1
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas šiandien priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė, kad Lenkija privalo pripažinti kitoje valstybėje narėje sudarytas tos pačios lyties „santuokas“.
2
Sprendimas priimtas remiantis Aukščiausiojo administracinio teismo ES Teisingumo Teismui pateiktu prejudiciniu klausimu.
3
ES Teisingumo Teismo sprendimas yra dar vienas pavyzdys, rodantis nepagarbą valstybių narių kompetencijai ir dirbtinių konfliktų tarp ES ir valstybių narių kūrimą.
4
Sprendimas neįpareigoja Lenkijos įvesti vadinamųjų tos pačios lyties asmenų santuokų instituto, tačiau įpareigoja ją pripažinti kitose šalyse sudarytas tos pačios lyties asmenų santuokas.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad Lenkija privalo pripažinti Vokietijoje sudarytą vadinamąją dviejų vyrų santuoką. Byloje nagrinėjama dviejų vyrų, Lenkijos piliečių, situacija, kurie 2018 m. Berlyne sudarė „santuoką“ pagal vietos teisę (Vokietijoje tos pačios lyties asmenų santuokos buvo įteisintos 2017 m.). Vėliau vyrai kreipėsi į Varšuvos miesto savivaldybės civilinės metrikacijos skyrių, prašydami perrašyti „santuokos“ liudijimą, t. y. oficialiai perkelti užsienio „santuokos“ liudijimo turinį į Lenkijos civilinės metrikacijos registrą. Kadangi Lenkijos įstatymai nepripažįsta „tos pačios lyties santuokos“ instituto o perrašymas pažeistų pagrindinius Lenkijos teisinės sistemos principus (1997 m. Lenkijos Respublikos Konstitucijos 18 straipsnis, pagal kurį santuoka kaip moters ir vyro sąjunga yra saugoma Respublikos), civilinės metrikacijos biuro vadovas priėmė neigiamą sprendimą.
Teisminis procesas Lenkijoje
Todėl vyrai nusprendė kreiptis į Mazovijos provincijos gubernatorių, kuris patvirtino registratoriaus sprendimą. Pagrįsdamas savo sprendimą, gubernatorius nurodė, kad, perrašant vokišką „santuokos“ liudijimą, civilinės metrikacijos skyriaus vadovas turėtų įrašyti dviejų vyrų vardus ir pavardes, o vieno iš jų duomenis – į „moteris“ laukelį. Be to, jis nurodė, kad Lenkijoje santuoką gali sudaryti tik vyras ir moteris, todėl neįmanoma į civilinį registrą įrašyti dviejų vyrų duomenis kaip sutuoktinių.
Byla perduodama ES Teisingumo Teismui
Lenkai nusprendė pateikti skundą Varšuvos administraciniam teismui, kuris jį atmetė. Tada jie pateikė kasacinį skundą Aukščiausiajam administraciniam teismui, kuriame paprašė priimti prejudicinį sprendimą dėl Pagrindinių teisių chartijos 7 ir 21 straipsnio 1 dalies (atitinkamai teisė į privatumo gerbimą ir diskriminacijos draudimas) bei 21 straipsnių (judėjimo laisvė) aiškinimo. Aukščiausiasis administracinis teismas nusprendė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą pagal 267 straipsnį, kuris buvo suformuluotas taip: „Ar SESV 20 straipsnio 2 dalies a punktas ir 21 straipsnio 1 dalis, aiškinami kartu su Chartijos 7 ir 21 straipsnio 1 dalimis bei Direktyvos 2004/ 38, turi būti aiškinamos taip, kad jos draudžia valstybės narės, kurios pilietis yra Sąjungos pilietis, sudaręs santuoką su kitu Sąjungos piliečiu (tos pačios lyties) vienoje iš valstybių narių pagal tos valstybės teisės aktus, kompetentingoms institucijoms atsisakyti pripažinti ir įregistruoti tą santuokos liudijimą nacionaliniame civiliniame registre, taip užkertant kelią tiems asmenims gyventi toje valstybėje su ta šeimynine padėtimi ir ta pačia pavarde, motyvuojant tuo, kad priimančiosios valstybės teisė nenumato tos pačios lyties asmenų santuokos?
ESTT sprendimas
Šiandien paskelbtame sprendime (C-713/23) ESTT nurodė, kad „valstybės narės, kurios piliečiai yra tos pačios lyties, institucijų atsisakymas pripažinti jų teisėtai sudarytą santuoką pagal kitai valstybei narei nustatytą tvarką kuriose šie Sąjungos piliečiai pasinaudojo savo laisve judėti ir gyventi, gali sudaryti kliūtį naudotis SESV 21 straipsnyje nustatyta teise, nes toks atsisakymas gali jiems sukelti didelių nepatogumų administraciniu, profesiniu ir asmeniniu lygmeniu“. ESTT nurodė, kad atsisakymas pripažinti kitoje valstybėje narėje sudarytą santuoką kelia rimtų sunkumų organizuojant šeimos gyvenimą. Todėl, ESTT nuomone, valstybės narės institucijų atsisakymas pripažinti dviejų ES piliečių, gyvenančių kitoje valstybėje narėje, sudarytą vadinamąją tos pačios lyties santuoką, sudaro kliūtį tiems ES piliečiams naudotis TEES 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise laisvai judėti ir gyventi valstybių narių teritorijoje.
Kompetencijai prieštaraujantis sprendimas
Ordo Iuris institutas atkreipia dėmesį į dvi problemas. Pirma, direktyva dėl laisvo asmenų judėjimo buvo priimta prieš Lenkijos įstojimą į ES, o Lenkijos derybininkai tiesiog nenumatė, kad tokia nuostata galėtų būti panaudota siekiant Lenkijai primesti pareigą pripažinti užsienyje sudarytas vadinamąsias tos pačios lyties santuokas.
Be to, direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje vartojamas terminas „sutuoktinis“ neturėtų būti apibrėžiamas savarankiškai, nes ES neturi kompetencijos reguliuoti materialinės šeimos teisės (įskaitant santuokos apibrėžimą), bet turėtų būti apibrėžiamas pagal nacionalinėje šeimos teisėje priimtą supratimą. Institutas čia nurodo, pavyzdžiui, ES pagrindinių teisių chartijos 9 straipsnį, kuris garantuoja teisę tuoktis, bet jos neapibrėžia, aiškiai nurodydamas šiuo klausimu „nacionalinius įstatymus“.
Paliekant nuošalyje, kaip ir buvo, klausimą dėl ES kompetencijos trūkumo reguliuoti šeimos teisę, „Ordo Iuris“ atkreipia dėmesį, kad bet koks įstatymas, įteisinantis tos pačios lyties asmenų sąjungas, skirtas atsakyti į tariamą valstybių pareigą šiuo klausimu, aiškiai prieštarautų Konstitucijos 18 straipsniui, kuriame santuoka apibrėžiama kaip moters ir vyro sąjunga. 2013 m. Seimas balsavo dėl tokio įstatymo projekto (Sejmo VII kadencijos spaudinys Nr. 552), Tačiau jis buvo atmestas, kai tuometinio teisingumo ministro atstovas diskusijų metu priminė, kad „18 straipsnis iš esmės reiškia draudimą įteisinti heteroseksualias ir homoseksualias sąjungas, kurios iš esmės yra panašios į santuoką (...)“.
Ordo Iuris nuomone, šiandienos ES Teisingumo Teismo sprendimas yra dar vienas pavyzdys, kai viršijami sutartyse suteikti įgaliojimai, ir jis taip pat sukels nereikalingų konfliktų tarp ES ir jos valstybių narių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą