2023 m. gegužės 28 d., sekmadienis

POLITICO apie EK marmalų aferos tęsinį

Portalas "Politico" straipsnyje ""Pfizer", ES ir dingstantis rašalas" aprašė didžiausią ES aferą su eksperimentinėmis vakcinomis nuo C-19 ir šios aferos pastarųjų dienų tęsinį. Straipsnyje pažymima, kad Europos Komisijos ir "Pfizer" sandoris yra tarsi pasirašytas nykstančiu rašalu - laikui bėgant dingsta vis daugiau detalių, o tikimybė, kad tiesa paaiškės, tampa vis mažesnė. 

Žemiau pateikiu šio straipsnio vertimą.

"Pfizer", ES ir dingstantis rašalas

Europos Komisija sistemingai blokavo COVID-19 vakcinos sandorio su "Pfizer" kontrolę. Ne kitaip yra ir šią savaitę atnaujintoje sutartyje.

Atrodo, tarsi "Pfizer" didžiulis COVID-19 vakcinos sandoris su Europos Komisija būtų parašytas nykstančiu rašalu: kuo daugiau laiko praeina, tuo daugiau detalių išnyksta.

Jau kurį laiką vyksta ginčai dėl tekstinių žinučių, kuriomis neva pasikeitė Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir "Pfizer" vykdomasis direktorius Albertas Bourla, ruošdamiesi 2021 m. balandžio mėn. sudaryti sandorį dėl 1,1 mlrd. vakcinos "BioNTech" ir "Pfizer" dozių. Žinučių turinį ir net jų egzistavimą gaubia paslaptis, o į prašymus paaiškinti atsakoma riebiu "be komentarų".

Penktadienį Komisija pranešė, kad pasiekė ilgai ieškotą susitarimą su "Pfizer" dėl sutarties sąlygų peržiūrėjimo. Naujuoju susitarimu sumažinta 450 mln. dozių, kurios vis dar turėjo būti pristatytos 2023 m., ir jos paskirstytos per ateinančius ketverius metus.

Tai visa informacija, kurią gaunate. Komisija neatskleidžia nei naujo dozių skaičiaus, kurį šalys narės turi nupirkti, nei iš dalies pakeistos sutarties finansinių sąlygų.


Skaidrumo trūkumas buvo nuolatinis šio sandorio bruožas. Komisija atmetė Briuselio žurnalisto prašymą leisti susipažinti su dokumentais, kad būtų galima pamatyti tariamus von der Leyen pranešimus su Bourla, nepaisant Europos ombudsmeno priekaištų. ES biudžeto priežiūros tarnybai buvo užkirstas kelias nagrinėti derybas, nepateikiant jokių paaiškinimų. Ne ką geriau sekėsi ir Europos Parlamento COVID-19 komitetui - von der Leyen vengė šaukimo atvykti pas EP narius ir atsakyti į jų klausimus.

Nuo pergalės iki susierzinimo

Taip buvo ne visada. Iš pradžių Komisija buvo linkusi girti sandorį, kuris užtikrino iki 1,8 mlrd. dozių vakcinos, kurią JAV farmacijos bendrovė sukūrė kartu su Vokietijos "BioNTech".

Tuomet, 2021 m. balandį, vis dar siautėjo COVID-19, o vyriausybės stengėsi užsitikrinti prieigą prie ribotų vakcinų atsargų; prieš porą mėnesių neseniai Brexitą palikusi Jungtinė Karalystė užsitikrino lengvatinę tiekimo liniją iš "AstraZeneca".

Tada buvo sudaryta didelė sutartis. Tai buvo trečioji sutartis, kurią Komisija pasirašė su "BioNTech/Pfizer", tačiau ji buvo didesnė už visas ankstesnes. Pagal ją blokas iš anksto įsipareigojo nupirkti 900 mln. vakcinos dozių - tiek, kad ES suaugę gyventojai būtų paskiepyti tris kartus. Galiausiai buvo pasinaudota galimybe įsigyti dar 200 mln. dozių, taigi bendras dozių skaičius pasiekė 1,1 mlrd. dozių, kurių vertė, remiantis "Financial Times" pateiktomis vakcinų kainomis, siekė 21,5 mlrd. eurų.

Von der Leyen netgi pasidžiaugė pergale laikraštyje "New York Times", atskleisdama, kad ji asmeniškai dalyvavo neįprastose derybose rengiantis sudaryti sandorį. Straipsnyje, pavadintame "Kaip Europa SMS žinutėmis ir skambučiais sudarė "Pfizer" vakcinų sandorį", JAV laikraštis cituoja interviu su von der Leyen ir Bourla ir atskleidžia, kad ruošdamiesi sudaryti sutartį jie rašė SMS žinutes ir skambino vienas kitam. Straipsnio viršuje von der Leyen nufotografuota, kaip iš "Berlaymont" rūmų žvelgia į Briuselį, savo veidu prisidėdama prie sandorio.


Tačiau pastaruoju metu sutartis tapo tam tikra ES vykdomosios valdžios gėda. COVID-19 baigia išsekti, o skiepijimo apimtys sumažėjo, tačiau ES šalys vis dar privalo pagal sutartį pirkti milžinišką kiekį dozių, o tai kainuoja milijardus eurų.

Sutartimi Europa įsipareigojo 2022 m. nupirkti 650 mln. dozių, o 2023 m. - dar 450 mln. dozių. Jų galiojimo laikas trumpas, ir daugelis jų jau išmestos: Vokietijos visuomeninis transliuotojas BR24 sausį nurodė, kad Vokietijoje yra 36,6 mln. dozių, o Austrijos sveikatos apsaugos ministras anksčiau yra sakęs, kad šalyje nepanaudota 17,5 mln. dozių, kuriomis "galima skiepyti".

Dėl šių atliekų kyla klausimas, kodėl Komisija, remiama nacionalinių vyriausybių, iš anksto pasirašė tiek daug dozių be jokios išlygos, kad, atsižvelgiant į pandemijos sąlygas, būtų galima atsisakyti, ypač atsižvelgiant į koronaviruso bangų nepastovumą, kuris buvo akivaizdus jau 2021 m. balandžio mėn.

ES pareigūnai teigė, kad tai buvo būtinas draudimas ir kad geriau išleisti pinigus dozėms, kurios gali būti iššvaistytos, nei jų prireikti ir neturėti. Rytų ir Vidurio Europos šalių koalicija mano kitaip. Jos reikalavo iš naujo derėtis dėl sutarčių, nes jų finansus pakirto energetinis šokas, kurį sukėlė Rusijos invazija į Ukrainą ir pabėgėlių antplūdis iš už sienos.

Sudeginti perskaičius

Žurnalistai, politikai ir stebėtojų šunys bandė nušviesti neįprastą derybų dėl sutarties būdą, tačiau kol kas nesėkmingai.

Briuselio "Netzpolitik" reporteris Aleksandras Fanta, perskaitęs "New York Times" istoriją, pateikė prašymą leisti susipažinti su dokumentais. Komisija pareiškė, kad negali rasti tekstų, ir sulaukė Europos ombudsmeno prašymo.

ES biudžeto priežiūros institucija - Europos Audito Rūmai - taip pat susidūrė su tylos siena. Praėjusių metų rugsėjį paskelbtoje ataskaitoje apie ES vakcinų pirkimus agentūros auditoriai teigė, kad, kitaip nei kitų derybų dėl sutarčių atveju, Komisija atsisakė pateikti diskusijų su "Pfizer" protokolus, ekspertų, su kuriais konsultuotasi, pavardes, sutartas sąlygas ar kitus įrodymus.

Po to atėjo eilė Europos Parlamentui. COVID-19 komitetui, kuriam vadovavo belgų socialistė Kathleen Van Brempt, sekėsi ne ką geriau nei auditoriams. Du kartus "Pfizer" generalinis direktorius atsisakė atvykti pas europarlamentarus. Aukšto rango Parlamento atstovai neleido viešai apklausti Komisijos pirmininko.

Netgi laikraštis "New York Times", kuriame L. von der Leyen pirmą kartą paskelbė apie savo sėkmę, dabar padavė Komisiją į teismą dėl tekstinių žinučių paviešinimo.

Argi ne ironiška

Teoriškai Komisija vis dar reklamuoja sutartį kaip sėkmingą. Penktadienį paskelbtame viešame pranešime ji rašo, kad "ES vakcinų strategijos įgyvendinimas pranoko visus lūkesčius". Tačiau tai, kaip ši žinia buvo pateikta, byloja apie tam tikrą sutrikimą.

Naujienos paskelbtos penktadienį per pietus prieš trijų dienų savaitgalį. Oficialaus pranešimo per kasdienį Komisijos pranešimą žurnalistams nebuvo; vietoj to jis buvo paminėtas elektroniniu paštu atsiųstame naujienų sąraše. Tai nėra požymiai, kuriais pasižymėtų institucija, siekianti išpopuliarėti.


Paklaustas apie sprendimą neatskleisti patikslintos bendros dozių sumos, kuri buvo atskleista pirminėje sutartyje, Komisijos atstovas spaudai nukreipė "POLITICO" į šalių vyriausybes. "Vakcinų strategijas arba vakcinų programas rengia ir įgyvendina valstybės narės", - sakė atstovas spaudai.

Von der Leyen tikriausiai tikisi, kad šis naujausias susitarimas užglaistys šį klausimą prieš jos galimą kandidatavimą kitais metais antrai kadencijai. Kadangi pandemija oficialiai baigėsi, o visuomenė nori viską pamiršti, jos noras gali išsipildyti.

Tačiau ji dar ne visai išėjo iš miškų. Praėjusį spalį Europos prokuratūra paskelbė, kad tiria ES vakcinų pirkimus. Finansinių nusikaltimų priežiūros tarnyba nenurodė, kokią sutartį tiria ir ką tiria, tačiau jei paaiškės, kad EPPO taikiklyje atsidūrė Komisijos pirmininkė, ji gali tapti neabejotina, bet jau nebepavejama.

https://www.politico.eu/article/covid19-european-commission-ursula-von-der-leyen-pfizer-the-eu-and-disappearing-ink/




Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Kaip sunku mylėti Lietuvą ir kaip lengva ją naikinti

Kartais man atrodo, kad teliko vienintelis žmogus, kuris nesavanaudiškai myli Lietuvą ir tai demonstruoja savo veikla. Tas žmogus yra poetė ...