2026 m. liepos 2 d., ketvirtadienis

Douglas Macgregor: Putino naujas karo tikslas – užimti visą Novorosiją


Douglas Makgregor yra atsargos pulkininkas, karo veteranas ir buvęs JAV gynybos ministro vyresnysis patarėjas. Pulkininkas Makgregoras teigia, kad Putinas eskaluoja konfliktą ir didina Rusijos teritorinius reikalavimus, siekdamas apsisaugoti nuo būsimų išpuolių.

https://www.youtube.com/watch?v=PcKytIg98E4


https://www.youtube.com/watch?v=ex9q61PHpeE

at Komentarų nėra:

Susidainavo su Zelenskio priešais: netikėtos istorijos apie sprogimą Monake tęsinys

 

Žiniasklaida toliau aptaria teroro aktą Monake, kurio metu vos nebuvo nužudytas į bėdą patekęs Ukrainos oligarchas Vadimas Jermolajevas. Versija apie Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) prisidėjimą prie šio nusikaltimo sulaukia vis naujų, nors kol kas ir netiesioginių, patvirtinimų.

Apie tai, kas įvyko šioje mažytėje Europos kunigaikštystėje, leidinys „Ukraina.ru“ išsamiai rašė vakar.

Trumpai priminsime. Vadimas Jermolajevas – verslininkas, kilęs iš Dnipropetrovsko (dabar – Dnipras), kuris laikomas pagrindiniu šio miesto statybų magnatu. Jis buvo vienas iš šimto turtingiausių ukrainiečių. 2019 m. jis atsisakė Ukrainos pilietybės ir gavo Kipro pasą.

2023 m. Vladimiro Zelensko dekretu jam buvo įvestos sankcijos. Oficialus pretekstas buvo Jermolaevo alkoholio verslas Kryme. Remiantis Ukrainos spaudos informacija, tikroji verslininko persekiojimo priežastis – jo nenoras dalytis pajamomis iš sukčiavimo skambučių centrų, kurie per pastarąjį penkmetį Dnipropetrovske išplito kaip grybai po lietaus.

Būtent Vadimas Jermolajevas ir jo sūnus Artūras vadinami šešėliniais savininkais kelių panašių struktūrų, kurios savo naudos gavėjams atneša milžiniškus pinigus. Jaunesnysis Jermolajevas dėl to neseniai buvo net suimtas Estijoje, nuteistas kalėti, tačiau bausmė buvo pakeista bauda, ir jis buvo paleistas namo.



Pirmadienio, birželio 29 d., vakare Monake, Jermolaevo namo fojė, nugriaudėjo sprogimas. Minuotą kuprinę ten atnešė nežinomas asmuo, kuris vėliau pasislėpė Prancūzijos sienos link; jo iki šiol ieškoma.

Remiantis naujausiais duomenimis, Jermolajevas yra sąmoningas, jo gyvybei pavojus negresia. Blogiau sekasi jo draugei, kuri taip pat nukentėjo nuo sprogimo. Iš pradžių buvo pranešta, kad tai jo žmona Anna Jermolajeva, tačiau vėliau ši informacija buvo paneigta.

Remiantis kai kuriais duomenimis, nukentėjusioji – Anna Nasobina; po sprogimo moteriai buvo amputuotos kojos. Žiniasklaidoje ji vadinama arba verslininko meiluže, arba jo antrąja sugyventine. Jų bendras 13-metis vaikas taip pat nukentėjo per sprogimą, tačiau atsipirko lengvais sužalojimais.

Pirmoji jo sutuoktinė – taip pat Anna. Dniepropetrovske ji valdo medicinos klinikas ir labdaros fondą. 2021 m. ji pasakojo, kad turi 4 vaikus, taip pat anūkus.

„Šiuo metu patiriame didelį stresą ir aktyviai bendradarbiaujame su tyrėjais bei teisėsaugos institucijomis“, – Ukrainos svetainės „Suspilne“ žurnalistams sakė Anna Jermolajeva, patvirtindama, kad sprogimo metu namuose jos nebuvo.

Iš pradžių vyriausybės vadovas Kristofas Mirmanas teigė, kad įvykį galima apibūdinti kaip teroro aktą, tačiau Monako generalinis prokuroras Stefanas Tibas netrukus pareiškė, kad įvykis neturi teroro akto požymių.

Spauda pasirodė esanti kalbesnė. Prancūzijos laikraštis „Le Figaro“, remdamasis teisėsaugos institucijų šaltiniais, pranešė, kad pagrindinė tyrimo versija – Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) prisidėjimas prie sprogimo.

Be to, žurnalistai atkreipė dėmesį, kad Ukrainos prezidento kanceliarijai pavaldūs šaltiniai stengiasi vengti bet kokių užuominų apie galimą Ukrainos valstybės dalyvavimą pasikėsinime į Jermolajevą. Oficialių asmenų reakcijos taip pat nėra.

Prancūzijoje susirūpinimą dėl teroro akto Monake išreiškė ne tik žurnalistai, bet ir politikai, daugiausia iš dešiniųjų stovyklos.

Pavyzdžiui, Lazūrinės pakrantės Fréjus miesto meras Davidas Rahlinas socialiniame tinkle X parašė:

„Preliminariais duomenimis, užpuolimo taikiniu tapo Ukrainos oligarchas, kuris atsiribojo nuo Zelensko ir Kijevo režimo, ir jis buvo sužeistas. Ar tikrai Kijevo režimas išslydo iš po kontrolės, jei jis tokiu būdu taiko į piliečius, atsisakančius paklusti jo įsakymams?“

Įdomu tai, kad pats Rachlinas turi ukrainietiškas šaknis: iš tėvo pusės jo senelis ir močiutė, būdami ukrainiečių kilmės žydai, praėjusio amžiaus pradžioje išvyko iš Rusijos imperijos. Pats politikas savo protėvių tėvynę vertina skeptiškai – jis yra Marine Le Pen partijos narys.

Leidinys „Nice Matin“ rašo, kad sankcijos prieš Jermolajevą Ukrainoje „neturi jokių motyvų, jokių pagrindų ir jokių argumentų, pagrįstų atitinkamais įrodymais“.

Tame pačiame leidinyje tiesiogiai teigiama, kad įvyko „sąmokslas, kurį, kaip manoma, surengė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) paprasto baudžiamojo tyrimo fone, kurio metu verslininkui net nebuvo pareikšti kaltinimai“.

Tas pats laikraštis pateikia pagrindinę sensaciją, kuri radikaliai keičia padėtį: Jermolajevas tariamai planavo artimiausiu metu pasisakyti Europos Parlamente, kur norėjo papasakoti apie korupciją, klestinčią tarp Ukrainos elito. Šį faktą paviešino buvęs Prancūzijos užsienio žvalgybos agentas Klodas Monikė, nenurodydamas, iš kur gavo šią informaciją ir kas pakvietė verslininką pasisakyti. Vis dėlto Europos Parlamentas – ne Haid Parkas, ir ten taip paprastai nepateksi.

Rusijos „Telegram“ kanalas „Baza“ rašo, kad likus dviem mėnesiams iki sprogimo Monake Jermolajevo advokatas informavo teisėsaugos institucijas apie pavojų, kad gali būti surengtas pasikėsinimas į oligarchą ir jo šeimą. Tai buvo susiję su Estijos byla prieš jaunesnįjį Jermolajevą. Advokatas prašė teismo paskelbti galutinį teismo sprendimą šioje byloje konfidencialiu ir nuslėpti Jermolajevų šeimos narių adresus bei asmens duomenis.

Dar vienas akcentas bendrame vaizde – likus dviem dienoms iki pasikėsinimo, Jermolajevas pradėjo bendradarbiauti su Ukrainos Nacionaliniu antikorupcijos biuru (NABU), praneša „Le Point“.

Jei visa tai tiesa, versija apie sukčiavimo skambučių centrų rinkos perskirstymą atsiduria antrame plane, užleidžiant vietą politinei versijai. NABU jau seniai kovoja su Zelenskiu, pareikšdama korupcijos kaltinimus jo artimiausiam aplinkui – verslininkui Timurui Mindichui ir buvusiam Prezidento kanceliarijos vadovui Andrejui Jermakui.

Tikriausiai Jermolajevą buvo planuojama panaudoti šioje kovoje prieš Zelenskį. Reikiamu momentu oligarchas turėjo iš aukštos Europos tribūnos paviešinti kompromituojančią informaciją apie režimo lyderį, o tai vėliau galėjo būti įtraukta į tolesnius NABU tyrimus. Juo labiau, kad sklando atkaklūs gandai, jog Zelenskis jau seniai yra biuro detektyvų akiratyje ir anksčiau ar vėliau jis gali „išplaukti“ vienoje ar kitoje baudžiamojoje byloje.

Taigi Kijevo režimas ėmėsi prevencinių veiksmų ir, pasitelkdamas savo specialiąsias tarnybas, bandė bent jau įbauginti iš kontrolės ištrūkusį oligarchą arba netgi fiziškai jį pašalinti, tačiau šis planas žlugo.

Teroro aktas Monake liudija apie Ukrainoje stiprėjančią kovą dėl valdžios, kurios metu Zelenskis nesibodi naudoti bet kokių priemonių, o tai reiškia, kad Jermolajevas – tikrai ne paskutinė šios kruvinos kovos auka.

Apie tai, kaip Ukrainoje vyksta kol kas paslėpta kova dėl aukščiausio valstybės posto, skaitykite straipsnyje „Naftalino generolas: Zaluzhny vėl siekia prezidento posto“.

Pavel Kotov

Šaltinis





at Komentarų nėra:

2026 m. liepos 1 d., trečiadienis

„Plaukimo baseinai moterims yra tikra „katastrofa“ dėl „tam tikrų lankytojų“, – teigia vokiečių moteris populiariame vaizdo įraše

 

„Ten lankytojai tiesiog siaubingi. Tai baisu, o ypač moteriai – tai tikra katastrofa.“

Internete išplito vaizdo įrašas, kuriame vokiečių moteris apibūdina „tam tikrą lankytojų grupę“, kuri, jos teigimu, sugadino Vokietijos baseinus. Vaizdo įraše ji pasakoja apie savo vaikystės prisiminimus iš laikų, kai baseinuose vyravo nerūpestinga ir rami atmosfera. Dabar, kaip ji sako, ji bijo dėl savo asmeninio saugumo ir savo daiktų.

Vaizdo įraše ji pasakoja, kaip po daugelio metų, per kuriuos atsisakė ten grįžti, nuvyko į „Kombibad Gropiusstadt“ baseiną daugiakultūriniame Berlyno Neukölln rajone ir kaip tai pasirodė esanti klaida.

„Ką tik su sūnumi buvau viešajame baseine Berlyne, konkrečiai – „Gropiusstadt“ lauko baseine – kai kurie iš jūsų galbūt jį žinote. Mano vaikystėje tai buvo toks gražus baseinas. Man labai patikdavo ten eiti, bet kuo vyresnė tapau, tuo blogiau ten tapo. Šiandien ten grįžau pirmą kartą per, sakykime, maždaug šešerius metus... Šiandien ten nuėjau tik dėl sūnaus, nes jis labai norėjo ten eiti“, – sakė ji.



„Taip, šiandien man dar kartą paaiškėjo, kodėl aš ten nustojau eiti. Ten lankytojai tiesiog siaubingi. Ten baisu, o ypač moteriai – tai tikra nelaimė. Aš tiesiog sėdėjau ant savo antklodės apsirengusi, nes ten net nenori nusirengti iki bikinio, degintis ar eiti į vandenį.“

Nors ji konkrečiai neapibūdina „lankytojų“, Neukölln yra vienas iš labiausiai įvairovių Vokietijos rajonų. Be to, konkrečiame baseine, kurį ji apibūdina – „Kombibad Gropiusstadt“ – jau daugelį metų kyla problemų su užsienio jaunimu, įskaitant dideles muštynes, užfiksuotas vaizdo įraše. Apskritai Berlyne jau daugelį metų vyrauja smurtas ir seksualiniai užpuolimai. Dabar mieste labiausiai problematiškuose baseinuose dažnai matyti gausius policijos pajėgų būrius.

Dar svarbiau tai, kad duomenys rodo, jog už chaosą ir nesaugumo jausmą Vokietijos baseinuose didžiąja dalimi atsakingi būtent užsieniečiai.

Vokietijos Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje 65 procentai įtariamųjų seksualiniais užpuolimais baseinuose buvo užsieniečiai. 

Remiantis Vokietijos Federalinės kriminalinės policijos tarnybos (BKA) 2024 m. duomenimis, visoje Vokietijoje 64,6 proc. 2024 m. nustatytų įtariamųjų, susijusių su seksualiniais užpuolimais baseinuose ir maudyklose, buvo ne Vokietijos piliečiai.

Vokietė taip pat pažymi, kad šalies baseinuose darosi vis labiau perpildyta, o tai kelia didelį iššūkį saugumo ir ramybės jausmui, kuris anksčiau vyravo net tokiuose miestuose kaip Berlynas. Dėl masinės imigracijos Vokietijos gyventojų skaičius kasmet sparčiai auga, viešosios erdvės tampa perkrautos, o baseinai – perpildyti. Tuo pačiu metu vokiečiai savo pačių šalyje sparčiai tampa mažuma.

„Kaip ir visuose Vokietijos baseinuose, ten yra beprotiškai perpildyta. Tiksliau sakant, mes nuvykome anksti, todėl dar nebuvo taip perpildyta, bet po kurio laiko ten susirinko tiek daug žmonių. Be to, tiesiog bijai palikti savo daiktus ant antklodės, nes dabar visiškai normalu, kad turi nerimauti, jog viską gali pavogti. Tai tiesiog liūdna. Liūdna, kad tai Berlynas ir kad dabar Vokietijoje apskritai taip yra“, – teigė ji.


Jos komentarai pasirodė po to, kai praėjusią savaitę Vokietijoje įvyko keletas saugumo incidentų, tarp kurių – atvejis, kai įtariamasis iš Afganistano seksualiai užpuolė keturias nepilnametes mergaites.

Be to, praėjusią savaitę Acheno baseine, kaip teigiama, buvo išprievartauta mergina. 


 Per pastaruosius metus ir kitos moterys taip pat skundėsi dėl sąlygų Vokietijos baseinuose.


https://rmx.news/article/swimming-pools-are-a-disaster-for-women-because-of-certain-clientele-says-german-woman-in-viral-video/ 

at Komentarų nėra:

R. F. Kennedy Jr. paskelbė, kad panaikina COVID-19 vakcinų gamintojams taikomą nepaprastosios padėties atsakomybės apsaugą

 

Sveikatos ministras Robertas F. Kennedy Jr. panaikina nepaprastosios padėties paskelbimus, susijusius su COVID-19 vakcinomis, gydymo priemonėmis ir medicinos prietaisais, nusprendęs, kad aplinkybės, dėl kurių buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, nebeegzistuoja.

2020 m. pradžioje pareigas ėjęs sveikatos ministras paskelbė nepaprastosios padėties deklaracijas, suteikdamas atsakomybės apsaugą įmonėms, gaminančioms produktus, susijusius su COVID-19, ir leidžiant reguliavimo institucijoms išduoti nepaprastosios padėties leidimus, kuriems taikomi žemesni įrodymų reikalavimai nei įprastiniam patvirtinimui.

Deklaracijos buvo pratęstos keletą kartų, paskutinį kartą – 2024 m., kai tuometinis sveikatos ministras Ksavjeras Becerra jas pratęsė iki 2029 m. pabaigos.

Jos suteikė plačią neliečiamybę produktų gamintojams, taip pat asmenims, kurie juos skyrė kitiems.

Becerra naujausiame pratęsimo pranešime teigė, kad nors COVID-19 visuomenės sveikatos nepaprastoji padėtis baigėsi 2023 m. gegužę, COVID-19 „tebėra reali būsimos visuomenės sveikatos nepaprastosios padėties grėsmė“ ir kad apsaugos priemonių išlaikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti Jungtinių Valstijų pasirengimą šiai grėsmei.

Kennedy su tuo nesutiko ir nutraukimo pranešime rašė, kad „nebėra aplinkybių, pateisinančių vaistų ir biologinių preparatų naudojimą nepaprastosios padėties sąlygomis per COVID-19 pandemiją“.

Jis paminėjo, kaip 2025 m. reguliavimo institucijos panaikino COVID-19 vakcinų nepaprastosios padėties leidimus, pereidamos prie įprastinio visų vakcinų patvirtinimo visoms amžiaus grupėms.

„Amerikiečiai nusipelno skaidrios, atskaitingos ir teisinės valstybės principu grindžiamos reguliavimo sistemos“, – teigė Kenedis savo pareiškime.

„Panaikindami šias COVID-19 nepaprastosios padėties leidimų deklaracijas, stipriname visuomenės pasitikėjimą, kad nepaprastosios padėties įgaliojimai yra laikini ir tiksliniai.“

Norėdamas panaikinti nepaprastosios padėties deklaracijas, sveikatos apsaugos sekretorius privalo pateikti išankstinį pranešimą, kuris suteiktų įmonėms pakankamai laiko pašalinti iš rinkos produktus, pagamintus remiantis šiomis deklaracijomis.

Pasak sveikatos pareigūnų, Maisto ir vaistų administracija nusprendė, kad 12 mėnesių yra pakankamas laikotarpis. Taigi deklaracijos dėl vakcinų ir vaistų nustos galioti nuo 2027 m. birželio 29 d.

Deklaracijos dėl medicinos prietaisų, pavyzdžiui, COVID-19 testų, galios tik 180 dienų arba iki 2026 m. gruodžio 26 d.

Pranešime teigiama, kad FDA bendradarbiauja su visų produktų, kuriems vis dar galioja nepaprastosios padėties leidimai, gamintojais dėl leidimo toliau juos naudoti, ir pagrįsta manyti, kad gamintojai sugebės surinkti duomenis, kurie pagrįstų naujus prašymus reguliavimo institucijoms.

Sveikatos ir socialinių paslaugų departamentas pranešė, kad pareigūnai planuoja informuoti Kongresą apie šiuos pokyčius.

https://www.zerohedge.com/covid-19/rfk-jr-announces-hes-ending-emergency-liability-protection-covid-19-vaccine-makers


at Komentarų nėra:

2026 m. birželio 30 d., antradienis

Vokietija, Stade: turkas nušovė šešis žmones jaunimo centre

 

Pirmadienio popietę, anksti, jaunimo pagalbos įstaigoje, esančioje Dankersstraße gatvėje, Šiaurės Saksonijos mieste Stade, pasigirdo šūviai; per šį incidentą žuvo šeši žmonės, o kiti buvo sužeisti, kai kurie iš jų – sunkiai.

ATNAUJINIMAS 19.50 val.: Šaulys – policijai žinomas, Vokietijoje gimęs 45 metų vyras, turintis turkų kilmę. Teigiama, kad motyvas greičiausiai susijęs su ginču dėl vaiko globos teisių. Nusikaltimo metu trijų mėnesių amžiaus nusikaltėlio dukra su motina buvo įstaigoje, abi jos nėra tarp žuvusiųjų. Kaip pirmadienio vakarą spaudos konferencijoje paaiškino Lüneburgo policijos direkcijos atstovė Kathrin Schuol, tarp žuvusių aukų yra įstaigos darbuotojai.

Atnaujinimas 18.30 val.: Policijos atstovas naujienų agentūrai AFP paaiškino, kad tai yra „išplėstinė šeimos tragedija“. Motyvas nesusijęs nei su „femicidu“, nei su „politiniu kontekstu“.

Atnaujinta 17.40 val.: Žuvusiųjų skaičius išaugo iki šešių (keturios moterys ir du vyrai). Po tų, kurie mirė dar įvykio vietoje, dar viena auka ligoninėje mirė nuo sunkių sužalojimų.

Atnaujinta 16.50 val.: Kaip pranešė policijos atstovas, tarp žuvusiųjų yra penki suaugusieji (keturios moterys ir vienas vyras), tačiau negalima atmesti galimybės, kad aukų skaičius dar padidės. Atsakyti į klausimus apie įtariamojo tautybę atsisakoma, motyvuojant tuo, kad tai nesusiję su nusikaltimu.

Policija atvyko didelėmis pajėgomis ir sulaikė du įtariamuosius – tarp jų ir įtariamąjį šaulį. Šios žudynės aplinkybės kol kas nėra žinomos.

Šioje įstaigoje, be kita ko, veikia motinų ir vaikų bendruomenės. Tokios jaunimo pagalbos įstaigos dažnai tampa problematiškų atvejų, asmenų iš iširusių šeimų, kurių daugelis turi imigracijos praeitį ir (arba) smurto bei narkotikų vartojimo istoriją, susibūrimo vieta. Daugumoje šių įstaigų tikrosios gyvenimo pagalbos ar net integracijos tikėtis negalima, o vietoj taisyklių čia vyrauja „glėbesčiojimo terapija“.

Remiantis RTL ir „Focus“ pranešimais, vienas liudytojas matė vyrą ir moterį, kurie automobiliu bandė pabėgti iš nusikaltimo vietos. Policija kelis kartus šovė į automobilį ir jį sustabdė. Be to, jis matė, kaip vienas asmuo buvo išneštas iš motinų ir vaikų įstaigos ir gaivinamas gatvėje.

Teigiama, kad gyventojams nebėra jokio tiesioginio pavojaus, tačiau kol kas reikėtų vengti šios vietovės.

https://pi-news.net/2026/06/stade-fuenf-tote-nach-schuessen-in-jugendeinrichtung/
at Komentarų nėra:

Larry Johnson: Putinas įspėja Vakarus – Rusija pasirengusi karui


Larry Johnson aptaria vis tiesiogesnį NATO dalyvavimą išpuoliuose prieš Rusiją bei Putino įspėjimus Vakarams dėl karo. Johnsonas yra buvęs CŽV žvalgybos analitikas, taip pat dirbęs JAV Valstybės departamento Kovos su terorizmu biure.


https://www.youtube.com/watch?v=kcxI6XcdY4U



 https://www.youtube.com/watch?v=e-jwxggNf9A

at Komentarų nėra:

2026 m. birželio 29 d., pirmadienis

Valstybės priešas numeris vienas: radikalūs musulmonai plinta Europoje

 


Islamistai įsiskverbia į Europos visuomenę, o valstybė juos dar ir remia. Laikas pabusti. 

Benedict Neff

Ilgalaikėje perspektyvoje didžiausias pavojus Vakarų visuomenei yra islamizmas. Tai pirmiausia netgi ne islamistinis terorizmas, o religinių fanatikų ir fundamentalistų vykdomas pamažu įsiskverbiantis valstybės užvaldymas. Prancūzija, Didžioji Britanija ir Vokietija yra to pavyzdžiai.

Čia apsigyveno žmonės, norintys išsaugoti „Talibano“ dvasia grindžiamą mąstyseną ir nesiruošiantys integruotis į Europos visuomenę. Jie susiduria su visuomene, kurioje daugelis mano, kad musulmonų paralelinės bendruomenės yra diskriminacijos ir rasizmo pasekmė. Atrodo, šie žmonės beveik nepripažįsta minties, kad segregacija yra sąmoningas pasirinkimas ir ją remia užsienio vyriausybės.

Galbūt labiausiai islamizmą rėmė Redžepas Tayyipas Erdoganas. Dar būdamas Stambulo meru, 1990-aisiais jis pareiškė: „Demokratija – tai tik traukinys, į kurį įsėdame, kol pasieksime tikslą. Mečetės – mūsų kareivinės, minaretai – mūsų durtuvai, kupolai – mūsų šalmai, o tikintieji – mūsų kareiviai“.

Dėl šių žodžių jam tuomet teko atlikti laisvės atėmimo bausmę, o šiandien E. Erdoganas autoritariškai valdo Turkiją. Savo islamistinius siekius jis plėtoja visoje Europoje. Kelne jis vokiečių kilmės turkams pareiškė, kad asimiliacija yra nusikaltimas žmonijai. Savo tautiečiams jis pataria turėti kuo daugiau vaikų: tai, jo žodžiais, geriausias atsakas į priešiškumą ir neteisybę, su kuriais jiems tenka gyventi. Vaikų gimimas, iš esmės, propaguojamas kaip keršto aktas.

Pranašumo jausmas ir aukos kultūra

Iš esmės būtent tai yra būdinga islamizmui: pranašumo jausmas derinamas su giliu menkavertiškumo kompleksu ir savęs identifikavimu kaip aukos. Erdoganą galima laikyti tuščiagarbžiu, tačiau savo kalbomis jis manipuliuoja dalimi turkų diasporos. Jo Religijos reikalų tarnyba „Diyanet“ vien Vokietijoje kontroliuoja tūkstantį mečečių. Kol Vakarų vyriausybės bando integruoti musulmonus, Erdoganas dvasiškai traukia juos atgal, į Anatoliją.

Be Turkijos, Europoje aktyviai veikia ir tokios valstybės kaip Kataras, Saudo Arabija ir Kuveitas, skirdamos daugiamilijonines aukas. Perkami žemės sklypai, steigiamos susitikimų vietos ir religinės įstaigos. Dabar jau įvairios Europos specialiosios tarnybos tiesiogiai įspėja apie „Musulmonų brolijos“ – įtakingiausios islamistinės organizacijos pasaulyje – veiklą.
Nyderlandų žvalgyba mano, kad organizacijos tikslas – sukurti ultraortodoksinį musulmonų bloką Vakarų Europoje, siekiant jo tolesnės plėtros. Vokietijoje einantis valstybės sekretoriaus pareigas įspėja apie islamistų įsiskverbimą į visuomenę ir sako: „Mes palikome konstitucinės tvarkos priešams per daug laisvės“.

Islamistas vadovauja vaikų darželiui Berlyne

Laisvoji Europa sudaro idealias sąlygas islamistams. Jie patys sumaniai laikosi vietinių taisyklių ir perėmė vakarietišką vertybių sistemą: oficialiai jie pasisako už dialogą, įvairovę ir toleranciją, o užkulisiuose smerkia Kalėdų šventimą ir mišrias santuokas, šlovina „Hamas“. Kai islamistai susiduria su kritika, jie kalba apie „antimusulmonišką rasizmą“.

Kiek ši strategija yra sėkminga, matyti, pavyzdžiui, iš to, kad Berlynas įsteigė „Veiksmų prieš islamofobiją dieną“, o valstybė finansuoja ištisas kampanijas prieš antimusulmoniškas nuotaikas. Vokietijos žurnalistas Saša Adamekas savo knygoje „Įsiskverbimas“ pateikė daugybę pavyzdžių, įrodančių, kad Vokietija ne tik toleruoja islamistus, bet ir finansuoja juos mokesčių mokėtojų lėšomis.

Labiausiai šokiruojantis pavyzdys – daugiau nei 4 milijonų eurų finansavimas vaikų darželiui Neukelnėje. Vykdantysis direktorius priklausė mečetės asociacijai, kurios dvasinis lyderis pritaria lytiniams santykiams su devynerių metų mergaitėmis, jei jie vyksta santuokos ribose. Šis religijos ekspertas netgi teikia patarimus, ką daryti, jei dėl to atsiranda fiziniai sužalojimai. Žinoma, valdžia apie tai nežinojo.

Tačiau tai tik dalis problemos: požiūris į islamistus pasižymi neįtikėtinu naivumu. Nors „Musulmonų broliai“ yra uždrausti daugelyje musulmoniškų šalių, su jais susijusios organizacijos Europoje netgi gauna finansavimą.

Kapituliacijos požymiai

Tai, kaip politikai ir dalis visuomenės reaguoja į islamizmo reiškinį, ribojasi su kolektyvine beprotybe. Vokietijoje, pavyzdžiui, vėl ir vėl stebimas palankus, bet kartu keistas refleksas: kai įvyksta islamistų išpuoliai, rengiamos demonstracijos prieš dešiniuosius. Pagrindinis pasipiktinimas nukreiptas ne prieš patį mirtiną terorizmą, o prieš tai, kad dešinieji ekstremistai šį aktą naudoja kaip įrankį.

Su tuo dažnai siejamas ir politinis argumentas, kurio daugelis žmonių, visiškai pagrįstai, jau nebegali pakęsti: visų pirma kairieji politikai ir daugelis musulmonų aiškina, kad teroras neturi nieko bendra su islamu. Tarsi teroro aktų vykdytojai nebūtų tiesiogiai įkvėpti religijos ir nesivadovautų fundamentalistiniu Korano aiškinimu.

Pavyzdžiui, jaunieji socialistai Berlyne atmeta terminą „islamizmas“ kaip diskriminacinį ir nori, kad būtų kalbama tik apie „religiškai motyvuotą ekstremizmą“. Sąvoka „klaninis nusikalstamumas“ kai kuriuose sluoksniuose jau laikoma retoriniu nukrypimu. Kapituliacija prasideda ten, kur visuomenė nebėra pasirengusi atvirai pripažinti problemų. Europa jau seniai pasiekė šį tašką. Tuo tarpu realybė pateikia faktus: 90 % terorizmo bylų tyrimų Vokietijoje yra susiję su islamizmu.

Kol Vokietijos politikai kuria „sanitarinį kordoną“ prieš „AfD“, jie neturi jokių problemų bendrauti su musulmonų fundamentalistais. Neukelnio rajono integracijos įgaliotinė Güner Balji laikraščiui „Die Welt“ suteiktame interviu pasakojo: „Organizacijos, kurios minimos Konstitucinės apsaugos tarnybos ataskaitoje, naudojasi politine palankia padėtimi. Jų atstovai jau yra įtraukti į institucijas, priimančias sprendimus dėl valstybės lėšų paskirstymo.“

Priverstinės santuokos ir šariato teisingumas

Iki šiol politikai daugiausia dėmesio skyrė islamistiniam terorizmui ir nepakankamai įvertino islamizmo sprogstamąjį socialinį potencialą. Tuo tarpu požymiai tampa vis akivaizdesni. Europos miestuose vyksta masinės antisemitinės demonstracijos, musulmonų vyrai išeina į gatves ir reikalauja kalifato.

Šešėlyje formuojasi islamo lygiagretaus teisingumo, orientuoto į šariatą, struktūros. Prievartinių santuokų atvejų daugėja. Vien Berlyne organizacija „Terre des Femmes“ 2022 m. užregistravo 500 suplanuotų, numatomų arba jau sudarytų prievartinių santuokų.

Musulmonės moksleivės nelanko plaukimo ir fizinio lavinimo pamokų. Mergaitės atsisako dalyvauti mokyklos ekskursijose arba joms tai draudžia namuose. Internete islamistų tinklaraštininkai atlieka „daktaro Sommerio“ vaidmenį griežtai tikintiems musulmonams ir aiškina mergaitėms, kodėl jos negali keliauti be vyro palydos. Visa tai turėtų tapti nerimą keliančiais signalais. Jie rodo, kad auga visuomenės grupė, kuri gali ardyti Vakarus iš vidaus.

Visų pirma ši tendencija labiausiai paliečia moteris ir žydus. Tikriausiai yra nemažai moterų, kurioms patinka nešioti skarelę dėl kultūrinių ir religinių priežasčių. Tačiau apskritai vis labiau pastebimas skarelių gausėjimas miesto erdvėje rodo, kad patriarchalinės struktūros – dabar per islamą – vėl įsitvirtina Europoje. Tai vyksta ir per simbolius, o skarelė yra labiausiai pastebimas iš jų.

Aplodismentai Hitleriui dėl žydų naikinimo

Visoje Europoje auga užpuolimų prieš taikius žydų gyventojus skaičius. Vokietijoje formuojasi musulmonų kultūra, kuri nė mažiausiu laipsniu nesitapatina su vokiečių kaltės ir atminties kultūra, o kartais net ją atmeta ir išjuokia.

Žurnalistas Saša Adamekas savo knygoje cituoja Berlyno mokytojos žodžius, kuri pasakoja, kaip apsilankymas Vokietijos istorijos muziejuje su arabų kilmės vaikais baigėsi fiasko. Prie Aušvico koncentracijos stovyklos maketo dalis klasės plojo ir juokėsi, rodydami jai telefonus su ekrane pasirodančiais Hitlerio atvaizdais. Vienas iš mokinių paaiškino: „Bent jau jis nužudė kuo daugiau žydų“.

Pavienis atvejis? Vargu. Esamomis aplinkybėmis mokyklos ir mokytojai daugelyje vietų jau nebegali būti koreguojančia jėga. Tas, kas nori su tokiais paaugliais diskutuoti apie Artimųjų Rytų konfliktą ar karikatūras apie Mahometą, galbūt rizikuoja savo gyvybe.

Valstybės priešas numeris vienas

Kodėl šiame straipsnyje islamizmas vadinamas valstybės priešu numeris vienas? Tai susiję ne tik su pačiais islamistais, bet ir su Vakarais. Pavyzdžiui, dešinieji ekstremistai pripažįstami kaip grėsmė, o islamizmas, prisidengiant multikultūrizmu, toliau toleruojamas. Tai daro jį dar pavojingesnį.
Europos problemos atsispindi daugelyje apklausų ir statistinių duomenų. Musulmonų gyventojų skaičius auga, o jie patiria integracijos sunkumų. 2020 m. Prancūzijoje atliktoje apklausoje 57 % apklaustų jaunų musulmonų teigė, kad šariatas yra svarbesnis už respublikos įstatymus.

Jungtinėje Karalystėje 39 % apklaustų musulmonų manė, kad žmona visada turi paklusti vyrui. 2025 m. Miunsterio universiteto tyrime, kuriame dalyvavo islamo teologijos studentai, daugiau nei pusė respondentų teigė, kad nepripažįsta rankų paspaudimo tarp vyrų ir moterų.

Galima prieštarauti, kad ne visiems būtina pasisveikinti rankos paspaudimu. Ir kas blogo, jei mokyklos valgykla iš pagarbos musulmonams nebetiekia kiaulienos, o Kalėdų mugė vadinama „žiemos“, kad neprovokuotų musulmonų? Galbūt tai banalūs pavyzdžiai, bet jie nurodo į rimtesnę problemą. Idėja, kad supratimas ir prisitaikymas bus atlyginti integracija, yra klaidinga. Islamistų gebėjimas išstumti kitas kultūras sistemingai nuvertinamas.

Europos islamizacija

Kiek klaidinga buvo ankstesnė politika, galima pamatyti ir dabartinės Vokietijos vyriausybės koalicijos susitarime. Jame nurodyta, kad projektai, skatinantys antisemitizmą arba kvestionuojantys Izraelio teisę į egzistavimą, neturi būti remiami. Jau vien tai, kad tokia išlyga reikalinga šalyje, atsakingoje už 6 milijonų žydų genocidą, daug ką pasako.

Pirmiausia reikia pripažinti kraštutinius islamo apraiškų Europoje atvejus. Tada reikia nutraukti jų finansavimą, ištirti ir sustabdyti šių tinklų veiklą. Jei to nebus padaryta, Europoje toliau stiprės visuomenė, kuriai demokratija yra tik priemonė, leidžianti atimti laisvę iš kitų. Daugelis liberalių musulmonų atvyko į Europą, norėdami palikti tokį pasaulį praeityje. Dabar jis vėl atsiranda Europoje.


at Komentarų nėra:
Užsisakykite: Pranešimai (Atom)

Douglas Macgregor: Putino naujas karo tikslas – užimti visą Novorosiją

Douglas Makgregor yra atsargos pulkininkas, karo veteranas ir buvęs JAV gynybos ministro vyresnysis patarėjas. Pulkininkas Makgregoras teigi...