Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 3 dalimi, siunčiame 2022-03-02 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Jūsų pareiškimno.
Nustatytos aplinkybės ir pagrindas, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas
2022-02-21 Skundas, prašymas, pareiškimas ir kt. 2022-02-21 Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai perduotas nagrinėti A.Lebionkos pareiškimas (reg. Nr.AP-4634) dėl galimo Lietuvos valstybės herbo išniekinimo, kuris galimai buvo įvykdytas 2022-01-17. Pareiškėjas nurodo šaltinį, iš kur jis sužinojo apie galimą teisės pažeidimo padarymą ir prašo užkardyti valstybės simbolių niekinimo praktiką.
Liudytojas Algimantas Lebionka apklausos metu parodė, kad nori pareikšti, kad parodymus duos lietuvių kalba. Jis per Lietuvos nacionalinį radijo ir televizijos transliuotojo kanalą ( https://www.youtube.com/watch?v=5x7CyH8Nexo) 2022-02-17 14 val. pastebėjo , kaip grupė vandalų ant Signatarų namų balkonėlio adresu Pilies g. 26 , Vilniuje pakabino žalios spalvos vėliavą kuriame yra išniekinta Lietuvos valstybės istorinė vėliava „Vytis“. Kadangi mano, kad oficialūs Lietuvos valstybės simboliai – vėliava, yra įteisinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose, kurie aiškiai nurodo, kad Lietuvos valstybės vėliavos etalonas negali būti naudojamas kaip heraldikos pagrindas kitoms vėliavoms. Todėl jis traktuoja tokį veiksmą kaip vėliavos išniekinimą. Taip pat naršydamas internete pastebėjo, kad Lietuvos herbo išniekintojų grupė apie savo vandalizmo aktą paskelbė puslapyje https://manoteises.lt/straipsnis/grupe-feminisciu-siulo-mineti-vasario-17-aja/. Dar papildomai nori pareikšti, kad tarkim, kitais metais ant Signatarų namų balkonėlio sulips ne lezbietės ir feministės, o zoofilai ir išskleis "meno kūrinį", kuriame Vytis vaizduojama šuns pavidalu, ar ožkos! Juk tai idiotizmas! Svarbu ir vieta, kur yra išsityčiojama iš valstybės herbo. Signatarų namai - sakralinė vieta jų Tautai. Čia 1918 m. vasario 16 d. dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Jį, Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatą, giliai įžeidžia tai, kad prabėgus 31 metams nuo Valstybės atkūrimo, saujelė moralinių iškrypėlių tyčiojasi iš valstybės herbo. Mano, kad dauguma Lietuvos patriotų yra įžeisti dėl šio vandalų išpuolio. Iš video aiškėja, kad pagrindinis šių žmogų organizuoto renginio tikslas, kurį uoliai nušvietė antivalstybine tapusi LRT - šeimai žalingos Stambulo konvencijos ratifikavimas.
Audronė Jankuvienė, LR Seimo darbuotoja, Seimo narė 2019-2020 m., vasario 21 d. savo FB parašė: LR Konstitucijos 15 straipsnis skelbia: Valstybės herbas – baltas Vytis raudoname lauke.
Valstybės herbą, vėliavą ir jų naudojimą nustato įstatymai. Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas skelbia: "Lietuvos valstybės herbas yra Vytis: herbinio skydo raudoname lauke vaizduojamas baltas (sidabrinis) šarvuotas raitelis ant balto (sidabrinio) žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą baltą (sidabrinį) kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo mėlynas skydas su dvigubu geltonu (auksiniu) kryžiumi. Žirgo balnas, gūnia, kamanos ir diržai mėlyni. Kalavijo rankena, kamanų žąslai, balno kilpa ir pentinas, makšties bei žirgo aprangos metaliniai sutvirtinimai ir pasagos geltoni (auksiniai). Įstatymo 3 straipsnis nurodo: 1.Lietuvos Respublikos piliečiai, kiti asmenys privalo gerbti herbus, herbines vėliavas, herbinius ženklus, herbinius antspaudus. 2. Herbai, herbinės vėliavos, herbiniai ženklai, herbiniai antspaudai turi atitikti savo etalonus ir projektus. 3. Naudoti herbus, herbines vėliavas, herbinius ženklus, herbinius antspaudus, neatitinkančius savo etalonų ir projektų, taip pat pažeidžiant šį įstatymą ir kitus teisės aktus, draudžiama. Moterimi paverstas Vytis akivaizdžiai pažeidžia įstatymus, neatitinka Konstitucijos. Viešai tyčiojamasi ir demonstruojama nepagarba valstybės simboliams. Beje, už valstybės simbolių išniekinimą yra numatyta netgi baudžiamoji atsakomybė. Bet šiuo atveju nėra net menkiausio įspėjimo. Jokia institucija nereaguoja. Nieko neįvyko? Na, taip, tai ne R.Ozolo portretas Vasario 16-ąją. O kaip vertinti štai tokį Lietuvos Valstybės herbo variantą? Jis bent nebuvo eksponuojamas ant Signatarų namų balkono. Gal prokuratūra, pagaliau, gali įvertinti pasityčiojimus iš valstybės herbo? O gal jų valstybėje Konstitucija nebegalioja?
Todėl prašo užkardyti valstybės simbolių niekinimo praktiką ir minėtus asmenis patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrima internetinė nuoroda (svetainės adresas): "https://manoteises.lt/straipsnis/grupe-feminisciu-siulo-mineti-vasario-17-aja/". Apžiūrai naudojama internetinė naršyklė Mozilla Firefox. Patekus į minėtą internetinį portalą matome, kad tai portalas: manoteises.lt. Portale esanti informacija nurodo, kad portalas priklauso Lietuvos žmogaus teisių centrui. Įmonės kodas: 291768410. Portalui vadovauja direktorė Jūratė Juškaitė.
Pasinaudojus OSINT ( Atvirųjų šaltinių žvalgyba (angl. Open Source Intelligence OSINT) gauname rezultatą, kad puslapio "manoteises.lt" Domenas (angl. domain name – tai unikalus interneto adresas) aptarnauja įmonė UAB "Interneto vizija" Įm. kodas: 126350731. Toliau portale "manoteises.lt" 2017 02 06 (taip nurodo pats portalas) publikuotas straipsnis pavadinimu: "Grupė feminisčių siūlo minėti vasario 17-ąją". Virš straipsnio, viduryje matome simbolį kuriame herbiniame skyde, žaliame lauke yra vaizduojamas šarvuotas moteriškos lyties raitelis ant balto žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškėlęs baltą (sidabrinį) kalaviją. Prie raitelio kairiojo peties kabo juodas skydas su dvigubu baltu kryžiumi. Po simboliu yra užrašas: „Vytė“ - Nacionalinės emancipacijos dienos simbolis, Shaltmiros iliustracija. Po minėtu straipsniu publikuojamas straipsnis kurio tekstas: Artėjant Lietuvos Valstybės atkūrimo dienai grupė feminisčių kviečia minėti ne tik Vasario 16-ąją, bet ir vasario 17-ąją. Tą dieną prieš beveik šimtmetį surengta protesto akcija, reikalavusi įtraukti moteris į Lietuvos Tarybos sudėtį. Iniciatorės sako, kad tokios dienos minėjimas visuomenei primintų moterų indėlį atstatant valstybę bei padėtų suvokti, kad nepriklausomybės akto signatarėmis moterys netapo nesilaikant anksčiau duotų pažadų. Iniciatyvinė grupė vasario 17 dieną siūlo pavadinti Nacionaline emancipacijos diena, o jos steigėjais gali tapti visi, pasirašę internete platinamą kreipimąsi".
„Gerai žinoma, kad moterų tarp Vasario 16-osios akto signatarų nėra, tad ir jų indėlis atkuriant valstybę sumenkinamas. Nutylima, kad taip nutiko, nes tautinio atgimimo lyderiai, nesilaikydami Didžiojo Vilniaus Seimo ir Petrapilio konferencijos nutarimų, įtvirtinusių lygias abiejų lyčių teises būsimajame Seime, neįtraukė nė vienos moters į Lietuvos Tarybos sudėtį“, – sako viena iš kreipimosi iniciatorių, lygių galimybių ekspertė Margarita Jankauskaitė.
Dokumente pažymima, kad tokia padėtis daug kam atrodė neteisinga – 1918 vasario 17-ąją Kaune buvo surengtas protestas, kiek vėliau Lietuvos Tarybai įteikta peticija, kurią pasirašė 20 000 Lietuvos gyventojų. Nors Tarybos sudėties pakeisti nepavyko – tuomet pažadai taip ir liko pažadais – tačiau jau 1918 m. lapkritį Laikinojoje Konstitucijoje moterims suteikta rinkimų teisė.
Taip aktyvių moterų dėka Lietuva atsidūrė tarp šalių, anksčiausiai sulyginusi vyrų ir moterų balsavimo teises". „Nacionalinės emancipacijos dienos įsteigimas primintų, kad pilietinis ir politinis dalyvavimas nesibaigia vien tik atėjimu į rinkimus. Lyčių nelygybė neišnyko ir dar yra daugybė socialinių ir politinių klausimų, kuriuos reikia diskutuoti bei spręsti, pradedant politine reprezentacija, valstybės kišimusi į tai, ką mums daryti su savo kūnais, baigiant lyčių stereotipais, negatyviai veikiančiais mūsų kasdienybę ir pasirinkimus“, – apie tokios dienos steigimo būtinybę sako VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Dovilė Jakniūnaitė.
„Moters simbolinė vertė Lietuvoje dabar sudaro vieną ketvirtąją vyro vertės. Aš tą proporciją išvedžiau remdamasi Nacionalinės kultūros ir meno premijos skyrimu Nepriklausomybės laikotarpiu: per 25 metus apdovanoti 158 vyrai ir 31 moteris. Šis santykis galioja ir kitose srityse, tapo tokiu įprastu, kad net nepastebime. Pasak Tarptautinio valiutos fondo vadovės Christine Lagarde, jei visuomenės keisis tokiu greičiu kaip dabar, pajamų nelygybė turėtų išnykti po 170 metų. Pribrendome pokyčiams, o jaunoji Nepriklausomybės karta artėjantį Lietuvos šimtmetį turi švęsti kaip lygi – kokios lyties bebūtų“, – sako menotyrininkė Laima Kreivytė.
Nacionalinės emancipacijos dienos pirmasis minėjimas planuojamas jau šiais metais. Vasario 17 d. Nacionalinėje dailės galerijoje vyks diskusija „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje: pokytis įmanomas“. Renginyje kalbėtojos ir kalbėtojai, pasiremdami feministinėmis idėjomis, svarstys, ką daryti, kad pokyčiai lyčių lygybės ir demokratėjimo srityse taptų įmanomi Lietuvoje.
Nacionalinės emancipacijos dienos signatarėmis/ais galite tapti pasirašę šį kreipimąsi. Po minėtu tekstu yra laukas skirtas komentarams rašyti. Einant į apačią seka kitos nuorodos į kitus straipsnius, publikuojamus svetainėje. Puslapio apačioje yra informacinė lentelė.
Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta tai, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Valstybės vėliava, herbas ir himnas yra Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintose nuostatose pripažinti valstybės skiriamieji ženklai, kurie simbolizuoja jos nepriklausomybę. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už valstybės simbolių išniekinimą (Lietuvos Respublikos BK 127 str.). Įstatymų leidėjas konkrečiai apibrėžė šio nusikaltimo dalyką: valstybinė vėliava, herbas ir himnas. Be to, būtinas šios nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – viešumas, kuris nebūtinai siejamas tik su uždraustų veiksmų realizavimo vieta, t. y. vieša erdve, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos BK 127 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl ji padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, ir norint taip veikti.
Konstatuotina, kad šiuo atveju pareiškimo nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, surinktų duomenų nepakanka Lietuvos Respublikos BK 127 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėčiai.
Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos padarymą, negali būti apsiribojama vien faktinių tokios veikos aplinkybių ar objektyviųjų jos sudėties požymių nustatymu, būtina nustatyti ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, tarp jų ir kaltės formą bei jos turinį.
BK 127 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, todėl ši veika gali būti padaroma tik veikiant tiesiogine tyčia. Tiesioginės tyčios sąvoka formaliose nusikalstamų veikų sudėtyse apibrėžta Lietuvos Respublikos BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad nusikalstama veika yra padaryta tiesiogine tyčia, jeigu ją darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pavojingo pobūdžio suvokimas iš esmės siejamas su kaltininko daromos konkrečiame BK straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių suvokimu bei daromos veikos socialinės reikšmės suvokimu (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1A-349-256/2015).
Nagrinėjamo įvykio kontekste būtina nustatyti, jog viešoje vietoje Nacionalinę emancipacijos dieną paminėti vykusio renginio metu organizatoriams naudojant simboliką, kuri yra panaši į Lietuvos herbą, pastarieji suvokė pavojingą tokios veikos pobūdį, t. y. jog būtent tokiu būdu galimai bus išniekintas valstybės simbolis – Lietuvos herbas, ir norėjo taip veikti.
Iš pareiškimo nagrinėjimo metu surinktų duomenų, o būtent - internetinės sveitainės apžiūros matyti, kad Nacionalinę emancipacijos dieną paminėti skirtą renginį organizavusių asmenų veiksmuose tokios tyčios nebuvo, taigi nėra jokio objektyvaus pagrindo kilti baudžiamajai atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos BK 127 straipsnį, kadangi nėra būtinojo šios nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios, nukreiptos išniekinti Lietuvos herbą ir taip sumenkinti valstybės autoritetą, padaryti moralinę žalą piliečiams.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 166 str. 1 d. 1 p. numatyta, jog ikiteisminis tyrimas pradedamas gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008-08-11 įsakymu Nr. I-110 patvirtintų Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo pradžios ir jos registravimo tvarkos 27 p. nurodyta, kad jei pareiškėjo skunde, pareiškime ar pranešime nurodyti požymiai veikos, kurią pareiškėjas klaidingai vertina kaip nusikaltimą, arba nurodyta veika, kuri neatitinka visų būtinų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių, arba išdėstyti deklaratyvaus turinio teiginiai, grindžiami ne faktiniais duomenimis, bet samprotavimais ar prielaidomis, priimamas sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Pažymėtina, kad LR BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti visus būtinus ir įstatyme nustatytus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius. Priešingu atveju, neatsakingai pradėtas ir nepagrįstas baudžiamasis persekiojimas būtų neteisėtas ir grubiai pažeistų persekiojamų teises ir interesus.
Įvertinus visą tai, ikiteisminis tyrimas nepradedamas, kadangi nėra pagrindo konstatuoti buvus padarytą nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 127 str.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 str., 3 str. 1 d. 1 p., n u t a r i a atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
Veika, dėl kurios atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 str. Valstybės simbolių išniekinimas
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą