BRANGI TAUTA,
Šiandien didi diena, šiandien Vasario 16 diena! Daug tautiečių ją švenčia džiaugsmingai, bet aš manau, kad būtent šią dieną reikia įvardyti dalykus, kurie nėra įgyvendinti iki šių dienų, kurie buvo vieni svarbiausių 1918 metų signatarų dokumentuose.
Kiekviena tauta išlieka tik tada, jeigu jos piliečiai savo sielą įkalina, įvietina, kaip sakė Romualdas Ozolas, tautos reikaluose ir kaunasi dėl Tautos likimo. Negali būti nė vieno abejingo, nė vieno snaudžiančio, kai Tėvynė tokiame pavojuje, tad šios dienos pagrindinė tema turi būti apie tai, kaip išsaugoti atkurtąją valstybę ir jos šerdį – valstybinę lietuvių kalbą.
Tiek vasario 16 d. 1918 metų signatarai, tiek Kovo 11 d. 1990 m. valstybės vyrai pirmiausia rūpinosi lietuvių kalbos gelbėjimu. Jų rūpestis atvedė į 1992 metus, kai lietuvių kalba referendumu buvo patvirtinta nacionaline valstybine kalba.
Ir kas dar nežino, kad kalba yra tautos DNR? Kalba rodo, kokiai tautai žmogus priklauso, kokios jis kultūros, nes kalba yra jo tapatybė.
Jei paklausite, kas šiandien yra valstybės saugumo garantas, nedvejodama atsakysiu: nacionalinės bendrinės kalbos išsaugojimas, jos kasdieninė priežiūra, kad, šiukštu, prie jos niekas neprikištų savo purvinų pirštų, – štai, kas yra valstybės saugumo garantas!
STIPRI VALSTYBINĖ KALBA – NEPALAUŽIAMA VALSTYBĖ!
Valstybinės kalbos politinis išsaugojimas yra kiekvieno, be išimties, žmogaus atsakomybė, o labiausiai atsakinga yra visų lygių valdžia.
Valstybinis kalbos statusas yra politinė ir teisinė kategorija. Atimk iš kalbos nors vieną jos funkciją, ir kalba žlugs. Įvesk dvikalbystę, ar, apsaugok Dieve, trikalbystę, ir valstybinė kalba galutinai žlugs.
Vytautas Čepas labai teisingai rašė: „Valstybinės kalbos įstatymas įpareigoja saugoti ir puoselėti valstybinę kalbą, bet viešojoje erdvėje mūsų valstybinė kalba jau seniai yra trečiojo nebyliojo brolio vietoje, o asmenys prabilę apie tai, yra persekiojami, teisiami ir ujami iš darbo!“
Ir tai vyksta nepriklausomoje, demokratinėje Lietuvos valstybėje. Patriotai yra teisiami, o kalbos niekintojai vaikštinėja laisvi.
Šiandien žiūrim į savo valstybinę kalbą ir negalim patikėti, kad mūsų akyse ji nyksta, ji silpsta ir tampa puskalbe, kampininke savo šalyje, į jos vietą valdžios padedamos įžūliai braunasi kitos kalbos. Kas galėjo pagalvoti, kad ją, valstybinę kalbą, kitatautė gali laisvai pavadinti šunų kalba ir likti visiškai nenubausta, prokuratūros net nepastebėta!?
Mūsų kalbą pasaulio vedantieji kalbininkai vadina archajiškiausia indoeuropiečių kalbų tarpe, UNESCO 1992 m. mūsų kalbą išrinko visų gražiausia, visų melodingiausia planetos kalba. Pasaulio žymieji kalbininkai teigia, kad mūsų kalba esanti senesnė už sanskritą, hetitų kalbą nesili, už latvių, senovės graikų ir lotynų kalbas. Tačiau jie pažymėjo vieną šiurpinantį dalyką, kad lietuvių kalba priskiriama ir prie silpnųjų kalbų dėl geopolitinės ir geografinės padėties.
Mes nesame nei Belgija, nei Šveicarija, kurias supa draugiškos šalys, mes ribojamės su nedraugiškais kaimynais. Jų priespaudą patyrėme šimtus ir dešimtis metų, kai kalba buvo tapusi šnekta, kai ji buvo ujama, uždrausta ir iš jos tyčiojamasi, kai ją gelbėjo tik paprasti valstiečiai knygnešiai, kai Rytų Lietuvoje dar visai neseniai lietuviškų mokyklų durys buvo vinimis užkaltos.
Kai kurie lietuvaičiai net nepastebėjo, kad šiandien lietuvių kalba yra išvalstybinta. Bet gal ir nebėra kam pastebėti, nes nuo 1990 metų Lietuva prarado 30 procentų lietuvių. Širdgėlos draskoma širdimi visų drąsiausi lietuvaičiai išvyko į niekur…
Lietuvos globalistinė valdžia lietuvių kalbą naikina kaitinamos varlės principu. Iš lėto. Visas Vilnius nebe Vilnius, o Londonas ar koks kitas angliškas miestas, nes iškabos vien anglų kalba. Valstybinė kalbos inspekcija, valstybinė lietuvių kalbos komisija ir savivaldybių kalbos prižiūrėtojai – tyli. Klausiu: kam jie tarnauja?
Kavinėse, restoranuose pradėta akiplėšiškai reikalauti, kad padavėjai aptarnautų rusiškai, tad noriu paklausti Vilniaus mero: kuo Tamstai neįtinka mūsų gražiausia planetos kalba, ir tikiuosi Tamstos gimtoji kalba? Kam ruošiate atiduoti Vilnių, jeigu valstybinę kalbą nugrūdote į užkaborius? Mes norime Tamstą gerbti kaip merą, bet savo veiksmais niekaip nesileidžiate būti gerbiamas. Ar Tamstai viskas vis tiek?
Ir tokia padėtis panaši visuose didžiuosiuose miestuose.
O toliau dar baisiau. Seimas patvirtino tris lenkiškas raides dokumentuose, bet, žiūriu, jos vartojamos ne tik dokumentuose; jos vartojamos miestų skyduose, buitiniuose komentaruose, o kalbos prižiūrėtojai – tyli.
2025 m. rugsėjo 25 d. Seimo salėje buvę visi 93 seimo nariai įpareigojo valstybę administracinius paslaugų raštus teikti lietuvių ir anglų kalbomis, o prireikus ir kokia nors kita ES valstybės narės kalba. Faktiškai tuo įsaku jie panaikino Konstitucijos 14 straipsnį, kuris teigia, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba.
Brangieji, kalbos išsaugojimas yra politinis dalykas. Įsidėmėkime, kad tauta gyva, kol gyva jos valstybinė kalba. Ji turi būti tik viena: neiškraipyta, nesutepta, nesuprastėjusi, nenuskurdinta ir valdžios labai akylai saugoma.
Tauta miršta ne tada, kai ją pavergia svetimieji, bet tada, kai ji savęs nebevertina, kai praranda tautinę savigarbą ir laisvanoriškai perima kitą kultūrą, kitą kalbą. Nustebsite, kai sužinosite, kiek lietuvių šeimų Lietuvoje didžiuojasi, kad jų vaikai namuose kalba angliškai!
Leonas Milčius sakė: „Tik silpna tauta nedrįsta savo kalbos lyg vėliavos iškelti“, todėl šiandien sakau:
Tauta, budėk! Budėk ir tęsk 1918 m. signatarų pradėtus darbus – gelbėk valstybinę lietuvių kalbą savo lūpose, kur tik gali prisiliesti Tavo ranka, gelbėk Lietuvą, kad ji išliktų savo vardu LIETUVA su nacionaline valstybine stipria kalba.
TAUTA, būk kaip mūsų nuostabusis dainius Paulius Širvys, kuris nebijojo tais gūdžiais sovietiniais laikais rašyti sovietų funkcionieriams, neapsikentęs Lietuvoje vykdomos rusinimo politikos: „Aš myliu Lietuvą! Ir kausiuos prieš kiekvieną, kuris niekins mano motinos kalbą, kas niekins ir įžeidinės“.
Telaimina Aukštybių Dievas mūsų šalį ir mūsų drąsą stoti ginti Lietuvos valstybės pamatinių dalykų!
Na, ir visai pabaigai, kad nusišypsotumėte šaltuko spaudžiami: kai spausite kompiuterio mygtuką „delete“, žinokit, kad tai lietuviškas žodis: dilti, dyla, delčia.
Dėkoju Jums už dėmesį.
Šaltinis: https://www.pozicija.org/stipri-valstybine-kalba-nepalauziama-valstybe-mokytojos-alinos-laucienes-kalba-vasario-16-aja-lukiskisu-aiksteje/
