Nevyniokime lietuvių kalbos į vatą. Žilvinas Svitojus

Mažai tautai kalba – tai išlikimo klausimas, o ne mandagumo. Didelės tautos (pvz., anglai, ispanai, indai) gali sau leisti abejingumą – jų kalbos išgyvens. Mažos tautos – ne. Jei imigrantas nenori mokytis kalbos – vadinasi, jam nerūpi nei tavo kultūra, nei bendruomenė. Jis tiesiog atėjo naudotis.

Be kalbos jis niekada netaps visaverčiu visuomenės nariu, tik uždaro rato pašalinis, kuris reikalauja, bet ne prisideda. Toks modelis ilgainiui kuria paralelines visuomenes, konfliktus, nepasitikėjimą ir tautinį silpnėjimą.

Reikalauti kalbos – tai ne neapykanta, o pagarbos sau ir aiški ribų žymė: nori būti čia – mokykis. Jei ne – ieškok vietos, kur tau nereikės keistis.

Kalba yra viena iš pagrindinių – jei ne pati pagrindinė – tautos išnykimo priežasčių. Tai patvirtina tiek kalbotyros, tiek etnologijos, tiek sociolingvistikos tyrimai. Kai tauta praranda savo kalbą, ji nutrūksta nuo savo kultūrinio stuburo, o tai dažniausiai reiškia asimiliaciją į didesnę dominuojančią kultūrą. Štai kodėl kalbos išsaugojimas yra egzistencinis klausimas tautoms, ypač mažoms.

Keletas svarbių faktų:

- UNESCO skelbia, kad kas dvi savaites miršta viena kalba, kartu su ja išnyksta ir visa unikali pasaulėžiūra, kultūra, istorinė atmintis.

- Joshua Fishman – sociolingvistas – savo knygoje “Reversing Language Shift” rašo, jog kalbos praradimas visada reiškia tautinės tapatybės išskydimą.

- Jei kalba nėra perduodama vaikams, per 2–3 kartas bendruomenė tampa kultūriškai svetima pati sau.

- Airiai kalbėjo airiškai iki XIX a., bet dėl britų okupacijos dauguma perėjo prie anglų kalbos – šiandien tik nedidelė dalis airių moka gimtąją kalbą. Tauta liko, bet kultūriškai angliškesnė nei airiška.

- Kanados čiabuviai – tūkstančiai vaikų buvo perauklėti internatuose, uždrausta kalbėti savo kalbomis. Dabar dauguma jų kalbų išnykusios ar mirtinai nykstančios.

- Sibiro mažos tautos: daug jų išnyko būtent dėl kalbos praradimo, kurį skatino sovietinė rusifikacija. Ar bent žino, kas nors, jog rossijanai iš esmės yra Mockvos ir jos apylinkių gyventojai. Kaip manote ar kur, viešuose šaltiniuose rasite, jog rossijoje gyvena 20 milijonų rusų? Kalba yra pagrindinis okupacijos ginklas, kurį jie naudoja jau seniai. Ar esate girdėję apie mokša, erzia ir dar dešimtis kitų tautų? Puikiai žinome buriatus, čečėnus… bet juk tik dėl karų. O ką dar? Gal kas nors paminės jakutus, ar baškirus. 

Lietuvos atvejis – gyvas įrodymas

Kalbos išlaikymas buvo pagrindinis lietuvių išlikimo ginklas prieš rusinimą, polonizaciją ir germanizaciją.

Spaudos draudimo laikotarpiu (1864–1904) buvo aišku: jei kalbos neišlaikysime – būsime sulietuvinti tik vardais, bet ne siela. J. Basanavičius, M. Valančius ir kiti tautinio atgimimo veikėjai tai akcentavo be jokių abejonių.

Tauta gali išgyventi be teritorijos, bet be kalbos – labai retai.

 Kalba – tai ne aksesuaras, o tautos gyvybinis organas. Kai jis nunyksta, tauta tampa tik statistine, pavarde grįsta kategorija – o ne gyva kultūra.

Jei tu pats nesaugosi savo kalbos – niekas kitas jos nesaugos. Migrantas atvyko ne į tuščią vietą – jis atvyko į tavo namus. Ir jeigu jis nori būti čia ne kaip turistas ar laikinas darbininkas, o dalyvauti visuomenėje – turi išmokti kalbėti su žmonėmis, tarp kurių gyvena.

Atvykai pas mane? Arba esi nuomininkas arba giminaitis. Pirmu atveju - susimokėk, antru atveju aš tave turiu pažinti, vertinti kaip savą. Tiesa?

Viena "pabėgėlė" carinės rossijos mylėtoja, neslepianti, jog yra rasistė, nors tai jai nesutrukdė dirbti viename iš pagrininių mūsų portalų, savo Youtube kanale stebisi:

"Rusijoje, jeigu paklausti žmogaus ar tau artimesnis angliškai kalbantis europietis ar rossijaniškai kalbantis negras, visi atsakys, jog europietis. Lietuvoje susidūriaus su tuo, jog lietuviškai kalbantis negras lietuviams labiau priimtinas."

Mes ne ksenofobai. Natūralaus, ir propagandos prikurto rasizmo, mūsų tarpe rasime nemažai, bet iš esmės taip susiklostė, jog mes jau kelis šimtus metų turime gintis. Tai tapo natūraliu, jau prigimtiniu mūsų bruožu. Ir čia niekuo dėti pasvaičiojimai apie "nepilnavertiškumo kompleksą" ar panašias nesąmones. Tie, kas sako "mažos tautos kompleksas" yra arba sociopatai arba [naudingi] idiotai.

Lietuviškai neprivalo mokėti tik turistai-svečiai. Girdžiu kalbas, jog reikia ilginti lietuvių kalbos mokymosi terminus. Ar mokyklose galima egzamino datą pakeisti, nes moksleivis nepakankamai išmoko užsienio kalbą ir gali gauti prastą pažymį? Tai va.

Būdamas JAV aš kalbu angliškai, Lenkijoje - lenkiškai, Ukrainoje - ukranietiškai. Jeigu būtų tekę lankytis rossijoje - kalbėčiau rusiškai. Visas šias kalbas moku gana gerai ir tuo didžiuojuosi. Bet Lietuvoje nenoriu kalbėti nė viena iš jų. Neabejoju, jog absoliuti dauguma piliečių man pritars.  

Mes PRIVALOME reikalauti išmokyti mūsų šalies valstybinę kalbą. Tai svarbiau nei koks nors nekilnojamo turto mokestis. Tokie egzistenciniai klausimai turi būti valstybės strategijos prioritetuose. Jeigu manai kitaip - su tavim vienam apkase aš nenoriu būti.

Niekas mūsų nei mažiau gerbs nei daugiau nekęs, jeigu elgsimės taip kaip reikia mūsų šalies ir nacijos interesams. Taip, mes ne tik tauta. Mes esame nacija. Kam neaišku kas tai yra ir apie ką tai - parašykite komentarą. Paaiškinsiu.

Dabar apie vaizdo klipą. Baškirų grupė (šeimyninė, nes vokalistės tėtis - muzikantas) savo nacionaline kalba įrašė dainą. Su etno-istoriniais motyvais, ir, žinoma - baškirų kalba. Aš jį pastebėjau, kol dar netapo tarptautiniu hitu. Daina kaip daina, gali kam nors nepatikti, nors baškirų kalbos skambesys yra nuostabus.

Visada bėda, jog dainai tapus hitu, ją pastebėjo rossijos žiniasklaida ir Z-žurnalistai. Iš karto prasidėjo kaltinimai baškirams dėl nacionalizmo ir tautinės nesantaikos kurstymo. Buvo daug daug šaršalo. Praėjo keli mėnesiai ir vakar skaitau naujieną: Baškirijoje vykstančiame muzikos festivalyje... uždraustos baškiriškos dainos. 

Klausiate kaip atskirti negatyvų elementą tarp migrantų? Lietuvių kalbos lygis: tie, kas iš tikro jaučia dėkingumą ir kam patinka mūsų šalis; tie kas nenori, jog čia ateitų "mandagūs žali žmogeliukai" gelbėti kažko nuo kažko - išmoks lietuvių kalbą. Kam bus per sunku (tik nejuokinkite) - išvyks. Ar daug išvyko IT firmų ir jų darbuotojų iš Lietuvos, nors buvo baisūs grasinimai? Kokie 10 procentų ar net mažiau. Ir ką?

https://www.facebook.com/share/v/1ECAuE6F64/

https://www.facebook.com/svitojus

Baltarusijos opozicija: nuo Vyčio iki autonomijos Lietuvoje

 

LNK žinių laidoje buvo paskelbta apie Baltarusijos opozicijos ketinimus steigti Lietuvos valstybėje baltarusių autonomiją: https://lnk.lt/zinios/lnk-zinios-1830

O kodėl gi ir ne, jeigu Lietuvos valdžia leidžia jiems valkioti mūsų valstybės simbolius, skleisti fašistinę litvinizmo ideologiją, kuri niekina lietuvių tautą, savinasi mūsų istoriją, reiškia teritorines pretenzijas, jei svetimiems tarnaujanti valdžia leidžia savintis sostinę Vilnių, kurti sukarintas grupuotes, spausdinti litvinistinius, savo turiniu, "pasus". 

Ar jūs matėte kur nors pasaulyje tokius bepročius, kurie finansuoja savo valstybės priešus? Juk Tichanovskių gauja ir yra patys didžiausi Lietuvos priešai, o mes esame visiški bepročiai, nes į Lietuvą įsileidome 57511 tūkstančių baltarusių. Ar jų pasienyje kas nors paklausė - kam priklauso Vilnius? Ar kas nors pasidomėjo kokia jų praeitis, pažiūros, atvykimo tikslai?

Mūsų valdžios infantilai nesibodi paklausti, kam priklauso Krymas, jiems Vilnius nerupi. Jie pasirengę atiduoti ne tik valstybės herbą Vytį, bet sostinę Vilnių kažkokiems sukčiams, aferistams ir fašistams. 

Gal po šito bjauraus finansinio aferisto S.Tichanovskio pareiškimo bus užsuktas Lietuvos valstybės priešų finansavimo kranas?

Gal laikas baigti komedijas su kotletų kepėja Sveta ir jos prezidentavimu?

Žemiau publicisto Žilvino Svitojaus įrašas baltarusių autonomijos Lietuvoje tema:

Kapeikoliubovas Vilniuje renka komandą. S.Tichanovskos interviu "Laisvės radijui"

Greitu laiku prie "prezidentės" Svetlanos Tichanovskajos Vilniuje reziduojančių įstaigų (jos žodžiais: yra Biuras, yra Jungtinis pereinamasis kabinetas, Koordinacinė taryba), kuriose, pasak LRT, dirba 30-40 baltarusių, prisidės nuolat pinigų prašančio "prezidentės" vyro Sergėjaus Tichanovskio "renkama komanda". Apie tai Svetlana Tichanovskaja, Lietuvos Seimo pripažinta Baltarusijos prezidente, kalbėjo interviu "Laisvės radijui". 

Interviu pavadintas "Tichanovskaja: Neįsižeiskite, jei Sergejus išsakys kokius tai šiurkščius teiginius".

https://www.youtube.com/watch?v=f_qD5iKX1ag

Žemiau - šio interviu, paskelbto dienraštyje "Naša Niva", vertimas. Svarbesni Lietuvai ir lietuviams teiginiai mano pabraukti.

- Jūsų su vyru stiliai skiriasi. Esate santūri, atidžiai klausote kiekvieno žodžio. Sergejus emocionalus, kartais šiurkštus. Per pirmąją spaudos konferenciją jis kartais Jūsų klausdavo: „Ar teisingai pasakiau, ar ne per daug?“. Kaip jums pavyksta rasti šią pusiausvyrą?

- Žinoma, mes turime atrasti šią pusiausvyrą. Jis išklauso mane, kai išsakau kokias nors pastabas, kad jis nuėjo ne ta kryptimi. Man tenka kitoks vaidmuo, negaliu sau leisti sakyti to, ką jis gali pasakyti. Galbūt tai nėra blogai. Matau, kad jis įnešė šiek tiek naujos energijos į mūsų judėjimą. Galbūt retkarčiais dirbtinai save ribojame, kad per daug nesakytume, nieko neįžeistume, nes turime suprasti kai kurių pasisakymų pasekmes. Sergejus nestato savęs į politiko poziciją. Jis yra žmogus, kuris bendrauja su baltarusiais, kuris sako viską, ką galvoja. Jei jis ką nors įžeidžia, manau, kad šiuo metu galime tai priimti su supratimu, nes žmogus daug ką praleido pro ausis. Galbūt kai kuriuos žmones įžeis tai, ką jis sako, bet turime suprasti, kad jis penkerius metus praleido izoliacijoje.

Penkerius metus jis neturėjo galimybės su niekuo pasikalbėti, pasidalyti mintimis. O dabar jam to reikia, jam reikia apkabinti žmones, pajusti nuotaiką, išsakyti viską, ką jis saugojo visus tuos penkerius metus. Todėl savo vardu prašau neįsižeisti, jei Sergejus išsakys kokius nors aštrius teiginius. Jis negali visko pajusti. Viskas bus ištaisyta, pakoreguota laikui bėgant. Ir jis galės suprasti tam tikras ribas, kurių negalima peržengti, jis nekaltins baltarusių, kad jie padarė per mažai arba padarė mažai. Mes jam paaiškinsime, kokia buvo situacija. Ne pirmą kartą girdžiu, kad išėję iš kalėjimo žmonės galvoja, kad viskas padaryta ne taip, kad ateisiu ir viską padarysiu naujai, kaip reikia daryti. O paskui jie supranta realybę... Reikia suprasti, kad ne viskas yra lengva, nėra lengvų atsakymų į sudėtingus klausimus.

- Ar Sergejus turi patarėjų? Ar jis klauso jų patarimų?

- Šiuo metu jis neturi patarėjo politiniais klausimais. Jam svarbiausia politikė yra Svetlana Tichanovskaja. Tačiau jis renka komandą. Jis sako, kad yra įpratęs dirbti vienas, tačiau jam tikrai reikia komandos, kad galėtų įgyvendinti visus savo planus ir idėjas. Žinoma, iš pradžių jam ką nors pataria mano patarėjai, biuras, jungtinis pereinamasis kabinetas. Mes padedame jam su kontaktais, patikrinimais. Bet jis toks žmogus, kad jam neįmanoma daryti įtakos. Jei tai jam nesukels atgarsio, jis pasakys: „Gerai, aš jus išgirdau“, bet jis darys tai, ką mano esant teisinga.

- Gerai žinoma, koks įtemptas jūsų darbo grafikas. Beveik visus metus keliaujate su įvairiais vizitais. Taigi jis tiesiog neturės daug progų su jumis susitikti dėl šio įtempto grafiko. Ar pakoreguosite šį grafiką, kad matytumėtės dažniau? Ar Sergejus dalyvaus susitikimuose su jumis?

- Manau, kad bus įvairiai. Stengsimės leisti laiką kartu su šeima, su vaikais. Jam labai svarbu kompensuoti šiuos penkerius prarastus metus su vaikais. Mūsų dukra daugiau nei pusę savo gyvenimo praleido be tėvo, ir jis praleido tiek daug akimirkų. Jis nori skaityti jai knygas, žaisti naujus žaidimus su vyresniuoju sūnumi, kurių neturėjo, kai pateko į kalėjimą. Sūnus papasakoja Sergejui, kas yra dirbtinis intelektas, kaip jis veikia. Sergejui visa tai nauja, todėl jie kartu smagiai leidžia laiką. Sūnus dabar labai išprusęs politikoje, jie kalbasi apie Ukrainą ir Baltarusiją.

 - Pirmoje spaudos konferencijoje, paskui kai kuriuose interviu Sergejus sakė, kad nežino, ką daro Tichanovskos biuras. Ar jūs jam pasakojate, ką daro biuras?

- Tam reikia laiko. Jis supranta, kad yra biuras, kad yra Jungtinis pereinamojo laikotarpio kabinetas, Koordinavimo taryba. Jis turi suprasti, kaip mes bendraujame, kaip koordinuojame, kaip dirbame su pilietine visuomene ir žiniasklaida. Taigi, laiko klausimas, kada jis prisijungs prie mūsų judėjimo. Penkerius metus jis rezga savo planus, mintis, kaip dirbs, kai bus laisvas. Ir, žinoma, dabar jis turi daugybę planų. Jam reikia nusipirkti įrangą, kad galėtų rašyti tinklaraštį, dirbti su žiniasklaida. Jis turi planų susitikti su baltarusiais, kurie jį labai palaikė, įvairiose šalyse... Pavyzdžiui, Varšuvoje per mitingą jis pradėjo kalbėti: kodėl jūs slepiatės po kaukėmis? Vadinasi, jis iš karto nesuprato šių niuansų, todėl galbūt įžeidė baltarusius. Bet mes turėtume būti supratingi, nes reikia laiko, kad suprastume, kas vyko Baltarusijoje ir už jos ribų šiuos penkerius metus.

Jis buvo savo prisiminimuose 2020 m., kai jautė stiprią energiją, kai stovėjo eilės. Jis išėjo su tomis pačiomis emocijomis. Ir jis nežinojo - arba paviršutiniškai žinojo - kokios represijos Baltarusijoje, kokios represijos už jos ribų, kaip Baltarusijoje persekiojami užsienyje dirbančių aktyvistų artimieji, kad daug problemų turi baltarusiai užsienyje ir dar daugiau baltarusiai šalies viduje. Bet visa tai bus sureguliuota. Man buvo labai svarbu, kad nereikėjo jam aiškinti pagrindinių naratyvų apie režimą, apie Ukrainą, apie karą, pvz. Jis suprato, kaip reikia dirbti su režimu, kad jokiu būdu negalima mažinti spaudimo, nes tik spaudimu galima pakeisti režimo elgesį. Man nereikėjo to aiškinti.

- Beveik penkerius metus visuose tarptautiniuose susitikimuose turėjote aplanką su Sergejaus portretu. Dabar susitikimuose, kai kuriuose renginiuose matau Alesio Beliackio, Andrzejaus Poczobuto portretus. Ar kaskart taip priminsite apie skirtingus politinius kalinius?

- Kiekvieno apsilankymo metu stengsiuosi nufotografuoti skirtingus politinius kalinius ir papasakoti jų istorijas. Kol nebuvo Sergejaus, visi apie jį žinojo. Tačiau kalėjime yra daugybė žmonių - talentingų, šviesių, nuostabių, kurių vardai girdimi ne taip dažnai. Pavyzdžiui, prasideda susitikimas, o aš ant stalo turiu politinio kalinio portretą. Jie klausia: „Kas jis toks?“ O aš, naudodamasis šiuo aplanku, kiekvieną kartą galiu papasakoti naują istoriją. Kai duodu interviu užsienio žiniasklaidai, jie taip pat klausia: „Kas yra jūsų portrete?“. Turėsiu galimybę per šių žmonių likimus, per mūsų herojus-politinius kalinius paaiškinti, kad žmonės yra kalėjimuose, kad niekas nesibaigė, kad represijos tęsiasi. Ir taip daugiau žmonių sužinos apie Baltarusiją, apie mūsų šalies likimą, apie mūsų politinius kalinius, apie humanitarinę politinę krizę, kuri vis dar vyrauja šalyje. 

- Sakėte, kad prieš 2020 m. įvykius buvote namuose, rūpinotės savo vaikais, reabilitavote sūnų, laukėte vyro su skaniu maistu. Dabar esate Baltarusijos demokratinių jėgų lyderė, esate vadinama išrinktąja Baltarusijos prezidente. Esate labai užsiėmusi, jis dabar taip pat labai užsiėmęs. Kaip nusprendėte pasidalyti buitines pareigas? Kas už ką atsakingas? Kas gamina maistą, kas valo grindis? Sergejus kažkur interviu sakė, kad jūs šluojate grindis, tiesa? Kas gamina tuos garsiuosius kotletus?

- Mes to neaptarėme, tai įvyks natūraliai. Kas bus laisvas, tas imsis namų ruošos pareigų. Prisimenu, kai jis atėjo, sako: „Pas jus čia voratinklis, reikia jį nuvalyti.“ Aš jį nuvaliau. Žinoma, tai buvo užuomina į tuos laikus, kai jis atlikinėjo neteisėtą bausmę, kai už voratinklį ar dulkes galėjo būti uždarytas į ŠIZO. Taigi jis sako: „Aš tau padėsiu“. Sakau: „Gerai, nes neturiu daug laiko“. Džiaugiuosi, kad dabar galima pasidalyti šiomis pareigomis su Sergejumi. Tiesą sakant, anksčiau tame mūsų gyvenime jis neturėjo jokių buitinių pareigų, nes pagal nutylėjimą aš buvau namie, galėjau tai daryti, jis daug dirbo. Dabar matau, kaip jis nori kažkaip palengvinti tas mano pareigas. Tikiuosi, kad jis neperdegs.

- Ar jis moka gaminti maistą?

- Jis visada mokėjo gaminti maistą. Kai tik būdavo galimybė, jis asmeniškai gamino maistą svečiams. Jis labai mylėjo svečius. Ir mes tai matėme per Tutakos festivalį, kad jis gamino, kepė „Tichanovskio stiliaus kotletus“. Jis labai svetingas. Jei aš turiu laiko, aš gaminu, jei jis turi laiko, jis gamina. Dabar jis nėra kritiškas. Jei jis grįžta namo anksčiau, pamaitina vaikus ir gali gaminti man. Kai pasakau, kad esu alkana, jis man sako: „Sėdėk, dirbk, dirbk, viską padarysiu pati“.

- Ką jis mėgsta gaminti, kokia jo specialybė?

- Jei jam atsirastų įkvėpimas, jis galėtų gaminti bet ką. Jis labiau mėgo gaminti kebabus, kad svečiai būtų aplink. Kažkokie kasdieniški dalykai - ne jam. Jis buvo tornadas, kad galėtų pagaminti ką nors skanaus, o ne tik kažką pašildyti ir pan.

P.S. Mane stebina mūsų valdžios vištakumas. Nejau jie nesupranta, kad savo rankomis kasa duobę Lietuvos valstybei? Nejau jie nesuvokia valstybės simbolių reikšmės, kad vis labiau išlietuvinama mūsų sostinė, kurioje šeimininkauja svetimtaučiai apsišaukėliai. Minėtas čia "opozicionierius", mano nuomone, tėra sukčius ir idiotas.  

Šiandien visoje Lenkijoje vyko demonstracijos su šūkiu „Sustabdykite imigraciją!“

 

„Nenorime, kad čia atsirastų antroji Prancūzija ar Vokietija“. Visoje Lenkijoje liepos 19 d. vyko demonstracijos prieš nelegalią migraciją. Protesto akcija Varšuvoje buvo išvaikyta.

Demonstracijos „Stop imigracijai“ vyko daugiau nei 80 Lenkijos miestų. Jas organizavo Konfederacija ir jos vietos lyderiai, taip pat rėmėjų bendruomenės. 

Renginio aprašyme FB buvo rašoma:

Mes norime gyventi saugiai! Norime saugumo savo vaikams ir lenkų moterims. Negalime įsivaizduoti, kad Lenkiją ištiks Vakarų Europos likimas. Deja, matome, kad nelegali imigracija į Lenkiją didėja. Vokiečių tarnybos mums numeta imigrantus. Nepageidaujami žmonės nuolat bando kirsti Lenkijos ir Baltarusijos sieną. Migracijos paktas oficialiai įsigalios 2026 m. Turime tai sustabdyti!

Liepos 19 d. visoje šalyje išeiname į gatves su šūkiu „STOP IMIGRANTAMS“. Nepritariame nelegaliai imigracijai į Lenkiją! Norime saugių sienų ir ramybės Lenkijos gatvėse. Mes aiškiai sakome: REFUGENTAI NEPRAŠOME! Atvykite į protestą savo mieste ir kartu su mumis išreikškite savo nepritarimą!

Ščesinas

Ščecine demonstracija prasidėjo vidurdienį priešais magistratūrą tylos minute, skirta Venesuelos piliečio nužudytai 24 metų Klaudijai iš Torunės atminti. Nacionalinio judėjimo aktyvistai paskelbė nepritariantys užsieniečių integracijos centro steigimui Ščecino Pogodno mieste. Jie ragino žmones pasirašyti peticiją šiuo klausimu. Demonstrantai laikė plakatus su šūkiais: „Ščecinas prieš imigraciją“, „Norime būti saugūs“. Protesto akcijoje Ščecine dalyvavo partijos „Teisė ir teisingumas“ parlamento narys Dariusz Matecki.

Gdanskas

Protestas Gdanske iš pradžių vyko prie anglių turgaus, priešais „Fore Gate“ kompleksą. Jame dalyvavo keli šimtai dalyvių, tarp jų - Nacionalinio judėjimo rėmėjai, Visos Lenkijos jaunimas ir Gdansko „Lechia Gdansk“ sirgaliai. Dalyviai skandavo šūkius: „Šalin komunizmą“, „Lenkas Lenkijoje šeimininkas“, „Stop masinei imigracijai“ ir „Gana kairiosios propagandos“. Pasibaigus stacionariai protesto akcijai, dalyviai žygiavo Długa, Długi Targ ir Stągiewna gatvėmis iki Stągiewna bokšto. Gdanske demonstrantai laikė plakatus su šūkiu „Lenkas Lenkijoje šeimininkauja“.

Kotovicai

Katovicų eitynės prasidėjo Lenkijos himno giedojimu. Policijos duomenimis, Katovicų turgaus aikštėje vykusioje demonstracijoje prieš migrantus dalyvavo apie 3 000 žmonių. Dauguma demonstrantų buvo vyrai, tarp jų - įvairių futbolo klubų sirgaliai. Minioje buvo girdėti šūksniai, pvz: „lauk islamistus“, Už gatvės nuo jų buvo susirinkusi grupė kontramanifestuotojų. Katovicuose, praėjus šiek tiek laiko po 12.00 val., dalyviai uždegė signalines raketas.

Vroclavas

Vroclave prie Žemutinės Silezijos vaivadijos biuro protestuotojai susirinkimą pradėjo tylos minute už Torunėje nužudytą 24 metų moterį ir Noweme (Kujavijos Pamario vaivadija) mirtinai subadytą 41 metų vyrą. Abiem atvejais kaip nusikaltėliai buvo sulaikyti užsieniečiai: Venesuelos ir Kolumbijos piliečiai.

Bielsko-Biala

Keli šimtai žmonių taip pat susirinko Bielsko-Bialos mieste. Organizatoriai rinko parašus, remiančius iniciatyvą, skirtą Bielsko-Bialos miesto tarybai, kad būtų priimta rezoliucija prieš nelegalių imigrantų įsileidimą į Bielsko-Bialą ir už Užsieniečių integracijos centro uždarymą. Prie stalo nusidriekė eilė.

Mitingo metu vienas iš kalbėtojų - partijos „Naujoji viltis“ Bielsko-Bialos mieste lyderis Pawełas Śliwa - pabrėžė, kad už migrantų antplūdį atsakinga ne tik dabartinė koalicija, kuriai vadovauja PO, bet ir „Teisės ir teisingumo“ vyriausybės. Tam pritarė ir deputatas Grzegorz Puda, kuris buvo ministras Jungtinės dešinės kabinetuose. Mitingo dalyviai į žodinį politikų apsikeitimą reagavo skanduodami: „Tik tiesa!“ arba „Tik vienybė!“.

Radomas

Jei Lenkija nebus uždaryta nelegaliai imigracijai, jei nebus pradėta deportacijos kampanija, jei nebus atsisakyta politinio korektiškumo, jei nebus modernizuota pasienio apsauga ir už gyvenamosios vietos teisėtumo kontrolę atsakingos pajėgos, jei nebus kontroliuojama darbo rinka, saugumas palaipsniui blogės. Ši politika turi būti pakeista

Paminėtos demonstracijos Krokuvoje, Baltstogėje, Podlasėje, Žešuve, Pšemyslyje, Mielce, Liubline, Lodzėje, Poznanėje, Liubline.

Konfederacija pabrėžė:

Valstybė žlunga, todėl piliečiai imasi veiksmų. Būtent patys lenkai inicijavo pilietines akcijas sienoms ginti. Paprasti žmonės iš visų šalies kampelių skubėjo į pagalbą su aiškia žinia ir motyvacija: MES NORIME GYVENTI SAUGIAI!

Nebūkite pasyvūs ir jūs! Išreikškite savo nepritarimą valdžios institucijų neveiklumui ir kartu pasiųskime aiškią žinią politinei klasei: nepritariame nekontroliuojamai masinei imigracijai, kuri kelia grėsmę mūsų saugumui!

Nuorodos:

https://wpolityce.pl/polityka/735467-w-calej-polsce-manifestacje-przeciwko-nielegalnej-imigracji

https://wpolityce.pl/polityka/735453-dzis-demonstracje-pod-haslem-stop-imigracji-w-80-miastach

Kapeikoliubovas nerimsta, tik šį kartą žada remontuoti ne Baltarusiją, o savo sveikatą

 

Iš Baltarusijos atklydęs Sergėjus Tichanovskis, Lietuvą melžiančios Baltarusijos "prezidentės" Svetlanos vyras, nedelsiant ėmė rinkti aukas. Pradžiai buvo užsimojęs iš naivuolių išvilioti 200 000 eurų. Žadėjo kovoti su režimu. Apgavystė nepavyko. Baltarusiai nepatikėjo juo. Tuomet "kovotojas" S.Tichanovskis baltarusius viešai išplūdo.

https://www.youtube.com/watch?v=MIvqPuSOvRE

"Naša Niva" paskelbė baltarusių disidento Stas Karpov atvirą laišką S.Tichanovskiui.

Laiške rašoma:

 Prieš porą dienų rinkote 200 000 eurų „galingam smūgiui režimui“. Šiandien paskaičiavote, kad jų nesurinkote, todėl nusprendėte, kad baltarusiai nusipelno paniekos, priekaištų ir smerkimo. 

Man šitas baltarusių veikėjas labai primena gerai žinomus "Pinokio nuotykių" ir  "12 kėdžių" herojus. Toks niekingas chrestomatinis sukčius. Nepavykus baltarusių apgauti pirmu bandymų, aferistas ėmėsi pagudravimo, neva pinigų reikia jo sveikatai atstatyti.

Štai kas rašoma opozicinėje "Naša Niva":

Reikia surinkti aštuonis tūkstančius eurų, visos išlaidos bus skirtos medicininiams tyrimams.

"Sveiki, draugai. Mano vardas Sergejus Tihanovskis. Man nelengva prašyti pagalbos, bet atėjo mano eilė. Šiandien kreipiuosi į jus paramos, kaip ir dešimtys kitų represijas išgyvenusių baltarusių. Mano žmona yra demokratinių jėgų lyderė, tačiau tai nereiškia, kad už manęs stovi neriboti ištekliai ir mano sveikatos problemos automatiškai išsisprendžia. Mano pasveikimas yra iššūkis man, kaip ir visiems, patyrusiems kalėjimą", - sako Sergejus.

"Išėjau į laisvę su pašlijusia sveikata. Ir dabar mano pagrindinė užduotis - atsigauti, kad galėčiau toliau visavertiškai gyventi, dirbti ir kovoti.

Noriu pagerinti sveikatą, atgauti jėgas ir toliau būti naudingas. Savo šeimai, Baltarusijai, jums. Ačiū už palaikymą ir tikėjimą! Sergejus Tichanovskis".

Renkama suma - 8000 eurų.

Sergėjui Tichanovskiui Lietuva suteikė politinį prieglobstį, o tai reiškia, kad jam suteikiamos ir nemokamos medicinos paslaugos. Ši nauja S.Tichanovskio organizuojama rinkliava įrodo, kad jis yra elementarus sukčius, apgaudinėjantis savo tautiečius.  

Esu skaitęs FB daugybę Lietuvos piliečių pageidavimų, kad S.Tichanovskaja, jos vyras S.Tichanovskis, o ir visas jų "ministrų kabinetas" būtų išprašyti iš Lietuvos ir netrukdytų mums vystyti draugiškų kaimyninių santykių su Baltarusija.

Jeigu skandinavams, britams ar amerikiečiams reikalingi šitie ponai, jie gali juos pasikviesti pas save. Jiems patogiau, Baltarusija nėra jų kaimynė.

P.S. Skaudu matyti besiskeričiojantį sukčių, bandantį atstovauti Baltarusiją, apgaudinėti tėvynainius.Turiu daugybę giminių baltarusių ir galiu tvirtinti, kad Baltarusija nenusipelno tokio "herojo" Tichanovskio.

 

Mano mamos pusbrolis šturmavo Hitlerio bunkerį, dalyvavo Pergalės parade Raudonojoje aikštėje

https://lebionka.blogspot.com/2025/05/mano-mamos-pusbrolis-sturmavo-hitlerio.html

Moterų badymas adatomis, prievartavimas, klanų valdžia. Tai „prancūziškos atostogos“

 

Visuomenės prisotinimas daugiakultūriškumu daugelį metų buvo pristatomas kaip tam tikra „gėrybė“. Tačiau imigracijos tema „pasikeitė klimatas“, ir tai šiek tiek pakoregavo tokį pasakojimą.

Dabar Lenkijoje šiuo klausimu įvyko lūžis ir mes susiduriame su bandymais apsisaugoti nuo su daugiakultūriškumu susijusios imigracijos antplūdžio. Tačiau ES sujungtų indų sistema atlieka savo darbą, ir mūsų šalies likimas gali būti panašus į „senųjų ES“ šalių likimą. Todėl verta pažvelgti į šalis, kurios jau anksčiau priėmė tokius sprendimus. Šalutinis poveikis yra akivaizdus, tačiau kartais nenuspėjamas ir gali būti susijęs net su išlaidomis... atostogoms.

Prancūzija pateikia pavyzdį šia tema. Sociologas Abdelmalekas Sayadas rašė apie „darbo imigracijos virsmą kolonizuojančia imigracija“ ir naujų socialinių normų primetimą. Tokie reiškiniai šiuo metu vyksta palei Senos upę, net... viešuosiuose baseinuose.

Kasmet užkariaujama Bastilija

Vasaros viduryje, per Prancūzijos Respublikos nacionalinę šventę liepos 14 d., buvo suimti 684 žmonės. „Tradiciškai“ Bastilijos paėmimo šventė Prancūzijoje apima ne tik didingą karinį paradą Eliziejaus laukais (taip pat daugiakultūrį, o šiemet jame dalyvavo ir Indonezijos kariuomenės atstovybė), bet ir gatvės ‚riaušes‘, susijusias su tą dieną rengiamais „liaudies žaidimais“. Naktį iš liepos 13 į 14 d. teisėsaugos institucijos visoje šalyje sulaikė 389 žmones, o kitą naktį - 295. Penkiasdešimt vienas pareigūnas buvo sužeistas, o didžiausi incidentai įvyko sostinės Île-de-France regione. Buvo padegami šiukšlių konteineriai ir automobiliai, policija buvo atakuojama pirotechnikos priemonėmis. Vis dėlto „riaušių“ mastas buvo ribotas, nes liepos 14 d. į gatves buvo išsiųsta 65 000 policininkų ir žandarų. Vien Paryžiuje ir jo priemiesčiuose buvo padegti 157 automobiliai, 79 šiukšlių konteineriai ir sporto salė, taip pat padegtas AVIA degalinės padangų sandėlis.

Moterų badymas adatomis

Miesto vakarėliuose paniką sukėlė nauja „mada“ badyti moteris adatomis. Toks reiškinys jau buvo įgavęs masinį mastą per vadinamąjį „muzikos festivalį“ birželio pabaigoje. Sociologinėje analizėje teigiama, kad tokiu „dūrimu peiliu norima kontroliuoti moterų kūnus“ ir „priminti joms, kad negalima būti viešose vietose vėlai vakare“. Tai yra „originalus“ ir „įdomus“ paprastų žmonių iniciatyvos įvesti ‚moralę‘ būdas, kuris netiesiogiai nurodo į didėjančią islamo įtaką ir „šariato įstatymus“.

Pavojingi baseinai ir paplūdimiai

Tačiau liepos 14 d. čia buvo tik tam tikra kulminacija reiškinių, lydinčių prancūzus nuo šių metų vasaros atostogų pradžios. Atostogų vietos, tokios kaip baseinai, paplūdimiai ir atrakcionų parkai, tapo labai pavojingomis zonomis be įstatymų. Prancūzijoje šiemet tokiose vietose kilo įspūdingų „multikultūrinio“ jaunimo smurto atvejų banga. Politologai ir sociologai kalba apie „priemiesčio gaujų reiškinį“, „vyrų dominavimo kultūrą“ arba „nebaudžiamumo jausmą“, kai jaunimo gaujos išlaisvinamos nuo įprastų pareigų, t. y. mokyklos, ir naudojasi tėvų globos sumažėjimu.

Tačiau taip pat pažymima, kad tokie smurto aktai vyksta rajonuose, į kuriuos pastaruoju metu plūsta nauji imigrantai. Kai kuriose analizėse taip pat kalbama apie naujas „gaujų“ normas ir „institucinės valdžios“ atmetimą tokiose vietovėse, dėl kurių „viešoji erdvė virsta simboliniu kovos su valstybe lauku“. Šiuo atveju kalbama tik apie islamo įtaką, integracijos proceso žlugimą ir esamos pasaulietinės Respublikos teisės kvestionavimą.

„Pažeidžiami rajonai“, ‚klanai‘ ir „umma“

Apibūdindamas vadinamąjį „gatvės nusikalstamumą“ Prancūzijoje, kriminologas Xavier Rauferis nurodo, kad jis koncentruojasi aplink 1362 vadinamuosius „jautrius rajonus“. Dėl imigracijos ir socialinio būsto politikos juose susiformavo etnokultūriniai klasteriai. Kartu su imigracija buvo importuotos naujos šeimos ir socialinės normos. Laikui bėgant susiklostė simbiozė ir susiformavo neformali islamistų ir narkotikų verslo vadovybė, kuri lemia tokių kvartalų ekonomiką. Prie to prisideda ir ryšiai, susiformavę iš migrantų kilmės šalių bendruomenės. Pasak politologų, tai reiškia, kad socialinės struktūros organizuojamos klanais (tribualizmas), ir šiame kontekste jie netgi primena Ispanijos užkariavimą arabų-musulmonų pasaulyje, remdamiesi berberų genčių, kurios buvo organizuotos būtent į klanus, pavyzdžiu.

Kiti kalba apie Respublikos miestų politikos nesėkmę, kurią keičia islamistinėmis ir klaninėmis normomis grindžiamos bendruomenės. François Bousquet, tyrinėjantis „rasizmą prieš baltuosius“, rašo apie kartą, kuri jau net nebesako „fuck the Republic“, bet „fuck France“, ir apie tai, kad šalyje įsigali islamistinės normos. Valstybės nebuvimas lemia naujas lojalumo formas. Kaip pažymi Atlantico žurnale publikuojanti politologė Sabrina Medjebeur, „kai asmuo priklauso arabų musulmonų ar berberų šeimai ir auga tokiame gyvenamajame rajone, jis patiria tris ar net keturias lojalumo formas - tai lojalumas šeimai, lojalumas kilmės šaliai, lojalumas kaimynystei ir, galiausiai, lojalumas ummai, arba tikinčiųjų bendruomenei“. Psichologas Pascalis Neveu priduria, kad „jaunuoliai, dalyvaujantys smurtiniuose išpuoliuose viešose vietose, nebeturi jokių kitų atskaitos taškų“, ir kalba apie „komunitarizmą“ (getoizaciją ir etnoreliginių grupių atsiradimą), kuris įsitvirtino pačioje Europos demokratijos širdyje ir turi savo normas ir įstatymus.

Jie tai padarė patys sau

Jaunuoliai, kurie siautėja baseinuose ir paplūdimiuose, viešose vietose ar pramogų parkuose, pripažįsta tam tikrą religinę ir klaninę valdžią, tačiau atmeta bet kokią institucinę valdžią (policiją, mokyklą), taip pat tradicinius kultūrinius ir civilizacinius kodeksus. Jie priima islamo taisykles, narkotikų gaujų valdomos „gatvės“ taisykles, jiems padeda ir kairiųjų politinis pasakojimas apie „prancūzų atsakomybę“, pavyzdžiui, už jų protėvių nelaimes dėl kolonizacijos. Tokį pasakojimą taip pat stiprina šiuolaikinės mokyklos ar universitetai, tapę „nacionalinės dekonstrukcijos laboratorijomis“ ir taip formuojantys mokytojus. Tezės apie baltojo žmogaus atsakomybę už pasaulio bėdas, sisteminį rasizmą, įvairios dekonstrukcinės lyčių teorijos, „įvairovės“, „politinio korektiškumo“ ar „daugiakultūriškumo“ politika sudaro nuoseklią sistemą ir lemia valstybės nuginklavimą. Prie to prisideda ir teisingumo sistemos, kuri taip pat yra stipriai kairiųjų ideologizuota ir suteikia agresoriams nebaudžiamumo jausmą, vangumas. Socialistai taip pat turi savo indėlį, nes jie nemažai prisidėjo prie šio klausimo, skirdami valstybines subsidijas vietos asociacijoms, kurios turėjo integruoti, tačiau sustiprino atskiro identiteto jausmą „jautriuose rajonuose“. Tačiau dėl to kalta pati Prancūzija.

Pabrėžiama, kad tai, ką jauni žmonės leidžia sau daryti Prancūzijoje, jie niekada neleistų sau Maroke ar Alžyre. Maroke tokie jaunuoliai net buvo praminti „Prancūzijos arabais“.

Islamizmo Prancūzijoje šaknys - arabų ir musulmonų imigracija, tačiau jis sukūrė naują „kokybę“, pasireiškiančią neapykanta šaliai, kurioje gyvena. Šį reiškinį kasmet skatina tolesni dideli migracijos srautai. Iš pirmo žvilgsnio nereikšmingi smurto aktai ir agresyvus elgesys viešose vietose, pavyzdžiui, baseinuose, jau yra kultūrinės-civilizacinės konfrontacijos dalis. Tribalistinį elgesį dar labiau skatina socialinė žiniasklaida. Tačiau šių metų vasara Prancūzijoje nestebina. Valdžios institucijos šią padėtį užsitarnavo klaidingais ir tolerantiškais sprendimais, priimtais per pastarąjį pusšimtį metų. Dabar atėjo laikas, sekant prancūzų pavyzdžiu, tokiam lenkui būti išmintingam dar prieš padarant žalą...

Bogdan Dobosz

https://pch24.pl/klucie-kobiet-iglami-gwalty-wladza-klanow-oto-francuskie-wakacje/

Viktoras Orbanas: trečdalis ES lėšų skiriama nebe Europai, o Ukrainai

 

Penktadienio rytą Viktoras Orbanas davė interviu „Kossuth Radio“ laidai „Labas rytas, Vengrija“, kuriame griežtai kritikavo būsimus Europos Sąjungos biudžeto planus. Pasak Ministro Pirmininko, didelė dalis bendro iždo lėšų bus panaudota Ukrainai remti, o žemės ūkis, ūkininkai ir tikrieji valstybių narių interesai bus išstumti. Jis teigė, kad Briuselio tikslai nebėra aiškūs, o sprendimų priėmimas vis labiau atitrūksta nuo realybės.

Pasak Ministro Pirmininko, biudžeto pasiūlymus reikėtų vertinti ne tik pagal juose pateiktus skaičius, bet ir pagal tai, kas juose nepasakyta. Jo nuomone, ES biudžetas vis dažniau neatitinka valstybių narių interesų, o tuo pat metu Ukrainai būtų skiriama daug lėšų.

Vengrijos premjeras atkreipė dėmesį į tai, kad ES biudžetas jau dabar užkrauna didelę naštą valstybėms narėms, nes palūkanų mokėjimai už ES paimtas paskolas jau dabar sudaro 10-12 % viso biudžeto. Be to, pagalba Kijevui taip pat sudarytų didelę biudžeto dalį - apie 20 %. Taigi, beveik trečdalis biudžeto skiriama iš pradžių nenumatytiems tikslams. Pasak jo, dėl to didėja ir kitų valstybių narių nepasitenkinimas.

Pagrindinė problema - aiškios strateginės ES biudžeto koncepcijos nebuvimas. Jis mano, kad pirmiausia reikia atsakyti į klausimą, ko ES nori pasiekti savo finansine programa, o dabartinis pasiūlymas, atrodo, turi tik vieną realų tikslą - pasirengti Ukrainos stojimui į ES ir finansiškai paremti ją.

Vietoj to jis norėtų matyti glaudesnį bendradarbiavimą kaip teisingą kelią, tačiau nepritaria faktiniam Ukrainos priėmimui, ypač dėl ekonominių pasekmių.

Kas nutiks ūkininkams, jei ES perskirstys lėšas?

Interviu premjeras taip pat sakė, kad nerimauja ne tik dėl Ukrainos. Jis sakė, kad ES žemės ūkio subsidijoms taip pat gali kilti pavojus, nors jos yra gyvybiškai svarbios ūkininkams. Jis paklausė: kas nutiktų, jei ES sumažintų subsidijas Europos žemės ūkiui? Jis sakė, kad dabartinis biudžeto pasiūlymas „neišgyvens“ iki kitų metų, nes valstybės narės tokiomis sąlygomis jam nepritars.

Jis taip pat kritikavo Europos Komisiją, kuri, pasak jo, pinigus valdo neorganizuotai ir neskaidriai. Jis teigė, kad nėra tikros Europos žemės ūkio vizijos ir kad turimos lėšos naudojamos Ukrainai. Jis palygino situaciją su migracija: įsileidus šalį į ES, negalima jos neišleisti - negalima jos išstumti iš ES, tačiau kai ji patenka į ES, jos problemos tampa visos bendrijos problemomis.

Józsefo Sebestyéno mirtis: Vengrijos ir Europos problema

Vyriausybė neseniai pasiūlė į ES sankcijų sąrašą įtraukti tris Ukrainos kariuomenės vadus po to, kai per priverstinio šaukimo operaciją žuvo Józsefas Sebestyenas, kuris taip pat buvo ES pilietis. V. Orbanas pabrėžė, kad šis atvejis peržengia Vengrijos ribas ir kad reikia Europos atsako.

Jis teigė, kad tai nebuvo pavienis atvejis, o įprasta ir reguliari praktika, o Ukrainos priverstinio šaukimo metodus pavadino „žmonių medžiokle“. Vengrijos vyriausybė jau ėmėsi tam tikrų dvišalių priemonių prieš atsakingus asmenis, tačiau dabar tikisi, kad ES imsis veiksmų.

Jis kritikavo ES institucijų tylą ir atkreipė dėmesį į tai, kad Briuselis laiko Ukrainos stojimo procesą beveik „pergale“, o, pasak jo, kaimyninės šalys mato realų situacijos vaizdą.

„Tai beviltiškumo biudžetas“ - Orbanas sako, kad Europa pasimetė

Viktoras Orbanas pareiškė, kad dabartinis ES biudžetas yra skirtas ne vystymuisi ar statyboms, o veikiau paralyžiui ir problemų plitimui. Jis sako, kad ES elgiasi ne kaip optimistiškai nusiteikusi bendruomenė, o kaip įstrigusi, skubanti sistema, nesugebanti susitvarkyti su savo pačios klaidomis.

Jis teigė, kad tikrosios derybos tarp valstybių narių prasidės kitu laikotarpiu. Tūkstančiai ekspertų atidžiai nagrinės biudžeto eilutes, o galiausiai visos valstybės narės turės priimti bendrą sprendimą, tačiau šiuo metu atrodo, kad iki to dar toli.

Premjeras sakė, kad Vengrijos politikoje nėra naujas reiškinys, kai kai kurios partijos yra orientuotos į užsienio interesų tenkinimą. Jis taip pat paminėjo Tisos partiją ir Demokratinę koaliciją, kurios, jo nuomone, dažnai atstovauja kitų šalių, o ne Vengrijos interesams. Jis teigė, kad yra partijų, kurios gyvena iš to, kad abejoja Vengrijos pozicijos teisėtumu.

Išmoktos klaidos dėl paskolų užsienio valiuta - „Otthon Start“ yra saugi, gerai apgalvota schema

Ministras Pirmininkas sakė, kad ankstesnės vyriausybės, įskaitant Gyurcsány kabinetą, padarė didelę klaidą, kai leido bankams 2000-aisiais įvilioti mases į paskolų užsienio valiuta spąstus. V. Orbanas sakė, kad šimtai tūkstančių šeimų patyrė to pasekmes ir vėliau vyriausybė jas išgelbėjo iš sunkios padėties.

Naująją „Home Start“ programą jis pavadino saugia ir gerai apgalvota programa. Jis teigė, kad jauni žmonės turėtų apsvarstyti galimybę joje dalyvauti, nes ši subsidijuojama paskola galėtų suteikti stabilų pagrindą įsigyti būstą.

„Tai geresnis pasirinkimas nei išleisti tą pačią sumą nuomai“, - sakė jis, teigdamas, kad ilgalaikė grąža ir nuosavybė gali būti daug geresnė nei nuoma.

V. Orbanas šią programą laiko proveržiu: jo skaičiavimais, valstybės palūkanų normos subsidija gali padėti sutaupyti iki kelių dešimčių tūkstančių forintų per mėnesį. Jis teigė, kad schemos detalės jau parengtos, o jos galutinė forma jau pateikta. Jis paragino jaunus žmones daugiau sužinoti ir išnagrinėti galimybes.

Premjeras sakė, kad jei pagal šią schemą būtų pastatyta 10 000 naujų būstų, tai galėtų padidinti BVP iki vieno procentinio punkto. O jei viskas vyks pagal planą, kasmet galėtų būti pastatyta 30-50 000 namų.

„Tik dvylika šalių - įskaitant ir mus - yra iškėlusios žmones į kosmosą“.

V. Orbanas taip pat kalbėjo apie Tiboro Kapu kosminę misiją, kurią jis laiko svarbia ne tik moksliniu požiūriu. Jis teigė, kad ekspertai aiškiai nurodė, jog vengrų mokslininko darbas davė vertingų ir svarbių rezultatų.

Kartu Ministras Pirmininkas pabrėžė, kad istorinės reikšmės faktas yra tai, jog iki šiol tik dvylikai šalių pavyko nuskraidinti žmogų į kosmosą, o Vengrija priklauso šiai elitinei grupei.

Kalbos pabaigoje jis taip pat ypatingai paminėjo Gyulą Cserényi, kuris programoje dalyvavo kaip atsarginis astronautas, tačiau jo darbas rengiantis programai nusipelno pripažinimo.

https://www.youtube.com/watch?v=Ezwqx9te3Nw

Šaltinis: https://www.magyarhirlap.hu/belfold/20250718-orban-viktor-az-unios-penzek-harmada-mar-nem-is-europaert-van-hanem-ukrajnaert-video

Kam tarnauja Paluckas ir kada uždraus lietuvių kalbą? A.Orlauskas

 

Politiko ir publicisto Arturo Orlausko laidoje kalbama apie Vyriausybės posėdyje priimtą nutarimo "Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų nustatymo ir jų taikymo tvarkos aprašo patvirtinimo" 4 punkto redakciją:

4. Nustatyti, kad užsieniečiams, kuriems yra suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, įdarbinti ir (ar) dirbti savarankiškai valstybinės kalbos mokėjimo kategorijos netaikomos."

Sakote jis - "antilietuvis"?

Vyriausybės nutarimas  "Dėl Valstybinės kalbos mokėjimo..." yra tvirtas to įrodymas. Bet yra ir kitų.

Riešutus jis augina Brazilijoje ir Turkijoje, jo vaikai mokosi vienos garsios tautinės mažumos mokykloje Vilniuje. Pridėkite jo teistumą už korupciją, Konstitucijos pažeidimą, vadovaujant įmonei esant premjeru, lengvatinio kredito paskyrimą sau... O kur dar melas prieš rinkimus?!

Kas galėtų paneigti, kad jo verslo planas nėra išparceliuoti Lietuvą ir nusileisti jo jau parengtuose aerodromuose užsienyje?

Ką reiškia D. Trumpo 50 dienų terminas?

Pirmadienį D. Trumpas paskelbė ultimatumą Rusijai ir pagrasino, kad JAV įves 100 proc. muitus Rusijai ir jos prekybos partneriams, jei per 50 dienų nebus pasiektas susitarimas dėl karo Ukrainoje. 

Rusijos Užsienio reikalų ministras S.Lavrovas atsakė į D. Trumpo ultimatumą dėl Ukrainos konflikto.

Rusija kol kas nesupranta, ką turėjo omenyje JAV prezidentas Donaldas Trumpas, padarydamas pareiškimą apie būtinybę per 50 dienų užbaigti konfliktą Ukrainoje. Tai spaudos konferencijoje pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

"Norime suprasti, kas slypi už šio pareiškimo - 50 dienų. Anksčiau buvo 24 valandos ir 100 dienų. Mes visa tai išgyvenome ir tikrai norime suprasti, kuo vadovaujasi JAV prezidentas", - sakė užsienio reikalų ministras.

S. Lavrovas pridūrė, kad D. Trumpas dabar patiria "nepadorų spaudimą" iš ES šalių, kurios palaiko V. Zelenskio reikalavimus "pripumpuoti jam ginklų Vakarų šalių žalos sąskaita".

"Turime patarlę nekask kitam duobės. Ir tai, kad sankcijos, kurias įvedė Europos Sąjunga ir kurios vėl rengiamos Briuselyje, o Jungtinės Valstijos taip pat bando įtraukti į šį sankcijų sūkurį..... Bet prezidentas D. Trumpas labai konkrečiai paaiškino, kad už tai sumokės Europa", - pabrėžė S. Lavrovas.

Jis pažymėjo, kad tokie ES valdžios institucijų veiksmai jau padarė didelę žalą Europos ekonomikai ir tai pripažįsta daugelis Europos politologų, o Rusija ekonomiškai susitvarko.

Pekinas trečiadienį atmetė NATO generalinio sekretoriaus Marko Rutte perspėjimą, kad Brazilijai, Kinijai ir Indijai gali būti taikomos antrinės JAV sankcijos, jei jos ir toliau prekiaus su Rusija.

„Dialogas ir derybos yra vienintelė perspektyvi išeitis iš (Ukrainos) krizės“, - spaudos konferencijoje Pekine sakė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.

Jis pridūrė: "Kinija nepritaria vienašališkoms sankcijoms ir ilgos rankos jurisdikcijai. Tarifų karai neturi nugalėtojų, (o) prievarta ir spaudimas niekur nenuves".

Po susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Rutte sakė žurnalistams: "Prezidentas D. Trumpas iš esmės pasakė, kad jei Rusija rimtai nesiruošia taikos deryboms (Ukrainoje), per 50 dienų jis paskelbs antrines sankcijas tokioms šalims kaip Indija, Kinija ir Brazilija."

Jeffrey Sachsas: Vakarų centristinio pasaulio pabaiga ir BRICS iškilimas.

https://www.youtube.com/watch?v=VusbFzvhsf4

rusų kalba:

https://www.youtube.com/watch?v=2Evio_-jut0

Prof. Jeffrey Sachsas - visame pasaulyje žinomas ekonomikos profesorius, viso pasaulio politinių lyderių patarėjas, bestselerių autorius ir pasaulinis darnaus vystymosi lyderis. Prof. D. Sachsas aptaria mažėjančios Vakarų hegemonijos militarizmą ir BRICS iškilimą siekiant prisitaikyti prie daugiapolės realybės.

Migracijos chaosas: Graikija skelbia ypatingąją padėtį

 

Vokietija, įgyvendindama socialinės gerovės programas, skirtas prieglobsčio prašytojams, pavertė Europą geidžiama ekonominių migrantų paskirties vieta visame pasaulyje. Tačiau neturtingi žmonės iš Afrikos, arabų šalių ir Afganistano nuolat neturi galimybės keliauti tiesiai į Vokietiją, nebent Vokietijos vyriausybė juos skraidina lėktuvu. Paprastai jie keliauja į Vidurio Europą per trečiąsias šalis, o jų vyriausybės vis dažniau atsisako patirti Vokietijos prieglobsčio politikos pasekmes.

Graikija dabar trims mėnesiams visiškai sustabdė prieglobsčio suteikimo teisę. Graikijos migracijos ir prieglobsčio ministras Thanos Plevris rėmėsi Europos žmogaus teisių konvencijos (EŽTK) 15 straipsniu. Jame teigiama:

„Jei tautos gyvybei gresia karas ar kita nepaprastoji padėtis, bet kuri Aukštoji Susitariančioji Šalis gali imtis priemonių, nukrypstančių nuo šioje Konvencijoje nustatytų įsipareigojimų, tačiau tik tiek, kiek to griežtai reikalauja situacija, ir su sąlyga, kad tokios priemonės neprieštarauja kitiems Susitariančiosios Šalies įsipareigojimams pagal tarptautinę teisę.“

Graikijos parlamentas oficialiai paskelbė tokią nepaprastąją padėtį, todėl prieglobsčio prašytojai, išsilaipinę Graikijos pakrantėje, dabar priskiriami nusikaltėlių kategorijai, sulaikomi ir deportuojami. Graikijos valdžios institucijos nebepriima prieglobsčio prašymų. Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis palaiko savo migracijos ministro pasirinktą ir parlamente paskelbtą kursą:

"Graikijos vyriausybė siunčia ryžtingą žinią, kad praėjimas į Graikiją bus uždarytas. Ir ji siunčia šią žinią visiems neteisėtai žmones gabenantiems asmenims ir jų potencialiems klientams. Pinigai, kuriuos jie išleidžia, yra visiškai iššvaistyti. Nes visiems, kurie nori pasiekti Graikiją jūra, tai padaryti bus daug sunkiau nei iki šiol."

Vokietijos prieglobsčio politika žlunga ir Pakistane. Ši šalis turėjo priimti kelis tūkstančius afganistaniečių, kuriuos Vokietija buvo pažadėjusi priimti. Po to, kai jų tolimesnė kelionė ne kartą buvo atidėta, liepą pakistaniečiai nusprendė sugrupuoti afganistaniečius į deportacijos stovyklas ir grąžinti juos į Afganistaną.

Tai dvi iš kelių priežasčių, kodėl Vokietijoje mažėja prieglobsčio prašytojų skaičius: Tranzito šalys laikosi pozicijos ir taip gelbsti Vidurio Europą nuo blogiausio, pavyzdžiui, nuo migrantų ir vietinių gyventojų riaušių, kurios jau kelias dienas drebina Ispanijos Mursijos miestą.

Manfred Rouhs

https://pi-news.net/2025/07/asylchaos-griechenland-und-pakistan-erklaeren-den-notstand/

Nuotraukoje: Riaušės tarp migrantų ir vietos gyventojų Mursijoje, Ispanijoje.

Thilo Sarrazinas apie šiandieninę Vokietiją: „Dar blogiau, nei prognozavau“

 

Buvęs Bundesbanko valdybos narys Thilo Sarrazinas, kurio 2010 m. išleista knyga „Deutschland schafft sich ab“ („Vokietija pati save naikina“) sukėlė daug diskusijų, vėl grįžo į dėmesio centrą su pataisytu savo bestselerio leidimu ir teigia, kad jo pirminės prognozės apie masinę migraciją ir demografines permainas Vokietijoje smarkiai pranoko realybę.

Interviu Čekijos naujienų portalui Echo24 J. Sarrazinas apmąstė savo ankstesnį darbą, pažymėdamas, kad nors jo prognozės iš esmės buvo teisingos, imigracijos mastas ir tempas, ypač po 2015 m. krizės, pranoko jo pirminius skaičiavimus.

https://www.echo24.cz/a/Hjktt/special-30-rozhovoru-tydenik-echo-thilo-sarrazin-o-dnesnim-nemecku-jeste-horsi-nez-jsem-predpovidal

Dar blogiau, nei prognozavau, sako Thilo Sarrazinas apie šiandieninę Vokietiją

Šiandien, žvelgiant retrospektyviai, Sarrazine galima įžvelgti kažką panašaus į šiuolaikinį pranašą, žmogų, kuris iš pradžių vienas, paskui ilgą laiką būdamas mažumoje kalba apie tai, kas po metų netikėtai tapo pagrindine rinkimų kampanijos tema. 

Likus penkeriems metams iki migrantų krizės pradžios ir jos garsiosios frazės „Mes galime tai padaryti“, Vokietijos kanclerė Angela Merkel kreipėsi į vietos centrinio banko valdybos narį Thilo Sarraziną. Jis buvo skandalingos knygos apie nesėkmingą Vokietijos musulmonų mažumos integraciją „Deutschland schafft sich ab“, vėliau išverstos į čekų kalbą kaip „Vokietija nusižudo“, autorius. Parduota 1,5 mln. egzempliorių, ji tapo geriausiai parduodamu politinės literatūros žanro leidiniu po Hitlerio „Mein Kampf“.

Sarrazinas, žinoma, nebuvo nacis, o Socialdemokratų partijos (SPD) narys - ir, žinoma, tradicionalistas, kaip liudija viena labiausiai cituojamų jo bestselerio eilučių: „Norėčiau, kad mano vaikaičiai po šimto metų vis dar gyventų Vokietijoje, kurioje dienos ritmo nelemia muedzinų giedojimas.“ Tačiau Merkel jį atleido iš banko, dar po dešimties metų trečiu bandymu jį pašalino jo paties partija, žmona neteko pradinių klasių mokytojos darbo.

Šiandien, žvelgiant retrospektyviai, Sarrazine'e galima įžvelgti kažką panašaus į šiuolaikinį pranašą, žmogų, kuris iš pradžių vienas, paskui ilgą laiką būdamas mažumoje kalba apie tai, kas po metų staiga tapo pagrindine rinkimų kampanijos tema. Sarrazinas pakartotinai išleido minėtą knygą, papildytą ištraukomis, kuriose jis lygina savo tuometines prognozes su dabartine padėtimi.

Ar prieš penkiolika metų buvote teisus, ar būtumėte ką nors pataisęs?

Apskritai, manau, buvau teisus, ir tai buvo įrodyta, o aš tai išsamiai aprašiau komentaruose, kuriais įvairiose vietose papildžiau naujojo leidimo tekstą. Bet taip, vis dėlto klydau. Mano 2008 ir 2009 m. skaičiavimai, atlikti remiantis Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, buvo pagrįsti vidutinės trukmės migracijos įverčiais, vadinamosiomis šalies gyventojų skaičiaus augimo prognozėmis. Tie vertinimai buvo nuo 50 000 iki 100 000 migrantų per metus. Tuo metu rašiau apie grėsmę Vokietijai, remdamasis mažo gimstamumo ir tuo metu dar palyginti nedidelės imigracijos deriniu. Mano scenarijaus dinamiką lėmė ne imigracijos lygis, o didesnis imigrantų gimstamumas. Tačiau tai, kad per pastaruosius dešimt metų, t. y. nuo migracijos krizės pradžios, migracija į Vokietiją vidutiniškai sudarė 500 000 žmonių per metus, o ne 100 000, kaip manoma, dar labiau pablogino padėtį. Iš 500 000 atvykėlių 200 000 atvyko arba iš ES, arba iš Rytų Europos, Ukrainos ir pan. Tačiau likusieji 300 000 žmonių atvyko iš Sirijos, Afganistano ir pan. Taigi šiandien Vokietijos perspektyvos gyventojų sudėties ir kultūrinių grėsmių požiūriu yra daug nepalankesnės nei tos, kurias nusakiau prieš 15 metų. Tada prognozavau, kad per kelis dešimtmečius vokiečiai savo tėvynėje taps mažuma. Tačiau tai įvyks daug greičiau.

Viena iš pagrindinių jūsų prognozių buvo ta, kad per tris-keturias kartas, t. y. maždaug per šimtą metų, vokiečių skaičius sumažės nuo 80 iki 20 milijonų, o musulmonų skaičius šoktels nuo keturių iki 35 milijonų.

Taip, ir ši raida vis spartėja (šiuo metu Vokietijoje gyvena apie šešis milijonus musulmonų - red.). Naujajame leidime skaičiuoju, kad 2070 m., t. y. po 45 metų, 80 proc. gimdymų sudarys ne vokiečių motinos. Ir kad dauguma gimdymų bus iš musulmonų šeimų. Tokie yra mano šiandieniniai vertinimai, tačiau, kaip man nurodyta, pridedu, kad padėtis gali dar labiau pablogėti. Pavyzdžiui, jei kils dar viena staigi masinės imigracijos banga.

Ką tik „Die Zeit“ laikraštyje aptikau duomenis, kad Vokietijoje jau dabar gyvena daugiausia užsienyje gimusių žmonių pasaulyje. Dvidešimt procentų, o tai net šiek tiek daugiau nei JAV.

Tai gali būti tiesa. Tačiau lemiamą reikšmę turi pasiskirstymas pagal amžiaus grupes. Mūsų federalinėje statistikoje migracinės kilmės žmonės fiksuojami kaip statistinė kategorija. Jai priskiriami žmonės arba žmonių, kurie gimė ne Vokietijoje, tėvai, ir nors vyresnių nei 65 metų žmonių grupėje 15 proc. turi migracijos patirties, tarp penkiolikmečių jų yra 45 proc., o tarp naujagimių - daugiau nei 50 proc. Etniniai vokiečiai sudaro tik apie 40 proc. gimusiųjų. Cituoju iš 2020 m. Statistikos tarnybos metraščio. Tai skaičiai, nuo kurių labai priklauso, kaip atrodys Vokietijos gyventojai 2070 m., atsižvelgiant į tai, kad iki jų liko tik maždaug dvi kartos.

Ar jūsų niūrios prognozės pasitvirtino švietimo srityje?

Prognozavau neigiamą tendenciją. Motyvavau tuo, kad mokinių rezultatai sumažės dėl pasikeitusios visuomenės sudėties, paprasčiausiai todėl, kad skirtingoms gyventojų grupėms mokykloje sekasi skirtingai. Taigi, kai padidėja prasčiau besimokančiųjų grupės dalis, bendras vidurkis sumažėja. Tai paprasta matematika. Ši prognozė išsipildė iki kraštutinumo. Tarptautiniuose palyginimuose, tokiuose kaip Pisa, matome staigų švietimo nuosmukį.

Šią tendenciją neabejotinai lemia keletas veiksnių. Kai 2008-2009 m. rašiau savo pirmąją knygą, vaikai ir skaitmeninė žiniasklaida nebuvo didelė tema. Tačiau faktas ne tik tas, kad pradinio ugdymo nuosmukis pažengė daug toliau, nei net aš tikėjausi, bet dar svarbiau tai, kad išlieka maždaug tokie patys mokinių grupių rezultatų skirtumai pagal jų kilmę ar tėvų kilmę.

Ankstesni mano straipsniai apie Thilo Sarrazino publicistiką:

1. Merkel „pabėgėlius“ daugina kaip infuzorijas

https://lebionka.blogspot.com/2017/01/merkel-pabegelius-daugina-kaip.html

2.„Merkel nieko nesuprato“. Thilo Sarrazino interviu šveicarų laikraščiui „Luzerner Zeitung“

https://lebionka.blogspot.com/2017/10/merkel-nieko-nesuprato-thillo-sarrazino.html

3. Thilo Sarrazin: imigraciją iš islamo šalių reikia sustabdyti

https://lebionka.blogspot.com/2018/09/thilo-sarrazin-imigracija-is-islamo.html

Katalikiškasis universitetas pagerbia Merkel, nes... ji užtvindė ES milijonais migrantų (+Merkel biografija)

 

Portugalijos katalikiškasis universitetas (UCP) Lisabonoje suteikė garbės daktaro vardą buvusiai Vokietijos kanclerei Angelai Merkel. Vokietijos politikei jis buvo įteiktas asmeniškai per ceremoniją sostinės katalikiškojo universiteto būstinėje. Ceremonijoje, be kitų, dalyvavo Portugalijos prezidentas Marcelo Rebelo de Sousa, taip pat Lisabonos patriarchas arkivyskupas Rui Valério.

Portugalijos universitetų vadovybė savo sprendimo pagrindime nurodė, kad Angelai Merkel suteiktas apdovanojimas reiškia jos „vertybėmis, laisve ir drąsa grindžiamo vadovavimo“ įvertinimą.

- Mokslininkė, politinė lyderė, vokietė ir europietė, 16 metų tarnavusi savo šaliai kaip kanclerė, visą gyvenimą tarnavusi viešiesiems reikalams ir bendrajam gėriui. Dėl šios priežasties atėjo laikas pagerbti Angelą Merkel, pripažinti jos veiksmų didybę ir pamatyti ateitį, kurią ji mums parengė, - per ceremoniją kalbėjo Portugalijos katalikiškojo universiteto rektorė Isabel Capeloa Gil.

Ji pabrėžė, kad A. Merkel pasirodė esanti pagrindinis asmuo, paskatinęs masinį migrantų iš Europos Sąjungai nepriklausančių šalių antplūdį, kai 2015 m. „parodė savo atvirumą pabėgėliams“. - Tuomet ji įrodė, kad be žmogaus sielos nėra nei Vokietijos, nei Europos. Susidūrusi su pažeidžiamų žmonių lavina, ji reagavo ryžtingai", - sakė Capeloa Gil.

Savo ruožtu Angela Merkel per savo kalbą atkreipė dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais Europos Sąjungoje daugėja populistinių grupių. Ji pridūrė, kad ES labui būtina „išspręsti šį klausimą“.

Portugalijoje, kur sparčiai auga nelegalių imigrantų skaičius, A. Merkel „atvirų durų politiką“ kritikuoja konservatyvios grupės ir kraštutiniai dešinieji. Jie kaltina Vokietijos politikę sukėlus migracijos krizę Europoje.

A. Merkel taip pat vadovavo 2016 m. Vokietijoje priimant „Ehe für alle“ įstatymą, kuriuo buvo įteisintos tos pačios lyties pseudo santuokos ir teisė jiems įsivaikinti vaikus.

Kaip susiformavo štai tokia išskirtinė asmenybė Angela Merkel, dovanojusi ES milijonus imigrantų?

2015 metų spalio 18 dieną portale „Šauksmas“ aš paskelbiau straipsnį „Trys Angelos Merkel portreto štrichai“. Per tą laiką pažeisdama Vokietijos ir Europos Sąjungos įstatymus ji atvėrė ES sienas ir įsileido kelis milijonus nelegalių imigrantų, visuomenės klaidinimo tikslu pavadintų „pabėgėliais“, atnešusių į Europą gerai pamirštas ligas, prekybą narkotikais ir terorizmą. Vien į Vokietiją atvyko 1,8 milijono imigrantų iš Artimųjų Rytų ir Azijos, kurie šiukšlynu pavertė šią tvarkingiausią Europos valstybę, o visus Europiečius – teroristų įkaitais, kurie bet kada gali būti atakuoti islamo teroristų. Ji inicijavo migrantų readmisijos sutartį su Turkija, kuri pavertė Europos Sąjungą dar ir Turkijos įkaite. Žodžiu, prie ko beprisiliestų šis politikos Antimidas Europoje, viskas virsta mėšlo krūva. Žemiau pateikiamas papildytas „Trys Angelos Merkel portreto štrichai“ straipsnio variantas.

Praėjo metai laiko ir prie mano kurto Vokietijos kanclerės portreto tenka pridėti dar kelis juodus štrichus. Gal jų bus dar daugiau, laikas parodys. Man Vokietijos kanclerės paveikslas sukelia gilų pasišlykštėjimą. Tai chameleonas, XXI amžiaus Hitleris, Europos naikintojas.

Kokios šaknys, koks kamienas, kokia lapija, tokie ir vaisiai

Kremta visa Europa karčius Angelos Merkel sunokintus vaisius – milijonus į Vokietiją jos pasikviestų migrantų ir nesupranta, kas čia su ta vokiečių Frau atsitiko, kodėl ji Europą sunaikinti nori, kodėl taip, o ne kitaip elgiasi, kokie galimi jos elgesio motyvai ir kas gali jos elgesį įtakoti.

Vos prieš kelis metus Angela Merkel aiškino, kad „multikultūralizmo politika Europoje žlugo“, kad „migrantai nesiitegruoja“, kad „sėdi vokiečiams ant sprando“, kad „juos reikia išprašyti iš Vokietijos“, bet 2015 metų vasarą viskas kardinaliai pasikeitė. Ji ėmė kviesti migrantus vykti į Vokietiją. Nelegalus. Pažeidžiant ES įstatymus. Kodėl? Vokiečiai tokį Angelos Merkel elgesį pavadino „melu,oporunizmu ir kretinizmu“, pateikė jos pasisakymų senus vaizdo įrašus.

Toks asmenybės susidvejinimas turi medicinos diagnozę, tai šizofrenija. O jei tai ne liga, tai kokia šio patologinio asmenybės pasikeitimo priežastis? O gal tai ne asmenybė, o viso labo marionetė? Tuomet kas tampo ją už virvelių? Daugeliui tai tapo mįsle. Daugelis ėmė aiškintis nesuprantamo Vokietijos kanclerės elgesio pasikeitimo priežastimis, kelti prielaidas, ieškoti paaiškinimų. Ėmė atidžiau tirti jos šaknis – geneologiją, biografiją.

Kokį Angelos Merkel paveikslą nutapė nuolatos meluojanti, savo savininkų interesus transliuojanti ES žiniasklaida ir koks jis yra iš tikrųjų? Aš apsistosiu ties keturiais labai ryškiais, bet beveik nutylėtais štrichais Angelos Merkel paveiksle, nepretenduodamas į išsamią jo analizę.

Angela Merkel ir Štazi.

Angelą Dorotė Kazner, Merkel pagal pirmojo vyro pavardę, kaip pasakoja Olegas Veksleris savo straipsnyje „Angela Merkel, kaip Štazi gyvatės kiaušinis“, dirbti fiziku nenorėjo. Ją viliojo politiko karjera ir visuomeninis darbas. Po diplomo gynimo ji bandė įsidarbinti Berlyno Technikos universitete, bet jos nepriėmė. Tada Angela įsidarbino VDR Mokslų Akademijos Fizikinės chemijos institute, kur ji greitai tapo komjaunimo sekretore (FDJ) ideologijai.

Veksleris pasakoja:

„Merkel rinko pinigus ginklams „marksistiniams-lenininiams“ Mozambiko, Zimbabvės, Angolos, PAR ir kitų Afrikos šalių partizanams ir ilgainiui tapo tokiu patikimu Honekerio režimo asmeniu, kad jai leisdavo net išvykti į VFR – tokią privilegiją VDR režimas suteikdavo ne daugeliui. Praktiškai tiktai partiniams funkcionieriams ir Štazi bendradarbiams. Bet kur kas dažniau ji važinėjo į TSRS. Dar būdama moksleive, FDJ kuopelėje, ji laimėjo ten rusų kalbos Olimpiadą. Kelis mėnesius ji viešėjo Donecke, oficialiai – mokėsi rusų kalbos (kurią ji ir taip jau mokėjo gana ir gana neblogai).“

„Daugelis įsitikinę, kad Merkel tarnavo slaptu Štazi agentu su slapyvardžiu „Erika“. Ir niekada net negalvojo apie kokią opoziciją. Kalba, kad ir į darbą Akademijoje ėmė tik tuos, kas bendradarbiavo su Štazi, o jau į postą komjaunimo sekretoriaus ideologijai tai privalomai. O apie gyvenimą Donecke ji dabar nei žodžiu neprisimena. Trys metus ji dirbo viename biure Akademijoje su Michaeliu Šindhelmu, irgi vėliau demaskuotu Štazi agentu. Tame pačiame pastate buvo ir VDR televizijos studija ir elitinė Felikso Dzeržinskio vardo specialių dalinių brigada. Paprastiems mirtingiesiems įeiti ten buvo draudžiama. Vėliau Šindhelmas tapo rašytoju ir savo pirmajame romane „Roberto kelionė“ aprašė ne tiktai savo darbą Štazyje, bet ir savo darbą kaimynės biure, turėjusios kodinį vardą „Erika“, kuri labai primena Merkel. Tarp kitko Šindhelmas, kuris mokėsi Voroneže (kur jį ir užverbavo), o šiandien vadovaujantis teatrui Bazelyje, buvo ne tiktai dvigubu Merkel kolega, bet ir jos meilužiu.“

Olego Vekslerio žodžiais, pati Merkel prisipažįsta tik, kad Štazi bandė ją užverbuoti, kada ji pateikė dokumentus į Technikos universitetą. Bet ji neva sugebėjo atsisakyti, motyvuodama savo plepumu. Bet ką darė Štazi su tais, kas nepatenkino jų prašymo dėl bendradarbiavimo? Bet ką, tikrai nelaikė sekretorių ideologijos, agitacijos ir propagandos klausimams postuose.

1986 metais Merkel apgynė disertaciją (po 8 metų aspirantūros!), tam jai prireikė ne tiktai išlaikyti marksizmo-leniniamo minimumo egzaminą (kurį ji studijavo 13 metų), bet ir parašyti monografiją „Kas yra socialistinis gyvenimo būdas“?

Žlugus VDR, Merkel užsiima politika. Ji patraukia į KDS partiją. 1989 metų gruodį Merkel atsidūrė opozicinėje organizacijoje „Demokratijos proveržis“ (pradžioje sisteminiu administratoriumi, nes mokėjo įjungti ir išjungti vakarietiškus kompiuterius). Į šią organizaciją ją pakvietė tuo metu šiai organizacijai vadovavęs advokatas Volfgangas Šnur. Jis buvo Štazi agentas, kur turėjo slapyvardį „Torsten“ ir „daktaras Ralfas Širmeris. Šnuras tarnavo Štazi nuo 1965 metų ir pagrindinai užsiiminėjo bažnyčios reikalais, kartu su Angelos Merkel tėvu Kazneriu. Jis ir pasikvietė savo Štazi kolegę Merkel.

Šnuras visaip stengėsi organizacijai „Demokratijos proveržis“ suteikti jam kairuolišką pobūdį ir režimui palankią formą. Šnurą paskyrė vadovauti „Demokratijos proveržiui“ nusiųsdami savo Štazi viršininkui – Klemensui de Mezjerui (su kuriuo Kazneris ne tiktai artimai draugavo, bet kartu kūrė „Bažnyčios socializmo sąlygomis“ koncepciją). Jo sūnus Lotaras de Mezjer tapo paskutiniu VDR premjeru (o tuo pačiu ir VDR užsienio ministru). Gana greitai, tarp kitko, paaiškėjo, kad de Mezjeras, kaip ir jo tėvas, tarnavo Štazi ir turėjo slapyvardį „Černi“. Dabartinis finansų ministras Šoiblė ilgai bandė jį išsukti nuo šio kaltinimo, bet 1992 metais de Mezjeras buvo identifikuotas kaip slaptas bendradarbis „Černi“. Iki demaskavimo momento jis jau buvo tapęs KDS pirmininko Helmuto Kolio pavaduotoju ir VFR ministru ypatingiems pavedimams.

Apie Merkel tėvą Olegas Veksleris rašo: „Keli žodžiai apie tėvą Keznerį, šventiką, dirbusį Štaziui ir adaptavusio VDR bažnyčią pagal Demokratinio socializmo partijos lekalus. Tuo tikslu 1954 metais, tuojau po Angelos gimimo, jis su šeima išvažiavo iš Hamburgo į VDR, kada 3 milijonai rytinių vokiečių bėgo į priešingą pusę. Valdžia jį priskyrė prie VDR „pačių progresyviausių jėgų“, jo slapyvardis buvo „Raudonas Kazner“. Jis priešinosi disidentiškoms jėgoms bažnyčios aplinkoje, būdamas sudėtyje taip vadinamos “Weißenseer Arbeitskreis”, ir nuolatos buvo spausdinamas režimo laikraščiuose. Kūrė „Bažnyčios socializme“ teoriją kartu su Štazi (su aukščiau paminėtu Sinodo viceprezidentu Šnuru, Klemensu de Mezjeru ir valstybės sekretoriu Klausu Gizi). Jis turėjo net du automobilius – vieną asmeninį, o kitą personalinį, su vairuotoju. Ir jam leisdavo išvažiuoti į VFR bet kokiu laiku, pagal pageidavimą ir be suderinimo su viršininkais. Drabužius ir knygas jiems atsiusdavo iš Hamburgo. Angelai Mekel mokykloje atleisdavo chuliganiškus išpuolius, kuriuos neatleisdavo kitiems. Tokių privilegijų neturėjo net partiniai viršininkai, išskyrus partinę viršūnę. Tuo metu kai į opozicinius pastorius (kaip į Epelmaną) Štazi rengė pasikėsinimus ir juos žudė. O dukterų paprastų pastorių, suprantama, nedarydavo sekretoriais ideologijai, ir jų nepriimdavo nei į FDJ, nei į aukštąsias mokyklas, draudžiama buvo! O čia priėmė ne tiktai Angelą, bet ir jos seserį Ireną ir brolį Markusą (kuris irgi mokėsi fiziką tame pačiame Leipzige). Kada įvyko Vokietijos susijungimas, tėvas Kazneris buvo kategoriškai prieš, kaip ir visi funkcionieriai Honekerio diktatūros. Jo tėvas Liudvigas Kazmirčak (kuris pagal tėvą buvo visgi Voicechovskis) per Pirmąjį pasaulinį karą kariavo už prancūzus prieš vokiečius. Tam, kad po karo persikelti į Vokietiją, tapti tenai policininku ir pakeisti pavardę Kazmirčak į Kazner. Be to kartu su pavarde jis pakeitė ir konfesiją, iš kataliko tapo protestantu, sūnui Horstui, krykštitu pagal katalikų papročius, irgi pakeitė pavardę ir konfesiją. Čia pasireiškė kai kurie jo anūkės bruožai.“

Tolimesnė politinė Angelos Merkel veikla, ją supantys įvairaus plauko moraliniai ir lytiniai iškrypėliai nuodugniai aprašyti Vokietijoje gyvenančio blogerio Olego Vekslerio straipsniuose.

http://lussien.livejournal.com/141009.html

http://lussien.livejournal.com/141180.html

Angela Merkel yra 2011 metais apdovanota Kudenchove-Kalergi vardo premija “už nuopelnus, vienijant Europą“.

Kad suprastume, koks svarbus šis Angelos Merkel biografijos štrichas, reikia prisiminti Kudenchove-Kalergi, laikomu Europos vienijimo idėjos pradininku, teiginius. Savo sampratą apie Europos pertvarkymo baigtinius rezultatus Kudenchove-Kalergi išdėstė knygoje „Praktinis idealizmas“(1925).

Pagrindine šio veikalo idėja tapo judaizmo dvasinės lyderystės pagrindimas europinėje civilizacijoje ir būtinybė paversti žydus „Europai vadovaujančia dvasine rase“. Tai išplaukė iš savotiško, Kudenchove-Kalergi visuomenės hierarchijos supratimo, kuris kaip du vandens lašai sutampa su vėlesne nacistų hitlerininkų „untermensche“ (atžmogio) teorija. Sunku pasakyti iš kur Vokietijos nacistai sėmėsi idėjų, bet negalima atmesti, kad juos galėjo įkvėpti būtent Kudenchove-Kalergi veikalas.

Visą europiečių masę Kudenchove-Kalergi suskirsto į dvi grupes: „kiekybės žmones“ ir „kokybės žmones“ (pas fašistus „undermensche“). „Kokybės žmones“ autorius klasifikuoja į dvi rases – kilmingą dvarininkiją ir žydus, kurie kartu sudaro, jo nuomone, branduolį būsimos Europos aristokratijos. Pirmenybė, vis tiktai, atiduodama žydams: dėka „ypatingo etinio santykio su pasauliu“ ir, neva esančio jų proto pranašumo, jie sudaro taip vadinamą „smegenų dvarininkiją“ arba „dvasinę aristokratiją“, užimančią lyderių pozicijas kovoje už kovą dėl žmonijos valdymo.

„Kas gi liečia kitus – „kiekybės žmones“, tai apie juos suvienytos Europos ideologas rašo: „Tolimos ateities žmogus bus sumaišyto kraujo. Rasės ir klasės išnyks pasekoje įveikimo erdvės, laiko, prietarų. Būsima eurazijos-negroidinė rasė, išoriškai panaši į senovės egiptiečių, pakeis tautų įvairovę asmenybių įvairove“. T.y. Europos vystymasis Kudenchove-Kalergi atrodė tokiu būdu: europiečiai susimaišo su kitomis rasėmis ir tautomis ir išnyksta kaip skirtingos nacijos, o jų elitas pakeičiamos žydų dvasine vadų kasta“, – rašo O.Četverikova.

Ar tai ne šimtaprocentinis fašismas? Vaizdingumo dėlei pateiksiu kelis vokiečių nacistų pasisakymus, kurių skelbiamos idėjos tikri broliai dvyniai su Kudenchove-Kalergi skelbiamomis idėjomis.

Alfredas Rozenbergas: „Mes išrinktieji, mes vieninteliai žmonės. Mūsų protai kuria tikrą dvasios valdžią; likusios žmonijos dalies protas yra grynai instinktyvus ir gyvuliškas…“

Otto Vaininger: „Pas absoliutų žydą nėra sielos“.

Otto Vaininger: “Žydai savo giliausiame pagrinde yra niekas“.

Henrikas Himleris: „Jis(žydas) tiek pat tolimas nuo mūsų, kaip gyvūnas tolimas nuo žmogaus.

Adolfas Hitleris: „Jis(žydas) nėra žmonijos dalis“.

Karlas Haushoferis: „Žydas tik mėgdžioja žmogų, bet nepriklauso tai pačiai rūšiai, kaip ir jis“.

Mokiniai aplenkia savo mokytojus. Taip jau dažnai būna.

Angela Merkel su tėvais

Angela Merkel turi juridinę teisę įgyti Izraelio pilietybę.

„Sugrįžimo įstatymas“ priimtas 1950 metų liepos 5 d. Kaip sakoma „Elektroninėje žydų enciklopedijoje“, šis įstatymas yra teisiniu Izraelio pilietybės suteikimo pagal 1952 metų įstatymą, „kuris numato automatišką piliečio statuso gavimą kiekvienam žydui, atvykusiam į šalį „Sugrįžimo įstatymo“ pagrindu“.

Angela Dorotėja Merkel gimė Vakarų Vokietijoje, Hamburge 1954 metais. Jos tėvas protestantų pastorius Horst Kasner, mama Galicijos žydė Herlind Kasner, mergautinė pavardė Jentzsch.

Dauguma Vokietijos gyventojų nežino apie Merkel žydiškas šaknis, o masinė žiniasklaida tai nutyli. Iki pastarojo laiko vokiečiai ją skaitė šimtaprocentine vokiete. Bet nesenai jos biografas Stefanas Kornelijus parašė savo knygoje „Angela Merkel – kancleris ir jos pasaulis“, kad Angela Kasner, pasirodo, ketvirtadaliu yra lenkė. Pagal autoriaus duomenis, Merkel senelis Liudvigas Kazmerčak, buvo pavainikis sūnus, gimė 1896 metais Poznanėje, tuo metu buvusios Prūsijos sudėtyje. Dvidešimtųjų metų pradžioje jis kartu su motina pervažiavo į Berlyną. Pavardę Kasner senelis apiformino 1930 metais, po sūnaus Horsto gimimo, Angelos Merkel tėvo. Kasneris studijavo teologiją Haidelbergo ir Hamburgo universitete. Dėl Merkel tėvo tautybės irgi reiškiamos abejonės. Manoma, kad jis kilęs iš Lenkijos žydų.

Dalinės tiesos sakymu (arba melu) apie savo biografijas pasižymi dauguma ES lyderių. Tuo ir mūsų prezidentė Dalia Grybauskaitė panaši į savo kolegę Angelą Merkel.

2008 metais Angelai Merkel suteiktas žydų organizacijos „B’nai B’rith“ apdovanojimas. 

Apdovanojimo metu laureatui yra įteikiamas aukso medalis, sertifikatas ir piniginė premija, kurios suma nėra skelbiama. Apdovanojimas suteikiamas įžymioms asmenybėms, kurios mažiausiai 40 metų pašventė žydų tautos gerovei, Izraelio valstybei ir pasiekė:

1. aiškiai prisidėjo prie žydų tautos tvirtumo ir vienybės kur tik jie bebūtų;
2. darbais ir dvasia palaikė Izraelio valstybę, kaip amžiną žydų tautos tėvynę;
3. kovojo ir pasisakė prieš visus antisemitizmo pasireiškimus ir prietarus;
4. simbolizavo pripažinimą aukščiausių žydų vertybių, etikos, valstybingumo ir kultūros;

5. nenuilstamai rėmė laisvę, demokratiją ir taiką tarp visų žmonių ir visada teikė to viltį;
6. nuosekliai demonstravo gilų rūpestį ir interesą žydų tautai, o taip pat jos būsimoms kartoms, gyvenančioms diasporoje;
7. buvo sektinu pavyzdžiu ir žydų tautos balsu visame pasaulyje, demonstruojant išskirtinį asmeninį charakterį, vyriškumą ir toliaregiškumą.

Aš nedarysiu jokių išvadų. Man, o manau ir jums, šių trijų Angelos Merkel portreto štrichų pilnai pakanka, kad suprasti kas vyksta.

Sekantys rinkimai į kanclerio postą Vokietijoje įvyks 2017 metais. Iki to laiko Angela Merkel pridarys dar daug piktadarybių Vokietijai ir visai Europai. Jei ir toliau ji laikysis atvirų sienų politikos ir kartos savo šūkį „mes pajėgsime“, nėra abejonių, kad ji tikrai pajėgs pasaulio globalistams padedant sugriauti ne tik Vokietiją, bet ir visą ES. Jos pirmtakas Adolfas irgi „tai pajėgė.“