Aš, Sausio 13 įvykių dalyvis, daugybę naktų šalęs prie Aukščiausios Tarybos pastato, rinktas Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatu, o šiemet Vytauto Landsbergio išvadintas „jedinstveniku“ ir „fašistu“ irgi noriu tarti apie visą šią landsberginę balkoninę bakchanaliją savo žodį.
Ar yra kokia giminė Lietuvoje naujaisiais laikais atnešusi tiek valstybei žalos už Landsbergių? Manau, kad nėra.
Aš nelinkęs Lietuvos laisvės sieti su šia familija. TSRS griovė net ne Reiganas su Gorbačiovu, o pasaulinės viršnacionalinės finansinės jėgos, pinigų šeimininkai, kuriems talkino sovietų tuometinė centrinė valdžia ir KGB, bet ne kažkoks konservatorijos marksizmo dėstytojas, KGB galimai už rankutės atvestas steigti Persitvarkymo Sąjūdžio ir pasodintas į iniciatyvinę grupę. Ne toks buvo jo kalibras!
Šiandieninė Lietuva nė per plauką nepanaši į tą Lietuvą, kokią vylėmės pastatyti tuomet, sausio 13, budėję prie Aukščiausiosios Tarybos pastato.
Lietuva šiandien, it Šegrenės oda, susitraukusi perpus, be moralės, be meilės Tėvynei, be Dievo, be ateities. Iš ten, kur ateitis, niekas nebėga, šeimos ten kuriasi, vaikus ten gimdo. O bėga iš ten, kur oriam gyvenimui nėra perspektyvų, kur valdo ne šą žemę mylintys jos vaikai, o Sorošo nupirkti išsigimę Tėvynės priešai, kuriems moralė „ne šio pasaulio dimensija“. Žmonės bėga iš ten, kur mirtis, kur bujoja girtuoklystė, narkomanija, lytiniai iškrypimai, kur šaliai vadovauja apsivogusi senelio-anūko „šaika“.
Lietuva yra priešmirtinės agonijos stadijoje. Diagnozuoti mirtį nesunku. Jei, esant baisiam ekonominiam nuosmukiui, parlamentas legalizuoja narkotikus, griauna kalbą, stengiasi galutinai nugirdyti Tautą, rūpinasi vien lytinių iškrypėlių reikalais ir jų reklama per valstybinę LRT, o valstybei vadovauja nemokinti ir protiškai neįgalūs ministrai, apie kokią valstybės ateitį galima kalbėti?
O kokie buvo surengti Seimo rinkimai! Tai buvo Sorošo nupirkta rinkimų parodija, su daugybe pažeidimų, reguliuota iš užsienio (į ant kalno stovinčią ambasadą pirštu nerodysiu). Per štai tokius sufalsifikuotus rinkimus ir buvo atvesti į valdžią tikrų tikriausi Lietuvos priešai, narkomanai ir lytiniai iškrypėliai.
Landsbergių „šaikos“ valstybei padaryta žala yra didžiausia. Pradedant iš valstybės pavogta naftos gamykla ir baigiant jų sukurta Taivanio afera. Apie Landsbergių "šaikos" nusikaltimus žino visi, apie juos daugybę kartų rašyta, ypač apie koronės nusikaltimą. Mano valia, aš nacionalizuočiau jų nusikalstamai įgytą turtą, o visą giminę išvyčiau lauk iš Lietuvos, kaip elgdavosi antikos laikais graikai ir romėnai.
Be materialinės žalos iš šio klano mes gavome ir moralinės degradacijos puvinį – Anūką – kuriam senelis dovanojo savo baudžiauninkų partiją. Tai labai pavojinga valstybei nepotizmo tendencija.
Ar galima ant supuvusių pamatų pastatyti tvirtą pastatą? Du poliai, ant kurių prasidėjo Lietuvos statyba buvo Konservatorijos marksizmo dėstytojas Vytautas Landsbergis, kurį mums nematoma KGB ranka galimai pasodino vadovauti Persitvarkymą Sąjūdžiui, o „stogu“ buvo taurelės ir svetimų žmonų mylėtojas Algirdas-Mykolas Brazauskas, kompartijos CK pirmasis sekretorius. Toks tad ir pastatyta valstybės pastatas, sugriuvusį sandėlį primenantis.
Aš manau, kad ne vieta Lietuvos griovėjų landsbergių „šaikai“ ir jų seniui ant balkonėlio. Žmonės vieną kartą gali jį, kaip mėšlo gabalą, ant šakių nuo to balkonėlio nukelti ir drėbti ant grindinio...
P.S. Nauja Arturo Orlausko laida "O jei rimtai" labai objektyviai charakterizuoja niekingą balkonėlio senelį:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą