Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas R. Dargis viešai pareiškė, kad užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui reikėtų panaikinti reikalavimą įdarbinti bent du lietuvius ar kitų Europos Sąjungos šalių gyventojus, o Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas P. Drižas viešai teigia, kad nepastovi imigracijos politika, nuolat griežtinami reikalavimai daro neigiamą poveikį verslui ir valstybės biudžetui.
Partija Nacionalinis susivienijimas griežtai prieštarauja šių organizacijų atstovų antivalstybiniam požiūriui dėl tariamo verslo skatinimo, nes panaikinimas galimybės kelti sąlygas užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui įdarbinti Lietuvos piliečius, akivaizdžiai pažeidžia socialinį teisingumą bei darbo rinkos balansą ir kelia rimtą pavojų šalies nacionaliniam saugumui.
Dėl Lietuvos gyventojų interesų
Lietuvos gyventojai, ypač regionuose, jau dabar susiduria su dideliu darbo stygiumi. Galimybė kelti sąlygas užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui įdarbinti Lietuvos piliečius yra svarbus darbo vietų kūrimo mechanizmas, leidžiantis vietos gyventojams naudotis ekonomikos plėtros nauda.
Be to ir užsieniečių valdomas smulkusis verslas turi prisiimti atsakomybę už bendruomenės gerovę, kurioje jis veikia. Vietinių gyventojų įdarbinimas – tai ne tik ekonominė, bet ir socialinė pareiga, kuri stiprina bendruomenių ryšius ir mažina atskirtį.
Pono R. Dargio pateikti argumentai, kad užsienio verslininkai „susikūrė darbo vietas patys sau“ ir P. Drižo teiginiai, jog nuolat griežtinami imigracijos politikos reikalavimai daro neigiamą poveikį verslui bei valstybės biudžetui, yra grindžiami selektyviu požiūriu ir siaurais komerciniais interesais, neatsižvelgiant į ilgalaikes pasekmes darbo rinkai. Maži šeimos restoranai ar kavinės, į kuriuos investuoja užsieniečiai, turėtų būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kurios taikomos visiems Lietuvos verslams. Panaikinimas galimybės kelti sąlygas užsieniečių smulkiam verslui įdarbinti Lietuvos piliečius pažeistų šį principą.
Dėl šalies Nacionalinio saugumo
Panaikinimas galimybės reikalauti, kad užsienio piliečių valdomas verslas privalėtų įdarbinti ir vietos gyventojus, skatins fiktyvių įmonių steigimą, neskaidrią veiklą ir šešėlinės ekonomikos plėtrą. Tai reikšmingai sumažins vietinių gyventojų įsidarbinimo galimybes, ypač regionuose, ir susilpnins ilgalaikį ekonominį stabilumą. Be to, šio reikalavimo atsisakymas pažeis socialinį teisingumą, nes užsienio verslininkai vengs prisidėti prie vietos bendruomenių gerovės, skatindami socialinę įtampą ir diskriminaciją darbo rinkoje.
Kita vertus, bet kokių reikalavimų užsienio piliečių valdomam verslui švelninimas diskriminuoja nacionalinį verslą, sudaro prielaidas uždarų migrantų bendruomenių ir anklavų formavimuisi, kurie neišvengiamai skatina socialinę atskirtį, trukdo integracijos procesams ir skatina įtampą tarp vietos gyventojų bei atvykusių užsieniečių. Toks procesas neigiamai veikia visuomenės darną ir socialinę sanglaudą. Nepaisant užsienio investicijų svarbos, beatodairiškas verslo reikalavimų liberalizavimas, atliekamas be išsamios pasekmių analizės, gali sukelti ilgalaikę žalą šalies saugumui, ekonomikai ir socialinei sanglaudai.
Pažymėtina, kad šiuo metu nevaldomas migrantų srautas iš Baltarusijos ir Rusijos, Valstybės saugumo departamento (VSD) duomenimis, jau kelia reikšmingą grėsmę šalies saugumui – VSD nuolat perspėja, kad dalis šių migrantų yra užverbuoti užsienio žvalgybos tarnybų vykdyti prieš Lietuvą nukreiptą veiklą, įskaitant šnipinėjimą, diversijas ir sabotažo aktus. Tokiomis aplinkybėmis Lietuvos darbdavių, pramonininkų, transporto ar kitų verslo organizacijų atstovų siūlymai liberalizuoti sąlygas užsieniečiams, nesprendžiant šalies saugumo finansavimo klausimų, kelia pagrįstą įtarimą dėl pačių siūlymų esmės: jie arba yra neatsakingai neapgalvoti, arba sąmoningai kreipiami visuomenės saugumui silpninti. Bet kuriuo atveju tokie siūlymai kelia tiesioginę grėsmę nacionaliniam stabilumui ir visuomenės gerovei.
Siekiant išvengti ilgalaikio poveikio šalies saugumui, socialinei sanglaudai ir ekonomikos stabilumui, Lietuvos valdžia privalo užtikrinti pusiausvyrą tarp ekonominių tikslų ir nacionalinių interesų apsaugos.
Atsižvelgdamas į tai, Nacionalinis susivienijimas ragina Seimą ir Vyriausybę:
1. Išsaugoti galimybę esant būtinybei reikalauti įdarbinti Lietuvos piliečius ar ES gyventojus užsienio piliečių vystomame versle.
2. Atlikti išsamią analizę dėl galimų siūlomų pokyčių pasekmių nacionaliniam saugumui ir darbo rinkai.
3. Įvesti griežtus ir aiškius kriterijus, kurie užtikrintų, kad atvykstantys verslininkai ir darbuotojai prisidėtų prie ekonomikos augimo per inovacijas, naujas darbo vietas ir ilgalaikes investicijas, laikytųsi skaidrių finansinių veiklos principų, vengtų nelegalių ar fiktyvių operacijų ir laikytųsi teisinių bei socialinių standartų, nediskriminuodami vietos gyventojų ir nedarydami žalos socialinei sanglaudai.
4. Užtikrinti, kad užsieniečių verslas Lietuvoje būtų skatinamas, tačiau laikantis aiškių taisyklių, kurios apsaugotų Lietuvos piliečių interesus, nekeltų pavojaus nacionaliniam saugumui.
Lietuva privalo išlaikyti balansą tarp atvirumo užsienio investicijoms ir socialinio bei ekonominio teisingumo užtikrinimo savo piliečiams. Beatodairiškas kontrolės mechanizmų silpninimas be nuodugnios poveikio analizės pagal nuolatines Lietuvos pramonininkų konfederacijos užgaidas nesiėmus papildomų saugumo priemonių, turės neigiamas pasekmes ilgalaikiam šalies vystymuisi – būtina atsakinga politika, kuri apsaugotų nacionalinius interesus ir užtikrintų tvarią ekonominę bei socialinę raidą.
Todėl raginame nepriimti sprendimų, kurie kelia grėsmę šalies interesams.
2024 m. gruodžio 3 d.
https://www.propatria.lt/2024/12/protestas-del-siulomu-pakeitimu.html
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą