Apie valdžią ir gumulą gerklėje. Atviras laiškas dr.D.Razauskui

 

 P.Vileišio gatvėje dažnai prasilenkdavau su einančiu ir įdėmiai skaitančiu dr.Dainiumi Razausku. Kartą pareiškiau nuoširdų pritarimą jo straipsniui. Po šio autoriaus publikacijos „Didžiausios grėsmės išvis niekada nebūna išorinės“ man ir vėl teks gatvėje stabdyti gerb. daktarą ir spausti jam ranką.

Priminsiu šio nuoširdaus straipsnio turinį:

Didžiausios grėsmės išvis niekada nebūna išorinės

Didžiausia grėsmė – kad aš nekenčiu valdžios. Visos, nuo viršaus ligi apačios.

Nekenčiu taip, jog paūmėjimo akimirkomis atrodo, kai kuriuos galėčiau šaudyti pats, savo rankomis, tiesiai į kaktą, žiūrėdamas į akis.

Jūs ir aš nesame vienõs tautõs, vienos kilties, vieno kraujo.

Jeigu jūs Lietuva, tai aš ne lietuvis. O jeigu aš lietuvis, tai jūs – ne Lietuva.

Jeigu jūs žmonės, tai aš ne žmogus. O jeigu aš žmogus, jūs – ne žmonės. Jūs – nežmogiai.

Kodėl šitaip, kas nutiko?

Nebėra net kam pasakyti, su kuo kalbėti šitoje lavoninėje.

O ir liežuvis nebesiverčia – gerklėje įstrigęs kruvinas gumulas. Pirma reikėtų jį išverkti.

Kiek Lietuvoje tokių, su įstrigusiu neišverkiamu gumulu gerklėje? Ypač iš tų, kurie neabejingi, kurie jautriausi, nuoširdžiausi, pati Tėvynės širdis?

Ko tikitės – užgniaušite, ir praeis, užsimirš?

Kaip pokaris?

 

Taigi, gerbiamas daktare, su tokiu „neišverkiamu gumulu gerklėje“, aš vaikštau jau daugelį metų, gal nuo pat Kovo 11, gal kiek vėliau.

Vaikščiodamas su tuo gumulu aš supratau, kad Lietuva buvo Sovietų kolonija, o vėliau tapo kolonija tarptautinių bankininkų klanų, kurių interesai subėga į JAV Federalinio Rezervo Sistemą, Londono Sitį. Šito Aukso veršio karalystės simboliu ir vėzdu yra JAV, o siundomu skaliku – Londonas. Mūsų šalis - neturtinga gamtos ištekliais, todėl duoklę metropolijai mokame kvalifikuota darbo jėga. Sugebėjome eksportuoti milijoną jaunų žmonių. Rusija, pavyzdžiui, duoklę metropolijai nuo 1991 metų moka doleriais, kuriuos gauna už jos gamtos turtus. Per 30 metų jie sumokėjo metropolijai apie 1,5 ar daugiau trilijono dolerių duoklės.

Valdžią šiandien turime tokią, kokią mums paskiria amerikonai. Jų ambasada rengė BLM eiseną, aktyviai dalyvavo LGBT parade Vilniuje. Visi nevalyvi valdžios kadrai buvo parengti JAV, Sorošo institutuose, Švabo socialistinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursuose, tik dabartinį prezidentą mums paruošė nekarūnuotų Švedijos karalių Valenbergų bankas.

Vieną kartą kadrų rengimo mechanizmas nesuveikė – per klaidą buvo išrinktas R.Paksas, bet sistema greitai pasitaisė ir pašalino šį inkliūzą.

Iš metropolijos, matomai, gauta direktyva sunaikinti mūsų šeimas, mus nukvaišinti narkotikais, o valstybę kuo greičiau praskolinti.

Reikia pripažinti, kad JAV administracija panašiai elgiasi ir su amerikiečių tauta. Apie tai ne kartą rašė JAV gyvenantis rašytojas Valdas Anelauskas. Valdovų siekis – planetoje palikti 0,5 milijardo gyventojų yra įamžintas paminkle Džordžijos valstijoje (žiūr. nuotrauką).

Šiandien Petro Vileišio gatvėje nesutikau gerb. Razausko. Čia, skvere prie buvusio „Elektrografijos instituto“, į viešai skelbtus manevrus būrėsi Šaulių organizacijos nariai, užtaisinėjo šautuvus.

Istorija kartojasi, kaip farsas, pamaniau, marš marš tra - ta - ta į mišką, amerikonai ateis ir padės … kaip po praėjusio karo!

Daugiau nesiplėsiu, kad neprikalbėčiau ko, kad neįgrūstų į KGB psichuškę, kaip Astrą Astrauskaitę.