„1988 m. rugpjūčio 16 d. Katedros aikštėje Petras Cidzikas pradėjo garsiąją bado akciją, kuri sulaukė didelio visuomenės palaikymo, buvo plačiai komentuota Vakarų spaudoje. P. Cidzikas tikslą pasiekė – 1988 pabaigoje visi politiniai kaliniai paleisti į laisvę“, - rašo „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centras“.
http://genocid.lt/centras/lt/3044/a/
2022 m. rugpjūčio 25 d. Jau 23 dienos mokytoja ir poetė Astra Astrauskaitė tęsia pado akciją prie Respublikinės prokuratūros. Jos išskleistas transparantas skelbia: „Bado akcija prieš Lietuvos Konstitucijos gynėjų politinį-baudžiamąjį persekiojimą.“
Ar nors žodį apie šią akciją tarė „Vakarų spauda“, gal apie Astros ir visų mūsų Konstitucines teises rašė užsienio kapitalo centrinės Lietuvos MIP, neoliberalų okupuota LRT? O gal tarptautinės žmogaus teisių gynimo organizacijos? Gal gausios sorošinės NVO, parazituojančios Lietuvą? Mirtina tyla!
Štai tokią „Demokratiją“ kūrėme tris dešimtmečius! Šiandien turime ne nepriklausomą valstybę, o valstybės parodiją, valdomą iš užsienio. Jei ji bent būtų valdoma, bet ir to nėra. Lietuvą de facto valdo pusglušis anūkas ir jo nupendęs senelis-apsišaukėlis „prezidentas“. Riedama su pagreičiu link bedugnės, valstybės sunaikinimo link.
Cidziko ir Astros bado akcijų palyginimas rodo, kaip tai nebūtų keista, kad Sovietinės imperijos sudėtyje buvusi Lietuvos TSR buvo demokratiškesnė už ES sudėtyje esančią „nepriklausomą“ Lietuvą.
Tuometinė „antra karta nuo žagrės“, paskirta kolonijiniais administratoriais, dar nebuvo praradusi žmogiškumo, atjautos, sielos gelmėje pasislėpusio Dievo ir Tėvynės.
Šių dienų „Trečioji-ketvirtoji karta nuo žagrės“, paskirta kolonijinės Lietuvos vietininkais, gerai papenėta hedonistinės Vakarų ideologijos ir pertekusi vakarietiškomis „vertybėmis“ virto kažkokiu tai beprotišku šlėktų ir pederastų (gerąja šio tarptautinio žodžio prasme*) hibridu, turinčiu vienintelę veiklos programą – kuo greičiau sunaikinti Lietuvos valstybę ir lietuvių Tautą.
Atėjo laikas gelbėti Konstituciją ir Lietuvą, narsią mokytoją ir poetę Astrą Atrauskaitę!
-----------
*Du aktoriai teatro bufeto eilėje:
„Mūsų vyr.režisierius – visiškas mėšlas“, - sako vienas aktorius.
„Tyliau, jis stovi už mūsų eilėje“, - snabžda jam kolega.
„Mėšlas, bet gerąja šio žodžio prasme“, - pasitaiso pirmasis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą