„Norime išdulkinti Leipcigą“ – jauni migrantai paaiškina, kad plėšimai ir susirėmimai su policija yra tikrieji jų protestų Vokietijoje motyvai

Po susirėmimų su policija ir plėšimų, įvykusių per „Z kartos“ protestus Helovino naktį Vokietijoje, vienas žurnalistas bandė pasikalbėti su jaunuolių migrantų grupe Leipcigo mieste apie jų protestų motyvus.

Vaizdo įraše jie atvirai prisipažįsta, kad nori apiplėšti parduotuves, susirėmti su policija ir „sugadinti Leipcigą“ – ne dėl geresnių mokyklų ar klimato veiksmų, kaip teigia organizatoriai.

Vaizdo žurnalisto Arono Morhoffo nufilmuotame gatvės interviu įraše jaunuoliai, kilę iš imigrantų šeimų, per visoje šalyje vykusias demonstracijas aiškiai išdėstė savo motyvus. Vienas iš jų pasakė: „Mes tiesiog norime apiplėšti parduotuves.“

Kitas pareiškė: „Mes norime susimušti su policijos pareigūnais“, ir pridūrė: „Visi meluoja. Mes norime susimušti su policijos pareigūnais.“ Jis taip pasakė po to, kai kitas jaunuolis tvirtino, kad jie čia susirinko dėl geresnių mokyklų.

Trečiasis sušuko: „Mes norime išdulkinti Leipcigą!“

Jaunuoliai taip pat susiejo protestus su Palestina ir Gazos ruožu, keletą kartų pakartodami, kad nori „išlaisvinti Gazą“.

Protestų motyvai taip pat neatrodo labai besiskiriantys nuo neseniai Belgijoje po ten vykusių riaušių atliktų interviu su imigrantų kilmės jaunuoliais, kur respondentai teigė nežiną, kodėl protestuoja, ir kad jie ten atvyko tiesiog tam, kad „viską sudaužytų“. 

Šie pareiškimai sutampa su sparčiu 2026 m. spalio 31 d. protestų „Gen Z regelt“ („Gen Z imasi iniciatyvos“) eskalavimu. Tai, kas prasidėjo kaip daugiausia taikių dienos eitynių maždaug 30–34 miestuose, pritraukusių dešimtis tūkstančių žmonių, sutemus pablogėjo, kai iniciatyvą perėmė kaukėtos grupės.

Degė barikados, o protestuotojai į pareigūnus mėtė akmenis, fejerverkus, butelius ir Molotovo kokteilius. Frankfurto prekybos gatvėje „Zeil“ buvo užfiksuoti vieni iš baisiausių smurto ir plėšimų atvejų Vokietijoje.

Anksčiau šiais metais „Remix News“ paskelbė specialų reportažą apie Frankfurto, kaip labiausiai įvairiapusio Vokietijos miesto, statusą ir su tuo susijusias problemas, įskaitant Frankfurto pagrindinį prekybos rajoną.

Vien Frankfurte buvo dislokuota daugiau nei 1 300 pareigūnų, o sužeista – daugiau nei 100, tarp jų vienas – sunkiai, kai į veidą jam pataikė akmuo, dėl kurio jis neteko kelių dantų.

Buvo apgadintos septyniolika parduotuvių, o penkios – apiplėštos. Protestuotojai taip pat išdaužė ginklų parduotuvės langus, o policijai sulaikius įtariamuosius buvo konfiskuoti du ginklai. 

Buvo sulaikyti 54 žmonės, kurių amžius – nuo 13 iki 29 metų. Heseno vidaus reikalų ministras Romanas Poseckas (CDU) šiuos įvykius pavadino „siaubingais smurto protrūkiais“, pažymėjo, kad į renginį įsiskverbė apie 100 aiškiai atpažintų kairiųjų ekstremistų, ir pareiškė, kad smurtą vykdžiusios grupės daugiausia buvo imigrantų kilmės, pridurdamas, kad „neturi būti jokių klaidingų tabu“.

Tuo tarpu Berlyne per vakarinę eitynę 27 pareigūnai patyrė nedidelius sužalojimus nuo kiaušinių, butelių, akmenų ir fejerverkų, o dešimtys žmonių buvo sulaikyti. 

Hanoveryje užregistruotas nedidelis sužalojimas, patirtas dėl fejerverko, o Hamburge jaunuoliai degino barikadas. Kelne taip pat įvyko susirėmimai šalia garsiosios Kelno katedros.

Federalinis vidaus reikalų ministras Aleksandras Dobrindtas (CSU) teigė, kad kai kurie plėšimai vyko tiesioginės transliacijos kamerų akivaizdoje, kad kaltininkai bus nustatyti ir kad jis tikisi „griežtų bausmių“.

Jis apkaltino „smurtingas kairiųjų grupuotes ir neramumų kurstytojus iš migrantų bendruomenių“ už tai, kad jie užgrobė popietės taikius protestus.

Šiaurės Reino-Vestfalijos vidaus reikalų ministras Herbertas Reulas (CDU) pasmerkė riaušes, pareikšdamas, kad protestus užgrobė kairiųjų ekstremistai ir smurtingų jaunuolių grupės, kurios sąmoningai eskaluodavo situaciją: „Kiekvienas, kuris meta akmenis ir petardas į policijos pareigūnus, sprogdina pirotechnikos gaminius ir siautėja gatvėse, neturi jokios politinės darbotvarkės. Žmonės, kurie maskuojasi, nenori diskutuoti ar įtikinti. Jie nori neramumų ir smurto. To niekuo negalima pateisinti.“

Jaunimo protestų organizatoriai reikalavo padidinti finansavimą mokykloms, priklausomybių gydymo ir psichoterapijos programoms; imtis priemonių prieš gyvenimo išlaidų augimą ir užtikrinti prieinamą būstą; sugriežtinti kovos su klimato kaita priemones; pasipriešinti socialinių išlaidų mažinimui ir stebėjimo plėtrai; taip pat atsisakyti planų įvesti privalomąją karinę tarnybą.

Vėliau grupė atsiribojo nuo smurto, pareikšdama, kad nekontroliuoja to, kas vyksta pasibaigus oficialiems renginiams, ir paskelbė apie tolesnius veiksmus. 

https://rmx.news/article/we-want-to-fk-leipzig-migrant-youth-explain-that-robbing-and-fighting-police-are-their-real-motives-for-protesting-in-germany/

Didžiausias Pietų Afrikos miestas susiduria su visišku infrastruktūros žlugimu

Daugiau nei 50 metų trukęs komunistinis antikolonializmas trečiajame pasaulyje, kurį rėmė kai kurios liberalios Vakarų vyriausybės, atskleidė nemalonią tiesą apie tai, kas veikia, o kas neveikia žmonijos civilizacijos atžvilgiu. Pirmoji ir labiausiai prieštaringa tiesa yra ta, kad daugeliu atvejų trečiojo pasaulio visuomenės yra savaime destruktyvios ir nesugeba užtikrinti pačių būtiniausių poreikių.

Antroji prieštaringa tiesa yra ta, kad tos pačios visuomenės, valdoma pagal Vakarų interesus, veikia kur kas geriau. Visa gyvybiškai svarbi infrastruktūra yra prižiūrima, o žmonės turi galimybių kilti socialinėje skalėje. Kitaip tariant, Vakarų kolonializmas veikia. Nesvarbu, ką teigia kairieji ir antikolonialiniai aktyvistai, laikas įrodė, kad jie klysta.

Pietų Afrika yra tarsi gyvas laboratorinis eksperimentas – realaus laiko pavyzdys, iliustruojantis neišvengiamą trečiojo pasaulio ir kraštutinių kairiųjų valdymo žlugimą. Pasibaigus apartheidui ir Nelsono Mandelos vadovaujamai rasinių komunistų perimtai valdžiai, 75 % juodaodžių afrikiečių gyventojų perėmė didžiąją dalį valdžios.

Ši „revoliucinė“ vyriausybė ėmėsi įvesti 145 rasės pagrindu sukurtus įstatymus, kurių pagrindinis tikslas buvo pašalinti baltuosius Pietų Afrikos gyventojus iš politinės įtakos pozicijų ir darbo rinkos, suteikiant pirmenybę juodaodžiams Pietų Afrikos gyventojams, neatsižvelgiant į jų nuopelnus. Šio proceso rezultatai yra neabejotinai niūrūs.

Per pastaruosius 20 metų šalis patiria vis sparčiau progresuojantį nuosmukį, tačiau atrodo, kad šis žlugimas netrukus pasieks kulminaciją. Johanesburgas, šalies pramonės ir finansų centras, netrukus susidurs su visišku infrastruktūros žlugimu, kurio mastas gali sukelti humanitarinę katastrofą ir daugybės žmonių mirtį.

Daugėja skundų dėl ribojamo vandens tiekimo. Naujausi pranešimai rodo, kad nuo lapkričio mėnesio Johanesburgo vandentiekio tinklas patiria didelę apkrovą: daugelyje vietų pastebimas žemas slėgis, tiekimas yra pertraukiamas, o daugelyje rajonų vandens tiekimas nutraukiamas ilgam laikui. Kai kurių priemiesčių gyventojai teigia, kad jau kelias savaites neturi nuolatinio tekančio vandens. Jei valdymas, finansavimas ir priežiūra nepagerės, sistemai gresia visiškas sustabdymas.

Vidutinis žmogus be vandens gali išgyventi tris–keturias dienas. Dėl švaraus vandens tiekimo sutrikimų visame regione teka tik puvantys nuotekai, o kiekvieną, kuris bandys juos gerti, laukia siaubingos ligos. Dabartiniai skaičiavimai rodo, kad mieste gyvena apie 6,5 milijono gyventojų. Tai – tik sprogti laukiantis laikrodinis sprogmuo.

Tačiau problema yra ne tik švaraus vandens tiekimas. Visi šalies vandentvarkos elementai dešimtmečiais buvo palikti pūti. Juodųjų kairiųjų vadovaujama vyriausybė paveldėjo gausybę savivaldybių sistemų, tačiau nieko nepadarė, kad jas prižiūrėtų. Galbūt jie tikėjosi, kad šios sistemos tiesiog veiks amžinai?

https://www.youtube.com/watch?v=NCuovdCoD1M

Net tokios elementarios priemonės kaip tinkamas nuotekų tvarkymas ir grotelių naudojimas, kad šiukšlės nepatektų į upes, čia neegzistuoja. Kai vyriausybė iš tikrųjų bando ką nors sutvarkyti, pavyzdžiui, įrengti nuotekų groteles, skirtas sulaikyti šiukšles, jos būna pavogtos arba sunaikintos.

Be gyvybiškai svarbios vandens problemos, kiti pranešimai rodo, kad smarkiai pablogėjo miesto valdymas tokiose srityse kaip elektros tiekimas, šiukšlių tvarkymas, gatvių remontas, šviesoforai, pastatų remontas ir pan. Iš tiesų įspūdinga, kaip greitai Johanesburgas pavirto į nuotekų duobę.

Kai kurie teigia, kad Pietų Afrika tokia yra jau seniai ir tai nėra jokia naujiena. Tačiau dabartiniai gyventojai gyvena skolintu laiku ir skolinta infrastruktūra. Tai, kad šios sistemos išsilaikė taip ilgai be jokios priežiūros, liudija apie vakarietiškų statybos metodų patvarumą. Ateina momentas, kai nuosmukis pasiekia kritinę ribą, ir atrodo, kad Pietų Afrika jau ją pasiekė.

Ironiška tai, kad antikolonialistai, multikultūralistai ir komunistai, valdantys šalį, neabejotinai kreipsis į Vakarų vyriausybes pagalbos, kai viskas sugrius. Kitaip tariant, jie elgetaus „kolonistų“ pinigų, tuo pačiu toliau apsimetinėdami, tarsi sėkmingai valdytųsi patys. Jie niekada nepripažins, kad patyrė nesėkmę, ir būtent dėl to trečiajame pasaulyje niekas niekada nepasikeičia į gerąją pusę.

https://www.zerohedge.com/political/south-africas-biggest-city-faces-total-infrastructure-collapse

ES bandymas surengti perversmą Lenkijoje: kova dėl Konstitucinio Teismo dar nesibaigė

Pažeisdamas Konstituciją ir pasinaudodamas ES pagalba, Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas bando Konstitucinį Teismą užpildyti savo žmonėmis. Kaip jau buvo Rumunijoje ir Brazilijoje, globalistams visos priemonės yra leistinos, kad tik įtvirtintų savo valdžią. Tačiau Lenkijoje ryžtingas prezidentas ir gyventojai priešinasi šiam bandymui surengti perversmą. ES ištikimos žiniasklaidos priemonės šiuo klausimu meluoja taip, kad net stogai lūžta.

Donaldas Tuskas laikomas Briuselio žmogumi Lenkijoje. Jis turėtų nukreipti šią užsispyrusią šalį su jos konservatyviais gyventojais į ES vadovybės nustatytą kursą. Jie pasinaudojo dešiniųjų pažiūrų prezidento Karolio Nawrockio kelione į užsienį, kad perimtų svarbaus Konstitucinio Teismo kontrolę.

Perversmo bandymo eiga

Globalistinis ministras pirmininkas Donaldas Tuskas bandė paskirti aštuonis Konstitucinio Teismo teisėjus, nors pagal įstatymą jam buvo leidžiama paskirti tik tris. Tačiau dešiniojo sparno konservatorius prezidentas Karolis Nawrockis priėmė priesaiką tik iš trijų teisėjų, kaip to reikalauja įstatymas.

Tuomet D. Tuskas surengė lygiagrečią priesaikos ceremoniją kitiems penkiems teisėjams, pats priimdamas iš jų priesaiką, nors Konstitucijoje numatyta, kad tai gali daryti tik prezidentas. O K. Nawrocki išvyko iš šalies į suplanuotą kelionę į Senegalą.

Dabar vienas iš Tusk neteisėtai prisaikdintų teisėjų nurodė nušalinti teismo pirmininką, dešiniojo sparno konservatorių Bogdaną Święczkowski. Tusk įsakė policijai užblokuoti įėjimą į teismą ir taip neleisti teisėtam Aukščiausiojo Teismo pirmininkui įeiti.

Nawrocki nutraukė kelionę ir skubiai grįžo į Lenkiją. Penktadienio naktį jis asmeniškai atvyko prie teismo pastato ir grūmėsi su policininkais, siekdamas atlaisvinti įėjimą. Vos tik patekęs į teismo pastatą, jis pašalino penkis Tusk neteisėtai prisaikdintus teisėjus ir leido Aukščiausiojo Teismo pirmininkui patekti į jo kabinetą.

Dabartinė padėtis

Po Nawrocki įsikišimo Tusk televizijos kreipimesi apgailestavo: „Teisinė valstybė nuo džiunglių įstatymo skiriasi tuo, kad ne raumenys ir įžūlumas lemia, kas teisus“, – sakė Tusk televizijos kreipimesi. Jis pavadino Nawrockį, kuris anksčiau buvo mėgėjų boksininkas, „agresyviu chuliganu“. Teisinėje valstybėje politikas taip pat neturėtų įžengti į teismo patalpas, kad duotų nurodymus ir baugintų teisėjus.

Šie teiginiai, kuriuos, žinoma, Vakarų globalistinė žiniasklaida atkartoja pažodžiui, yra akivaizdus įžūlus veidmainiavimas. Juk Tusk, remiamas ES, pažeidė Konstituciją ir pasitelkė policiją, kad nuslėptų perversmą. Jo paskirti teisėjai, kurie tariamai yra gąsdinami, nėra teisėti Konstitucinio Teismo teisėjai, o perversmo dalyviai. 

Prie Konstitucinio Teismo tūkstančiai žmonių protestavo prieš perversmą ir skandavo šūkius prieš ES. De facto Lenkija dabar patiria dramatišką valstybės krizę. Dvi stovyklos – globalistai ir nacionaliniai konservatoriai – priešiškai žiūri viena į kitą. Kiekviena iš jų pripažįsta skirtingus asmenis kaip teisėtus Konstitucinio Teismo teisėjus. Taigi nebėra ir „neutralios“ institucijos, kuri galėtų priimti sprendimą.

Globalistai Briuselyje, Berlyne ir Paryžiuje remia Tuską, kuris, žinoma, veikia jų interesais ir, tikėtina, jų pavedimu. Savo ruožtu Nawrocki, atrodo, daugiau ar mažiau turi JAV vyriausybės paramą. Taigi šis konfliktas taip pat gali peraugti į Briuselio ir Vašingtono įtakos Varšuvoje susidūrimą.

Verta atkreipti dėmesį į Rusijos buvusio prezidento ir Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo pareiškimą. Jis rašė: „Lenkijoje vyksta konstitucinis perversmas. Briuselio globotinio Tusko liberalai slopina PiS konservatorius.“

Bandymas pavergti Lenkiją

Ginčas dėl Lenkijos Konstitucinio Teismo susijęs ne tik su asmenimis ir politinėmis partijomis, bet ir su Lenkijai bei Europai labai svarbiu klausimu. Dešiniųjų pažiūrų Lenkijos Europos Parlamento narys Dominikas Tarczyńskis išskiria tris pagrindines priežastis, kodėl globalistai bet kokia kaina nori perimti Konstitucinio Teismo kontrolę ir „faktiškai jį neutralizuoti bei užpildyti savo žmonėmis“.

1. Jie nori panaikinti Lenkijos valiutą. Pagal Konstituciją Lenkija nepriklauso euro zonai. Norint tai pakeisti, reikėtų pakeisti Konstituciją – o be Konstitucinio Teismo tai padaryti teisėtu būdu neįmanoma. Taigi jie pirmiausia turi neutralizuoti Teismą, kad vėliau galėtų įvesti Lenkijoje eurą.

2. Jie nori pasiekti Lenkijos aukso atsargas! Lenkija turi didžiausias aukso atsargas Europos Sąjungoje. Jei Lenkija įvestų eurą, šis auksas keliautų į Frankfurtą – į Europos centrinį banką.

3. Jie nori atverti saugias Lenkijos sienas. Mat Vokietija nori atsikratyti milžiniškos nelegalių migrantų bangos ir juos išsiųsti į Lenkiją. Todėl sienos turi būti atvertos. Be to, jie nori užtikrinti, kad Konstitucinis Teismas – tuo atveju, jei jie pralaimės kitų metų rinkimus – negalėtų sutrukdyti jų planams.

Pasak Tarczyńskio, tai yra konfliktas tarp globalistų ir patriotų. Jis savo pareiškimą baigia taip: „Mes kovojame ne tik už Lenkiją – mes kovojame už Europą.“

Kas bus toliau?

Lenkijos politinė sistema yra patekusi į aklavietę. Geriausias išeitis iš šios krizės būtų pirmalaikiai nauji rinkimai. Jau prieš bandymą surengti perversmą dauguma apklausų rodė, kad konservatoriai sugrįš į valdžią, sudarę koaliciją su savo naujai atsiskyrusia frakcija ir dviem libertarinių nacionalistų partijomis.

Dėl bandymo surengti perversmą anksčiau susiskaldžiusios dešiniosios jėgos susivienijo. Dauguma lenkų palaiko Nawrockį. Gana tikėtina, kad jis ir jo sąjungininkai dabar pasiektų triuškinančią pergalę. Būtent dėl to globalistai, vadovaujami Tusko, priešinsis naujiems rinkimams.

Jei nepavyks susitarti dėl naujų rinkimų, o tai yra mažai tikėtina, lemiamą vaidmenį atliks kontrolė virš ginkluotųjų pajėgų. Ar policininkai ir kariai vykdys Tusko ar Nawrockio nurodymus? Tačiau ir gyventojai gali daryti įtaką šiam procesui. Masinis judėjimas gali padidinti spaudimą ginkluotųjų pajėgų nariams, kad jie pereitų į savo protestuojančių giminaičių ir draugų pusę. Taigi negalima atmesti galimybės, kad sprendimas dėl krizės bus priimtas Lenkijos gatvėse. Iš tiesų čia kalbama ne tik apie Lenkiją, bet ir apie Europą. Arba laimės Tuskas ir globalistai, ir Lenkija – po Vengrijos ir Rumunijos – taip pat taps pavergta ES federacijos valstija. Arba nacionaliniai konservatoriai apgins Lenkijos konstituciją, ir Lenkija vadovaus ES reformai, siekdama sukurti nacionalinių valstybių sąjungą. Būtent tai Nawrocki paskelbė savo tikslu 2025 m. pabaigoje.

https://report24.news/eu-putschversuch-in-polen-kampf-um-das-verfassungsgericht-noch-offen/