Didėjant problemoms pinigų-kredito sferoje, Kinijos liaudies banką imasi griežtai kontroliuoti partija.
Pastaraisiais metais Kinijos ekonomika ir finansų sektorius ėmė susidurti su problemomis, kurias bandė spręsti šalies partijos ir valstybės vadovybė, tačiau poveikis buvo labai ribotas. Problemos tik gilėjo. Geriausiais metais Vidurio karalystės ekonomikos augimo tempai viršijo 10 proc. per metus. Pastarąjį dešimtmetį augimas sulėtėjo. TVF duomenimis, Kinijos BVP augimo tempas buvo toks (%): 2018 г. - 6.8; 2019, 6.0; 2020. - 2,0; 2021 m. - 8,4; 2022 m. - 3,0; 2023 m. - 5,0 (preliminarus įvertis). Kitais metais, 2024 m., pagal TVF prognozę, BVP augs 4,2 proc.
Tačiau šiuos iš pirmo žvilgsnio gerus rodiklius Kinija pasiekia labai didele kaina. Visų pirma didindama visų ekonomikos sektorių skolas. Štai 1995 m., TVF duomenimis, Kinijos valstybės skola sudarė kuklius 21,62 proc. Iki 2000 m. ji šiek tiek padidėjo ir sudarė 22,99 % BVP. Atrodo, kad šiais metais šis rodiklis viršys 80 proc. Ir tai tik centrinės valdžios skola. Yra ir vietos valdžios skolos, kurios oficialioje statistikoje menkai apskaitomos ir kurios, ekspertų vertinimais, yra bent du kartus didesnės už centrinės valdžios skolą.
Dar yra privataus ekonomikos sektoriaus (namų ūkių ir nefinansinių korporacijų) skola. Iki 2023 m. vidurio nefinansinių korporacijų sektoriaus skola siekė 28,3 trilijono JAV dolerių. Santykine išraiška tai sudaro 166 proc. 2008 m. viduryje šis rodiklis buvo 94,2 % BVP. Taigi per pusantro dešimtmečio nefinansinių korporacijų sektoriaus skolos našta padidėjo 1,76 karto. Kadangi Kinijos valdžios institucijos nepateikia išsamių statistinių duomenų apie įvairių rūšių skolas, norint nustatyti bendrą Kinijos ekonomikos skolą, reikia atlikti ekspertų vertinimus. Daugumos ekspertų vertinimais, bendra (sukaupta) Dangaus imperijos skola jau viršijo 300 % BVP. Jei atseksime Kinijos ekonomikos augimo ir visos Dangaus imperijos skolos dinamiką, pamatysime, kad jau daugelį metų pagrindinės skolos sumos augimas viršija BVP augimą. Tai reiškia, kad realaus Kinijos ekonomikos augimo nėra. Apie vieną medalio pusę (ekonomikos dinamiką) aktyviai diskutuojama, tačiau kita pusė (skolos augimas) slepiama.
Be pagrindinės skolos sumos, taip pat yra skolos aptarnavimo įsipareigojimai (palūkanų mokėjimai). Atsižvelgiant į tai, ji ne bėga vietoje, o grimzta į skolų bedugnę. Tarkime, kad vidutinė Kinijos skolininkų gaunamų paskolų ir kreditų palūkanų norma yra 5 proc. per metus. Kai visa skola lygi 300 proc. bendrojo vidaus produkto, skolos aptarnavimui kasmet reikia 15 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai reiškia, kad vien tam, jog Kinijos ekonomika išsilaikytų, metinis BVP augimas turėtų būti bent 15 proc. per metus. Tačiau tai nėra net arti to, kad tai įvyktų.
Tiesą sakant, panašioje padėtyje yra daug kitų šalių. Tačiau Dangaus imperija turi rimtų geopolitinių ambicijų. O jas galima įgyvendinti tik remiantis tikrai stipria ir tvaria ekonomika. Kinijos ekonomika atsidūrė ant labai rimtos ekonominės krizės slenksčio. Įspėjamaisiais varpais jau skamba Kinijos nekilnojamojo turto ir statybų rinka, kurioje prasidėjo didelių plėtros, statybos ir nekilnojamojo turto bendrovių bankrotai.
Kinijos partinė-valstybinė vadovybė desperatiškai bando atkurti tvarką šalies ekonomikoje ir finansuose. Šie bandymai yra gana radikalūs. Visų pirma šiais metais imtasi priemonių, kuriomis siekiama padidinti bankų ir finansų ekonomikos sričių valdymo efektyvumą. Apie tai norėčiau pasakyti šiek tiek daugiau.
Pirmiausia kalbu apie Dangaus imperijos centrinį banką, kuris vadinasi Kinijos liaudies banku (KLB). Kaip žinote, didžiojoje daugumoje šalių centriniai bankai turi nuo valstybės nepriklausomos institucijos statusą. Tačiau Kinija yra viena iš nedaugelio šalių, kur centrinis bankas yra valstybės dalis ir priklauso vykdomajai valdžiai.
Kinijos centrinio banko gimtadieniu laikoma 1948 m. gruodžio 1 d. Pagal Kinijos Liaudies Respublikos Konstituciją KLB yra pavaldus Valstybės tarybai (aukščiausiajai vykdomosios valdžios institucijai). KLB teisinis statusas galutinai įtvirtintas 1995 m. kovo 18 d. (Kinijos liaudies banko įstatymas priimtas 8-ojo Nacionalinio liaudies kongreso trečiojoje sesijoje) ir nuo to laiko nebuvo keičiamas.
Pasikeitė tik kai kurios KLB funkcijos. Pagrindinės jo funkcijos - vykdyti pinigų politiką ir reguliuoti finansų sektorių. KLB vadovauja valdytojas ir jo pavaduotojai, kuriuos skiria arba atleidžia Kinijos Liaudies Respublikos prezidentas. Jų kandidatūras tvirtina Nacionalinis liaudies kongresas arba nuolatinis komitetas, veikiantis tarp sesijų. KLB sudaro 19 departamentų, įskaitant Bendrosios administracijos, Teisės, Pinigų politikos, Užsienio valiutos, Statistikos, Finansinio stabilumo, Apskaitos, Mokėjimų sistemos ir kitus.
Nepaisant pavaldumo Valstybės tarybai, per pastaruosius du dešimtmečius KLB tapo vis savarankiškesne vykdomosios valdžios institucija. Ir daugelį sprendimų ji priimdavo savarankiškai, tik formaliai derindama juos Valstybės taryboje (tai nebuvo sunku, turint omenyje, kad KLB pirmininkas yra Valstybės tarybos narys). Tačiau pastaraisiais metais, ypač nuo tada, kai prie šalies vairo stojo dabartinis LKP CK generalinis sekretorius ir Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (t. y. 2012-2013 m.), partijos vadovybė ėmė kelti vis daugiau klausimų ir abejonių dėl centrinio banko politikos teisingumo.
Žinoma, dauguma klausimų susiję su sparčiai augančiomis Kinijos ekonomikos skolomis. Staiga buvo priminta, kad šalyje susiformavo galinga "šešėlinė bankininkystė", kurios centrinis bankas nekontroliuoja. Taip pat kyla klausimų dėl juanio kurso. Kyla pavojus, kad JAV ir jų sąjungininkės gali įšaldyti didžiules Kinijos užsienio valiutos atsargas, kurių suma viršija 3 trilijonus JAV dolerių (neskaitant to, kad Kinija tikriausiai turi nemažai užsienio valiutos atsargų, kurios neatsispindi oficialioje statistikoje). Vien į JAV iždo vertybinius popierius Kinijos pinigų institucijos yra investavusios beveik trilijoną dolerių.
Kai kurie netiesioginiai požymiai rodo, kad aukštesnieji valdžios sluoksniai nepatenkinti, jog KLB tapo pernelyg artimas Vakarų finansų institucijoms. Nuo 2002 m. penkiolika metų KLB vadovu buvo Zhou Xiaochuan, o jam vadovaujant NBK užmezgė glaudžius asmeninius ryšius su užsienio kolegomis, įskaitant buvusį JAV iždo sekretorių Henry Paulsoną. KLB pernelyg persiėmė ekonominio ir finansinio liberalizmo idėjomis, o tai galiausiai pakirto vyriausybės ir komunistų partijos galią ir susilpnino nacionalinį suverenitetą. KLB pareigūnai netgi pradėjo kopijuoti savo kolegų iš Vakarų gyvenimo būdą. Esant dabartiniam Vakarų priešiškumui Kinijos atžvilgiu, tai tapo ypač nepriimtina ir kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Jau nebereikia kalbėti apie moralinės atmosferos blogėjimą KLB. Korupcijos skandalų, susijusių su centrinio banko pareigūnais, vis daugėja. Pavyzdžiui, baudžiamosios bylos dėl kyšių buvo iškeltos buvusiam Kinijos liaudies banko valdytojo pavaduotojui Fan Yifei ir vieno iš departamentų vadovui Sun Guofengui.
Šiais metais pasirodė tam tikrų ženklų, kad partija ir Kinijos vyriausybė pradėjo tvarkyti KNB. To, kas vyksta, esmė - atkurti ir sustiprinti partijos vadovaujamąjį vaidmenį Kinijos ekonomikos finansų sektoriuje. Visi prisimena sparnuotąją Mao Dzedongo frazę: "Šautuvas gimdo valdžią". O Xi Jinpingas turi naują šūkį: "Finansai gimdo valdžią".
Gruodžio pabaigoje anglų laikraštis "Financial Times" publikacijoje "China sidelines its once venerated central bank" atkreipė dėmesį į Kinijos finansų politikos pokyčius.
Jame buvo išdėstyti pagrindiniai žingsniai, kurių ėmėsi partijos vadovybė, siekdama įvesti tvarką finansų sektoriuje. Svarbiausias iš jų buvo padarytas dar 2023 m. kovo mėnesį, kai LKP CK nusprendė įsteigti Centrinę finansų komisiją (CFC). Kaip pažymi FT, CFC buvo įsteigta vadovaujant KKP generaliniam sekretoriui Xi Jinpingui po plataus masto reformų, kuriomis siekta pertvarkyti partijos ir valstybės struktūras. CFC pavesta vykdyti partijos priežiūrą ir valdyti Kinijos finansų sistemą. Pažymima, kad CFC suteikta teisė skirti centrinio banko valdytojus. Kartu su CFC įsteigimu buvo panaikintas 2017 m. įsteigtas Valstybės tarybos organas - Finansinio stabilumo ir plėtros komitetas (FSPK). CFC prižiūrėjo šio komiteto išformavimą. Patalpos ir kai kurie FSDC darbuotojai buvo perkelti į CFC. Kinijos liaudies banko, Finansų ministerijos ir Nacionalinės plėtros ir reformų komisijos darbuotojai taip pat buvo perkelti į CFC aparatą. Rugsėjo mėn. CFC pradėjo veikti visu pajėgumu.
CFC vadovu paskirtas He Lifeng. Beje, nuo 2023 m. kovo 12 d. jis yra Kinijos Liaudies Respublikos Valstybės tarybos vicepremjeras. Jis laikomas Xi Jinpingo, kuris taip pat ilgą laiką dirbo Fudziano provincijoje, bendraminčiu. He Lifengas buvo vienas iš nedaugelio svečių, pakviestų į Xi Jinpingo vestuves 1987 m. Jis dažnai lydėdavo Xi Jinpingą svarbiose diplomatinėse misijose užsienyje.
Centrinė finansų darbo komisija (CFWC) buvo įsteigta tuo pačiu metu kaip ir CFC. Jos paskirtis - kontroliuoti ideologinį ir politinį KKP vaidmenį Kinijos finansų sistemoje. Beje, CFWC jau egzistavo anksčiau. Ji buvo įsteigta 1998 m., o 2002 m. 16-ajame Komunistų partijos suvažiavime ji buvo panaikinta, o jos funkcijos perduotos valstybinėms reguliavimo agentūroms. Dabar, praėjus 21 metams, CFWC buvo atkurta. 2023 m. lapkričio mėn. komisijos sekretoriumi paskirtas minėtasis He Lifengas. Taigi jis vadovaus dviem komisijoms.
Taip pat pažymėtina, kad kovo mėn. buvo įsteigta nauja finansų reguliavimo institucija - Nacionalinė finansų reguliavimo administracija (National Administration of Financial Regulation – NAFR). NAFR įsteigta Kinijos bankininkystės ir draudimo reguliavimo komisijos (China Banking and Insurance Regulatory Commission – CBIRC) pagrindu ir yra tiesiogiai pavaldi Kinijos Liaudies Respublikos Valstybės tarybai. NAFR atsakinga už viso finansų sektoriaus, išskyrus vertybinių popierių rinką, reguliavimą. Ji perėmė kai kurias Kinijos liaudies banko funkcijas. Pažymima, kad NAFR absorbuos daugiau kaip 1,6 tūkst. Kinijos liaudies banko rajoninių skyrių.
Šią vasarą KNB vadovu paskirtas Pan Gongshengas. Jis pakeitė daugiau kaip penkerius metus šias pareigas ėjusį Yi Gangą. Apie tai rašiau straipsnyje "Sargybos pasikeitimas Kinijos centriniame banke". Jau 2023 m. antrąjį pusmetį KNB prasidėjo personalo pertvarka. Pastebėta, kad iš Centrinio banko buvo atleisti arba savo noru išėjo pernelyg liberalių ir provakarietiškų pažiūrų darbuotojai.
Nuo šio paskyrimo praėjo beveik pusė metų. Ir kai kurie dalykai tapo aiškesni. Naujasis KNB vadovas, kaip pažymi FT, dabar partinėje hierarchijoje užima žemesnę vietą nei kai kurių centrinio banko reguliuojamų finansų įstaigų vadovai. Kinijos pramoninio ir komercinio banko pirmininkas Liao Lin, Kinijos žemės ūkio banko pirmininkas Gu Shu ir Kinijos gyvybės draudimo vadovas Cai Xiliang yra KKP centrinio komiteto nariai, tačiau Pan Gongsheng nėra centrinio komiteto narys.
Daugumos komentarų apie Kinijos centriniame banke vykstančius pokyčius esmė paprasta: jei anksčiau KNB formuodavo pinigų politiką, tai dabar ją formuos partija, o KNB ją įgyvendins.
https://www.fondsk.ru/news/2024/01/07/kompartiya-kitaya-reshila-upravlyat-centrobankom.html
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą