Buvęs NATO generalinis sekretorius danas Andersas Foghas Rasmussenas perspėjo, kad kai kurios NATO šalys gali būti pasirengusios dislokuoti savo karius Ukrainos teritorijoje, jei per Vilniaus aukščiausiojo lygio susitikimą Kijevui nebus suteiktos esminės NATO narių saugumo garantijos, pranešė "The Guardian".
Rasmussenas, kuris yra oficialus Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Kijevo vaidmens būsimoje Europos saugumo struktūroje klausimais, lankosi JAV ir Europos šalyse, kad įvertintų nuotaikų pokyčius prieš liepos 11 d. aukščiausiojo lygio susitikimą.
Anksčiau NATO vadovo pareigas einantis Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) sakė, kad saugumo garantijų klausimas bus įtrauktas į darbotvarkę Vilniuje, ir pridūrė, kad pagal Vašingtono sutarties 5 straipsnį aljansas teikia visas saugumo garantijas tik visateisėms narėms.
Tačiau A. Rasmussenas įspėjo, kad tokia tvarka gali netenkinti daugelio valstybių narių. "Jei NATO nesugebės susitarti dėl aiškaus tolesnio elgesio su Ukraina, yra aiški tikimybė, kad kai kurios šalys atskirai gali imtis veiksmų", - sakė politikas.
Jis teigė, kad neatmetama galimybė, jog aktyviai įsitrauks Lenkija, o po jos - Baltijos šalys, "įskaitant galimybę prisidėti kariais". "Neturėtume nuvertinti lenkų jausmų: jie jaučia, kad Vakarų Europa per ilgai nesiklausė jų perspėjimų apie tikrąjį Rusijos mentalitetą", - sakė A. Rasmussenas, pridurdamas, kad tokios karinės pagalbos prašymas iš Ukrainos būtų visiškai teisėtas.
Politikas taip pat pažymėjo, kad Ukraina turi gauti raštiškas saugumo garantijas, pageidautina iki aukščiausiojo lygio susitikimo. Šios garantijos turėtų apimti dalijimąsi žvalgybos informacija, bendrus Ukrainos kariuomenės mokymus, sustiprintą amunicijos gamybą, sąveiką ir ginklų, kurių pakaktų Rusijai atgrasyti, tiekimą.
Be to, A. Rasmussenas įspėjo, kad saugumo garantijų nepakaks. Pavyzdžiui, net jei Kijevui būtų suteiktos saugumo garantijos, kai kurios šalys vis tiek neleistų išbraukti Ukrainos būsimos narystės NATO klausimo iš Vilniaus darbotvarkės.
"Kai kurios NATO sąjungininkės gali pasisakyti už saugumo garantijas, kad išvengtų realios diskusijos apie Ukrainos narystės siekius. Jos tikisi, kad suteikdamos saugumo garantijas galės išvengti šio klausimo svarstymo. Nemanau, kad tai įmanoma", - cituoja jį "The Guardian".
"Ieškome įvairių galimybių parodyti, kad Ukraina juda į priekį savo santykiuose su NATO", - komentavo šį klausimą JAV nuolatinė atstovė aljanse Džuliana Smit (Julianne Smith).
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras prof.Povilas Gylys FB taip pakomentavo galimai išprotėjusio dano pasisakymą:
Baltijos šalis ir Lenkiją norima tiesiogiai įtraukti į karą Ukrainoje. Jei į NATO ukrainiečių nepriims, gal pakariaus lenkai su baltijiečiais.
Įdėją iškėlusiam buvusiam NATO vadovui, danui A.Rasmusenui turiu pasiūlymą- te Danija būna ta pasiaukojanti šalis, kuri, Ukrainos neįtraukus į NATO, kariaujančiai šaliai suteikia tiesioginę individualią pagalbą- įvesdama ten savo kariuomenė. Juk tik Lenkija turi bendrą sieną su Ukraina. Lietuva, Latvija, Estija bei Danija sienos su Ukraina neturi. Kaip ir Portuglija, Italija, Vokietija...Vadinasi, šiuo požiūriu visų nesiribojančių su Ukraina šalių padėtis yra vienoda. Bet mus stumia į priekį. Nori pakariauti mūsų rankomis. Ką bepasakysi- "broliškas" danų politiko elgesys.
https://www.theguardian.com/world/2023/jun/07/nato-members-may-send-troops-to-ukraine-warns-former-alliance-chief
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą