Rugsėjo 4 d. Žilvinas Svitojus, aktyvus Ukrainos rėmėjas ir kovotojas su Lietuvos valstybę bei lietuvių tautą neigiančios "litvinizmo" ideologijos apologetais, FB paskyroje paskelbė šį tekstą:
Labai neįdomus eilinis Svitojaus tekstas licvinizmo tema
—-
Kalbasi du diplomuoti baltarusių istorikai (nuoroda komentaruose: https://www.youtube.com/watch?v=x9NNMtz5lG0). Viena iš jų - Europos Humanitarinio Universiteto istorijos profesorė Irina Romanova.
Valandos trukmės pokalbis, kuriame kalbamasi apie naujo EHU istorijos fakulteto sukūrimą.
—
Yra Baltarusijos reprezentacijos problema anglakalbėje Wikipedijos dalyje. Kadangi trūksta baltarusių istorikų darbų, todėl mes negalime (be šaltinių) pataisyti to, ką ten aktyviai rašo lietuvių istorikai, nes jiems padeda ir valdžia. Tai problema. Mes galim priešintis, ginčytis, bet niekas negali koreguoti tų straipsnių, todėl ten dabar yra tik lietuvių istorikų versija. Šią problemą reikia spręsti sisteminiame lygmenyje.
—
Apie atvirumą idėjoms. Profesorė sako, jog reikia kad savi mokytų savus, nes to, ką gali išmokyti EHU, tikrai neišmokys niekas kitas. Gal aš nesuprantu šiuolaikinio modernaus švietimo, bet man tai skamba mažų mažiausiai nedemokratiškai. Švelniai tariant. Vėliau prideda, kad lietuvių istorijos matymą anglakalbėje terpėje reikia bandyti reguliuoti baltarusių jaunimu, kuris angliškai skleistų jau jų istorijos versiją.
—
Ten, žinoma yra ir apie Vilnių, nes svarbu kalbėti apie jo multikultūriškumą. Dėl Vilniaus visada daugybė tautų kovojo. Reikia pasakoti apie tai, jog jis niekaip neįsipaišo į nacionalinės valatybės rėmus. Sako prie to reiktų dar ir lenkus pritraukti. Gali būti visai įdomu.
—
Šios - mums, ir kitos, labiau istorijos pedagogams svarbios problemos, savaime nebūtų kažkuo kenksmingos, tačiau reikia suvokti, jog šie istorikai, turėdami mažesnį populiarumą nei šovinistiniai folk-istorikai validuoja agresyvaus anti lietuviško naratyvo augimą. Jie kaip Belsatas, Nasha Niva ar kiti Europos, Lietuvos, Lenkijos remti ir remiami kanalai sukuria oficialumo aurą tam, ką daro licvinistai. “Taigi EHU profesorė tiesiai šviesiai pasakė, jog letuvysai Wikipedijoje visą mūsų istoriją anglų kalba sufalsifikavo.”
Taip veikia propaganda ir čia Kremzliui su Minsku nereikia pajudinti nė piršto.
—
Nuotraukoje:
Vaikiškos knygėlės apie Ukrainos istoriją, ukrainiečių vaikams, citata iš skyriaus apie Algirdą. Ką mes randame? Teisingai LDK gyventojus litvinus!
Jeigu kas nors nesupranta, kaip atsirado vaikiškoje knygelėje ukrainiečiams litvinai, tai tegul pagalvoja, kodėl Belsat atstovybę atidarė ne Lietuvoje, o Ukrainoje, kur baltarusių (įskaitant ten gyvenančius jau kelias kartas) yra tik ~0,5 procento.
Geriausiai įvertinti komentarai:
Martynas Urbonas
Ten tas EHU jau ne univeras tremty, o lukašestano filialas užsienyje. Gal laikas jiems būtų atlaisvint patalpas?
Saulius F. Ivinskis
Čia yra kitas klausimas: kodėl.mes ne tik laikome Vilniuje tą EHU, bet kaip suprantu dar ir finansuojame?
Ten nuo pat pradžių buvo vatnikų, KGB, licvinistų ir šiaip debilų lizdas.
Jonas Paulauskas
Ta proga, galima neseną straipsnį prisiminti
Rita Miliūtė
Kai dirbau baltarusiška aukštąja mokykla tremtyje vadinamame Europos Humanitariniame Universitete (EHU), persikėlusiame į Vilnių iš Minsko, kad Lukašenka nedarytų spaudimo akademinei laisvei. Tada, gegužės devintąją universiteto Medijų departamentas viename rusiškame socialiniame tinkle paskelbė sveikinimą su Didžiosios Sovietų Sąjungos pergalės diena.
Universitetas, tremtyje išlaikomas Vakarų donorų, ir jų finansuojamas tam, kad plaukuotos Lukašenkos rankos nesikėsintų į universiteto akademinę laisvę ir Vakarų vertybes, universitetas, turintis dėstytojų ir studentų ne tik iš Baltarusijos, bet ir iš laisvojo pasaulio, atvykstančių pagal „Erasmus“ mainų programą.
EHU studentų praktikos vadovė į mano klausimą tuomet „kodėl“ paaiškino, kad čia esantis kalbiškai jautrus klausimas ir pasiūlė jos žodžiais tariant „probleminį siužetą“ aptarti su studentais. Kartą, anksčiau panašų siūlymą buvau gavusi dėl Krymo okupacijos. Rengiant tiesioginį teletiltą su studentais iš Ukrainos, kolegė pasiūlė būtinai išklausyti ir kitą pusę – Rusijos.
Aptarus atvejį, kai „vienos tiesos dėl karo ir sovietinės simbolikos naudojimo pasiekti neįmanoma“ (čia cituoju) universiteto rektorius gavo Etikos komisijos rekomendaciją – pareikšti man drausminę nuobaudą, už tai, kad leidau sau pasisakyti (čia vėl cituoju) apie „mėšlą, kurį į vaikų iš Baltarusijos galvas Europos Sąjungoje (ES) kemša už jos pačios pinigus“.
Trys iš penkių tuometės Etikos komisijos narių ir šiandien dėsto EHU Vilniuje. Baltarusių universitete tremtyje, kurio dėstytojai iš Baltarusijos jau beveik dvidešimt metų yra taip persekiojami režimo, kad ne tik laisvai ir tankiai važinėja namo į Baltarusiją, bet dėsto ir Rusijoje. Mažiausiai vieną, labai aršią ankstesniais metais universiteto apolitiškumo šalininkę, radau dar pernai turėjus paskaitų Maskvos ekonomikos mokykloje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą