Europos tyrimų fondas "Gefira" vakar paskelbė 85-tą biuletenį "Vidurinioji karalystė ir jos periferijos: Europa ir Afrika". Žemiau pateikiamas šio biuletenio santraukos vertimas.
https://gefira.org/en/2024/06/20/gefira-85-the-middle-kingdom-and-its-peripheries-europe-and-africa/
Vidurio karalystė iš tiesų tampa vidurio karalyste, nes Europos ekonominė ir politinė įtaka mažėja, o Jungtinės Valstijos ruošiasi įvykdyti nacionalinę savižudybę. Jei Senasis žemynas ir toliau ritasi žemyn, jei Amerika dėl savo noru pasikeitusios demografinės sudėties virsta dar viena Meksika ir Venesuela, jei Kinija užvaldo Afriką, kaip ji, regis, gali padaryti, tuomet iš tiesų visas pasaulis taps maždaug milijardo kinų priedėliu, o Pekinas taps naujuoju pasaulio centru, išstumdamas Londoną ir Paryžių, Vašingtoną ir Niujorką.
Nereikia būti genijumi, kad suprastum, jog Afrika nesiruošia vystytis taip, kaip Šiaurės Korėja, Kinija ar Vietnamas. Afrika, kadaise atsidūrusi Europos globoje ir porą dešimtmečių pati buvusi gana nesėkminga ekonominiu požiūriu, dabar ketina kreiptis pagalbos ir patarimų į Kiniją. Viena iš paskutiniųjų išsivadavimo iš baltojo žmogaus protekcionizmo likučių akcijų, kai kurios tamsiojo žemyno šalys neseniai išvijo arba šiuo metu išstumia prancūzų ar amerikiečių karius. Ką jos planuoja vietoj jų? Dauguma Afrikos šalių nori bendradarbiauti su Pekinu. Perspektyvos atrodo puikios, tačiau dar neaišku, ar Kinija netaps nauja kolonizatore; dar neaišku, kiek laiko prireiks Afrikai, kad į Vidurio Karalystę pradėtų žiūrėti kaip į naują kolonizatorę. Bet kokia pagalba visada yra susijusi su tam tikromis sąlygomis. Jei Rytų Europos tautos nesugebėjo suprasti šios svarbiausios tiesos, kurią jų vadovai turėjo išmokti vaikystėje skaitydami arba klausydami Ezopo pasakėčių (t. y. elementariausios žmogiškosios patirties, sudėtos į labai trumpas istorijas, parašytas pusę amžiaus prieš Kristų), ir veržėsi į Europos Sąjungą ten, kur bijojo žengti angelai, labai tikėtina, kad tas pats nutiks ir Tamsiajam žemynui, t. y. Afrikos vadovai veršis į Kinijos glėbį nė nesusimąstydami. Dėl to afrikiečiai vis dažniau pasikliaus Pekino pagalba ir vėliau dėl to gailėsis.
O kaip dėl Kinijos periferijos? Kinijos periferija skendi savo puvimo liūne. Europa ne tik pasitraukė iš Afrikos, bet ir kartkartėmis demonstruoja savižudiškas tendencijas. Europa, vadovaujama kairiųjų - trockistų - elementų, nerodo jokio noro išlikti, jau nekalbant apie norą kovoti, nebent, žinoma, ji stangrina raumenis santykiuose su Rusija. Priešingu atveju tiek Europa, tiek jos istorinis tęsinys - Jungtinės Amerikos Valstijos - priima įstatymus dėl kūdikių žudymo motinų įsčiose, dėl senų, neįgalių, fiziškai ir protiškai silpnų, nepagydomai sergančių žmonių žudymo iš gailesčio; Europoje ir jos istoriniame tęsinyje vietiniai gyventojai keičiami neeuropiečiais; Europa ir Jungtinės Amerikos Valstijos vis labiau linksta į moralinį palaidumą, literatūros, muzikos ir meno šlykštumą, į planetos garbinimą ir ekonominį nuosmukį. Senąjį žemyną valdantys trockistai su savo "Antifa" šturmuotojais siekia pažaboti žodžio laisvę ir asociacijų laisvę, siekia išnaikinti tautas ir rases, kovoja su pačia gamta: savo arogancijoje jie nori kontroliuoti biologinę lytį, t. y. paversti vyrus ir moteris į daugybę seksualinių orientacijų. Šis XXI a. Babelio bokštas (Europos Parlamento pastatas yra jo atspindys, žr. Pieterio Bruegelio paveikslą) netrukus pasidalys likimu su savo pirmtaku Mesopotamijoje. Kad tik jo žlugimas nesukeltų pernelyg didelių tragedijų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą