Poznanės medicinos mokslų universiteto mokslininkai ištyrė, kaip lenkai vertina vadinamųjų naujų maisto produktų - laboratorijoje pagamintos mėsos ir iš vabzdžių gautų baltymų - vartojimą. Kadangi tarp apklaustųjų vyravo pasibjaurėjimo jausmas dėl galimybės valgyti vikšrus ir lervas, mokslininkai siūlo būdų, kaip įveikti šį barjerą.
Didėjant maisto paklausai ir kylant gyvulininkystės iššūkiams, vis dažniau siūlomi alternatyvūs maistinių baltymų šaltiniai, pavyzdžiui, vabzdžiai ir ne organizme pagaminta mėsa, arba vadinamoji in vitro mėsa, aiškina Lenkijos spaudos agentūros tarnyba.
Vabzdžiuose gausu baltymų, jie plačiai naudojami kaip maistas daugelyje kultūrų, o jų gavyba mažiau apsunkina aplinką. Ląstelienos mėsa gaunama neskerdžiant gyvūnų, nuspėjamomis, kontroliuojamomis sąlygomis, o tikslinės gamybos linijos turėtų būti konkurencingos anglies ir vandens pėdsako požiūriu, palyginti su tradicine gyvulininkyste, - vardija galimus argumentus, kuriais remiantis būtų galima populiarinti naują lenkų mitybą PAP.
Poznanės mokslininkų atlikto tyrimo rezultatai paskelbti žurnaluose „European Food Research Technology“ ir „Nutrients“.
Tyrime dalyvavo daugiau kaip 1 500 žmonių. Daugiau nei pusė (54 proc.) apklaustųjų teigė norintys pirkti ląstelių kultūroje išaugintą mėsą. Tuo tarpu nemaža dalis (28 proc.) ketina išbandyti produktus, kurių sudėtyje yra vabzdžių. - Ląstelių mėsos priimtinumas buvo palyginti didelis, ypač turint omenyje, kad tokio tipo produktai dar nebuvo pristatyti Europos rinkai“, - džiaugiasi Aplinkos medicinos katedros doktorantė Dominika Sikora.
Susirūpinimą dėl tokio vartojimo saugumo reiškia pusė „naujų maisto produktų“ priešininkų. Jiems pritaria ir nemažai 39 proc. tų, kurie yra pasiryžę griebtis eksperimentinių produktų.
- Tai turėtų būti gairės reguliavimo institucijoms, kurios ateityje rinkai pateiks tokią mėsą. Net jei Europos maisto saugos tarnyba atliks išsamią tokios mėsos analizę įvairiais aspektais, apie tai reikės tinkamai, skaidriai ir suprantamai informuoti vartotojus. Kaip ir paties gamybos proceso paaiškinimas. Tai svarbu, nes juk natūralu, kad nauji produktai kelia netikrumą ir baimę. Vien leidimo nepakanka - svarbiausia yra skaidrus dialogas su vartotojais“, - aiškino Dominika Sikora.
Pagrindinė vabzdžių kaip maisto produkto atmetimo priežastis buvo pasibjaurėjimo jausmas. Pasak tyrėjų, tai nestebina, nes vabzdžiai mūsų kultūroje neturi tradicijos pasirodyti kaip patiekalai, o daugeliui žmonių jie asocijuojasi su kenkėjais. Tačiau, kaip pažymi mokslininkai, daugelyje produktų yra ne sveikų vabzdžių, o tik jų baltymų, kurie „gali praturtinti jų maistinę vertę“ ir „sumažinti vartotojo pasibjaurėjimo jausmą“.
- Vabzdžių baltymais galima praturtinti daugelį produktų, pavyzdžiui, makaronus, batonėlius, duoną, kepinius ar sportinę mitybą. Tokiu pavidalu jų vartojimas gali būti lengviau priimtinas ir kartu turėti maistinės naudos, - aiškina A. Sikora.
Kas jau dabar norėtų griebtis ląstelinės mėsos ar maisto produktų, kurių sudėtyje yra vabzdžių? Tyrimo duomenimis, tai dažniau būtų moterys, jaunesni nei 40 metų žmonės ir žmonės, „atviri naujoms patirtims ir žinantys apie gyvulininkystės poveikį aplinkai“.
Ląstelinės mėsos atveju mėsos valgytojai buvo palankiau nusiteikę nei vegetarai ir veganai. Kalbant apie vabzdžius - net 75 proc. jiems pritariančių respondentų nurodė, kad pagrindinis motyvas juos išbandyti būtų smalsumas ir noras eksperimentuoti. Tačiau neaišku, ar tai reikštų nuolatinį jų įtraukimą į racioną, ar tik retkarčiais paragauti.
- Istorija rodo, kad žmonių mityba nuolat evoliucionavo - nuo rinkimo ir medžioklės iki žemdirbystės ir šiuolaikinių gamybos technologijų. Tai, kas šiandien atrodo egzotiška ar abejotina, ateityje gali tapti įprastu dalyku, kaip kad anksčiau buvo bulvės, pomidorai ar sušiai, mano Dominika Sikora.
https://pch24.pl/polacy-ze-wstretem-mysla-o-jedzeniu-owadow-naukowcy-radza-jak-nas-przekonac/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą