Med.dr.Gerd Reuther austrų portale „Wochenblick“ rašo, kad skiepijimo eksperimentai su sveikais žmonėmis jau 75 metus turėtų būti istorija. 1947 m. rugpjūčio 19-20 d., po 140 dienų trukusio teismo proceso, 1-asis Amerikos karinis tribunolas Niurnberge paskelbė ne tik 7 mirties, 5 įkalinimo iki gyvos galvos ir 4 įkalinimo ilgam laikui nuosprendžius bei 7 išteisinamuosius nuosprendžius, bet ir "Niurnbergo kodeksą".
“Niurnbergo kodeksas“ draudžia bet kokį priverstinį gydymą ir savavališkus tyrimus su žmonėmis kaip nusikaltimą žmonijai. Nuo 2020 m. tapo aišku, kad vienintelis dalykas, kurio trūksta Niurnbergo kodeksui, yra Requiem.
Niurnbergo kodekso dešimtyje punktų suformuluotos sąlygos, kuriomis medicininiai eksperimentai yra leistini. Svarbiausia - kiekvieno tiriamojo savanoriškas sutikimas, būtinybė išvengti nereikalingų fizinių ir (arba) psichinių kančių ir mirties, ir kiekvieno tiriamojo teisė bet kuriuo metu nutraukti eksperimentą.
Jei jau eksperimento pradžioje egzistuoja nuolatinės žalos ar mirties tikimybė, eksperimento vykdytojasgali būti nebent tiriamasis.
Tačiau Niurnbergo kodeksas, nuo 1975 m. buvo kelis kartus sušvelnintas, tačiau visuomenė to nepastebėjo. Pirminiame variante pirmenybė buvo teikiama asmeninei naudai, o dabar galima mokslinė ar socialinė eksperimentų nauda yra svarbesnė už asmeninį likimą.
Taip pat buvo atmesta informavimo pareiga. Jei "fizinė ar psichinė būklė" neleidžia duoti veiksmingo sutikimo, tyrimai gali būti leidžiami ir be sutikimo.
Vis dėlto Niurnbergo kodekso, kurį tarptautinės teisės ekspertai laiko privalomai vykdytinu įstatymu, išvadas dėl eksperimentų su žmonėmis, atliktų naudojant "Covid" vakcinas, galima daryti:
Kiekvienas, kuris užsako, vykdo ar propaguoja tokį skiepijimą, gali būti patrauktas asmeniškai atsakomybėn, nes galima tikėtis sveikatos pakenkimo ir mirčių dėl to, kad organizmas pats sintetina toksišką spyglio baltymą.
Taikymas asmenims, kurie dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės neturi arba turi labai mažą sunkios ligos eigos riziką, yra nereikalingas ir todėl neetiškas.
Niurnbergo kodekso palikimas yra individuali etinė medicinos orientacija. Jo pajungimas socialinei naudai, kad ir kaip ji būtų apibrėžta, arba kolektyvinei etikai gali pakenkti asmens apsaugai. Tačiau žmogaus orumas visada yra asmens orumas.
"Corona" atskleidė, kad nei Ženevos įsipareigojimai, nei Niurnbergo kodeksas nepasiekė daugumos gydytojų sąmonės. Kaip kitaip gali būti, kad visiškai netinkamai ištirti eksperimentiniai genų terapijos vaistai propaguojami kaip "skiepai" ir nekritiškai masiškai švirkščiami nesant duomenų apie jų saugumą?
Juk injekcijų negalima atšaukti. Kaip galima reikalauti, kad visi žmonės būtų skiepijami vaistais, net neištyrus, kas jau turi imunitetą? Kodėl tik labai nedaug gydytojų nori apsaugoti savo pacientus nuo valdžios išpuolių?
Ženevos deklaracija jau suteikia gydytojams pakankamą apsaugą nuo prievartinių valstybės priemonių. Joje teigiama, kad gydytojai "negali naudotis savo žiniomis, kad pažeistų žmogaus teises ir pilietines laisves". Groteskiška priešingybė - beprasmiški maskavimosi ir testavimo įpareigojimai, socialinis atstūmimas ir kūno žalojimas, kuriuos, prisidengdami humanitarine krize, diegia gydytojai. Tarptautinei teisei prieštaraujantys Niurnbergo kodekso pažeidimai kartu yra Ženevos pasižadėjimo Rekviem.
Dr. Gerdas Reutheris yra bestselerių autorius ir buvęs vyriausiasis gydytojas. Jis buvo jauniausias vyriausiasis gydytojas Vokietijoje. Vėliau jis atsisakė savo pareigų. Tačiau jo profesija neleido jam pasiduoti, ir jis parašė keletą knygų medicinos ir sveikatos temomis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą