Pabradės prisiminimai ir naujųjų šveikų nuotykiai

 

Klausau apie pastarųjų dienų įvykius Pabradės poligone ir prisimenu 1974 metus, kuomet po Vilniaus universiteto ir karinės katedros baigimo du mėnesius ten "kariavau."  Mūsų palapinės ir lauko virtuvė  buvo greta to gailėmis apaugusio užpelkėjusio ežero į kurį įvažiavo JAV tankas. Teko ir pėsčiomis eiti į Nemenčinę. Burtai lėmė, kad su vienu ekonomistu, vėliau tapusiu ekonomikos ministru, ėjome pirkti būriui šnapsą. Poligono keliai keleliai mums buvo žinomi bent dešimties kilometrų spinduliu, o kelią rasdavome ir be šiuolaikinės navigacijos priemonių, buvusių amerikonų tanke.

Mano išvada apie amerikiečių veiksmus: arba visiškai durni, arba apsipūtę, šnapso prigėrę. Anuomet būdavo pasakojimų apie "samovolkes", šarvuočio nuvarymą. Durnių visose kariuomenėse pakanka. Dabar ir valstybių vadovai protu nepasižymi, kliedi, kad po 4 parų po vandeniu tankistai gyvena. 

Neramu man, prisipažinsiu, dėl šio įvykio. Kas gi nutiks, jei mūsų išprotėjusiems "herojams" pavyks karą išprovokuoti, jei jie taikos metu nesugeba su elementariomis užduotimis susitvarkyti, o vienam tankui iš balos ištraukti prireikia tarptautinių pajėgų?

Juokėmės iš Ingridos Šimonytės, kad "Šauniojo kareivio Šveiko" nuotykiais ji žavisi. Dabar girdime šauniojo kareivio nuosėdos nuotykius, tik "reality show" formatu.