2023 m. vasario 18 d., šeštadienis

K.Škirpos 128 gimimo metinių minėjimas (video)


Šiandien, vasario 18 d. - KAZIO ŠKIRPOS, Lietuvos Didvyrio, plk., diplomato, Lietuvos respublikos kariuomenės ir LAF (Lietuvos Aktyvistų Fronto išlaisvinimui iš Rusijos okupacijos) kūrėjo, 1941 m. Birželio 21 d. sukilimo prieš Lietuvos okupaciją svarbiausio organizatoriaus, gimtadienis. Apie tai šiandien savo FB paskyroje rašo poetė Astra Astrauskaitė, kuri valdžios persekiojama dėl vienintelės priežasties - Ji myli Lietuvą. Astros paskyroje toliau rašoma (https://www.facebook.com/astra.genovaite5817):

Kodėl jo taip nekenčia Vilnių laikinai valdantys, prigimtines vertybes naikinantys, neokomjaunuoliai?


Paskaitykite Kazio Škirpos knygos „Sukilimas" ištrauką, joje atsakymai:
"Valstybė savaime nėra joks idealas. Ji yra tik priemonė tautos gerovei kelti ir jos tautinei kultūrai vystyti. Esamomis tarptautinėmis ir socialinėmis sąlygomis valstybė yra galingiausia ir didžiausia organizacija patikrinti ir įgalinti minėtų tikslų siekimą.
Todėl kiekviena tauta stengiasi turėti savo valstybę, o jos netekusi – kovoja, nesigailėdama didžiausių aukų už jos atstatymą.
Praktiškai žiūrint, o ne vadovaujantis vien tautinėmis ambicijomis, atrodo, kad turėtume sutikti, jog ne kiekviena tauta gali turėti savo valstybę.


Ją racionaliai gali sukurti tik tokia tauta, kuri yra pakankamai pasiruošusi ir sugebanti savanoriškai valdytis ir kuri tikrai įgalina krašto gyventojus saugiai tenkinti savo dvasinius ir materialinius reikalavimus – išvystyti reikiamą pažangą. Priešingu atveju valstybė tampa tik našta pačiai tautai. Tuomet tauta nusivilia savo valstybe, jos nebebrangina, nustoja ryžtingumo ją ginti ir dėl to ji valstybės netenka ir pati pakliūva kitos tautos globon ar net priespaudon. Lietuvių tauta parodė, kad ji sugeba gyventi valstybiniu gyvenimu. Tam įrodyti užtenka prisiminti didelę pažangą, kurią Lietuva padarė per nepriklausomo gyvenimo laikotarpį visose gyvenimo srityse. <...>
Socialinis teisingumas yra vienas svarbiausiųjų tautos bendruomenės gyvenimo privalumų. Be socialinio teisingumo joks bendruomeninis gyvenimas būtų stačiai neįmanomas. Kur tokio teisingumo nėra, ten kyla nesantaika, tautoje susidaro įvairios grupės, kurios pradeda tarpusavyje kovoti. Tokiu būdu pakertamas pats bendruomeninio gyvenimo pagrindas.
<...> Bet tauta yra žmonių bendruomenė. Todėl kiekvienas dirbąs jos narys, kuris turi iš savo darbo asmeninės naudos, turi nepamiršti, jog jo gerovė yra artimai susijusi su visos tautos gerove. Tuo būdu jis yra įpareigotas savo darbu siekti ne tik savo naudos, bet jis turi remti ir pačią bendruomenę. Jis visuomenės gerovę turi laikyti aukščiau už savo asmeninius interesus, nes tos bendruomenės tvirtumas yra būtina sąlyga ir šio intereso patvirtinimui. Vadinas, kiekvienas savo darbo rezultatų dalį turi skirti bendriesiems tautos reikalams. Tai pasiekiama apdedant uždarbį ir pelną mokesčiais. Mokesčiai negali būti vienodi, nes ne visi vienodai uždirba ir turi vienodą pelną. Be to, nevienodos yra ir pragyvenimo išlaidos. Taigi socialinis teisingumas reikalauja, kad kiekvienas pilietis būtų teisingai apdėtas mokesčiais. O tai pasiekiama įvedant proporcinę-progresinę mokesčių sistemą.
Be teisingo atlyginimo nustatymo už darbą ir teisingo mokesčių paskirstymo, yra dar daug kitų socialinių problemų, kurios turi didelės įtakos tautos socialinei būklei. Prie tokių problemų tenka priskirti draudimą, socialinę higieną ir kt. Visos šios problemos gali būti tinkamai išspręstos, jei kraštas yra racionaliai tvarkomas ir darbas yra visiems privalomas, kas tik jį gali dirbti.
Šeima yra pagrindinis socialinio gyvenimo branduolys. Ji duoda tautai prieauglį, nuo kurio priklauso tautos gyvybė ir jos ateitis. Todėl šeima turi būti ypatingai valstybės saugojama ir globojama."
"Sukilimas", 65, 70-71 p.
Tekstas iš Vidmanto Valiušaičio 2020 m. FB įrašo.





Šiandien 125-osios mūsų Tautos Didvyrio Kazio Škirpos gimimo metinės. Jas pažymėjo būrys Lietuvos patriotų, sukviestų mokytojos Astros Astrauskaitės (žiūr.video).

K.Škirpa - mūsų Didvyris, mūsų tautos simbolis. Jo garbei buvo pavadinta alėja Vilniuje, greta Gedimino pilies bokšto, kuriame K.Škirpa iškėlė mūsų valstybės vėliavą.

Pernai Vilniaus meras - „paskudnikas“, kartu su savo pakalikais, nuplėšė atminties vainiką nuo dviejų mūsų Tautos simbolių: Kazio Škirpos, pervadindamas jo vardo gatvę, o taip pat nuo mūsų didvyrio Jono Noreikos, generolo Vėtros, išniekindamas jo atminimo lentą.

Patriotų eisena vakar priėjusi pervadintą Kazio Škirpos alėją prie Nacionalinio dailės muziejaus, kur kabojo lentelė su K.Škirpos vardu, pamatė čia išrikiuotus policininkus.

Algimantas Rusteika taip aprašo šią paranojišką situaciją: „O policija tai, žinokit, mūru užstojusi gynė nuo riaušininkų gatvės lentelę, kurios niekas nesigviešė pulti. Valstybėje dabar svarbiausia apginti tą vieną valstybinę lentelę – tai mūsų laisvės ir demokratijos simbolis. Smagu buvo. Dabar ten Trispalvės alėja, žinokit. Tik neaišku, kokios, nes pusė pasaulio vėliavų yra trispalvės. Na, bet tai ir gerai, jei kas su vėjų kryptim atsitiktų, gal tiks ir patiks, gal nebereikės vėl keisti.“

Dabar grįžtu prie Vilniaus „paskudniko“, kuris drasko atminties vainikus nuo mūsų tautos Didvyrių ir nuo Lietuvos istorijos.

Matote, žodis „paskudnikas“ turi ryšį su tauta, kuriai dabar tarnauja Vilniaus meras.

Žodžio „paskudnikas“ reikšmė


Senoliai pasakoja, kad greta mūsų 700 metų gyvenanti tauta turėjo keistą paprotį. Man apie tai papasakojo pažįstama moteris. Ji man parašė:

„Norėčiau su Jumis pasidalinti vienu įdomiu, o gal Jums ir žinomų, tam tikros tautos kultūrinių papročių. Prisiminiau dar nuo vaikystės girdėtą žodį „paskudnikas“. Man kaimynė sakė, kad žodis „paskudnikas” reiškė bjaurybę ar ką tai panašaus ir taip buvo vadinamas po kaimus ir apylinkes r a u d o n a i s ratais (kaip skiriamas ženklas) važinėjantis paskudnikas, kurio profesija ir pareiga buvo į anapilį išleisti mirusias ir dar lytinio gyvenimo nepatyrusias jaunas ir senas moteris. Kitaip tariant, jis santykiaudavo su mirusiomis. Mano kaimynas į mano klausimą, kas yra „paskudnikas“, iškart papasakojo lygiai tą patį.“

Pasitelkęs Yandex paieškos sistemą, radau štai ką„Paskuda (паскуда) – tai profesija... pas vieną tautą buvo negalima laidoti nekaltų moterų... Paskuda defloruodavo natūraliu būdu mirusias nekaltas moteris prieš laidojant.“


Aš manau, kad Vilniaus merui Remigijui Šimašiui, kuris šmeižia Tautos Didvyrius, prievartauja Tautos istoriją, labai tinka „paskudniko“ epitetas.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

"Berliner Zeitung" apie teroristinį išpuolį Magdeburge + A.Orlausko komentaras (video)

  "Berliner Zeitung" pateikia teroro akto aprašymą chronologine tvarka. Čia pateikiami svarbesni akcentai. https://www.berliner-ze...