2024 m. spalio 6 d., sekmadienis

Vengrija nepritaria ES karinių patarėjų siuntimui į Ukrainą


Vengrija atmeta naują ES pasiūlymą siųsti karinius patarėjus į Ukrainą koordinuoti mokymo operaciją, nes tai padidintų karo eskalavimo riziką, trečiadienį pareiškė Vengrijos užsienio reikalų ministras.

Péteris Szijjártó priminė, kad 2022 m. lapkritį ES nusprendė pradėti Ukrainos karių mokymus valstybių narių teritorijoje. Vengrija nedalyvauja šioje misijoje, neteikia karių ar finansinių išteklių, Vengrijos teritorijoje tokie mokymai taip pat nevyksta, pabrėžė jis.

Prieš dvejus metus aiškiai pasakėme, kad nedalyvausime šioje operacijoje, tačiau nedraudėme kitiems savo nuožiūra dalyvauti šioje operacijoje, pridūrė ministras.

Péter Szijjártó pažymėjo, kad šiuo metu svarstomas klausimas dėl misijos dvejų metų mandato pratęsimo, tačiau po ilgų diskusijų ir derybų buvo pateiktas labai pavojingas pasiūlymas, pagal kurį operacija ne tik būtų pratęsta laike, bet ir į Ukrainą būtų nusiųsti ES kariniai patarėjai, kurie atliktų koordinavimo užduotis.

Ministras paaiškino, kad tai buvo ypač pavojingas žingsnis, nes kilo karo eskalavimo pavojus. Šiuo atveju atsitiktų taip, kad mokymai būtų vykdomi ne tik Europos Sąjungos teritorijoje, bet ir į Ukrainą būtų siunčiami mokymuose dalyvaujantys ES kariniai patarėjai, pabrėžė jis. 


Deja, tai pavojingas pasiūlymas, kuris, mūsų nuomone, gerokai padidintų karo eskalavimo, t. y. tolesnio jo plitimo, riziką.

"Tai pavojinga ir mums, Vengrijai, nes, kai konfliktas eskaluojamas, jis visada pirmiausia eskaluojamas kaimynystėje, o ne už tūkstančių kilometrų“, - sakė Péter Szijjártó.

„Todėl mes atmetame šį pasiūlymą ir jau informavome Europos Sąjungos Išorės veiksmų tarnybą Briuselyje, kad negalime jo paremti tokia forma. Paprašėme jų performuluoti pasiūlymą“, - pakartojo jis.

Ministras pabrėžė, kad Vengrija nedalyvaus šioje operacijoje, net jei ji būtų tęsiama, tačiau vyriausybė tikrai nepritars pratęsimui dabartine forma. „Karas turi baigtis, mes pasisakome už taiką. Mes remiame bet kokią iniciatyvą, kuri gali atnešti taiką, tačiau nepritariame jokiai iniciatyvai, kuri rizikuoja eskaluoti karą, didina eskalacijos riziką, o dabartinis Briuselio pasiūlymas yra toks pasiūlymas, todėl mes sakome „ne“, - užbaigė jis.

P. Szijjártó pasiūlymą pavadino „labai pavojingu“. Jis priminė, kad 2022 m. lapkritį ES nusprendė pradėti Ukrainos karių mokymus valstybių narių teritorijoje. Tačiau dabar siekiama ne tik pratęsti operacijos trukmę, bet ir siųsti į Ukrainą ES karinius patarėjus.

Vengrijos pozicija nėra kliūtis Europos Vadovų Tarybai

Vengrijos ministro teigimu, dabar misijos dvejų metų mandato pratęsimas yra įtrauktas į Briuselio darbotvarkę. Vengrijos vyriausybė balsuos „prieš“ šį pasiūlymą. Tačiau Europos Vadovų Tarybos sprendimui priimti nereikia absoliučios daugumos. Jei trečdalis valstybių narių nebalsuos prieš, pasiūlymas įsigalios.

Todėl Vengrija gali susilaikyti nuo balsavimo ir neprivalo įgyvendinti sprendimo. Tačiau ji sutinka, kad sprendimas būtų privalomas ES. Likusios valstybės narės nuspręs, ar dalyvauti misijoje Ukrainos teritorijoje.

Be to, rugpjūčio pabaigoje Ukrainos spaudoje jau buvo kalbama apie ES užsienio politikos vadovo Josepo Borrello pasiūlymą, kad valstybės narės turėtų susitarti dėl koordinavimo centro Kijeve įsteigimo.

„Tai leistų mums tiesiogiai koordinuoti savo veiklą su kitomis atitinkamomis organizacijomis. Tai būtų ne vykdomoji misija Ukrainoje, o koordinavimo grupė Kijeve, kad mūsų darbas būtų veiksmingesnis“, - J. Borrello žodžius citavo Ukrainos žiniasklaida.

Šaltiniai:

https://ungarnheute.hu/news/nachdrueckliches-nein-zur-entsendung-von-eu-militaerberatern-in-die-ukraine-51632/

https://www.epochtimes.de/politik/ausland/ungarn-sagt-nein-zur-entsendung-von-eu-militaerberatern-in-die-ukraine-a4890439.html


Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

"Berliner Zeitung" apie teroristinį išpuolį Magdeburge + A.Orlausko komentaras (video)

  "Berliner Zeitung" pateikia teroro akto aprašymą chronologine tvarka. Čia pateikiami svarbesni akcentai. https://www.berliner-ze...