- Katalikų Mišios yra tobula ir nuosekli katalikų mokymo išraiška, o reformuotoji liturgija, kita vertus, yra Susirinkimo sušvelninimo išraiška, be dviprasmybių pristatanti ir sustiprinanti Vatikano II Susirinkimo tekstų heterodoksinį pobūdį. Palyginimui galima pasakyti, kad Tridento Mišių gyslomis teka sveikas Evangelijos kraujas, o naujojo ritualo gyslomis teka užnuodytas erezijos ir pasaulio dvasios kraujas, - sakė arkivyskupas Carlo Mara Viganò, buvęs apaštališkasis nuncijus Vašingtone, duodamas interviu žurnalui "Paix Liturgique".
Arkivyskupas atsiribojo nuo Benedikto XVI idėjos apie dvi tos pačios apeigos formas.
- Tai, kas apibūdinama kaip dvi tos pačios apeigos liturginės formos, iš tiesų yra dvi apeigos: viena visiškai katalikiška, o kita, kurioje nutylimos katalikiškos tiesos ir į kurią įsiskverbė protestantiškos ir modernistinės klaidos", - sakė jis.
Pasak arkivyskupo, dokumentai Traditionis custodes, Responsa ad dubia ir Desiderio desideravi buvo išleisti ne tam, kad sutvirtintų brolius tikėjime, bet tam, kad atgrasytų juos nuo tikėjimo; jie radikaliai prieštarauja Benedikto XVI motu proprio summorum pontificum, kuriame popiežius pripažino visas Tridento liturgijos teises.
- Bažnyčia nėra bendruomenė, valdoma absoliutaus monarcho, kuris, neturėdamas autoriteto sau pačiam, gali priversti savo pavaldinius paklusti jo valiai. Bažnyčios galva yra Kristus, o Kristus yra vienintelis tikrasis jos Karalius ir Viešpats, kurio atstovas yra popiežius, kaip ir apaštalų kunigaikščio įpėdinis, pabrėžė jis.
Arkivyskupas Vigano sakė, kad popiežiaus valdžia negali būti naudojama kitiems tikslams nei rūpinimasis salus animarum, sielų išganymu, laikantis Tradicijos ir ištikimybės Kristui. Popiežiaus, kaip Kristaus atstovo, veiksmai nėra veiksmingi, kai jie nukreipti prieš Kristų ar Bažnyčią.
Paklaustas, kaip kunigai turėtų elgtis tokių apribojimų akivaizdoje, jis atkreipė dėmesį į paklusnumo problemą, susijusią su Pijaus XII sprendimais.
- Prieš Susirinkimą Bažnyčios vadovybė suvokė didėjančią grėsmę, kurią kėlė į Bažnyčią besiskverbiantys modernistai. Dėl šios priežasties Pijus XII turėjo centralizuoti valdžią. Tačiau jo sprendimas, kuris yra suprantamas, dvasininkams įskiepijo įsitikinimą, kad valdžia Bažnyčioje yra neliečiama, nors doktrina mus moko, kad nekritiškas kiekvieno įsakymo priėmimas reiškia pavaldumą, o ne paklusnumą, sakė jis. Pasak arkivyskupo Vigano, būtent šiuo klaidingu paklusnumo supratimu buvo pasinaudota Susirinkime ir po Susirinkimo, kad būtų prastumti anksčiau tiesiogiai neįsivaizduojami dalykai.
Pasak arkivyskupo Vigano, iš tiesų nėra problemos rinktis tarp senųjų ir naujųjų Mišių, nes šis klausimas yra akivaizdus. Todėl jis ragina visus savo brolius kunigus švęsti Tridento Mišias.
Arkivyskupas taip pat išreiškė įsitikinimą, kad visos tridentinės Mišios Bažnyčioje turi visišką laisvę ir teises, ir tai neabejotinai po kurio laiko bus oficialiai pripažinta. Tačiau tada reikės atšaukti naująjį apeigyną, kuris, jo manymu, yra atsakingas už doktrininį, moralinį ir liturginį nuosmukį, įsivyravusį Dievo tautoje.
Šaltinis:
https://pch24.pl/abp-carlo-maria-vigano-w-zylach-mszy-trydenckiej-plynie-czysta-krew-ewangelii/
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą