Jis sakė, kad pastarųjų savaičių įvykiai visiškai atitraukė Vengrijos visuomenę ir politikus nuo pirmininkavimo ES; dabar siekiama grįžti prie normalaus gyvenimo.
V. Orbanas pabrėžė, kad didžiausias Vengrijos pirmininkavimo iššūkis yra konkurencingumo klausimas, apie kurį neužtenka tik kalbėti, todėl siekiama, kad lapkričio 7 arba 8 d. ES vadovai surengtų susitikimą, kuriame pasirašytų konkurencingumo paktą.
Pirmininkaujančios Vengrijos darbotvarkėje konkurencingumas turi užimti svarbiausią vietą
Jis priminė, kad Europos Sąjunga paprašė buvusio Italijos ministro pirmininko ir buvusio Europos Centrinio Banko (ECB) pirmininko Mario Draghi parašyti ataskaitą apie ES konkurencingumo ateitį.
Išvardydamas pagrindines ataskaitos išvadas, V. Orbanas, be kita ko, sakė, kad ES ekonomikos augimas pastaruosius du dešimtmečius nuolat buvo lėtesnis nei Jungtinių Amerikos Valstijų, o Kinija sparčiai vejasi JAV. Jis pridūrė, kad ES našumas auga lėčiau nei jos konkurentų.
Ministras Pirmininkas teigė, kad ataskaitą parašė „sąžiningas Briuselio gyventojas“, kuris taip pat buvo vienos iš ES valstybių narių steigėjų vyriausybės vadovas.
Premjeras pažymėjo, kad tai, ką sako valstybės narės steigėjos pilietis ar vadovas, turi kitą svorį nei tai, ką sako vėliau į ES įstojusių šalių vadovai.
Vakarų atsakas į pasaulio ekonomikos transformaciją - grįžimas prie Šaltojo karo logikos
Kalbėdamas apie neseniai paskelbtą M. Draghi ataskaitą, Ministras Pirmininkas pabrėžė, kad Europos Sąjungos konkurencingumas mažėja tokiu tempu, kurio Vengrijos ekonomika negali atlaikyti. Nėra abejonių, kad pastaraisiais metais pasikeitė pasaulio ekonomikos svorio centras, - perspėjo jis.
Akivaizdu, kad dinamiškumas yra Azijoje, kur yra daugiausia pinigų, didžiausi bankai, įmonės, universitetai, inovacijos ir patentai.
Orbanas sakė, kad Vakarų atsakas į šį reiškinį yra blokada.
Jis sakė, kad jie bando atskirti Rytų ir Vakarų ekonomikas, kartais su įniršiu, primenančiu geležinę uždangą, ir pridūrė, kad iš tikrųjų Briuselyje ir Vašingtone bandoma atgaivinti XX amžių, kuris skaldo pasaulio ekonomiką į dvi dalis.
Orbanas savo kalboje teigė, kad 2025 m. biudžete taip pat turi atsispindėti ekonominio neutralumo politika.
Vengrija gali įgyvendinti ekonominio neutralumo politiką
Premjero vertinimu, politinė ekonominio neutralumo pasekmė yra ta, kad Vengrija turi išlikti trijų-šešių procentų ekonominio augimo intervale, kad ji negali grįžti į skolų vergiją, t. y. negali įsileisti TVF. Vengrija turi vykdyti drausmingą fiskalinę politiką, jai reikia modernaus technologijų sektoriaus ir toliau mažinti mokesčius.
Jis teigė, kad 2025 m. biudžete taip pat turėtų būti numatyta ekonominio neutralumo politika, įskaitant kapitalo injekcijų MVĮ programą, dvigubai didesnę šeimos mokesčių iniciatyvą ir į studentų paskolą panašų darbo kreditą.
Savo paskaitoje Nacionaliniame valstybės tarnybos universitete Ministras Pirmininkas išdėstė Vengrijos ekonominio neutralumo, kuris apima finansinį, investicinį, rinkos, technologinį ir energetinį neutralumą, principus, turinį ir politines pasekmes.
Vengrija neturi likti nuošalyje nuo technologinės srovės
Premjeras pabrėžė, kad ekonominis neutralumas bus tvarus tik tuo atveju, jei Vengrija neliks už technologinės srovės ribų.
Vengrija turi nacionalinę, konservatyvią vyriausybę, tačiau ji neturi būti nutolusi nuo modernybės, nes be modernių technologijų nėra konkurencingumo, sakė V. Orbanas.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą