų žymiai mažesni. Vienas gyvenantis pilietis gauna 563** eurus per mėnesį. Prašantis prieglobsčio asmuo gauna tik 441 eurą. Kaip prieglobsčio prašytojų išmokų tarnyba galėtų susigrąžinti skirtumą iš kiekvieno ukrainiečio, darbo biržos atstovui yra neaišku: „Juk buvo teisinė nuostata, pagal kurią buvo mokama piliečio pašalpa.“
Apibendrinant, Krügerio nuomone, „administracinės procedūros“ būtų „labai brangios“. Jos būtų neproporcingos „minimaliai“ galimai sutaupyti sumai. Tačiau, kaip jis pats priduria, jam nepriklauso vertinti teisės aktus. „Mes esame vykdytojai.“ Jei, vyriausybės nuomone, „teisingumo jausmas“ pateisina naująją tvarką, darbo biržos ją įgyvendina.
Krügeris negali pasakyti, kiek ukrainiečių šiuo metu būtų paveikti, t. y. kiek jų nuo balandžio 1 d. Berlyne buvo užregistruoti kaip turintys teisę gauti išmokas. „Tai nebuvo svarbu ankstesniam išmokų skyrimui, todėl tai netgi nėra registruojama“, – sako jis ir, paklaustas, patvirtina: „Bent jau darbo biržoje tai nėra registruojama. Galbūt kitose institucijose.“
Federalinės vidaus reikalų ministerijos duomenimis, nuo rugpjūčio, kai Ukrainos vyriausybė sušvelnino išvykimo draudimą 18–21 metų vyrams, atvykstančiųjų skaičius staigiai išaugo. Rugsėjo mėnesį į Vokietiją atvyko beveik 19 000 ukrainiečių, beveik dvigubai daugiau nei praėjusį mėnesį. Berlyne šis padidėjimas buvo ypač akivaizdus.
Ukrainiečiai nebegaus piliečių pašalpos atgaline data. Ar Berlyno darbo birža pasirengusi naujoms taisyklėms? Yra didelių abejonių.
*Chaliava – (rusų-žydų žodis) kažkas, kas gauta nemokamai, be jokio atlygio.
** vidutinė pensija Vokietijoje 2025 m. yra 1600 eurų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą