https://www.youtube.com/watch?v=31J0nrzgDI8
— Alice Weidel (@Alice_Weidel) July 10, 2026
„Zulieferer und Dienstleister fallen wie Dominosteine, keine Woche ohne Hiobsbotschaften. Dem deutschen Mittelstand gehen die Reserven aus. Der Insolvenz-Tsunami vertreibt Wohlstand und gute Jobs aus Deutschland. Alle 20 Minuten geht eine deutsche Firma pleite.“ pic.twitter.com/RWrwOiwIVv
Vien tik 2026 m. balandžio mėnesį 2 276 įmonės pateikė prašymus dėl nemokumo – tai 7,1 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu. Vokietijos ekonomikos laikraščio „Handelsblatt“ duomenimis, per pirmuosius keturis metų mėnesius iš viso užregistruota 8 551 nemokumo atvejis, o tai 6,7 proc. daugiau nei atitinkamu 2025 m. laikotarpiu.
Kreditorių reikalavimų suma per šį laikotarpį sudarė maždaug 13,9 mlrd. eurų – tai mažiau nei 22,5 mlrd. eurų, užregistruotų per pirmuosius keturis 2025 m. mėnesius, daugiausia dėl to, kad 2026 m. pradžioje įvyko mažiau didelio masto bankrotų nei praėjusiais metais.
Skaičiuojant 10 000 įmonių, nemokumo rodiklis iki balandžio mėn. siekė 24,1. Labiausiai nukentėję sektoriai tebėra transportas ir sandėliavimas, apgyvendinimo paslaugos bei statyba. „Destatis“ pažymi, kad oficialioje statistikoje nemokumo atvejai atspindimi tik po pirminio teismo sprendimo, o tai reiškia, kad faktiniai prašymai dažnai buvo pateikti keletą mėnesių anksčiau.
Leibnico ekonomikos tyrimų institutas Halėje (IWH) pateikia dar niūresnę padėties ekonominiu požiūriu svarbiausiame segmente – bankrotų, susijusių su partnerystėmis ir kapitalo bendrovėmis – vaizdą. 2026 m. pirmąjį pusmetį IWH užregistravo 4 996 tokius atvejus – tai didžiausias skaičius nuo 2005 m. antrojo ketvirčio. Instituto tyrėjai įspėja, kad šis bankrotų bangas dabar vienu metu apima daugelį sektorių ir regionų.
Kredito informacijos agentūros „Creditreform“ duomenys patvirtina problemos mastą. 2026 m. pirmąjį pusmetį buvo užregistruota apie 12 900 įmonių nemokumo atvejų – tai 7,8 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais ir didžiausias skaičius nuo 2013 m. Šie atvejai sukėlė apie 28,5 mlrd. eurų nuostolių ir paveikė maždaug 165 000 darbo vietų.
Analitikai šį nuolatinį augimą sieja su kelių veiksnių deriniu: nuolat aukštomis energijos ir darbo sąnaudomis, padidėjusiomis palūkanų normomis, dėl kurių paskolų ėmimas ir investicijos tapo brangesni, silpna vidaus paklausa bei struktūriniais iššūkiais pagrindinėse pramonės šakose.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą