Namų neranda briedžiai, pelėdžiukas –
Kur vakar buvo, šiandien - nebėra!
Su kuo kariaujat, niekšai išprotėję,
Riaumodami miškų šventovės tyloje?
Sustingdė skausmo speigas geliantis
Miškų kraujuojančias žaizdas – tuščias akis.
Tankmėj šios aklos akys atsimerkia
Vien plynių plynėm – žaizdos neužgis.
Štai griūna pušys, eglės, ąžuolai,
Beržai, lazdynai, drebulės vaitoja.
Užvaldę Lietuvą vien dvasios ubagai
Mūs žemę plėšia, dergia ir maitoja.
Te trenks Perkūnas, prapulkit skradžiai -
Jūs širdį perskėlėt Tėvynės Lietuvos!
Tegul grobuonių, išdavikų mūsų žemė,
Gimtoji žemė niekšų nenešios!
2023-11-20, „Prapulkit skradžiai!"
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą