2024 m. rugsėjo 13 d., penktadienis

Orbanas apie ekonomiką, taiką Ukrainoje, masinės migracijos stabdymą

 


Vengrų dienraštyje "Magyar hirlap" pateikiama premjero Viktoro Orbano tradicinės penktadieninės "Kossuth" radijo laidos „Labas rytas, Vengrija!“ apžvalga. Jis kalbėjo apie ekonomiką, taiką Ukrainoje, migracijos problemos sprendimą. 

"Pasaulis vis labiau blokuojamas, šalys viena kitą laiko grėsme nacionaliniam saugumui, ir tokiomis aplinkybėmis turime išlikti neutralūs", - penktadienio rytą sakė Viktoras Orbanas.

Premjeras pažymėjo, kad "kai norime neįsivelti į kažką blogo, paprastai remiamės neutralumu, tačiau ekonomikoje jį mažai taikome. Verta priprasti prie ekonominio neutralumo sąvokos".

Orbano žodžiais, remiantis naujausia Mario Draghi ataskaita, Europos ekonomika susiduria su didelėmis problemomis, su kylančiomis Azijos ekonomikomis. Premjeras paminėjo M. Draghi žodžius, kad  „Yra du būdai, kaip reaguoti į šią situaciją: arba mes įsitraukiame į šią konkurenciją, arba diskvalifikuojame varžovą". Pastarasis reiškia blokavimą, sienų uždarymą, varžovo neįleidimą. ES linksta prie blokavimo taikant apsauginius tarifus, tačiau Vengrijai tai būtų tragedija. Blokavimas išstumtų mus į periferiją, todėl Vengrija turi konkuruoti. Vengrijai bus gerai, jei pasaulio ekonomika bus vieninga, jei konkuruosime, jei pagerinsime savo rezultatus. Taip teigiama ir M. Draghi ataskaitoje“, - sakė Ministras Pirmininkas.


V. Orbanas pabrėžė, kad neturime būti uždari nei Rytams, nei Vakarams, turime išlaikyti atvirumą ir konkurenciją abiejų pusių atžvilgiu ir kad atėjo laikas sušildyti neutralumo sąvoką, nes turime žiūrėti tik į tai, kas tarnauja Vengrijos žmonių interesams, o tai yra neutralumas.

„Turime telkti sąjungininkus, turime jungtis su panašiai mąstančiomis šalimis“, - sakė jis, pažymėdamas, kad pastaraisiais mėnesiais kalbėjosi su visų Europos automobilių gamintojų vadovais, klausdamas jų apie ES taikomus apsauginius tarifus kiniškiems elektromobiliams Europoje. „Šie gamintojai prieštarauja apsauginiams tarifams, jie nenori būti apsaugoti“, - pažymėjo V. Orbanas.

Reaguodamas į ES Teismo sprendimą dėl kainų įšaldymo, Ministras Pirmininkas teigė, kad tai yra neteisingos idėjos, ekonominės Europos Komisijos klaidos, ir Komisija turėtų būti priversta pakeisti savo poziciją.

„Girdžiu daug blogų dalykų apie Vengrijos ekonomiką, už kurių iš dalies slypi iškraipymai, o iš dalies - nežinojimas. Vengrijos ekonomika atsigauna, ji viršija ES vidurkį, infliacija pamažu krenta žemiau trijų procentų, o tai irgi gerai. Vengrijos investicijų rodiklis yra geresnis už ES vidurkį, atitinkamai 23 proc. ir 20 proc. Dėl vartojimo turėtų spręsti žmonės, o ne ekonomistai. Atsargesni taupys, drąsesni vartos. Tačiau vartojimas siekia apie keturis procentus, taigi jis taip pat auga, - sakė V. Orbanas, pridurdamas, kad vengrai dar niekada tiek daug neišleido atostogaudami užsienyje kaip šiemet, o tai taip pat įrodo, kad vengrai išlaidauja.

Vengrija yra ant ekonomikos atsigavimo slenksčio, sakė V. Orbanas ir pridūrė, kad šiam planui, šiai būklei gresia tik karas.


„Visi nori uždirbti daugiau, darbo užmokesčio didinimas yra pageidautinas, tačiau jei tai nebus daroma protingai, gali paaiškėti, kad verslininkai negalės išgauti didesnio darbo užmokesčio. Todėl geriausia, kad dėl darbo užmokesčio spręstų tie, kurie jį moka: reikalingas darbuotojų ir darbdavių susitarimas. Gerai, jei jie susitaria, kartais - ne. Geriausia, jei jie susitaria prieš dvejus ar trejus metus. Tokiais atvejais vyriausybė turi paskelbti apie susitarimą, bet derėtis turi šalys“, - sakė V. Orbanas ir pridūrė, kad kiekvienas, kuris neatsižvelgia į abiejų šalių poreikius, elgiasi lengvabūdiškai. Premjeras teigė, kad pastebimas darbo užmokesčio augimas gali būti išlaikytas ir ateinančiais metais.

Orbanas apie Rusijos ir Ukrainos karą

Kalbėdamas apie Rusijos ir Ukrainos karą, premjeras sakė, kad pasaulyje niekada nebuvo jokių problemų, nes normaliai mąstanti pasaulio dalis visada buvo už taiką. „Ant stalo yra taikos planų. Mūsų taikos misija turėjo paskatinti Vakarų Europą pradėti galvoti apie taiką. Europos lyderius reikia išjudinti iš prokariškos pozicijos, juos reikia išjudinti iš tranšėjų, nes šio karo sprendimo mūšio lauke nėra. Todėl turime ieškoti paliaubų sprendimų. Be taikos misijos šios diskusijos nebūtų prasidėjusios. Dabar vis daugiau šalių sako, kad norėtų prisijungti prie taikos stovyklos. Vienas iš pavyzdžių - Vokietijos kancleris. Vis dar turiu keletą netikėtų žingsnių, susijusių su taikos misija“, - sakė V. Orbanas.


Orbanas apie sienų kontrolę

Kalbėdamas apie Vokietijos sienų kontrolės atnaujinimą, Ministras Pirmininkas sakė, kad nuo pat migrantų invazijos pradžios 2015 m. jis kartoja tą patį, t. y. kad migracija turi būti sustabdyta. Todėl Vengrija pastatė tvorą ir netapo migrantų šalimi. „Vakarų šalys tapo imigrantų šalimis, o Vengrija - ne. Šiandien sienų apsauga tapo madingu žodžiu. Tačiau Vokietija pagaliau prabudo, todėl sveikinu kanclerį Scholzą prisijungus prie klubo. Dabar mums reikia tik to, kad ES nebaustų tų, kurie gina jos sienas“, - pridūrė V. Orbanas, kuris sakė, kad visa Europos Komisija ir Europos teisės aktai yra ‚netvarka, chaosas‘. „Mums turi būti sumokėta už tai, kiek mums kainuoja mūsų sienų apsauga, ir turime būti ne baudžiami, o apdovanojami“, - sakė ministras pirmininkas.

Kartą prie ko nors prisilietę, to nebepaleidžiame. Tai laiko klausimas. Sienų apsauga yra mūsų pareiga, ir jie turės už tai sumokėti“, - pabrėžė V. Orbanas dėl mūsų šaliai paskelbto apkaltinamojo nuosprendžio.

Premjeras pažymėjo, kad Olafas Scholzas ne pats suprato, kad migracija yra blogai, bet dėl didėjančio peštynių ir nusikaltimų skaičiaus turėjo pakeisti savo poziciją spaudžiamas Vokietijos žmonių. „Nereikia galvoti, ar migracija yra gerai, ar blogai, apie tai reikia klausti žmonių. Vengrija buvo pirmoji šalis, kuri paklausė žmonių, ir jie aiškiai išsakė savo nuomonę. Dabar net ir Vakaruose suprato, kad lengviau išklausyti žmonių nuomonę, nei leisti protingiems žmonėms spręsti šį klausimą.“



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Vokietijoje auga migracijos baimė

  Vokiečių dienraštyje "Berliner Zeitung" pasakojama apie  reprezentatyvaus ilgalaikio tyrimo „Vokiečių baimės“, kuris nuo 1992 m...