"Berliner Zeitung": Vokietijos vyriausybė neskirs Ukrainai naujų pagalbos išmokų

 

Vokietijos dienraštyje "Berliner Zeitung" rašoma, kad  dabartiniame Vokietijos biudžete Ukrainai iš karto nebus skirta jokių naujų lėšų. To pageidauja federalinis kancleris.

Vokietijos žiniasklaidos pranešimu, šalies vyriausybė nenori skirti jokios naujos pagalbos Ukrainai. Laikraščio „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“ (FAS) teigimu, pagal dabartinį biudžeto planavimą šiuo tikslu iš karto nėra numatyta naujų lėšų. 

FAS duomenimis, po diskusijų keliuose federalinės vyriausybės rūmuose ir parlamente, finansų ministras Christianas Lindneris (FDP) rugpjūčio 5 d. laiške gynybos ministrui Borisui Pistoriusui (SPD) perdavė atitinkamą prašymą. Laiške teigiama, kad „naujų priemonių“ galima imtis tik tuo atveju, jei „bus užtikrintas finansavimas“ šių ir ateinančių metų biudžeto planuose. Taip siekiama užtikrinti, kad „būtų laikomasi viršutinių ribų“.

Pagalba Ukrainai: Planuojama 2025 m. viršutinė riba - keturi milijardai eurų

Šiais metais Ukrainai jau skirta apie aštuoni milijardai eurų. Kitiems metams planuojama skirti keturis milijardus eurų, ir ši suma jau viršyta. Tai patvirtino Bundestago biudžeto komitetas. 

Vokietijos vyriausybė nori panaudoti įšaldytą Rusijos turtą

Penktadienio vakarą Federalinė finansų ministerijos (BMF) atstovai pareiškė, kad „visi sprendimai dėl paramos Ukrainai priimami glaudžiai derinant su Federaline kanceliarija“. Vokietijos vyriausybė dirba „Didžiojo septyneto (G7) valstybių ir visų pirma ES rate, kad per trumpą laiką Ukrainai būtų atvertas 50 mlrd. dolerių finansavimo instrumentas, panaudojant įšaldytą Rusijos turtą“. „Vokietijos dvišalė pagalba išlieka aukščiausio lygio, tačiau priklauso nuo šio instrumento veiksmingumo“, - teigė BMF atstovai.

"Berliner Zeitung" pažymi, kad SPD, Žaliųjų ir FDP partijų lyderiai susitarė dėl 2025 m. federalinio biudžeto projekto pakeitimų. Buvo išspręsti kai kurie ginčytini klausimai, tačiau vis dar išlieka dvylikos milijardų eurų finansinė spraga. Šiuos pinigus reikia sutaupyti, nors dar neaišku, kur tiksliai.

Nuotraukoje Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas viešnagės Kyjive metu, kur savaitės pradžioje susitiko su Ukrainos gynybos ministru Rustemu Umerovu ir Ukrainos strateginių pramonės šakų ministru Aleksandru Kamišinu. Ministrai aptarė karinę paramą Ukrainai, pasirašė Išminavimo koalicijos bedradarbiavimo susitarimą.

KAM pranešime rašoma, kad Lietuvos parama Ukrainai – ilgalaikė. Nuo karo pradžios iki šios dienos suteikta karinės paramos už daugiau nei 641 mln. eurų. Bendra Lietuvos parama Ukrainai perkopė vieną milijardą eurų.

Buvo planuojama, kad Lietuvos Vyriausybė 2024 metais  skolinsis beveik 6 mlrd. eurų. Prognozuota,  kad valdžios skola 2024 metų pabaigoje bus apie 30,202 mlrd. eurų, arba 39,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).