Mažai tautai kalba – tai išlikimo klausimas, o ne mandagumo. Didelės tautos (pvz., anglai, ispanai, indai) gali sau leisti abejingumą – jų kalbos išgyvens. Mažos tautos – ne. Jei imigrantas nenori mokytis kalbos – vadinasi, jam nerūpi nei tavo kultūra, nei bendruomenė. Jis tiesiog atėjo naudotis.
Be kalbos jis niekada netaps visaverčiu visuomenės nariu, tik uždaro rato pašalinis, kuris reikalauja, bet ne prisideda. Toks modelis ilgainiui kuria paralelines visuomenes, konfliktus, nepasitikėjimą ir tautinį silpnėjimą.
Reikalauti kalbos – tai ne neapykanta, o pagarbos sau ir aiški ribų žymė: nori būti čia – mokykis. Jei ne – ieškok vietos, kur tau nereikės keistis.
Kalba yra viena iš pagrindinių – jei ne pati pagrindinė – tautos išnykimo priežasčių. Tai patvirtina tiek kalbotyros, tiek etnologijos, tiek sociolingvistikos tyrimai. Kai tauta praranda savo kalbą, ji nutrūksta nuo savo kultūrinio stuburo, o tai dažniausiai reiškia asimiliaciją į didesnę dominuojančią kultūrą. Štai kodėl kalbos išsaugojimas yra egzistencinis klausimas tautoms, ypač mažoms.
Keletas svarbių faktų:
- UNESCO skelbia, kad kas dvi savaites miršta viena kalba, kartu su ja išnyksta ir visa unikali pasaulėžiūra, kultūra, istorinė atmintis.
- Joshua Fishman – sociolingvistas – savo knygoje “Reversing Language Shift” rašo, jog kalbos praradimas visada reiškia tautinės tapatybės išskydimą.
- Jei kalba nėra perduodama vaikams, per 2–3 kartas bendruomenė tampa kultūriškai svetima pati sau.
- Airiai kalbėjo airiškai iki XIX a., bet dėl britų okupacijos dauguma perėjo prie anglų kalbos – šiandien tik nedidelė dalis airių moka gimtąją kalbą. Tauta liko, bet kultūriškai angliškesnė nei airiška.
- Kanados čiabuviai – tūkstančiai vaikų buvo perauklėti internatuose, uždrausta kalbėti savo kalbomis. Dabar dauguma jų kalbų išnykusios ar mirtinai nykstančios.
- Sibiro mažos tautos: daug jų išnyko būtent dėl kalbos praradimo, kurį skatino sovietinė rusifikacija. Ar bent žino, kas nors, jog rossijanai iš esmės yra Mockvos ir jos apylinkių gyventojai. Kaip manote ar kur, viešuose šaltiniuose rasite, jog rossijoje gyvena 20 milijonų rusų? Kalba yra pagrindinis okupacijos ginklas, kurį jie naudoja jau seniai. Ar esate girdėję apie mokša, erzia ir dar dešimtis kitų tautų? Puikiai žinome buriatus, čečėnus… bet juk tik dėl karų. O ką dar? Gal kas nors paminės jakutus, ar baškirus.
Lietuvos atvejis – gyvas įrodymas
Kalbos išlaikymas buvo pagrindinis lietuvių išlikimo ginklas prieš rusinimą, polonizaciją ir germanizaciją.
Spaudos draudimo laikotarpiu (1864–1904) buvo aišku: jei kalbos neišlaikysime – būsime sulietuvinti tik vardais, bet ne siela. J. Basanavičius, M. Valančius ir kiti tautinio atgimimo veikėjai tai akcentavo be jokių abejonių.
Tauta gali išgyventi be teritorijos, bet be kalbos – labai retai.
Kalba – tai ne aksesuaras, o tautos gyvybinis organas. Kai jis nunyksta, tauta tampa tik statistine, pavarde grįsta kategorija – o ne gyva kultūra.
Jei tu pats nesaugosi savo kalbos – niekas kitas jos nesaugos. Migrantas atvyko ne į tuščią vietą – jis atvyko į tavo namus. Ir jeigu jis nori būti čia ne kaip turistas ar laikinas darbininkas, o dalyvauti visuomenėje – turi išmokti kalbėti su žmonėmis, tarp kurių gyvena.
Atvykai pas mane? Arba esi nuomininkas arba giminaitis. Pirmu atveju - susimokėk, antru atveju aš tave turiu pažinti, vertinti kaip savą. Tiesa?
Viena "pabėgėlė" carinės rossijos mylėtoja, neslepianti, jog yra rasistė, nors tai jai nesutrukdė dirbti viename iš pagrininių mūsų portalų, savo Youtube kanale stebisi:
"Rusijoje, jeigu paklausti žmogaus ar tau artimesnis angliškai kalbantis europietis ar rossijaniškai kalbantis negras, visi atsakys, jog europietis. Lietuvoje susidūriaus su tuo, jog lietuviškai kalbantis negras lietuviams labiau priimtinas."
Mes ne ksenofobai. Natūralaus, ir propagandos prikurto rasizmo, mūsų tarpe rasime nemažai, bet iš esmės taip susiklostė, jog mes jau kelis šimtus metų turime gintis. Tai tapo natūraliu, jau prigimtiniu mūsų bruožu. Ir čia niekuo dėti pasvaičiojimai apie "nepilnavertiškumo kompleksą" ar panašias nesąmones. Tie, kas sako "mažos tautos kompleksas" yra arba sociopatai arba [naudingi] idiotai.
Lietuviškai neprivalo mokėti tik turistai-svečiai. Girdžiu kalbas, jog reikia ilginti lietuvių kalbos mokymosi terminus. Ar mokyklose galima egzamino datą pakeisti, nes moksleivis nepakankamai išmoko užsienio kalbą ir gali gauti prastą pažymį? Tai va.
Būdamas JAV aš kalbu angliškai, Lenkijoje - lenkiškai, Ukrainoje - ukranietiškai. Jeigu būtų tekę lankytis rossijoje - kalbėčiau rusiškai. Visas šias kalbas moku gana gerai ir tuo didžiuojuosi. Bet Lietuvoje nenoriu kalbėti nė viena iš jų. Neabejoju, jog absoliuti dauguma piliečių man pritars.
Mes PRIVALOME reikalauti išmokyti mūsų šalies valstybinę kalbą. Tai svarbiau nei koks nors nekilnojamo turto mokestis. Tokie egzistenciniai klausimai turi būti valstybės strategijos prioritetuose. Jeigu manai kitaip - su tavim vienam apkase aš nenoriu būti.
Niekas mūsų nei mažiau gerbs nei daugiau nekęs, jeigu elgsimės taip kaip reikia mūsų šalies ir nacijos interesams. Taip, mes ne tik tauta. Mes esame nacija. Kam neaišku kas tai yra ir apie ką tai - parašykite komentarą. Paaiškinsiu.
Dabar apie vaizdo klipą. Baškirų grupė (šeimyninė, nes vokalistės tėtis - muzikantas) savo nacionaline kalba įrašė dainą. Su etno-istoriniais motyvais, ir, žinoma - baškirų kalba. Aš jį pastebėjau, kol dar netapo tarptautiniu hitu. Daina kaip daina, gali kam nors nepatikti, nors baškirų kalbos skambesys yra nuostabus.
Visada bėda, jog dainai tapus hitu, ją pastebėjo rossijos žiniasklaida ir Z-žurnalistai. Iš karto prasidėjo kaltinimai baškirams dėl nacionalizmo ir tautinės nesantaikos kurstymo. Buvo daug daug šaršalo. Praėjo keli mėnesiai ir vakar skaitau naujieną: Baškirijoje vykstančiame muzikos festivalyje... uždraustos baškiriškos dainos.
Klausiate kaip atskirti negatyvų elementą tarp migrantų? Lietuvių kalbos lygis: tie, kas iš tikro jaučia dėkingumą ir kam patinka mūsų šalis; tie kas nenori, jog čia ateitų "mandagūs žali žmogeliukai" gelbėti kažko nuo kažko - išmoks lietuvių kalbą. Kam bus per sunku (tik nejuokinkite) - išvyks. Ar daug išvyko IT firmų ir jų darbuotojų iš Lietuvos, nors buvo baisūs grasinimai? Kokie 10 procentų ar net mažiau. Ir ką?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą