Partijos kolegė dr. Asta Katutė (kviečiu sekti) labai teisingai reziumuoja baisius skaičius. Mažai ką noriu pridėti, tad dalinuosi:
Nors užsieniečių skaičius Lietuvoje per ketverius metus - nuo maždaug 74 tūkst. 2020 m. iki apie 222 tūkst. 2024 m. - išaugo tris kartus, užsieniečių vaikų dalis bendrojo ugdymo mokyklose per tą patį laikotarpį šoktelėjo nuo 0,58 % iki 4,18 %, t. y. daugiau nei septynis kartus (kas sudaro 14 618 mokinių).
Iš jų: 44 % mokosi lietuvių mokomąja kalba, o net 56 % - kitomis kalbomis (29 % - rusų, 21 % - ukrainiečių, 6 % - kitos (anglų, baltarusių, lenkų, prancūzų mokomosiomis kalbomis).
Šiame kontekste ypatingai “sužiba” Vilnius: tik 28 % užsieniečių vaikų čia mokosi lietuvių kalba, nors sostinėje gyvena daugiausia užsieniečių, tame tarpe ir vaikų.
Taigi vaikų integracijos problema auga daugiau nei dvigubai greičiau nei pati imigracija, tačiau akivaizdu, kad lietuvių kalba vis dažniau lieka ne integracijos, o pasirinkimo klausimu. Bet kam tai rūpi?
Kaimynai estai ir latviai pereina prie mokymo valstybine kalba, tuo tarpu mes, kaip paskutiniai mohikanai, saugome ydingą modelį, vieninteliai Europos Sąjungoje leisdami migrantų vaikams edukuotis nevalstybine kalba.
Kaip teisingai pastebi S. Spurga: „Rusų mokyklas lanko Pietų Kaukazo, Vidurinės Azijos imigrantų vaikai, kur už Lietuvos valstybės pinigus jie mokomi rusų kalba, o oficialūs Lietuvos pareigūnai juos klasifikuoja kaip ‚rusakalbius‘, nors jie atvyksta į Lietuvą nemokėdami rusų kalbos.“
Tokią naująją krašto rusifikaciją praėjusioje kadencijoje vykdė TS-LKD, o toliau tęsia dabartiniai valdantieji vedami socdemų.
Akivaizdus klausimas: kieno interesams tarnauja tokia politika, ir kodėl pagrindinės partijos ją renkasi, nors ji akivaizdžiai prieštarauja daugelio aspektų ilgalaikiams šalies interesams? Tikrai ne valstybės ilgalaikiams tikslams.
Tema tampa ypač aktuali 2026 m., kai šeimų susijungimo teise į Lietuvą galėtų atvykti viešai įvardinamas skaičius apie 60 tūkst. užsieniečių, tarp kurių neabejotinai bus ir nepilnamečių.
Švietimo politika turi keistis - būtina užtikrinti tikrą, o ne imitacinę vaikų integraciją į visuomenę, o tai neįmanoma be pilno ugdymo lietuvių kalba. Kaip?
Na, savaime suprantama, įstatymu priimant sprendimą nuo konkrečių metų visas mokyklas rusų mokomąja kalba pakeičiant į mokyklas valstybine mokomąja kalba. Klausimas pribrendęs, tereikia išdrįsti. Jeigu paklausite, kodėl to neregistruoju vienas, atsakymas paprastas: noriu, kad tai būtų priimta. Tam registruoti turi kolegos valdančiojoje koalicijoje. O aš visomis keturiomis prisidėsiu prie šio sprendimo sėkmės.
