Kaip sunku mylėti Lietuvą ir kaip lengva ją naikinti

Kartais man atrodo, kad teliko vienintelis žmogus, kuris nesavanaudiškai myli Lietuvą ir tai demonstruoja savo veikla. Tas žmogus yra poetė Astra Astrauskaitė. Taip, tai ta pati ryžtinga ir šviesi asmenybė, kurią degradavusi Lietuvos valdžia jau treti metai persekioja ir bando nuteisti vien už tai, kad ji myli Lietuvą. Myli labiau už savo kišenę, karjerą, sotų lovį, antro galo pomėgius ir t.t. 

Tikiu, kad Lietuvoje esama ir daugiau tokių Lietuvą mylinčių žmonių, bet man neteko garbės jų pažinti, o Astrą teko. Teko laimė ir garbė pasisakyti keliuose jos organizuotuose mitinguose. 

Astrai pakako drąsos, kad sudrebinti ir sudrumsti vandenį valstybės, paverstos pūvančia landsbergistine kūdra. Tokia štai bala, kurioje, tarytum, želia augmenija, bet jos šaknys jau nupuvusios.

Reikia pavyzdžių?

Prašom. Pažvelkite į "naują" valdžią! Juk tai ir yra augalai su nupuvusiomis šaknimis. Jiems Lietuva - vieta, kur jie gali patenkinti poreikius ir apvaginėdami kitus, kaupti kapitalą. 

Karlas Marksas rašė:

 "Jei yra pakankamas pelnas, kapitalas tampa drąsiu. Užtikrinkite 10 procentų, ir kapitalas sutinka bet kokiam panaudojimui, esant 20 procentų jis atgyja, esant 50 procentų jis pasirengęs nusisukti galvą, esant 100 procentų jis pamina visus žmogiškus įstatymus, esant 300 procentų nėra tokio nusikaltimo, kurio jis nerizikuotų imtis, nors ir esant kartuvių baimei. Įrodymas: kontrabanda ir prekyba vergais".

Ogi teisus dėdulė K.Marksas. Kiek daug jis turi mokinių Lietuvoje! 

Pavyzdžiui. Kam samdyti "brangius" vairuotojus lietuvius, jei  lobistų papirkta valdžia leidžia atsivežti afrikiečius, Vidurinės Azijos gyventojus, indus, pakistaniečius ir t.t.

Kam samdyti statybininkus lietuvius, jei galima atsivežti statybininkų iš už ES ribų. Galima atsivežti programuotojus, net sportininkus! Kam jiems krepšininkai ar futbolininkai lietuviai, jei pigiau galima nusamdyti afrikiečius. Kuom gi tai ne prekyba vergais?

Kam treniruoti Lietuvos jaunimą, įrengti aikšteles, steigti sporto mokyklas. Nuvykai sau į kokią Nigeriją su 250 milijonų gyventojų ir atsiveži sau tiek, kiek širdis geidžia, afrikiečių, ir tegul sau spardo už nedidelius pinigus visus futbolo kamuolius, kiek tik jų Lietuvoje rasis. Tegul žiūri į visa tai Lietuvos durniai, pinigus moka. O juk durnių Lietuvoje apstu! Kuo mažiau Lietuvoje Lietuvos, tuo durnių daugiau!

Lietuvos A lyga

Vaikystės prisiminimas.

Šeštas dešimtmetis, Ukmergė, futbolo rungtynėse susitinka Ukmergės "Baldininkas" ir Ukmergės "Vienybė". Aikštės teisėjas - mano dėdė Bronius Meškelė, buvęs šio miesto Sporto komiteto pirmininkas. Aikštelėje nei vieno afrikiečio, nei vieno užsieniečio, o kokios emocijos ir kiek daug žiūrovų!

Epilogas.

Vienas iš puikių Astros Astrauskaitės eilėraščių:

 Aš daugel, daugel jiems atleidau

Aš daugel, daugel jiems atleidau,

Tik išdavysčių – niekados!

Saulelė mano gal jau leidžias,

Tėvynę širdyje nešuos.

Aš daugel, daugel iškentėjau –

Ir to nei priešui nelinkiù.

Tik Dievas žino, kaip mylėjau,

Kaip gyniau, kaip su Ja einu

Lig paskutinio kelio žingsnio

Ir to atodūsio sunkaus,

Lig paskutinio širdies tvinksnio –

To varpo, kurs po to užgaũs...

Mylėjau gimtą kalbą, žodį,

Tą laisvą, skrendantį paukščiu!

Mylėjau ir vaikams parodžiau,

Kaip laisvę gint, netapt vergu!

Kaip reikia Lietuvą mylėti,

Norėt išlikti lietuviu,

Kai siaučia globalizmo vėjai –

Prieš vėją eiti, likt savu!

Ir niekad, niekad nepalikti

Gimtosios žemės – Lietuvõs!

O tie, kur teisiat, kurmiais liksit,

Šviesa laimės, langai rasõs!

Aš daugel, daugel jiems atleidau –

Tik išdavystės – niekados!

Kodėl, lietuviai, judams leidom,

Kaip kiaulėms lipt mums ant galvos?

2024-12-20

https://www.facebook.com/milda.nesvarbu.581