Kartais pasaulio politika tampa juntama kasdieniame gyvenime. Kinija ir kitos šalys perka didelius aukso kiekius, nes nori tapti nepriklausomos nuo dolerio. Tai turi pasekmių jaunavedžiams visame pasaulyje.
Trumpai:
- Auksas kainuoja apie 3300 JAV dolerių (2850 eurų) už unciją, todėl paklausa auksiniams papuošalams ir vestuviniams žiedams smarkiai sumažėjo.
- Kainas didina centriniai bankai, kurie smarkiai didina savo aukso atsargas.
- Kinija prisipažįsta, kad nuo 2000 m. savo oficialias aukso atsargas padidino šešis kartus.
- Ekspertai teigia, kad neoficialiai šis skaičius turėtų būti daug didesnis.
- Vokietijos aukso atsargos taip pat pelno iš kylančios aukso kainos.
Prekybininkų ir finansų sektoriaus vertinimu, beveik nesustabdomas aukso kainos kilimas tęsis. Londono Pasaulinė aukso taryba (WGC World Gold Council) savo naujausioje prognozėje numato tolesnį kainos kilimą antroje metų pusėje, nors ir šiek tiek sulėtėjusį.
Tai jaučia ne tik jaunavedžiai visame pasaulyje: auksas tapo toks brangus, kad, WGC duomenimis, pasaulinė juvelyrinių dirbinių gamintojų paklausa šiemet smarkiai sumažėjo – nuo 435 tonų pirmąjį ketvirtį iki 356 tonų antrąjį ketvirtį.
Centriniai bankai kaip kainų varikliai
Kaina už vieną trojos unciją (31,1 gramo) šiuo metu yra 3363,01 dolerio (2902,15 euro, 2025 m. rugpjūčio 3 d. duomenys), beveik dvigubai didesnė nei 2022 m. Pagrindiniai kainos veiksniai yra Kinijos ir kitų šalių centriniai bankai, kurie nori sumažinti priklausomybę nuo dolerio ir nuolat didina savo aukso atsargas. Remiantis neseniai paskelbtu JAV investicinio banko „Goldman Sachs“ vertinimu, iki 2026 m. vidurio kaina gali pakilti iki 4000 dolerių.
„Kol centriniai bankai toliau didins savo aukso atsargas, aukso kaina nesumažės, o tik didės“, – sako Michael Eubel, didžiausio Vokietijos aukso prekybininko „BayernLB“ tauriųjų metalų verslo vadovas. Finansų pasaulyje „didėjimas“ reiškia kainų kilimą, o „mažėjimas“ – kainų kritimą. „Nesvarbu, ar pasaulyje didėja netikrumas, auksas jau 5000 metų turi reputaciją, kad jį galima iškeisti net krizės metu“, – sako Eubel.
Rekordinės kainos vilioja: kodėl didžiuliai aukso kiekiai plūsta iš Europos į Niujorką
„Per pastaruosius metus centriniai bankai visame pasaulyje įsigijo apie 1000 tonų aukso“, – sako Benjaminas Summa, taip pat Miunchene įsikūrusios prekybos įmonės „Pro Aurum“ atstovas spaudai.
„Didžioji dalis šio kiekio teko Kinijai.“ Be centrinių bankų pirkimų, B. Summa nuomone, svarbų vaidmenį vaidina geopolitinės įtampos, ekspansyvi daugelio centrinių bankų pinigų politika ir infliacijos baimė.
Kinija įsigyja daugiau, nei prisipažįsta
Nuo šimtmečio pradžios Kinija, remiantis WGC duomenimis, beveik šešis kartus padidino savo oficialias aukso atsargas – nuo 395 tonų iki 2292 tonų pirmojo ketvirčio pabaigoje. Tai reiškia, kad Kinijos nacionalinis aukso lobis yra septintas pagal dydį pasaulyje. Tačiau nemažai ekspertų yra įsitikinę, kad Pekino vadovybė iš tiesų padidino savo atsargas daug labiau.
„Ar galima tikėti oficialia statistika? Ne“, – sako Eubel. „Manau, kad Kinijos aukso atsargos yra daug didesnės. Mano vertinimu, Kinija antrinėse rinkose įsigijo mažiausiai dar 500 tonų.“
Pardavėja Kinijos Šenjango mieste pristato aukso papuošalus.
Be to, Kinija yra didžiausia aukso gamintoja pasaulyje. „Jo eksportuojama labai mažai“, sako BayernLB aukso ekspertas.
Motyvas: nepriklausomybė nuo dolerio
Nėra paslaptis, kad Kinijos komunistų partija siekia išplėsti savo įtaką pasaulyje. Šiam statusui reikalingos atitinkamos aukso atsargos. Tačiau Kinija nėra vienintelė šalis, kuri perka auksą. „Šios valstybės nori tapti nepriklausomos nuo JAV dolerio, todėl vis labiau pasikliauja fiziniu auksu“, – sako Summa.
Auksas: nepaisant rekordinių kainų, vis daugiau privačių investuotojų pripažįsta jo ypatingą vertę
Pavyzdžiui, Indija, Jungtiniai Arabų Emyratai ar Kataras. Šiais metais aktyviausia yra Lenkija, kuri, pagal WGC duomenis, iki šiol yra pirmauja su daugiau nei 48 tonomis. Pagal oficialius duomenis, ilgą laiką didžiausia aukso pirkėja buvo Rusija, tačiau nuo 2020 m. ji vėl apribojo savo pirkimus.
Vokietijos aukso atsargos tampa vertingesnės
Vienas iš šios tendencijos naudos gavėjų yra Bundesbankas, kuris yra oficialiai antras pagal dydį aukso lobis pasaulyje: pagal Bundesbanko metinę ataskaitą, 2024 m. pabaigoje Vokietijos valstybės aukso atsargos buvo vertos 270 mlrd. eurų, o dėl sparčiai kilusių kainų tai buvo 69 mlrd. eurų daugiau nei prieš metus. Pagrindas buvo 80 700 eurų už kilogramą kaina.
Šiuo metu kaina už kilogramą pakilo iki maždaug 92 600 eurų. Tai atitiktų dar apie 40 milijardų eurų pelną, tačiau atsiskaitymas bus atliktas tik metų pabaigoje.
Pirmoji šalių, turinčių didžiausias aukso atsargas, sąraše yra JAV su daugiau nei 8100 tonų, po jos eina Vokietija. Vokietijos federalinis bankas neperka aukso, o šiek tiek mažina savo atsargas. Pastaraisiais metais nedidelis kiekis buvo perduotas Vokietijos finansų ministerijai, kuri iš jo kalė aukso monetas ir jas pardavė.
Dalis Vokietijos aukso saugoma Niujorke – ir ten turėtų likti
Valstybės lobis nėra saugomas tik Vokietijoje: 1236 tonos yra saugomos, kaip manoma, didžiausiame pasaulyje seife Federalinės rezervų banko Niujorke, dar 405 tonos saugomos Anglijos banke Londone. Šios dvi metropolijos yra svarbiausios aukso prekybos vietos.
„Svarbiausi veiksniai, lemiantys aukso atsargų paskirstymą, yra saugumas ir prekybinis patrauklumas, kad prireikus būtų galima parduoti auksą arba iškeisti jį į užsienio valiutą“, – sako Vokietijos federalinio banko atstovas. „Niujorko Federalinis rezervų bankas yra ir lieka svarbi mūsų aukso saugykla.“
Nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo perrinkimo niekas nepasikeitė. „Neabejojame, kad Niujorko Fed yra patikimas partneris saugant mūsų aukso atsargas.“
Pasekmės santuokai
Auksą turintys žmonės gali džiaugtis, o auksą perkantys turi vis giliau kišti ranką į kišenę. Tai galioja ne tik investuotojams. Kapitalo rinkos sukeltas aukso kainos kilimas turi pasekmių juvelyrams visame pasaulyje ir jų klientams.
Pardavimai išaugo, nors parduotuvės neperkelia visų padidėjusių pirkimo išlaidų klientams: „Kainos iš tiesų smarkiai išaugo, bet ne taip, kaip aukso kaina“, – sako Joachim Dünkelmann, Vokietijos juvelyrų asociacijos direktorius.
Juvelyras Dubajuje. Tačiau ne viskas, kas blizga, yra auksas.
Tai matyti, pavyzdžiui, iš vestuvių skaičiaus: pagal Vokietijos statistikos tarnybos duomenis, 2019 m. Vokietijoje susituokė 416 324 poros, o 2024 m. – 349 221. Pasak Dünkelmann, net prieš sparčią aukso kainų kilimą vidutinės vestuvinių žiedų kainos nuolat augo. „Mažėjantis santuokų skaičius nereiškia, kad vestuvinių žiedų pramonė gauna mažesnes pajamas.“
Vokietijos aukso papuošalų rinka klesti nepaisant kylančių kainų ir demografinių pokyčių. Pasak Juvelyrų asociacijos, po apyvartos nuosmukio 2023 ir 2024 m. buvo pasiekti rekordiškai aukšti rodikliai. „Prabangos prekių rinka, atrodo, atsiskyrė nuo bendros pirkimo nuotaikos ir pasaulio krizių“, sako Dünkelmann.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą