Lenkijos vyriausybės atstovas spaudai Piotras Miuleris (Piotr Müller) pasakė:
"Griežtai prieštarausime bet kokiam priverstinio migrantų perkėlimo į Europos Sąjungos šalis mechanizmui; manome, kad tokie mechanizmai neturėtų būti taikomi - mūsų vyriausybės pozicija šiuo klausimu nesikeičia."
Kalbėdamas su žurnalistais Seime, Vyriausybės atstovas spaudai buvo paklaustas apie faktinį priverstinį migrantų perkėlimą į ES valstybes nares. PAP praneša, kad šį klausimą iš naujo svarstė Europos Komisija.
EK nori, kad ES šalys, nenorinčios dalyvauti migrantų perkėlime, mokėtų "finansinį ekvivalentą" - 22 000 eurų už kiekvieną migrantą. PAP žiniomis, tokį pasiūlymą trečiadienį ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson pateikė valstybių narių ambasadoriams.
Lenkijos Vyriausybės pozicija šiuo klausimu nesikeičia. Manome, kad joks priverstinio perkėlimo mechanizmas neturėtų būti taikomas, ir čia mes jam griežtai prieštarausime, - sakė Miuleris.
Johanssono pasiūlymu atnaujinamos diskusijos, kurios prasidėjo 2015 m. kilus ES migracijos krizei. Tuo metu kai kurios šalys nenorėjo jam pritarti. Dėl to EK prieš šias šalis, tarp jų ir Lenkiją, pradėjo pažeidimo procedūras.
PAP praneša, kad per derybas su A. Johanssonu Lenkijos Respublikos nuolatinis atstovas ES Andrzejus Sadośas nurodė, kad Lenkijoje tarptautinė apsauga suteikiama milijonui pabėgėlių iš Ukrainos, o ES jiems padėti skyrė 200 mln. eurų. Jis pabrėžė, kad todėl EK skyrė 200 eurų vienam Ukrainos pabėgėliui, kartu planuodama iš šalių, nenorinčių priimti neteisėtų migrantų pagal priverstinio perkėlimo mechanizmą, reikalauti 22 000 eurų. Tai, pabrėžė jis, yra didelė disproporcija.
PAP duomenimis, EK siūlo perkelti 30 000 migrantų į kitas ES šalis, o jų skaičių galima padidinti iki 120 000. Neoficialiais duomenimis, trečiadienio posėdyje Prancūzija ir Vokietija nurodė norinčios, kad būtų perkelta ne mažiau kaip 35 000 migrantų. Paryžius taip pat esą nurodė, kad 22 000 eurų ekvivalentas vienam migrantui yra gerokai per mažas. Tuo tarpu paramą Lenkijos pozicijai, be kita ko, turėjo pareikšti Slovakija, Kroatija ir Vengrija.
Europos Komisija pasiūlė privalomo "solidarumo" sistemą. Valstybės narės galės pačios nuspręsti dėl solidarumo priemonių. Jos gali apimti perkėlimą, finansinę ir veiklos paramą. Svarbu, kad valstybės narės, kurioms reikia paramos, ją gautų.
ES pirmininkaujanti Švedija taip pat pasisakė šiuo klausimu.
Privalomas perkėlimas nebuvo, nėra ir nebus įtrauktas į pasiūlymą. Privalomas solidarumas - tai kitas klausimas. Pirmojo atvykimo šalims reikia paramos jų svarbiam darbui, susijusiam su išorės sienų valdymu. Tačiau privalomas perkėlimas - ne išeitis.
- Švedijos migracijos ministrė Maria Stenergard parašė "Twitter".
EK ketina pateikti naują pasiūlymą dėl prieglobsčio ir migracijos reformos, kad būtų sprendžiamos problemos, su kuriomis susiduria Pietų Europos šalys dėl migrantų antplūdžio.
Trečioji galimybė, apie kurią kalba EK, t. y. operatyvinė parama, būtų, pavyzdžiui, techninė pagalba šalims, susiduriančioms su pabėgėlių antplūdžiu, pavyzdžiui, palapinės ar humanitarinė pagalba. Tačiau to turėtų prašyti su migrantų antplūdžiu susidurianti šalis.
Todėl praktiškai šalys galėtų rinktis tik iš dviejų variantų: migrantų perkėlimas arba 22 000 EUR finansinė parama už kiekvieną migrantą, kurio jos nenori priimti.
Kita diskusija šiuo klausimu vyks valstybių narių ambasadorių susitikime.Lenkijos pozicija tvirta. Lenkija nepritaria pasiūlymui dėl perkėlimo. Susitarimo dėl priverstinio migrantų perkėlimo į Lenkiją nėra ir nebus - pareiškė vidaus reikalų ir administracijos ministras Mariuszas Kamińskis.
Pasiūlymą dėl prieglobsčio ir migrantų reformos trečiadienį valstybių narių ambasadoriams pristatė už vidaus reikalus atsakinga ES Komisijos narė Ylva Johansson. Taip atnaujinamos diskusijos, kurios prasidėjo 2015 m. kilus ES migracijos krizei. Tuo metu kai kurios šalys nenorėjo jai pritarti. Dėl to EK prieš šias šalis, tarp jų ir Lenkiją, pradėjo pažeidimo procedūras.
Trečiadienį Komisijos narys J. Johanssonas pasiūlė de facto įvesti neteisėtų migrantų priverstinio perkėlimo mechanizmą. Lenkija ir kitos valstybės narės pasipriešino šiam pasiūlymui. Komisaras pasiūlė, kad jei kuri nors ES šalis nenorėtų dalyvauti migrantų perkėlime, ji turėtų sumokėti 22 000 eurų už kiekvieną nepriimtą migrantą. Tai būtų finansinis ekvivalentas ir de facto tai būtų bauda - PAP sakė Lenkijos diplomatinis šaltinis.
PAP praneša, kad Lenkijos ambasadorius prie ES Andrzejus Sadośas per derybas su J. Johanssonu pabrėžė, kad Lenkija turi 1 mln. pabėgėlių iš Ukrainos, kuriems suteikiama tarptautinė apsauga, o ES jiems padėti skyrė 200 mln. eurų. Jis pabrėžė, kad todėl EK skyrė 200 eurų vienam Ukrainos pabėgėliui, kartu planuodama iš šalių, nenorinčių priimti neteisėtų migrantų pagal priverstinio perkėlimo mechanizmą, imti 22 000 eurų mokestį. Jis pažymėjo, kad tai yra didelė disproporcija.
Lietuvoje tyluma, nors gyventojai pastebi, kaip sparčiai šalies gatvėse daugėja ne tik rusakalbių, bet ir tamsiaodžių. Ar mums reikalinga tokia ES, kuri įsileidžia visus galimus nusikaltėlius be jokios kontrolės, o tuomet juos skirsto, kaip kokius daiktus, neatsižvelgdamos į jokias "žmogaus teises"?
https://wpolityce.pl/polityka/648121-ke-chce-relokacji-albo-pieniedzy-muller-nie-ma-na-to-zgody
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą