Interviu pavadintas "Tichanovskaja: Neįsižeiskite, jei Sergejus išsakys kokius tai šiurkščius teiginius".
https://www.youtube.com/watch?v=f_qD5iKX1ag
Žemiau - šio interviu, paskelbto dienraštyje "Naša Niva", vertimas. Svarbesni Lietuvai ir lietuviams teiginiai mano pabraukti.
- Jūsų su vyru stiliai skiriasi. Esate santūri, atidžiai klausote kiekvieno žodžio. Sergejus emocionalus, kartais šiurkštus. Per pirmąją spaudos konferenciją jis kartais Jūsų klausdavo: „Ar teisingai pasakiau, ar ne per daug?“. Kaip jums pavyksta rasti šią pusiausvyrą?
- Žinoma, mes turime atrasti šią pusiausvyrą. Jis išklauso mane, kai išsakau kokias nors pastabas, kad jis nuėjo ne ta kryptimi. Man tenka kitoks vaidmuo, negaliu sau leisti sakyti to, ką jis gali pasakyti. Galbūt tai nėra blogai. Matau, kad jis įnešė šiek tiek naujos energijos į mūsų judėjimą. Galbūt retkarčiais dirbtinai save ribojame, kad per daug nesakytume, nieko neįžeistume, nes turime suprasti kai kurių pasisakymų pasekmes. Sergejus nestato savęs į politiko poziciją. Jis yra žmogus, kuris bendrauja su baltarusiais, kuris sako viską, ką galvoja. Jei jis ką nors įžeidžia, manau, kad šiuo metu galime tai priimti su supratimu, nes žmogus daug ką praleido pro ausis. Galbūt kai kuriuos žmones įžeis tai, ką jis sako, bet turime suprasti, kad jis penkerius metus praleido izoliacijoje.
Penkerius metus jis neturėjo galimybės su niekuo pasikalbėti, pasidalyti mintimis. O dabar jam to reikia, jam reikia apkabinti žmones, pajusti nuotaiką, išsakyti viską, ką jis saugojo visus tuos penkerius metus. Todėl savo vardu prašau neįsižeisti, jei Sergejus išsakys kokius nors aštrius teiginius. Jis negali visko pajusti. Viskas bus ištaisyta, pakoreguota laikui bėgant. Ir jis galės suprasti tam tikras ribas, kurių negalima peržengti, jis nekaltins baltarusių, kad jie padarė per mažai arba padarė mažai. Mes jam paaiškinsime, kokia buvo situacija. Ne pirmą kartą girdžiu, kad išėję iš kalėjimo žmonės galvoja, kad viskas padaryta ne taip, kad ateisiu ir viską padarysiu naujai, kaip reikia daryti. O paskui jie supranta realybę... Reikia suprasti, kad ne viskas yra lengva, nėra lengvų atsakymų į sudėtingus klausimus.
- Ar Sergejus turi patarėjų? Ar jis klauso jų patarimų?
- Šiuo metu jis neturi patarėjo politiniais klausimais. Jam svarbiausia politikė yra Svetlana Tichanovskaja. Tačiau jis renka komandą. Jis sako, kad yra įpratęs dirbti vienas, tačiau jam tikrai reikia komandos, kad galėtų įgyvendinti visus savo planus ir idėjas. Žinoma, iš pradžių jam ką nors pataria mano patarėjai, biuras, jungtinis pereinamasis kabinetas. Mes padedame jam su kontaktais, patikrinimais. Bet jis toks žmogus, kad jam neįmanoma daryti įtakos. Jei tai jam nesukels atgarsio, jis pasakys: „Gerai, aš jus išgirdau“, bet jis darys tai, ką mano esant teisinga.
- Gerai žinoma, koks įtemptas jūsų darbo grafikas. Beveik visus metus keliaujate su įvairiais vizitais. Taigi jis tiesiog neturės daug progų su jumis susitikti dėl šio įtempto grafiko. Ar pakoreguosite šį grafiką, kad matytumėtės dažniau? Ar Sergejus dalyvaus susitikimuose su jumis?
- Manau, kad bus įvairiai. Stengsimės leisti laiką kartu su šeima, su vaikais. Jam labai svarbu kompensuoti šiuos penkerius prarastus metus su vaikais. Mūsų dukra daugiau nei pusę savo gyvenimo praleido be tėvo, ir jis praleido tiek daug akimirkų. Jis nori skaityti jai knygas, žaisti naujus žaidimus su vyresniuoju sūnumi, kurių neturėjo, kai pateko į kalėjimą. Sūnus papasakoja Sergejui, kas yra dirbtinis intelektas, kaip jis veikia. Sergejui visa tai nauja, todėl jie kartu smagiai leidžia laiką. Sūnus dabar labai išprusęs politikoje, jie kalbasi apie Ukrainą ir Baltarusiją.
- Pirmoje spaudos konferencijoje, paskui kai kuriuose interviu Sergejus sakė, kad nežino, ką daro Tichanovskos biuras. Ar jūs jam pasakojate, ką daro biuras?
- Tam reikia laiko. Jis supranta, kad yra biuras, kad yra Jungtinis pereinamojo laikotarpio kabinetas, Koordinavimo taryba. Jis turi suprasti, kaip mes bendraujame, kaip koordinuojame, kaip dirbame su pilietine visuomene ir žiniasklaida. Taigi, laiko klausimas, kada jis prisijungs prie mūsų judėjimo. Penkerius metus jis rezga savo planus, mintis, kaip dirbs, kai bus laisvas. Ir, žinoma, dabar jis turi daugybę planų. Jam reikia nusipirkti įrangą, kad galėtų rašyti tinklaraštį, dirbti su žiniasklaida. Jis turi planų susitikti su baltarusiais, kurie jį labai palaikė, įvairiose šalyse... Pavyzdžiui, Varšuvoje per mitingą jis pradėjo kalbėti: kodėl jūs slepiatės po kaukėmis? Vadinasi, jis iš karto nesuprato šių niuansų, todėl galbūt įžeidė baltarusius. Bet mes turėtume būti supratingi, nes reikia laiko, kad suprastume, kas vyko Baltarusijoje ir už jos ribų šiuos penkerius metus.
Jis buvo savo prisiminimuose 2020 m., kai jautė stiprią energiją, kai stovėjo eilės. Jis išėjo su tomis pačiomis emocijomis. Ir jis nežinojo - arba paviršutiniškai žinojo - kokios represijos Baltarusijoje, kokios represijos už jos ribų, kaip Baltarusijoje persekiojami užsienyje dirbančių aktyvistų artimieji, kad daug problemų turi baltarusiai užsienyje ir dar daugiau baltarusiai šalies viduje. Bet visa tai bus sureguliuota. Man buvo labai svarbu, kad nereikėjo jam aiškinti pagrindinių naratyvų apie režimą, apie Ukrainą, apie karą, pvz. Jis suprato, kaip reikia dirbti su režimu, kad jokiu būdu negalima mažinti spaudimo, nes tik spaudimu galima pakeisti režimo elgesį. Man nereikėjo to aiškinti.
- Beveik penkerius metus visuose tarptautiniuose susitikimuose turėjote aplanką su Sergejaus portretu. Dabar susitikimuose, kai kuriuose renginiuose matau Alesio Beliackio, Andrzejaus Poczobuto portretus. Ar kaskart taip priminsite apie skirtingus politinius kalinius?
- Kiekvieno apsilankymo metu stengsiuosi nufotografuoti skirtingus politinius kalinius ir papasakoti jų istorijas. Kol nebuvo Sergejaus, visi apie jį žinojo. Tačiau kalėjime yra daugybė žmonių - talentingų, šviesių, nuostabių, kurių vardai girdimi ne taip dažnai. Pavyzdžiui, prasideda susitikimas, o aš ant stalo turiu politinio kalinio portretą. Jie klausia: „Kas jis toks?“ O aš, naudodamasis šiuo aplanku, kiekvieną kartą galiu papasakoti naują istoriją. Kai duodu interviu užsienio žiniasklaidai, jie taip pat klausia: „Kas yra jūsų portrete?“. Turėsiu galimybę per šių žmonių likimus, per mūsų herojus-politinius kalinius paaiškinti, kad žmonės yra kalėjimuose, kad niekas nesibaigė, kad represijos tęsiasi. Ir taip daugiau žmonių sužinos apie Baltarusiją, apie mūsų šalies likimą, apie mūsų politinius kalinius, apie humanitarinę politinę krizę, kuri vis dar vyrauja šalyje.
- Sakėte, kad prieš 2020 m. įvykius buvote namuose, rūpinotės savo vaikais, reabilitavote sūnų, laukėte vyro su skaniu maistu. Dabar esate Baltarusijos demokratinių jėgų lyderė, esate vadinama išrinktąja Baltarusijos prezidente. Esate labai užsiėmusi, jis dabar taip pat labai užsiėmęs. Kaip nusprendėte pasidalyti buitines pareigas? Kas už ką atsakingas? Kas gamina maistą, kas valo grindis? Sergejus kažkur interviu sakė, kad jūs šluojate grindis, tiesa? Kas gamina tuos garsiuosius kotletus?
- Mes to neaptarėme, tai įvyks natūraliai. Kas bus laisvas, tas imsis namų ruošos pareigų. Prisimenu, kai jis atėjo, sako: „Pas jus čia voratinklis, reikia jį nuvalyti.“ Aš jį nuvaliau. Žinoma, tai buvo užuomina į tuos laikus, kai jis atlikinėjo neteisėtą bausmę, kai už voratinklį ar dulkes galėjo būti uždarytas į ŠIZO. Taigi jis sako: „Aš tau padėsiu“. Sakau: „Gerai, nes neturiu daug laiko“. Džiaugiuosi, kad dabar galima pasidalyti šiomis pareigomis su Sergejumi. Tiesą sakant, anksčiau tame mūsų gyvenime jis neturėjo jokių buitinių pareigų, nes pagal nutylėjimą aš buvau namie, galėjau tai daryti, jis daug dirbo. Dabar matau, kaip jis nori kažkaip palengvinti tas mano pareigas. Tikiuosi, kad jis neperdegs.
- Ar jis moka gaminti maistą?
- Jis visada mokėjo gaminti maistą. Kai tik būdavo galimybė, jis asmeniškai gamino maistą svečiams. Jis labai mylėjo svečius. Ir mes tai matėme per Tutakos festivalį, kad jis gamino, kepė „Tichanovskio stiliaus kotletus“. Jis labai svetingas. Jei aš turiu laiko, aš gaminu, jei jis turi laiko, jis gamina. Dabar jis nėra kritiškas. Jei jis grįžta namo anksčiau, pamaitina vaikus ir gali gaminti man. Kai pasakau, kad esu alkana, jis man sako: „Sėdėk, dirbk, dirbk, viską padarysiu pati“.
- Ką jis mėgsta gaminti, kokia jo specialybė?
- Jei jam atsirastų įkvėpimas, jis galėtų gaminti bet ką. Jis labiau mėgo gaminti kebabus, kad svečiai būtų aplink. Kažkokie kasdieniški dalykai - ne jam. Jis buvo tornadas, kad galėtų pagaminti ką nors skanaus, o ne tik kažką pašildyti ir pan.
P.S. Mane stebina mūsų valdžios vištakumas. Nejau jie nesupranta, kad savo rankomis kasa duobę Lietuvos valstybei? Nejau jie nesuvokia valstybės simbolių reikšmės, kad vis labiau išlietuvinama mūsų sostinė, kurioje šeimininkauja svetimtaučiai apsišaukėliai. Minėtas čia "opozicionierius", mano nuomone, tėra sukčius ir idiotas.
.jpg)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą