Per visą JAV istoriją jau buvo 46 šalies prezidentai. Ką tik baigėsi 47-ojo Amerikos prezidento rinkimai. Juo tapo Donaldas Trumpas, kuris jau buvo Baltųjų rūmų šeimininkas 2017-2021 m. (45-asis prezidentas).
Beveik visi JAV prezidentai yra Migloto Albiono salų (iš Didžiosios Britanijos) vietinių gyventojų palikuonys. Tiksliau: iš Anglijos, Škotijos, Velso ir Šiaurės Airijos. Išskyrus aštuntąjį prezidentą Martiną Van Bureną, kilusį iš Olandijos, ir 34-ąjį prezidentą Dvaitą D. Eizenhauerį, kurio protėviai gyveno Vokietijoje ir Šveicarijoje. Nors į Ameriką buvo imigrantų ne tik iš Migloto Albiono salų, bet ir iš žemyninės Europos - Prancūzijos, Olandijos, Vokietijos, Švedijos ir kitų šalių, tačiau imigrantai iš Didžiosios Britanijos sudarė didžiąją daugumą. Tai paaiškina, kad Amerikoje tarp baltųjų gyventojų vyravo ir tebevyrauja britų kolonistai, kurie dažnai vadinami anglosaksais. Būtent iš anglosaksų kilę beveik visi Amerikos prezidentai.
Beveik visų prezidentų protėviai atvyko į Naująjį pasaulį jo kolonizavimo metu. Jie yra senosios kartos amerikiečių palikuonys. Išskyrus Džoną F. Kenedį ir Donaldą J. Trampą, kurių protėviai į JAV atvyko gerokai vėliau (naujosios kartos amerikiečiai).
Ypatinga išimtis tarp Amerikos prezidentų buvo 44-asis prezidentas Barackas Obama, kuris Baltuosiuose rūmuose dirbo dvi kadencijas (2009-2017 m.). Jo protėvių gimtinė yra toli nuo Europos - afrikietiškame Kamerūne.
Beje, dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą tiek JAV prezidentai, tiek paprasti amerikiečiai savo tautybę mieliau vadino šalimi, iš kurios kilę jų protėviai. Arba savo tautybę rašydavo su brūkšneliu. Pavyzdžiui, airių kilmės amerikietis. Ši dviguba tapatybė, žinoma, galėjo susilpninti JAV valstybės pamatus. Prezidentai Teodoras Ruzveltas (Theodore Roosevelt) ir Vudro Vilsonas (Woodrow Wilson) aštriai kritikavo amerikiečius, kurie tapatino save per brūkšnelius. Taigi Vudrou Vilsonas šia proga pasakė: Ruzveltas Ruzveltas Ruzveltas, kuris pasisakė už tai, kad „bet kuris žmogus, nešiojantis brūkšnį, nešiojasi dagtį, kurį yra pasirengęs įsmeigti į šios Respublikos [t. y. Jungtinių Valstijų] gyvybinius organus, kai tik bus tam pasirengęs“. Tuo tarpu, kaip pripažįsta Amerikos prezidentų (to paties Vudro Vilsono) biografai, Baltųjų rūmų gyventojai kažkodėl pagarbiai vertino savo šaknis ir protėvius. Jie viešai save vadino amerikiečiais, bet širdyje liko anglais, škotais, airiais, velsiečiais.
Visi Amerikos prezidentai save vadino krikščionimis. Tiksliau tariant, beveik visi jie buvo įvairių pakraipų protestantai (anglikonai, kalvinistai, metodistai ir kt.). Taigi Haris Trumanas, Džimis Karteris ir Bilas Klintonas save pozicionavo kaip baptistus. Herbertas Huveris prisistatė kaip kvakeris. Dvaitas D. Eizenhaueris ir Ronaldas Reiganas save laikė kalvinistais. Franklinas Ruzveltas ir Džordžas Bušas vyresnysis - anglikonai. Džordžas Bušas jaunesnysis - metodistas. Kalbant apie Baraką Obamą, jis teigė esąs protestantas, tačiau nenurodė, kokios pakraipos (kai kas įtarė ir įtaria, kad B. Obama slapta praktikuoja islamą).
Amerikos istorijoje buvo tik du prezidentai, kurie priklausė Katalikų Bažnyčiai. Tai 35-asis prezidentas Johnas F. Kennedy ir 46-asis prezidentas Joe Bidenas, kuris vis dar dirba Baltuosiuose rūmuose. Tarp Amerikos prezidentų nebuvo musulmonų, stačiatikių ar žydų.
Dabar apie naująjį, 47-ąjį JAV prezidentą. Donaldas Trampas yra kilęs iš naujųjų amerikiečių (t. y. jo protėviai nebuvo Naujojo pasaulio kolonistai). Kaip pažymi biografai, Donaldo Trumpo protėviai yra vokiečių ir škotų kraujo mišinys. Vokiečių - pagal senelio Frydricho Trumpo (Friedrich Trump, 1869 03 14 - 1918 03 30), kuris 1885 m., būdamas 20 metų, emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas ir tik po septynerių metų gavo šios šalies pilietybę, liniją. Jo žmona Elisabeth Christ, taip pat vokietė, savo vyrą pergyveno 48 metais (1880 10 10 - 1966 06 06). Jų sūnus buvo Fredas Kristas. Trumpą škotų kraują įliejo jo motina Mary Ann McLeod (1912 05 10 - 2000 08 07).
Religijos atžvilgiu Donaldas Trumpas sekė savo tėvų pėdomis. Jis buvo protestantas presbiterionas. Tačiau 2020 m. netikėtai paskelbė, kad nuo šiol taps „universaliuoju“ protestantu, neteikiančiu pirmenybės nė vienai krypčiai ir interpretacijoms. Tuo metu tai sukėlė didelį sąmyšį. Bent jau dėl to, kad kai kurios protestantizmo kryptys ir srovės tarpusavyje „nekovoja“ (reikia rinktis: arba-arba). Jų negalima derinti. Kilo įtarimas, kad Trumpas apskritai nutraukė santykius su protestantizmu. Juolab kad Trumpas nerodė ir nerodo jokių išorinių savo protestantiško religingumo ženklų.
Dar 2016 m., kai D. Trumpas įsitraukė į prezidento rinkimų kampaniją, kai kurie stebėtojai pastebėjo, kad šis politikas jaučia ypatingą prielankumą Izraeliui. Tada, jau būdamas Baltųjų rūmų šeimininkas, jis praktiškai įrodė savo ypatingą meilę Izraeliui. 2017 m. gruodžio 6 d. D. Trumpas pripažino Jeruzalę vienintele ir nedaloma Izraelio sostine, prieštaraudamas JT sprendimams dėl ypatingo šio miesto statuso, ir perkėlė ten JAV ambasadą; oficialiai pripažino Izraelio įvykdytą okupuotų Golano aukštumų Sirijoje aneksiją; asmeniškai įsakė 2020 m. sausio 3 d. likviduoti Islamo revoliucijos gvardijos specialiųjų pajėgų Al-Quds vadą Qassemą Suleimani ir pagrasino Iranui panaudoti branduolinį ginklą; Izraelio prašymu pasitraukė iš daugiašalio susitarimo dėl Irano branduolinės programos. Apie tai jau esu rašęs anksčiau. Naują porciją pažadų Izraeliui D. Trumpas paskelbė per savo antrąją šių metų rinkimų kampaniją.
Ir dar - nuostabi amerikiečių verslininko ir politiko Donaldo Trumpo metamorfozių grandinė, kurią jam daro įvairūs žurnalistai ir apžvalgininkai. Pirma, šis žymus Amerikos pilietis vadinamas „geriausiu Izraelio draugu“. Paskui jis vadinamas „geriausiu žydų draugu“. Galiausiai jam pačiam priklijuojama „žydo“ etiketė. Pažymėtina, kad Donaldas Trumpas ne tik neginčija tokių apibūdinimų. Bet jis jau ir pats jaučiasi esąs žydas. Ir visaverčiu bei reikšmingesniu žydu nei daugelis kitų šios tautos atstovų.
Štai tik vienas panašaus D. Trumpo savęs identifikavimo ir įvaizdžio pavyzdys. 45-asis JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2019 m. lapkričio mėn. buvo pakviestas į ortodoksų žydų organizuotą lėšų rinkimo renginį viešbutyje „Intercontinental“ Manhatane. Lėšų rinkimo akcija buvo surengta siekiant papildyti D. Trumpo artėjančios 2020 m. rinkimų kampanijos finansavimo fondą. Prezidentas noriai priėmė kvietimą, kurio tikslas buvo „parodyti dėkingumą Donaldui Trumpui, nes dar niekada anksčiau žydai, čia, JAV, ir Izraelyje, neturėjo tokio ištikimo draugo ir rėmėjo Baltuosiuose rūmuose“. Rabinas Yosefas Yitzhakas Jacobsonas pradėjo renginį skaitydamas specialią maldą D. Trumpo garbei: „Palaimintas esi, mūsų Dieve, Visatos Karaliau, kad dalijiesi savo meilės, šlovės ir užuojautos dalimi su žmogumi, kuris visada gina kiekvieno nekalto žmogaus ir kiekvieno žydo garbę.“
Renginyje buvo ir kitų pagiriamųjų kalbų D. Trumpui. Pavyzdžiui, rabinas Kahana pareiškė: „Žmonės turėtų būti vertinami pagal savo veiksmus. O D. Trumpas neabejotinai padarė keletą svarbių dalykų. Tai priešingybė Obamai, kuris buvo giriamas, nors eidamas pareigas darė meškos paslaugą“.
Atsakydamas D. Trumpas dar kartą priminė savo nuopelnus Izraeliui. Jis dar kartą pabrėžė, kad padėti Izraeliui Amerikoje nėra lengva. Visų pirma jis pažymėjo: „Aš suteikiau jums ambasadą Jeruzalėje, ir tai buvo didelis dalykas. Kiekvienas prezidentas tai žadėjo, ir tai tęsiasi jau dešimtmečius. Tačiau tik dabar suprantu, kodėl mano pirmtakai to nepadarė: kai pradėjau eiti pareigas ir tik užsiminiau apie ambasados perkėlimą, patyriau neįsivaizduojamą spaudimą iš visų pusių to nedaryti.“
Be to, jis palietė apkaltos temą. Prisimenu, kad tuo metu Amerikos demokratai galvojo organizuoti prezidento D. Trumpo apkaltą. Ir jis pasakė, kad jei demokratams pavyktų jį pašalinti iš Baltųjų rūmų, jis būtų pasirengęs tęsti savo politinę karjerą Izraelyje. Ir ne bet kaip, o kaip Izraelio ministras pirmininkas. „Manau, kad Izraelyje turiu 98 proc. pritarimo reitingą“, - sakė D. Trumpas. „Jei čia kas nors atsitiks, aš vyksiu į Izraelį. Būsiu ministras pirmininkas“. Auditorija džiūgavo dėl šio Donaldo Trumpo atviravimo.
Tačiau ar gali ne žydas tapti Izraelio ministru pirmininku? Bet pagal D. Trumpo ir jo draugų iš Izraelio bei proizraelietiškų pažiūrų logiką, jis gali tapti tokiu ministru pirmininku, jei prieš tai atsivers iš nežydo į žydą. Bet ar tai įmanoma? Juk žydas yra tautybė, o ne tikėjimas. Tikėjimą galima pakeisti. Visų pirma iš protestanto į žydą (t. y. judaizmo išpažinėją).
Ar galima pakeisti kraują (tautybę)? Šiandien gyvename pasaulyje, kuriame mums sakoma, kad viską galima pakeisti, jei tik nori. Net lytį. Ir neapsiriboti tik alternatyva: vyras ar moteris. Bet pasirinkti tinkamiausią „lytį“ iš kelių dešimčių pozicijų rinkinio. Istorija žino daugybę pavyzdžių, kai žmonės iš vienos tautybės buvo „keičiami“ į kitą. Ypač prisiminkime Trečiąjį reichą, kuris skelbė, kad tik arijai yra antžmogiai, o visi kiti (ypač žydai, čigonai, slavai) - „antžmogiai“. Po kurio laiko paaiškėjo, kad Trečiojo reicho vadovybėje buvo daug žmonių su „blogo kraujo“ priemaiša. O kai kurie iš jų beveik 100 proc. buvo žydai. Ką darė Adolfas Hitleris (pats turintis „blogo kraujo“ priemaišų)? Jis dekretu tokiems lyderiams suteikė „100 proc. arijų“ titulą.
Yra daugybė pavyzdžių, liudijančių ypatingą D. Trumpo prielankumą judaizmui. The Inviolable Connection Between the Wars in the Middle East and Ukraine ką tik paskelbė portalas Global Research News. Jos autorius Peteris Koenigas (Peter Koenig) yra žinomas ekonomistas ir geopolitikos analitikas, anksčiau dirbęs Pasaulio banke. Analizuodamas D. Trumpo pareiškimus ir veiksmus, straipsnio autorius kelia retorinį klausimą: „Ar D. Trumpas iš tiesų kažkuriuo metu priėmė judaizmą?“.
Aukščiau pateikiau trumpą Amerikos prezidentų apžvalgą, iš kurios matyti, kad per visą JAV istoriją Baltuosiuose rūmuose nebuvo nė vieno žydo. Vermonto demokratų senatorius Bernie Sandersas per 2019-2020 m. rinkimų kampaniją teigė, kad jis bus pirmasis prezidentas žydas JAV istorijoje. Tačiau tai pasirodė besąs bragadocio, jis išsisuko nuo tikslo.
Čia derėtų prisiminti Baracką Obamą, kuris 2015 m., minint žydų paveldo mėnesį, apsilankė sinagogoje. B. Obamos žodžiais tariant, žydų įtakingi asmenys, tarp jų ir „Atlantic“ žurnalistas Džefris Goldbergas (Jeffrey Goldberg), toje šventėje jį pavadino pirmuoju žydų prezidentu. Beje, Obama kalbėjo dėvėdamas žydišką jarmulką. Žinoma, B. Obamą vadinti pirmuoju žydų kilmės Jungtinių Valstijų prezidentu buvo gerokai perdėta, aiškiai perdėta. Tai kvepia liaupsinimu.
O minėtasis Peteris Koenigas primena, kad konservatyvios televizijos laidų vedėjas Markas Levinas 2019 m. pavadino D. Trumpą „pirmuoju žydų prezidentu“. Ir tai jau buvo užfiksuota plačios auditorijos. Ir ypatingos šio titulo įtampos jau nebejaučia daugelis amerikiečių. Kodėl?
Ivanka yra D. Trumpo dukra iš jo pirmosios žmonos, čekų modelio Ivanos, ir 2009 m. ištekėjo už Jaredo Kushnerio. Tėvai yra ortodoksai žydai, turintys didelę įtaką Niujorko žydų bendruomenėje. Prieš vestuves Ivanka atsivertė į judaizmą, atliko sudėtingą nežydo tapimo žydu apeigą - konversiją, gavo hebrajišką vardą Yael („kalnų ožka“). Pora priklauso ortodoksinei judaizmo srovei, jos įstatymų laikosi griežčiau nei dauguma jaunųjų Amerikos žydų. Be to, Ivanka yra minėto Chabad judėjimo aktyvistė. Pora turi tris vaikus - Arabellą Rose, Josephą Fredericką ir Theodore'ą Jamesą Kushnerį.
Ką apie tai mano Donaldas Trumpas? Atsakymas slypi šiuose D. Trumpo žodžiuose: „Aš didžiuojuosi, kad mano anūkai ir dukra yra žydai!“ Dar vienas Trumpo atviravimas: „Taip, viena iš mano dukterų yra žydė. Tai nebuvo suplanuota, tai tiesiog įvyko. Ir aš džiaugiuosi, kad taip nutiko. Ji turi nuostabią žydų šeimą...“ Šios frazės nuolat kartojamos daugelyje pasaulio žiniasklaidos priemonių. Tačiau čia kyla klausimas: kaip dukrą galima laikyti žyde, jei ji turi anglosaksiškų ir čekiškų šaknų? Pasirodo, religijos pakeitimas gali lemti ir tautybės pakeitimą. Nors tai prieštarauja mokslui ir net bet kokiai logikai, taip mano D. Trumpas ir su juo sutinka kai kurie jo draugai izraeliečiai.
Tačiau Izraelio draugai žengė dar toliau. Jie ėmė užsiminti, kad Trumpas jau tapo žydu. Ne perkeltine, o tiesiogine prasme. Nuo pat pirmojo vaiko, Ivankos, gimimo (2011 m.) Trampui jo žydų aplinka ne kartą sakė, kad „Žydas yra ne tas, kurio tėtis yra žydas, o tas, kurio anūkai yra žydai“. Nežinau, ar žydai ir žydai turi tokią taisyklę, labai tuo abejoju. Tačiau D. Trumpui jo draugai izraeliečiai ir proizraeliečiai nuolat užsimena: „Dabar, pone Trumpai, jūs jau esate tikras žydas“. Amerikos žiniasklaidoje D. Trumpas net vadinamas „žydų karaliumi“ arba „Izraelio karaliumi“. Kai kur su ironijos prieskoniu. O kažkur su susižavėjimu.
Žvelgiant iš D. Trumpo izraeliečių ir proizraelietiškų šalininkų perspektyvos, tai pirmas kartas, kai JAV rinkimus laimėjo žydas. Ir atrodo, kad Trumpas tuo tiki. O tai tikrai gali turėti rimtų pasekmių Izraeliui, JAV ir pasauliui.
P.S. Nereikėtų pamiršti, kad D. Trumpą labiau myli Izraelio žydai nei Amerikos žydai. Atitinkamai D. Trumpą taip pat labiau myli Izraelio žydai nei Amerikos žydai. O pastarųjų atžvilgiu D. Trumpas periodiškai kritikuoja ir kaip pavyzdį pateikia „teisingus“ Izraelio žydus. Pavyzdžiui, 2022 m. spalio mėn. buvęs prezidentas Donaldas Trumpas kritikavo „JAV žydus“ už tai, kad jie nerodo „dėkingumo“ už jo paramą Izraeliui. Pažymėtina ir tai, kad per praėjusius prezidento rinkimus D. Trumpas gavo kur kas mažiau žydų rinkėjų balsų nei Kamala Harris - 21 proc. prieš 79 proc.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą