Musulmonų imigrantų skaičius viršija JAV rodiklius, šalyje dabar gyvena iki septynių milijonų musulmonų, o Vokietijos mokyklose vis dažniau vyksta islamo religijos pamokos. Dešimtmečius vykdyta imigracijos politika smarkiai pakeitė Vokietijos religinę sudėtį. Šią tendenciją ypač sustiprino A. Merkel vykdyta sienų politika ir pastarųjų metų prieglobsčio prašytojų imigracija. Politikų tolerancijos apsvaigimas turi savo kainą.
Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Turkija: tik šios trys šalys 2020 m. priėmė daugiau musulmonų imigrantų nei Vokietija. Net Jungtinės Valstijos su daugiau nei 330 milijonų gyventojų atsiliko nuo Vokietijos Federacinės Respublikos. Remiantis JAV „Pew Research Center“ duomenimis, tuo metu Vokietijoje gyveno apie 3,7 milijono užsienyje gimusių musulmonų, o JAV – 3,6 milijono. Tarp visų šalių, kuriose musulmonai nesudaro gyventojų daugumos, Vokietija užėmė pirmąją vietą.
2024 m. paskelbtame tyrime pateikiami 2020 m. imigrantų skaičiaus duomenys. Jame neatsižvelgiama nei į vėlesnius metus, nei į Vokietijoje gimusius musulmonų migrantų palikuonis ar atsivertėlius. Dabar jau turimi naujesni duomenys apie bendrą musulmonų gyventojų skaičiaus raidą.
Iki septynių milijonų musulmonų – islamas stiprėja
Remiantis 2026 m. birželio mėn. paskelbta Federalinės migracijos ir pabėgėlių tarnybos (BAMF) prognoze, 2025 m. Vokietijoje gyveno nuo 6,6 iki 7,0 milijonų musulmonų, turinčių migracijos istoriją iš islamo tradicijas puoselėjančių šalių. Tai sudaro 8,0–8,5 proc. visų gyventojų. 2019 m. BAMF šią dalį dar vertino 6,4–6,7 proc. Atsižvelgiant į palyginti jauną musulmonų migrantų vidutinį amžių, tampa aišku, kad greičiausiai nebetruks ilgai, kol Vokietija pavirs „Germanistanu“.
Taip pat įvyko reikšmingų pokyčių kilmės šalių atžvilgiu. 2008 m. 64,4 proc. registruotų musulmonų buvo kilę iš Turkijos, o 2025 m. – jau tik 39,4 proc. Tuo tarpu 21,7 proc. buvo kilę iš Artimųjų Rytų. Šios grupės dalį padidino visų pirma nuolat didelė imigracija iš Sirijos ir Irako. Taigi islamas jau seniai nebėra dominuojamas turkų gastarbeiterių kartos ir jų palikuonių.
A. Merkel sienų politika ir masinės imigracijos palikimas
Islamizacija demografine prasme prasidėjo ne tik su Angela Merkel. Darbininkų iš užsienio įdarbinimas, šeimų susijungimas ir pabėgėlių migracija dešimtmečiais didino musulmonų gyventojų skaičių. Tačiau 2015 ir 2016 m. prieglobsčio krizė sukėlė dar vieną didelį imigracijos bangą iš islamo šalių. Vien 2016 m. Federalinė migracijos ir pabėgėlių tarnyba (BAMF) užregistravo 745 545 prieglobsčio prašymus. Šis skaičius išliko didelis ir „šviesoforo“ vyriausybės laikotarpiu: 2023 m. jų buvo 351 915. Tarp svarbiausių kilmės šalių buvo Sirija, Afganistanas ir Turkija. Šeimų susijungimas ir kiti teisėti apsigyvenimo būdai taip pat prisidėjo prie gyventojų skaičiaus pokyčių. Politiniai sprendimai dėl šių imigracijos būdų apima kur kas ilgesnį laikotarpį nei vienos Vokietijos federalinės vyriausybės kadencija. Tai yra sisteminga.
Nuo Merkel ir Scholzo iki dabartinės Vokietijos vyriausybės – besikeičiančios koalicijos formavo imigracijos politikos pagrindus ir vis labiau skatino Vokietijos islamizaciją. Kol Berlyne pasakojamos pasakos apie integraciją ir religinę įvairovę, nemažai musulmonų nuolat švenčia žemės užkariavimą ir reikalauja įvesti kalifatą bei šariatą. Visa tai įmanoma spalvingiausioje visų laikų Vokietijoje. Tačiau kas eina miegoti į šią spalvingą respubliką, neturėtų stebėtis, jei vieną dieną pabus islamo teokratinėje valstybėje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą