2024 m. gegužės 7 d., antradienis

"Spiegel" apie Vokietijos kanclerio apsilankymą Baltijos šalyse: "Šiandien viskas šaukte šaukia: Lūžio taškas!"

 


Vokietijos dienraštyje "Spiegel" rašoma

"Olafas Scholzas keliauja į rytinį NATO flangą, važiuoja ratine šarvuota transporto priemone ir užtikrina apsaugą nuo Rusijos puolimo. Atsiranda vaizdų ir sakinių, kurie prieš dvejus su puse metų būtų buvę neįsivaizduojami".


„Der Spiegel“ rašoma, kad nuotraukos iš oficialios Šolco vizito į Lietuvą programos, viena vertus, yra „groteskiškos“, nes „Olafas Šolcas yra ne itin aukšto ūgio vyras“ ir atrodo ne vietoje ant galingo „Boxer TBM“. Tačiau, kita vertus, jos yra „galingos“, nes galutinai parodo pokyčius Vokietijos politikoje. „Šios nuotraukos dar prieš dvejus su puse metų būtų buvusios neįsivaizduojamos“, o dabar „akivaizdžiai sveikintinos, skirtos“. Vokietijoje „pasikeitė epocha“: Bundesverui skirta 100 mlrd. eurų, šalyje svarstomas šauktinių kariuomenės grąžinimas, o kanclerė, užuot susitikusi su Xi Jinpingu Paryžiuje, iššaukiančiai keliauja į Baltijos šalis.

Nors E. Macronas manė, kad F. Scholzo dalyvavimas Paryžiuje susitikime su Kinijos vadovu būtų buvęs sveikintinas, „kancleris nenorėjo atšaukti seniai suplanuotos kelionės į Baltijos šalis: jo požiūriu, signalas Baltijos šalims - Estijai, Latvijai ir Lietuvai - būtų buvęs pražūtingas“. Pasak vokiečių leidinio, Šolcas norėjo aiškiai parodyti, kad Rytų Europa yra tokia pat svarbi kaip ir Kinija. Į Rytų Europos nerimą žiūrima rimtai. Prasidėjus specialiajai karinei operacijai Ukrainoje, „norima, kad latviai, estai ir lietuviai kiekviena proga pajustų: ‚mes į jus žiūrime rimtai‘, ‚mes esame jūsų pusėje‘, ‚mes suprantame‘. „Sąjungininkai tai suprato“, - rašė vokiečių žurnalas: Lietuvos vyriausybė negailėjo komplimentų Vokietijai.

Tačiau „ar lietuviai taip pat sugebės atitikti Bundesverui įprastus standartus?“ - klausia „Der Spiegel“. Vokiečių brigada Lietuvoje numato ilgalaikį dislokavimą, o tai reiškia, kad daugelis karių „greičiausiai atvyks su šeimomis“. Visa tai, pasak žurnalo, standartines vokiečių kareivines gali paversti „prabangiomis kareivinėmis“ pagal Lietuvos standartus. Todėl jų apmokėjimo klausimu „dar yra dėl ko derėtis“. Spaudos konferencijoje su Šolcu Lietuvos prezidentas Nausėda pasirodė esąs „dosnus“ ir teigė, kad Lietuva „kaip priimančioji šalis yra pasirengusi sudaryti geriausias sąlygas“. Savo ruožtu jis palinkėjo paspartinti projekto įgyvendinimą. „Strateginė aplinka“ reikalauja „dar didesnio tempo“, pabrėžė Lietuvos prezidentas.

Po Lietuvos M. Scholzas nuvyko į Rygą, kur kalbėjosi su trijų Baltijos šalių - Lietuvos, Latvijos ir Estijos - premjerais. Baigiamojoje spaudos konferencijoje Šolcas sakė, kad „asmeniškai aplankė visas tris Baltijos šalis, ir tai taip pat rodo, kokią svarbą Vokietija teikia Baltijos šalims“. „Mūsų Baltijos šalių sąjungininkių saugumas yra ir mūsų saugumas“, - atsakydamas į klausimą apie santykius su Rusija sakė F. Scholz. „Mes laikomės kartu, mes nesitrauksime - kad ir kuo Rusija grasintų“.

Kiek anksčiau vokiečių "Focus" rašė, kad vokiečių brigados dislokavimas Lietuvoje kainuos Vokietijai 10 milijardų eurų. Bundestage suabejota, ar Vokietija tam turės pakankamai lėšų.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Globalizmo ištakos

Iš kur atsirado idėjos sunaikinti valstybes, tautas, prigimtines šeimas, moralę, sumaišyti rases ir tautas, o žmogų padaryti belyčiu, betauč...