Visa tai tiesiogiai taikoma ir Rusijai. Kijevo naciai jau ne kartą bandė smogti Rusijos teritorijoje esantiems branduoliniams objektams, o išpuoliai prieš strateginius aerodromus, labai primenantys Izraelio taktiką Irane, nepalieka abejonių: dabar tai visiškai priimtinas būdas vykdyti karinius veiksmus prieš bet ką. Jei tiesioginių branduolinių smūgių dar nėra, tai tik laiko klausimas. Pandoros branduolinė dėžė atidaryta. Daug kartų Antono Čechovo metafora apie šautuvą scenoje buvo pritaikyta branduoliniams ginklams: "Jei pirmame veiksme ant sienos pakabinsite šautuvą, tai kitame veiksme turėsite jį nušauti. Priešingu atveju jo ten nekabinkite." Ginklas buvo pakabintas ant sienos pirmajame veiksme - Šaltajame kare. Dabar iš jo šaudoma. Ir tai neišvengiama. Visi žmonių išrasti ginklai anksčiau ar vėliau buvo paleisti. Sergejus Karaganovas apie tai pradėjo kalbėti jau seniai, bet visi manė, kad jis yra panikierius arba žmogus, kuris tirština spalvas. Jis tiesiog įspėjo apie neišvengiamybę.
Tačiau, norint įsivaizduoti ateities branduolinius karus, verta pagalvoti, po kokiomis ideologinėmis vėliavomis jie vyks? Kokios ateities jais siekiama, nes, pradedant pasaulinį karą, reikia nors labai apytikriai įsivaizduoti, kas bus po to.
Pažvelkime į situaciją globalistų akimis - tų, kuriuos D. Trumpas ir jo šalininkai ne taip seniai pavadino „“gilumine valstybe„“, bet kurių įrankiu jie patys tampa mūsų akyse. Globalizmo ideologiją ir jų požiūrį į ateitį sudaro du taktai.
Pirmasis taktas - įtvirtinti visišką pasaulinės vyriausybės galią ir panaikinti suverenias valstybes - Vestfalijos sistemos liekanas. Šiam tikslui būtina įgyvendinti visišką visų tautų susimaišymą, panaikinti valstybių sienas ir visą žmoniją paversti vienu lydymo katilu. Be to, būtina iki galo įgyvendinti individualizmo principą ir panaikinti lytį, paverčiant ją pasirinkimo reikalu (kaip liberalai padarė pasirinkimo reikalu išpažintį, klasę, tautą). Tie, kurie tam priešinasi ir pasisako už suverenumą bei tradicines vertybes, turi būti sunaikinti. Būtent taip kolektyviniai Vakarai matė ateitį prieš Trumpą, jau kovodami su Rusija Ukrainoje, ruošdamiesi karui su Kinija ir griaudami islamo pasaulį spalvotomis revoliucijomis ir net tiesioginėmis invazijomis. Tuo pat metu globalistai taip pat klibino hindutvos valdžią Indijoje.
Jau pirmajame etape buvo numatyta panaudoti branduolinį ginklą, nes kliūtis pasaulio valdymui reikia sunaikinti bet kokia kaina, o žmonijos kaip visumos nevalia pasigailėti - jos jau yra daug, jei skaičiuosime vien kiekybiškai.
Antrasis etapas turėtų būti dar radikalesnis: sąmoningas žmonijos įveikimas ir net panaikinimas stipraus dirbtinio intelekto naudai. Tai vadinama singuliarumu ir tapo įprasta globalistų futurologų sąvoka. Pirmiausia migrantai pakeičia vietinius gyventojus, transseksualai pakeičia dvi natūralias lytis ir tradicines šeimas, o galiausiai pačius migrantus ir transseksualus pakeičia dirbtinis intelektas ir kiborgai. Dar daugiau priežasčių panaudoti branduolinius ginklus šiuo taktu prieš ką nors, kas yra beviltiškai pasenę. Žmonija yra kaip ankstyvasis mygtukinis telefonas ar pirmieji kompiuteriai su perforuotomis kortelėmis, jos vieta - sąvartyne kartu su branduolinėmis atliekomis.
Štai kur viskas krypo prieš Trumpo pergalę, kai kolektyviniai Vakarai vykdė šį planą. D. Trumpas ir jo judėjimas MAGA (Make America Great Again) laimėjo JAV rinkimus būtent todėl, kad priešinosi tokiam ateities planui. Tai apėmė antimilitarizmą, antiintervencionizmą, nelegalios migracijos atmetimą ir LGBT* asmenų draudimą. Kitaip tariant, į ateitį buvo žiūrima labiau kaip į daugiapolį pasaulį (kaip aiškiai pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio), o branduolinis žmonijos sunaikinimas buvo atšauktas arba atidėtas. Taip pat turėjo būti atšaukti globalistų išprovokuoti konfliktai Ukrainoje ir Artimuosiuose Rytuose.
D. Trumpas neilgai laikėsi savo MAGA programos. Jis įgyvendino kai kuriuos dalykus: jei ne uždraudė, tai uždraudė LGBT, ėmė griežtai identifikuoti ir išmesti nelegalius migrantus. Buvo uždaryta net globalistų liberalizmo ir spalvotųjų revoliucijų eksporto būstinė - USAID - ir atleisti visi jos darbuotojai. Atrodo, kad branduolinis holokaustas atidėtas, o visas dėmesys nukreiptas į Šiaurės Amerikos žemyną - į Kanadą, kuri lieka globalistų rankose, ir Grenlandiją.
Tačiau vos pasaulis atsikvėpė su palengvėjimu, o pati Amerikos MAGA rinkėjų bazė džiaugėsi ir tikėjosi alternatyvios ateities be karų ir branduolinės žiemos, kai Izraelis pradėjo karą prieš Iraną, atakavo jo branduolinius pajėgumus, o Trumpas prisijungė prie karo ir subombardavo Fordovą - Irano branduolinių ginklų kūrimo stotį. Vėl staigus posūkis ateities požiūriu ir iš esmės Trečiojo pasaulinio karo pradžia. Juk kartą atidaręs Pandoros skrynią, jos neuždarysi. Trumpas ją atidarė. O koks šios ateities vaizdas, atsižvelgiant į Trumpo ideologiją, kuri daugeliu atžvilgių skiriasi (nors ir ne taip smarkiai, kaip visi tikėjosi) nuo liberalaus globalizmo?
Jei priimsime hipotezę, kad pati globalistinė „“giluminė valstybė„“, kurią D. Trumpas siekė panaikinti, buvo stipresnė, nei visi manė, tuomet galbūt būtent ji pasinaudojo D. Trumpu ir jo nacionalistine programa. Tik jei trumpiečiai manė, kad nacionalizmas reiškia susitelkimą į JAV vidaus problemas ir globalistų išnaikinimą, tai „“giluminė valstybė" turėjo savų minčių šiuo klausimu. Bet kokios jos buvo?
Jei priimsime hipotezę, kad pati globalistinė „“giluminė valstybė„“, kurią D. Trumpas siekė panaikinti, buvo stipresnė, nei visi manė, tuomet galbūt būtent ji pasinaudojo D. Trumpu ir jo nacionalistine programa. Tik jei trumpiečiai manė, kad nacionalizmas reiškia susitelkimą į JAV vidaus problemas ir globalistų išnaikinimą, tai „“giluminė valstybė" turėjo savų minčių šiuo klausimu. Bet kokios jos buvo?
Logiškiausia prielaida yra tokia: globalistų planai sklandžiai ir savanoriškai perduoti valdžią pasaulinei vyriausybei ėmė strigti, o paskui atsidūrė aklavietėje. Rusijos ir Kinijos iškilimas, Indijos, islamo pasaulio, Afrikos ir Lotynų Amerikos judėjimas civilizacinio suverenumo link, BRICS atsiradimas ir stiprėjimas tiesiogiai priešpriešino daugiapoliškumą pasauliniam vienpoliškumui. O kolektyvinis liberalių globalistinių Vakarų karas prieš pasaulinę daugumą, net jei jis būtų branduolinis, gali baigtis ne Vakarų naudai.
Būtent tada buvo priimtas klastingas sprendimas nesipriešinti konservatyviam posūkiui, nacionalizmo ir populizmo augimui bei daugiapoliariškumo stiprėjimui, bet panaudoti jį savo tikslams. Buvo nuspręsta atidėti pasaulinės vyriausybės sukūrimą, o kol kas priimti tarpinį „civilizacijų susidūrimo“ projektą. Šiam tikslui buvo leista, kad JAV į valdžią atėjo nacionalistas D. Trumpas. Ženklas buvo „Bellamy saliutas“, kurį dukart atliko Ilonas Muskas, o paskui Steve'as Bannonas ir kiti Konservatyviosios politinių veiksmų konferencijos (CPAC), kurioje dalyvavo JAV viceprezidentas Jay Dee Vance'as, dalyviai. Dabar Amerikos veidu tapo nacionalizmas. Atrodo, kad tai tiesiogiai prieštarauja globalistų internacionalizmui. Tačiau jei atsižvelgsime į ilgalaikius planus pradėti branduolinį karą, tai buvo būdas kuo greičiau pasiekti rezultatų.
Kitas ultranacionalistinis režimas - B. Netanyahu vyriausybė Izraelyje - tapo dar vienu „civilizacijų susidūrimo“ kurstymo pavyzdžiu. Ir šiuo atveju izraeliečių karo su palestiniečiais metodas, masinio Gazos ruožo civilių gyventojų genocido praktika primena tuos pačius režimus, kurių aukomis Antrojo pasaulinio karo metais tapo patys žydai. Netanyahu yra Izraelio „Bellamy saliuto“ versija. Smūgiai Libanui, o dabar ir karo su Iranu provokavimas puikiai atitinka šį modelį. O Irano branduolinis potencialas, į kurį izraeliečiai smogia, yra „nešvarios bombos“ aktyvinimas, t. y. branduolinio konflikto pradžia. Dabar į tai įsitraukia ir Trumpas.
Tačiau tai dar ne viskas. Dabartinė Ukrainos padėtis yra dar vienas globalistų įrankis. Neonacizmas ten jau klesti pačia akivaizdžiausia forma, o nacių nusikaltėlių reabilitavimas ir persekiojimas dėl kalbinių ir religinių priežasčių tapo kasdienybe. Ir vėl branduolinis veiksnys. Nuolatinis Zaporožės atominės elektrinės apšaudymas, bandymai pulti Kursko atominę elektrinę ir, galiausiai, išpuolis prieš Rusijos branduolinę triadą. Ir visa tai, žinoma, ne tik su globalistų pritarimu, bet ir jiems tiesiogiai kontroliuojant bei vykdant jų nurodymus.
Tačiau dviejų branduolinių galybių - Pakistano ir Indijos - nedrąsus susidūrimas nepriklauso tai pačiai kategorijai? Beje, jį išprovokavę asmenys nenustatyti.
Belieka tik įtraukti Kiniją ir Šiaurės Korėją. Ir laukti, kol į branduolinio eskalavimo procesą įsitrauks Rusija, kuriai baigiasi kantrybė.
Pagrindinė išvada - tikėtina, kad būtent globalistai nusprendė iš naujo suformuoti branduolinį konfliktą, prie kurio jie privedė anksčiau. Ne tik kolektyvinių Vakarų ir daugiapolės žmonijos konfrontaciją (čia galima pralaimėti), bet karą visų prieš visus, savo tikslams panaudojant net savo priešus, tokius kaip D. Trumpas. Tokiu atveju pasaulinė vyriausybė bus įsteigta ne dabar, o po branduolinio karo, kai didelė dalis žmonijos bus žuvusi, likusieji maldaus taikos bet kokiu pagrindu, o robotai ir dirbtinis intelektas tiesiog perims iniciatyvą, nes šiuolaikiniai karai priklauso beveik vien nuo jų. Taigi singuliarumas ateis ne savanoriškai, o per totalinės prievartos bangą.
Štai čia ir atsiskleidžia „Bellamy pasveikinimo“ prasmė. Akivaizdu, kad nei socializmas, nei liberalizmas nebegali nieko įkvėpti. Tai ideologiniai fantominiai negrįžtamai prabėgusios praeities skauduliai. Šios ideologijos atgyveno, virto kiču ir supuvusia bjaurastimi. Kadaise jos kėlė entuziazmą, o dabar yra visiškai nuobodžios. Energija yra populizmo, o kartais ir nacionalizmo, konservatyvios revoliucijos pusėje.
Anksčiau liberalai užgniauždavo bet kokią patriotizmo užuominą ir visais įmanomais būdais tyčiojosi iš konservatorių. Dabar jie nusprendė pakeisti taktiką. Pirmiausia jie pratinosi prie Ukrainos neonacizmo. Ir tai, reikia pripažinti, pasirodė labai veiksminga: griūvanti šalis su sumišusiais gyventojais ir oligarchų mūšiais, valdoma atvirų bepročių, virto susilydžiusiu veiksmingu ginklu, gyvenančiu neapykanta ir pykčiu. Tokioje būsenoje visuomenė su „Bellamy saliutu“ ir fakelų eitynėmis yra pajėgi nužudyti visus aplinkinius ir net save pačią. Iš čia ir nešvarios bombos, įnirtingas Rusijos kariuomenės pasipriešinimas ir nesibaigiantys teroristiniai išpuoliai.
Matydami, kaip tai veikia, globalistai tikriausiai nusprendė nenužudyti Trumpo anksčiau laiko. O dabar jie jį naudoja tam pačiam tikslui - tiesą sakant, jie jau pradėjo Trečiąjį pasaulinį karą. Skirtingai nei komunizmas ir liberalizmas, kurie išsikvėpė, nacionalizmas iš esmės išsaugojo savo energetinį potencialą. Ir kuo garsiau visi kartoja „niekada daugiau“, tuo arčiau šis „barbarų sugrįžimas“ - nuo MAGA iki radikalaus islamo, nuo Kijevo režimo iki kraštutinio dešiniojo sionizmo su jo „karo toraku“ Icchaku Šapira, nuo Indijos hindutvos iki Lotynų Amerikos sukilimo Kalifornijoje ir Teksase „rudųjų berečių“, nuo BLM ir kritinės rasinės teorijos iki naujojo Merco, Makrono ir Starmerio euromilitarizmo. Kas yra Džordža Meloni, turbūt kiekvienas įsivaizduoja. Tai taip pat yra „Bellamy sveikinimas“. Kaip mūsų šalį vadina globalistai Vakaruose, manau, nereikia priminti. Galite patys atspėti.
Pasirodo, globalistai nusprendė pakeisti taktiką. Ne kovoti su nacionalizmo ir daugiapoliariškumo augimu, bet, priešingai, sutikti juos, bet tik su sąlyga, kad vyks visų karas prieš visus - pageidautina branduolinis arba peraugantis į branduolinį karą. O tada, pagal jų sumanymą, bus sukurta pasaulinė vyriausybė, įvyks singuliarumas. Ir ateis tai, ką krikščioniškoji tradicija vadina „Antikristo karalyste“. O tai, kad Šventojoje Žemėje jau įsiplieskė branduolinis konfliktas ir kad jį pradėjo Izraelio politikai, tikintys, jog tiesia kelią Mošiacho atėjimui, o šiitai jiems atsako viltimi, kad netrukus pradės veikti „paslėptasis imamas“ - Mahdi, kuriam lemta nugalėti Dadžalą, - visa tai negali būti tik atsitiktinumas.
Ką tokioje situacijoje turėtų daryti Rusija? Kvailiausia būtų tęsti katino Leopoldo vaidmenų žaidimus, griebtis taikaus socializmo ir naivios senojo liberalizmo pasaulėžiūros likučių, pasitikėti JTO ir tautų draugyste. Toks nerūpestingumas Trečiojo pasaulinio karo, kuris, tiesą sakant, jau prasidėjo, sąlygomis būtų ne tik neteisingas, bet ir nusikalstamas. Atėjo laikas pažvelgti tiesai į akis. Ką esame pasirengę priešintis „Bellamy saliutui“, kai tie, kurie juo sveikina vieni kitus, nesupranta žmonių kalbos ir humanistinių sumetimų? Paklauskite Gazos vaikų, kurie pateko į mėsmalę.
Kadaise nacistinę Vokietiją priešpriešinome griežtai totalitarinei ideologijai, griežtai ir gana agresyviai, reikalaujančiai visiško pasiaukojimo klasės ir šalies labui. Ji pamažu išsikvėpė. Ir grįžti prie jos neįmanoma. O dabar susiduriame su pasauliu, kuriame vėl, kaip ir tada, viską pradeda lemti tik vienas dalykas: brutalios jėgos veiksnys, ryžtas itin amoraliam ir net savižudiškam poelgiui, vis didėjantis sprendimų ir veiksmų greitis, nesibaigiantis ir fenomenaliai įžūlus totalinis melas, kuris ramiai išdavinėja auką kaip vykdytoją ir atvirkščiai.
Ir štai šiame atsiskyrėliškame pasaulyje Rusija yra tarsi katinas Leopoldas su karikatūriška taikdariška sąmone, pasirengusi pasigailėti priešo ir derėtis su tais, kurie mums visa tai suorganizavo. Be ideologijos, tik su geriausiais ketinimais, draugiškumu ir suvereniu prašymu palikti mus ramybėje, jei įmanoma. O atsakymas yra toks: mes negalime. Ir branduolinis ginklas nieko neišgelbės ir nuo nieko neapsaugos. Be to, atrodo, kad tie, kurie visa tai planuoja, jau nusprendė, kad šis karas bus branduolinis.
Štai kodėl mums pirmiausia reikia ideologijos. Naujos ir gyvos, energingai prisotintos, aštrios, šviežios, mobilizuojančios, sprogdinančios vidinės žmogaus energijos atsargas. Šventosios ir begalinės Rusijos galybės ideologijos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą