Tadžikistano spauda informuoja, kad ŽIV infekuotieji - labai didelė respublikos problema, ypač didelis ŽIV užsikrėtusių žmonių skaičius tarp migrantų. Jie atvyksta ir užkrečia savo šeimas, o dažnai net nežino apie savo statusą ir nėra tiriami.
Tarp migrantų daugėja ŽIV užsikrėtusių žmonių
Tadžikistane kas trečias ŽIV užsikrėtęs asmuo yra darbo migrantas. Respublikinio ŽIV/AIDS prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, per pastaruosius penkerius metus nustatyti 5463 ŽIV infekcijos atvejai. Iš jų migrantai sudaro 22 proc. užsikrėtusiųjų. Nors 2019 m. migrantai sudarė tik 17 proc. užsikrėtusiųjų, iki 2023 m. šis skaičius išaugo iki 32,5 proc.
Respublikinio ŽIV centras primygtinai rekomenduoja iš karto po atvykimo nemokamai pasitikrinti viename iš Tadžikistano ŽIV prevencijos ir kontrolės centrų. Tokius testus galima nemokamai atlikti viename iš 67 valstybinių ŽIV prevencijos ir kontrolės centrų visuose Tadžikistano regionuose.
Pranešime rašoma, kad ŽIV yra žmogaus imunodeficito virusas, kuris pažeidžia imuninę sistemą. Užsikrėtę dauguma žmonių nejaučia jokių simptomų. Kartais praėjus kelioms savaitėms po užsikrėtimo išsivysto į gripą panaši būklė. Tačiau jei ŽIV nepaisoma ir negydoma, jis gali išsivystyti į galutinę stadiją - AIDS, kai organizmas taip susilpnėja, kad nebegali apsisaugoti nuo įvairių infekcijų ir ligų.
Kas trečias į Rusiją iš Tadžikistano atvykstantis asmuo yra užsikrėtęs ŽIV
Tadžikistano darbo ir migracijos ministerijos duomenimis, 2023 m. iš šalies
į Rusijos Federaciją išvyko 627 028 žmonės. Nesunku paskaičiuoti, kad beveik 138 000 iš jų (22 proc.), remiantis statistiniais duomenimis, buvo užsikrėtę ŽIV.
Į Lietuvą galimai atvyko 2,1 tūkst. ŽIV infekuotų tadžikų
LRT
rašoma, kad kovo pradžioje Lietuvoje leidimą gyventi turėjo 6,6 tūkst. Kirgizijos piliečių, praėjusių metų pradžioje – beveik 2 tūkst., Tadžikistano piliečių – 6,3 tūkst. ir 1,4 tūkst., Indijos – 5,2 tūkst. ir 1,2 tūkstančio.
Remiantis oficialia Tadžikistano statistika (žiūr. aukščiau), kas trežias iš Tadžikistano atvykstantis darbo migrantas yra ŽIV infekuotas. Išeitų, kad iš 6,3 tūkst. Lietuvoje esančių šios šalies darbo migrantų yra ŽIV nešiotojai.
JAV ambasada dar 2019 metais skelbė apie ŽIV paplitimo tarp darbo migrantų iš Tadžikistano
JAV ambasados Tadžikistane pranešime
sakoma:
"Kažkaip pripratome, kad ŽIV infekcija daugiausia plinta tarp tam tikrų žmonių grupių: narkomanų, sekso paslaugų teikėjų, palaidą lytinį gyvenimą gyvenančių žmonių. Tačiau mūsų „draugiškame“ Tadžikistane yra dar viena kategorija: darbo migrantai.
Centrinės Azijos šalies Respublikinio ŽIV centro duomenimis, praėjusiais metais 32,5 proc. naujų ŽIV atvejų buvo tarp piliečių, grįžusių dirbti iš užsienio šalių."
"Dideli migracijos rodikliai taip pat apsunkina naujų ŽIV užsikrėtusiųjų paiešką. Pasaulio banko duomenimis, beveik 1 mln. tadžikų piliečių dirba už šalies ribų. Šie vyrai dažniausiai dirba Rusijos Federacijoje, kur ŽIV epidemija toliau auga. Migrantai ilgą laiką būna toli nuo savo šeimų, todėl jiems gali kilti rizika užsikrėsti ŽIV. Šią problemą dar labiau apsunkina tai, kad darbo migrantams, kol jie yra už Tadžikistano Respublikos ribų, antiretrovirusinis gydymas yra neprieinamas".
Ar Lietuvos verslininkai, skatinantys trečiųjų šalių gyventojų darbo įmigraciją į Lietuvą, yra susipažinę su epidemiologiniais pavojais, slypinčiais už jų noro pasipelnyti? Ar jie suvokia, kiek kainuoja šių ligų gydymas valstybei, kad šios išlaidos keleriopai viršys jų gautus trumpalaikius pelnus?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą