Niekaip nesuprantu, kodėl žydai, kaip visi vilniečiai lankę Sporto rūmus (gal net dalyvavę Sąjūdžio suvažiavime ar laidoję Sausio 13-osios didvyrius) staiga ėmė vadinti Lietuvos inžinierių pasididžiavimą „sovietiniu balvonu“. Išmoko terminų iš konservatorių (bet tų dalis tai tikrai dalyvavo Sąjūdyje ir verkė prie aukų karstų)?
Vilniaus sporto rūmai statyti 1965-1971 metais. Sakoma, prieš statybą iš Maskvos ir Leningrado atvykę rabinai iš to kvartalo į kitas Vilniaus kapines perlaidojo apie 700 palaikų. Daugiau vargu ar rado, nes dar 1831 metais caro valdžia išpirko sklypą iš žydų nuosavybės ir ten statė karo įtvirtinimus. Šiuos faktus sužinojau, nes prez. Brazausko, o paskui ir kitų premjerų buvau paskirtas į specialią darbo grupę (kurį laiką tai krypčiai ir vadovavau). Kad galėčiau tuos darbus atlikti, kreipiausi į aukščiausią JAV pareigūną holokausto klausimams Gregg Rickman. Jis rekomendavo pasikviesti iš Londono rabino Šlesindžerio Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetą. Tą ir padarėm, pakvietę rabinus pagalbon (žmonės pamena juos, vaikščiojančius po teritoriją su virgulėmis – už tą darbą Lietuva sumokėjo).
Europos rabinų komitetui buvo pateiktas ir Lietuvos projektas – atkurti Sporto rūmus, o greta įrengti antrą pastatą – Konferencijų centrą (žydų pusei rekomenduojant, jis būtų statomas nejudinant žemės, ant polių). Garbių rabinų komitetas, su kuriuo nuo 2005 m. teko susitikti ne kartą (nuotr.), neprieštaravo ir sutiko būti net konsultantais. Projektą su premjeru G.Kirkilu Niujorke pristatinėjom Amerikos žydų kongresui. Neprieštaravo ir Izraelio valdžia (2015 m. pritarimą A.Butkevičiui davė premjeras B.Netanjahu). Ruošiant reikalingą Vilniaus miestui projektą dalyvavo ir Lietuvos žydų bendruomenė.
Dabar jau nieko nesuprantu – kodėl šiandieninė Lietuvos valdžia visus susitarimus sugriovė, nieko neaiškindama piliečiams, prestižinį ir modernų pastatą verčia prieš 200 metų buvusių kapinių (o nuo 1831 m. – Rusijos ar Lenkijos kareivinių) „memorialu“, griauna verslo planus pritraukti į Vilnių tarptautines konferencijas, supriešina gyventojų grupes. Vyriausybė, pademonstravusi visišką istorijos nežinojimą, nemokėdama išspręsti paprastos problemos, tik pasiklydo tarp dviejų pušų.
Žinoma, gal galima būtų dėl to ir nepergyventi, nes milijonų „memorialui“ biudžete vis vien nėra, o jau rudenį ateinanti nauja valdžia tokius kvailus (nebijau tai sakydamas) sprendimus nesunkiai atšauks. Tačiau absurdas jau turi tęsinį – yra grupių reikalaujančių „sovietinį balvoną“ aptverti tvora, kad jis… pats sugriūtų. O kas paskui – evakuoti vyriausybę iš griuvėsių miesto?
ŽEMĖLAPIAI NESIKEIČIA, KEIČIASI… POŽIŪRIS.
Šį dokumentą – „Vilniaus žydų senųjų kapinių (uždarytų 1831 metais) ribų kaitos brėžinį“ – 2005 metų rugpjūčio 19 dieną pasirašė visų suinteresuotų Lietuvos institucijų atstovai. Planą parengė Vilniaus miesto savivaldybė, pasirašė Vilniaus apskrities viršininkas F.Kolosauskas, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininko pavaduotojas J.Parasonis, nuo Vyriausybės kaip Ministro pirmininko patarėjas pasirašiau aš. Kad tuo klausimu nebūtų spekuliuojama iš šalies, perdavėme dokumento kopijas ir kai kurioms ambasadoms.
Tada pirmąkart pabandėme parodyti įvairių institucijų nuomonių vienybę. Beje, patvirtintas brėžinys įkvėpė ir planuoto „konferencijų centro“ sumanytojus – jeigu būtų susitarta dėl Sporto rūmų sutvarkymo, antrasis pastatas konferencijoms galėtų kilti jau už buvusių kapinių ribų. Dabar verslas, optimistiškai pristatęs aplinkui modernių viešbučių, pasijuto apgautas.
https://www.facebook.com/vilius.kavaliauskas.31
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą