Leonardos Bulotaitės – Petrylienės Nekrologas

                                                                                  

                                                                   

                                                                    

Su pavasario grįžtančiais paukščiais  į amžinus namus Išlauže, sugrįžo  Leonarda  Petrylienė. Šv. Velykų rytą minint Kristaus iš mirties prisikėlimą, į amžinybę  iškeliavo Išlaužo gyventojo, tarpukario Lietuvos kariuomenės  savanorio Antano Buloto dukra, 89 metų našlė,  Leonarda Petrylienė. Iškeliavo tyliai, kaip  ir tyli visa  jos  gyvenimo  veikla,  persekiojant KGB  už Laisvą Lietuvą.  Laidotuvių dieną, tėviškėje,  buvo sutikta ir palydėta į kapines šalia vyro, Išlaužo  gyventojų, giminių, palaiminta LR kariuomenės vyriausiojo kapeliono,  Laisvės kovų dalyvio  brolio kunigo ir kunigo  Juozapo.  Šv. Mišių auka už velionę Leonardą buvo aukojama Kaune, brolio privačioje Švenčiausios  Mergelės  Marijos Lietuvos laisvės koplyčioje prie kurios  savo gyvenimo metus leido, ir pati Leonarda, gyvendama pas brolį kun. Alfonsą. Pablogėjus sveikatai, trumpai gyveno slaugos namuose Garliavoje.  Iškeliavo tarsi duoti ataskaitą laiko tėkmėje, tęsiant „pensinį“ gyvenimą amžinybėje, šventųjų draugijoje, o mus palikusi tęsti nebaigtus darbus Lietuvos labui. Leonarda su vyru  Henriku  gyveno  gražų bendruomenės gyvenimą Išlauže.  Globojo tėvus, atsikėlusi su vyru iš Kauno, augino gyvulius, dideliame sode buvo darbo. Vyras dirbo gamykloje. Tokią ją matė Išlaužiečiai.  Slaptai Leonardos  spausdinama, dauginama  Informacinė medžiaga apie Katalikų bažnyčios padėtį okupuotoje Lietuvoje buvo  nežinoma, tik keliems patikimiems asmenims. Sesers spausdinta informacija, pasiekdavo užsienio informacines tarnybas. Vakarų žurnalistai skaitydavo  radijo bangomis po visą pasaulį įvairiomis kalbomis kaip gyvena okupuotos Lietuvos gyventojai. Katalikų bažnyčios ir kiti pogrindžio leidiniai vakarų pasaulį pasiekdavo įvairiais keliais. Vienas kelias, broliui kunigui gerai žinomas per Užkarpatės, Užgorodo vengrų tautybės kunigą Augustiną Gorvat ir Irinos ,bei Jurijaus  F. Šeimą. Vengrų kunigas disidentas, tarybinių lagerių kankinys Augustinas  turėjo leidimą pro Čop pasienio perėją lankyti brolį Vengrijoje, o iš ten Kronika  laisviau  patekdavo į vakarus. Už degtinės butelį pasienio tarybiniai sargybiniai maloniai praleisdavo kunigą Augustiną.  Kodėl niekur neminimas šios Lietuvos disidentės Leonardos Petrylienės vardas Kronikos leidiniuose kai žiniasklaida paskelbė, kad Šventų Velykų rytą amžinybėn iškeliavo ir disidentė vienuolė N. Sadūnaitė ir tik Leonardai mirus, dabar skelbiama viešai. Todėl kad jos išmintis ir gudrumas, brolio padėjimas ir sugebėjimas būti atsargiai, išvengė tremties, suėmimo,  nors už tai teko skaudžių išgyvenimų ir kaip kerštas už jos disidentinius  įtarimus,  nerandant suėmimui kaltinamų faktų, KGB nužudė jos jauną vyrą. Nesiekė Leonarda reklamos, apdovanojimų iš to meto Lietuvos krikščionių demokratų partijos narių, kaip viena pirmųjų įstojusi į šią krikščionišką partiją, kurią vėliau vadovai nuvedė  išdavystės keliu. Bendravo tik su vena klasės drauge disidentinėje veikloje tai Liuda M. ir viena Išlaužo mokytoja G.L. Liudos M. veikla padedant broliui yra atspausdinta LKB Kronikoje.( Tiesa, turi Leonarda garbingą padėką kaip ir daugelis Išlaužiečių iš buvusio  uolaus parapijos klebono, SLAWOMIR BREWCZYNSKI ėmusio prikelti išlaužo parapiją iš aplaidumo, tai kunigo  klebono padėka, Leonardai už  savo tėviškės, Išlaužo bažnyčios rekonstrukcijai skirtą auką.   Kunigas ėmėsi istorinio paveldo teisingai  atkurti  autentišką bažnyčios statytojo kun. Vytauto Gurevičiaus  bažnyčios veidą, pradedant nuo kaltinės metalinių strypų nugriuvusios tvoros, ją visa atrestauruojant. Atstatant  sudarkytą jos autentišką architektūrą. Planų šiam kunigui nusimatė ir daugiau, kartu pakeliant dvasinį parapijiečių gyvenimą, nuvalant užmaršties apnašas  kapuose nuo čia palaidotų, garbingų parapijiečių) Tad tylioji  Leonardos  Petrylienės disidentinė veikla ,manau tiktų švento rašto palyginimui apie  tris protingas ir tris paikas mergaites. Leonarda buvo viena iš Švento rašto palyginimo „protinga  mergaitė“  kad  galėtų nesugaunamai rašyti ir informuoti apie tuos kurie lageriuose ir kalėjimuose. Nemanau kad iš kalėjimo buvo galima tęsti Kronikos veiklą. Ją turėjo ir galėjo tęsti tik  tie kurie dar nesuimti nors ir kartais ir sekami. Seserį sekė pirmasis išlaužo komjaunuolis Juozas T. Sekė dar ir nepriklausomos Lietuvos metu.   ( Tai du Vytas G. ir Juozas T.Pirmieji Išlaužo gyvenvietės komjaunuoliai aktyvistai, atėmę paskutinį nuo savo žemės tėvelio vežamą šieno vežimą ir nuvežę į kolūkio daržinę, kaip tėtei jau nepriklausomą šieną nuo  bolševikų atimtos žemės. Šeimos neprivertė rašytis į kolūkį) Juozas  T. gyveno greta ir išdrįsdavo naktį ateiti prie lango ir klausytis ar nesigirdi rašomos mašinėlės stuksenimas. Tame kambaryje kuriame sesuo spausdindavo Kronikos lapus, tekdavo ir man padirbėti. Ir vieną vakarą pats pamačiau kaip lietui lyjant stovi susitraukęs apygirtis žmogus prie lango. Išėjęs pakalbinau, ko jis čia stovi? Atsakė, kad jam reikia. Paskiau, kad jau baigėsi kgebistų laikai ir nestovėk. Lietuva jau laisva. Sesuo Leonarda nevengė bendravimo su šiais kaimynystėje gyvenančiais sekliais tik dėl kaimynystės ūkiškų ir buitinių patarnavimų. Rodydama draugiškumą, kad mažiau būtų įtariama. Ir kad neišgirstų rašomos mašinėlės stuksenimo, sesuo nusipirko mezgimo mašiną. Mezgė kaimynams megztinius, tuo nukreipdama dėmesį į pašalinius garsus pro langą. Gretimai už1,5 kilometro rusų karinis radijo sekimo miestelis, seniau  vadinamas Liuzbergis, dabar Linksmakalnis.  Sesers namas buvo kariškių akiratyje, ypatingai kai brolis būdamas radijo technikas, pagamino kunigui disidentu mažą radijo stotį, kad galėtų kun. J.Zdebskis ypatingais atvejais susirišti su  radijo techniku  Alfonsu  Ir tokie konspiraciniai trumpi pokalbiai buvo greitai susekti Linksmakalnio kariškių. Atsilankę kariškiai tardė seserį kas gyvena tuose namuose, kas lankosi, dairėsi į stogą ar nepamatys radijo siųstuvo antenos, kas miega kuriuose kambariuose. Ypatingai kariškiai suaktyvėjo broliui tapus kunigu.  Ieškodavo girtų Linksmakalnio kariškių. Kariniame dalinyje neprekiaujama alkoholiu, o Išlaužo parduotuvėje prekiaujama ir dažnai kultūros namuose šeštadieniais , sekmadieniais vykstant šokių vakarams ir girti jauni karininkai sukeldavo muštynes su Lietuvos jaunimu. Užkliuvo Linksmakalnio kariškiams vienas kambarys, teiraujantis kas čia miega. Sesuo pasakė, kad kai brolis atvažiuoja aplankyti tėvų, tai pernakvoja. Išlaužo gerbiamas gyventojas Pranas M. pas  kurį susiburdavo daug miestelio gyventojų pabendrauti, padiskutuoti laikmečio gyvenimais, man kartą papasakojo kaip perspėjimą, kad tikrai žino, kaip yra sekami mano sesers namai ( mano tėviškės namai ). Priešais sesers namus statėsi namą mano giminaitis Juozas  M.  Namas dar neįrengtas, bet jau buvo kambariai, langai, durys.  Linksmakalnio kariškiai paprašė laikinai Juozo išsinuomoti dar neįrengto namo patalpas. Juozas sutiko. Kaip pasakojo pats namo savininkas Juozas, kariškiai įrengė kažkokią radijo aparatūrą su nukreiptomis antenomis į sesers namą. Namą nuomojo ilgai, nes Juozas kol kas lėšų statybai neturėjo. Kaip pasakojo Juozas, antenos nukreiptos kaip tik į tą kambarį, kuriame kaip sakė sesuo kartais nakvodavo brolis. Sesers  vyras kartais  išgerdavo, tad jis nakvojo ir naudojosi ta laisva sofa-lova kur minima, kad kartais nakvodavo ir brolis. 50 m. sesers vyras susirgo sunkia liga. Daugiau metus medikai nenustatė ligos. Tik po detalių tyrimų nuo Vilniaus klinikų iki Kauno, buvo patvirtinta, kad tai aukšto dažnio didelės spinduliuotės pasekmės- kraujo vėžys. Matomai tos karinio dalinio antenos turėjo paveikti brolį. Brolis pradėjo  lankytis retai ir stengėsi nekelti įtarimų seseriai ir nenakvodavo. Jaunas sesers vyras  buvo palaidotas. Broliui darbuojantis Jurbarko rajono parapijose, saugumo KGB darbuotojai  vaistinės vedėjos klausinėdavo ar klebonas neserga ar nesilanko vaistų. Matomai jų spinduliuotė turėjo paveikti brolį, bet tai teko sesers vyrui.  Sesuo ir toliau spausdino rašoma mašinėle Kronikos lapus būdama  našlė, kartu kaip mezgėja barškindama ir mezgimo stakles. Rašomoji mašinėlė manau yra paslėpta jos sodyboje. Mirus vyrui, gyveno labai kukliai gerų kaimynų bendrystėje. Skaudi kita istorija laisvoje Lietuvoje, Leonardai atgaunant bolševikų atimtą iš tėtės 1 hektarą žemės. Apgaulėmis ir atkalbinėjimais jau laisvoje Lietuvoj, turint visus teisėtus dokumentus, turinti dokumentus  ir  seniūnija, buvo įvairių pretekstų negrąžinti seseriai žemės. Teko kreiptis į Prienų teismą. Teismas pripažino, kad reikia žemę grąžinti. Negavo  tos pačios tėvų ir vaikystės po pievas bėgiotos žemės, surandant įvairiais priežastis, ir paskyrė tą 1 ha žemės toli už penkių kilometrų nuo namų.  Negalėjo senjorė kasdien  vedžioti karvės penkis kilometrus, palikdama ,išgyventą apgaulės skaudulį likimo valiai. Dabar ant buvusios neatiduotos Leonardai  tėvų žemės, formuojami statybiniai  sklypai, kurie kažkam neša pelną. Gyvendama Išlauže, iš seniūnijos kaip vieniša našlė, gaudavo kaip pašalpą aliejaus, miltų, cukraus, makaronų, kruopų su kandimis.  Paprašiau sesers daugiau nesižeminti ir neimti tų maisto produktų, nes ne už tokią  Lietuvą tėvai ir mes vaikai kovojome .Sunkiau pradėjus  vaikščioti apsigyveno pas brolį Kaune. Atšilus orams kaip paukštis sugrįždavo į tėviškę, ją  pasitinkančią obelų žiedais, žydinčių  alyvų aromatu ir paukščių giesmėmis. Neužmirštantys  kaimynų šunys, su džiaugsmo ilgesiu, priglusdavo prie tvoros, kad būtų  paglostyti. Artėjant rudeniui, išsikalbėjus per Vėlines prie vyro kapo , prisirinkus iš sodo gėrybių, brolis atsiveždavo Leonardą  žiemoti vėl į Kauną.  Po nelaimingo nugriuvimo kambaryje, iš ligoninės grįžo negalinti judėti. Nepilnus  du metus gyveno slaugos namuose aplankoma sesers, draugių, brolio  kunigo, kuris du kartus metuose Šv. Kalėdose ir Šv. Velykose aukodavo  Šv. Mišių auką, guosdavo  šių slaugos namų gyventojus.  Apie Leonardos Petrylienės, atsiskyrimą nuo mūsų žemiško gyvenimo, broliui iš ligoninės buvo pranešta Šv. Velykų rytą 6 val. Už gerą širdį ir kantrybę, duok, Dieve Leonardai amžiną ramybę.

   

Brolis kun. A. Bulotas  Kaunas – Išlaužas 2024  05  04.