Vakarėjant nuvykau į MAXIMĄ nusipirkti maisto produktų. Skyriuje, kuriame man reikėjo apsipirkti, nebuvo nei vieno pardavėjo, bet nesimatė ir pirkėjų. (Vėliau supratau dėl ko. Nekalba lietuviai rusiškai). Paskambinus skambučiu, atsirado jauna pardavėja.
Parodžiau pirštu ir pasakiau, kokio kiekio man reikia norimos prekės. Pardavėja – kasininkė man atsakė: „kalbėkite rusiškai.“
Man kaip kuoka per galvą. Kariuomenėje, kai mano vairuotojas, būtinos tarnybos kareivis, rusų tautybės, Lietuvos pilietis, manęs laukdamas automobilyje klausydavosi rusiškų dainų (kariuomenėje buvo uždrausta rusiški dainų įrašai), aš nedrausdavau vairuotojui klausytis jo gimtąja kalba, aš dariausi nelojaliu Lietuvai kapelionu, kitų sovietinių karininkų požiūriu, pats būdamas laisvės kovų dalyvis, disidentas, pašventęs visą gyvenimą kovai už Lietuvos ir katalikų bažnyčios laisvę.
Paklausiau pardavėjos, kodėl aš turiu kalbėti rusiškai? Ji atsakė, kad yra ukrainietė ir pas juos žmonės kalba ir rusiškai.
Nepatikėjau, nes pats ilgus metus pogrindžio sąlygomis patarnavau sielovadoje ukrainiečiams, vengrams, slovakams, čekams kai kuriuose Ukrainos rajonuose. Tikri ukrainiečiai nekalbėjo rusiškai. Prasidėjus karui Ukrainoje, kalbančius rusiškai pradėjo raišioti prie medžių, apipilant skysčiu ir uždegant, ir vaizdo medžiagą patalpinant internete (Gal tai Putino išmonė?).
Besitraukiančias jaunas šeimas iš Mariupolio išmesdavo iš automobilio ir sušaudydavo (vaizdai iš interneto). O jūs pardavėja, kai išsibaigs lietuviškos dotacijos svetingoje Lietuvoje ir toliau rinksitės emigrantės pelningesnį gyvenimą, kai nuvyksite į Lenkiją ar Vokietiją? Su jumis ten rusiškai nekalbės.
Pardavėja neatsakė. Aš jai paaiškinau, kad esu vyresnis amžiumi, tai moku rusų kalbą. Už mane vyresni, kaip mano tėvai, moka vokiečių kalbą, nes buvome okupuoti vokiečių. Jaunimas nemoka rusų kalbos. Jie Lietuvos fanatikų atgrasyti nuo šios kalbos, nors gyvename su rusakalbiais kaimynais.
Po sausio 13 jau daugelį metų esame laisvi nuo ruso ir aš dairausi, ar koks stukačius (skundikas rusiškai) nepraneš kokiai tai tarnybai, kad aš su pardavėja kalbėjau rusiškai.
Aš ne prieš rusų kalbą, ar žydų kalbą, kurios atmaina kalbėjo J. Kristus, bet prieš Lietuvoje ir pasaulyje įsivyraujančią beprotystę ir valstybių bepročius prezidentus. Lotynų Amerikos vieną iš valstybių valdė psichiškai nesveikas prezidentas.
Ekspertai.eu laidoje su ašaromis akyse maldavo gydytojas prof.E. Vaitkus: „Prezidente, atsiprašykite Lietuvos, už valdžios priimamus lietuvius diskriminuojančius įstatymus.“ Darbdavys, jei priims į darbą ukrainietį, tai gaus solidžią paramą iš valstybės, o lietuviui - špyga. Reikia padėti nukentėjusiems nuo karo, bet ne tiems kurie bėga jauni ir negina savo valstybės, o samdinius, atvykusius už pinigus žudyti žmones, teismo sprendimu, Donecko respublikos vardu, nuteisia mirties bausme.
Sugebėkite valstybių vadovai ne kumščiais vadovauti valstybėms, ne vos ne atsiklaupus iš ES prašyti pinigų, bet protingais sprendimais, kai mūsų tėvai kalbėjo, kad mums tikriausiai neteks matyti karų. Pasirodo, kad dar daugiau sulaukėme beprotiškų karų Vietname, Korėjoje, Irake, Afganistane, Sirijoje, Ukrainoje.
Jei Dievas nevienys, nesvarbu kokia kalba bekalbėtum, ji nesuvienys žmonijos. Dievas prie Babelio bokšto kaip tik specialiai sumaišė statytojų kalbą į daugelį pasaulio kalbų, kad žmonės ne Dievais darytųsi žemėje, o skirtingų rasių žmonėmis (pagal Senąjį testamentą).
Lietuvos pilietis disidentas, laisvės kovų dalyvis maj. kun. Alfonsas Bulotas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą