https://www.youtube.com/live/NdHZDJmaYqg
Don’t fall for the fake Fox/GOP outrage. Two weeks ago the House passed a bill that greenlighted the transfer of Spanish territory to Morocco. Every Republican except me voted for it, but now THEY are acting shocked at the invasion.https://t.co/a7ROEAtoODhttps://t.co/886sJycfeL pic.twitter.com/dK5vqMA2Vu
— Thomas Massie (@RepThomasMassie) August 1, 2026
Maroko migrantų „invazija“ į Ispaniją galbūt yra ekstravagantiškiausia visų laikų „netikrų naujienų“ istorija. Remiantis oficialia versija, liepos 31 d. maždaug 60 000 vyrų, daugiausia karinio amžiaus, užplūdo Ispanijos miestą Seutą, siekdami susirasti darbą ir „susikurti geresnį gyvenimą“. Tačiau akivaizdu, kad visas šis incidentas buvo prastai surežisuotas farsas, kurio tikslas – susilpninti paramą kairiajai Ispanijos vyriausybei ir jos atvirai antisionistiškai nusiteikusiam prezidentui Pedro Sanchezui. Šio apgailėtino spektaklio užkulisiai – įprasti įtariamieji Bibi Netanjahu ir „mažasis“ Markas Rubio (kuris susivienijo su lengvai įtakojamais Maroko lyderiais), siekdami sukurti fiktyvią krizę, kuri „duotų Ispanijai pamoką“. Kaip galbūt prisimenate, Sanchezas griežtai kritikavo Bibi vykdomą žudynes Gazoje ir atkakliai atsisakė leisti Trumpui naudoti Ispanijos karines bazes, kad į Izraelį būtų gabenami šaudmenys ir bombonešiai. Atsakydamas į tai, Netanjahu prieš kelias savaites viešai pagrasino Sanchezui, surengdamas chuliganišką pasirodymą, kurį vis dar galima peržiūrėti X.
He threatened Spain a couple of months ago.
— Abier (@abierkhatib) July 31, 2026
Looks like he delivered.. pic.twitter.com/OYgX3nFXDo
Gerai, akivaizdu, kad Bibi ir Sanchezas vienas kito nekenčia. Taip pat aišku, kad Netanjahu šalininkai „X“ tinkle lygiai taip pat nekenčia Ispanijos prezidento ir pasinaudoja vadinamąja „krize“, kad jį griežtai sukritikuotų bei tvirtintų, jog Ispanija gauna tai, ko nusipelno už savo „per švelnią“ imigracijos politiką ir nepakankamą sienų apsaugą. Štai pavyzdys to, ką „X“ tinkle galite pamatyti iš Izraeliui palankios bendruomenės:
Spain, is there a problem with the immigrants you ordered? #spain #immigrants #ceuta pic.twitter.com/EPO6uWUmF9
— Jewish Jess (@jessisajew) July 31, 2026
Footage from yesterday's migration surge toward Ceuta shows truck unloading young men near the Spanish border, with Morocco's Royal Gendarmerie standing by. pic.twitter.com/4gAn1uAlTx
— Open Source Intel (@Osint613) July 31, 2026
Tai neįmanoma, todėl turėtume skeptiškai vertinti šį atvejį kaip dar vieną psichologinės operacijos apgaulę, sugalvotą žvalgybos biurokratų, kurių vienintelis tikslas – pakenkti Ispanijos vyriausybės reputacijai.
Štai dar viena naudinga 1 minutės trukmės santrauka iš Mario Nawfalio „X“ paskyros:
Jei jums reikėjo dar kokių nors įrodymų, kad JAV ir Izraelis yra teroristai, pažvelkite į tai… Tai vaizdo įrašas, kuriame matyti tūkstančiai ir tūkstančiai marokiečių, neteisėtai įsiveržiančių į Ispanijos anklavą Maroko šiaurinėje dalyje. O jei klausiate, ką su tuo turi bendro JAV ar Izraelis: kaip visada, viską…
Ispanija yra vienintelė šalis, kuri viešai pareiškė nesanti pasirengusi padėti JAV ir Izraeliui vykdyti genocidą Palestinoje. Taigi per pastaruosius metus Izraelis atvirai grasino Ispanijai ir sakė, kad ji turės susidurti su pasekmėmis už tai, kad neremia Izraelio. O tokie JAV šikniai kaip Marco Rubio pastaruosius kelis mėnesius kartoja, kad Marokas turėtų siųsti migrantus į Ispaniją, kad Marokas turėtų įsiveržti į Ispaniją… @ MarioNawfal
Štai dar keletas pastabų iš gerai informuoto stebėtojo, kuris nesikuklina:
„…Ispanija baudžiama už tai, kad 2024 m. pripažino Palestiną, už tai, kad įvedė visišką ginklų embargą Izraeliui, už tai, kad Jungtinėse Tautose apkaltino Izraelį genocidu, už tai, kad apribojo jo oro erdvę per karą su Iranu…
Bibi grasina Ispanijai „traukinių avarijomis ir staigiais elektros tiekimo nutraukimais“….
kiekvienas, kuris pasipriešins Izraeliui, „už tai iškart sumokės“…
Marokas paskelbė nepriklausomybę prieš 50 metų, o Ispanija šiuos miestus valdė 400 metų…
Kodėl mes nekalbame apie 700 000 žydų naujakurių, kurie neteisėtai okupuoja žemę Vakarų Krante ir Gazos ruože?
(Autorius taip pat klausia, ar šie miestai buvo pasirinkti kaip galutinė paskirties vieta vargstantiems palestiniečiams, vos išgyvenantiems Gazos ruože?) „Rod“ iškilimas
Keista, bet atrodo, kad net ir autoritetingas laikraštis „New York Times“ patvirtina tą pačią smerkiančią istoriją. Štai ištrauka iš šeštadienio leidimo:
Ispanijos atsisakymas leisti Jungtinėms Valstijoms naudotis savo… karinėmis bazėmis… ir ministro pirmininko Pedro Sánchezo konfrontacinė pozicija Trumpo administracijos atžvilgiu kartu sukėlė… tikrą įtrūkį Ispanijos strateginėje pozicijoje dėl Seutos ir Melilijos. Šiame įtrūkyje Maroko svarbiausias naujas partneris – Izraelis – turi unikalią galimybę daryti spaudimą…
2026 m. kovo mėnesį Amerikos verslo instituto (American Enterprise Institute) atstovas Michaelas Rubinas… paragino Trumpo administraciją oficialiai pripažinti Seutą ir Meliliją kaip okupuotą Maroko teritoriją, pavadindamas Ispaniją „kolonijine valstybe, valdanti kolonijas Gibraltaro sąsiauryje“. Po kelių dienų Atstovų Rūmų Nacionalinio saugumo pakomitečio pirmininkas Mario Díaz-Balart, vienas iš artimiausių Marco Rubio patikėtinių Kongrese, viešai pareiškė, kad šios anklavai „nėra Ispanijos geografinėje teritorijoje“, o yra Maroko teritorijoje, ir kad jų likimas turėtų būti „nustatytas, suderėtas ir aptartas tarp draugų ir sąjungininkų“. Tai nebuvo kraštutinės nuomonės išraiška. Tai buvo suderinto strateginio persiorientavimo struktūra…
„Abraomo susitarimai“ pavertė Maroką iš tylaus Izraelio derybų partnerio į oficialų karinį partnerį. 2026 m. sausio mėn. Izraelis ir Marokas Tel Avive vykusio trečiojo Jungtinio karinio komiteto posėdžio metu pasirašė bendrą metų karinį darbo planą, kurį Izraelio gynybos pajėgos (IDF) apibūdino kaip bendradarbiavimo su „pagrindiniu regioninio stabilumo partneriu“ stiprinimą… Ši dvišalė struktūra suteikia Izraeliui tai, ko jis Šiaurės Afrikos politikoje retai turėjo: tiesioginį strateginį suinteresuotumą Rabato sėkme regione.
Šis suinteresuotumas akivaizdžiai susijęs su Seuta ir Melilija. Trumpo administracijos „Abraomo koalicija“, sukurta remiantis bendru priešiškumu Iranui ir bendrais ekonominiais interesais, sukūrė operatyvinius trišalius santykius tarp Vašingtono, Jeruzalės ir Rabato. Izraelio balsas šiame trikampyje turi neproporcingai didelę įtaką. Kai Izraelio pareigūnai signalizuoja apie suderinimą su partnerio strateginiais interesais, šis signalas daro gilų įspūdį Baltuosiuose rūmuose, kurie „Abraomo susitarimų“ plėtrą yra iškėlę į savo užsienio politikos vizijos centrą. Maroko teritoriniai pretenzijai į šias anklavas nėra tiesiog dvišalis ginčas su Ispanija; tai vis labiau tampa lakmuso popierėliu, leidžiančiu įvertinti, ar Trumpo administracija atlygins labiausiai bendradarbiaujantiems partneriams, o ne užsispyrusiems NATO nariams…
„Abrahamo susitarimai“ sukūrė sistemą, leidžiančią pertvarkyti Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos aljansus taip, kad tai vienu metu atitiktų ir JAV, ir Izraelio interesus. Pagalba Marokui susigrąžinti Seutą ir Meliliją prisidėtų prie šios sistemos įgyvendinimo ir nubaustų NATO narę, kuri aljansui esant kritiškiausiame etape ne kartą pasirinko trukdymą, o ne partnerystę. „Abrahamo susitarimai“ pasiekia sąsiaurį: kaip Izraelis gali padėti Marokui susigrąžinti savo šiaurę, „Ynet Global“
If we're being honest about what's going on in Spain: pic.twitter.com/lSiUjg3kmy
— Forbidden HQ 🐇 (@WearForbidden) July 31, 2026
Pastaba: Seutą kaip Ispanijos suverenią teritoriją pripažįsta Ispanija, Europos Sąjunga, Jungtinės Tautos ir didžioji dauguma pasaulio šalių. Tai autonominis miestas, visiškai integruotas į Ispanijos valstybę. Jis nuo XVI a. pabaigos–XVII a. pradžios nuolat buvo Ispanijos kontrolėje. Kai 1956 m. Marokas tapo nepriklausomas, Seuta ir kitos „plazas de soberanía“ (įskaitant Meliliją) liko Ispanijos teritorijoje.
Štai dabar jau liūdnai pagarsėjęs Yairo Netanjahu tweetas, kuriuo arabų islamistai raginami išlaisvinti Seutą ir Melilą. Turėkite omenyje, kad šis tweetas buvo paskelbtas 2019 m. gegužę, tačiau iš mūsų tikimasi, kad patikėsime, jog vakarykščiai įvykiai buvo visiškai spontaniški!
Pirmoje nuotraukoje - prasmegęs lengvasis automobilis. Antroje - paskendęs ekskavatorius. Visa tai nufotografuota rugpjūčio 2 d. 11 val. priešais Petro Vileišio gatvės namus Nr.14 ir Nr.15 ir tarp šių namų esančiame skersgatvyje, jungiančiame Petro Vileišio ir Antakalnio gatves.
Jau trys mėnesiai Vilniaus savivaldybė vykdo kanalizacijos remonto darbus Petro Vileišio gatvėje, kurių metu sistemingai naikina parko medžius (žiūr.straipsnį "Kodėl Vilniaus meras taip nemėgsta medžių?"). Noriu pažymėti, kad Vilniaus meras ir jo administracija niekaip nereagavo į kolektyvinį P.Vileišio 15 namo gyventojų skundą dėl parko želdinių naikinimo ir tuo, mano nuomone, pažeidė "Viešojo administravimo" įstatymą."
Praėjusią naktį stipriai lijo. Taip lydavo ir pernai, ir užpernai. Per tokias liūtis buvo iškeliami kanalizacijos dangčiai P.Vileišio gatvėje, nuplaunami šaligatviai, dviračių takai, bet niekada nebuvo tokios katastrofos nuotraukose įamžintoje vietoje.
Ar ne nusikaltimas ištratinti daugybę tūkstančių mokesčių mokėtojų pinigų, kad sukelti tikrą katastrofą?
Kokie mažamoksliai turi būti šitie mero Benkunsko samdomi meistrai? Kokio mikroskopinio lygio jų darbo kultūra, išmanymas apie jų vykdomą darbą?
Vilniaus taksistai pasakoja, kad tokio katastrofiško darbo kaltininkai yra "otkatai". Kai konservatnikų šaika išvagia lėšas, skirtas miesto tinklų remontui, nelieka jų tam, kad nusamdyti tikrus profesionalus.
https://www.youtube.com/watch?v=a56OhnHREY4
Įsiveržimas į Ispanijos eksklavą Seutą buvo pažeminimas Europai. Galiausiai tai tapo įmanoma tik dėl Ispanijos silpnumo, kurį lėmė socialistų vyriausybė. Dabar Europa turi pasirinkti tarp stiprybės ir silpnumo.
Praėjusį ketvirtadienį dešimtys tūkstančių marokiečių ir kitų migrantų šturmavo Ispanijos eksklavą Seutą – per keletą dienų po to visoje Europoje vyravo spėlionės: kol kas neaišku, ar migrantai pasiliks, ar kur jie nori vykti – Ispanijos valdžios institucijos teigia, kad daugiau nei 48 000 žmonių jau esą paliko Seutą ir grįžo atgal į Maroką.
Be to, atsižvelgiant į milžinišką migrantų skaičių, spėliojama, ar šis įsiveržimas į Ispanijos eksklavą buvo spontaniškas, ar vis dėlto jį koordinavo kokia nors valstybinė institucija. Iš tiesų viskas rodo į vieną pusę: Maroko valdžios institucijos beveik nesipriešino tūkstančių migrantų srautui, leido jiems praeiti į Ispaniją – kai kuriais atvejais Maroko pareigūnai migrantams netgi padėjo. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai kyla įtarimas, kad Marokas norėjo kažkuo nubausti Ispaniją.
Tačiau Vokietijoje, ypač kai kuriose dešiniųjų jėgų grupėse, bet taip pat ir Ispanijos socialistų vyriausybėje, manoma, kad tikrasis šio įvykio organizatorius jau rastas: Izraelis. Kai kuriems neapykanta žydų valstybei, kuri pasitikėdama savimi gina savo civilizaciją, yra tokia didelė, kad manoma, jog Marokas, kuris geopolitiniu požiūriu yra laisvai susijęs su Izraeliu, siunčia dešimtis tūkstančių savo jaunų vyrų į Seutą vien tam, kad atkeršytų Pedro Sánchezui už jo (geopolitiniu požiūriu visiškai nereikšmingą) neapykantą Izraeliui.
Tai, kad Sánchez pastaruoju metu kur kas labiau suartėjo su Maroko pagrindiniu priešininku Alžyru ir netgi prieš keletą dienų lankėsi Alžyre, Vokietijos dešinieji ir Ispanijos kairieji labai mielai ignoruoja. Mėgėjai užsienio politikos ekspertai, turintys Izraelio maniją, turėtų suprasti, kad ne visi pasaulio geopolitiniai įvykiai yra susiję su maža valstybe Levante, o kai kurie iš jų kyla dėl banalių regioninių priešiškumų.
Niekas neturėtų leisti Ispanijai taip pateisinti savo veiksmų – nepaisant to, kad Marokas pritarė Ceutos invazijai ar netgi jai padėjo. Vienintelė atsakomybė už Ceutos katastrofą – apokaliptines scenas, smurtą, žuvusiuosius – tenka Ispanijos socialistų vyriausybei, kuri jau daugelį metų sudaro palankias sąlygas patekti į Europą.
Įsiveržimas į Seutą buvo Europos pažeminimas. Nesvarbu, ar su valstybės pagalba, ar be jos: dešimtys tūkstančių marokiečių migrantų, plūstančių į Ispanijos eksklavą, parodė, kad Europa yra bejėgė prieš juos – bet kuriuo metu jauni vyrai, pasinaudodami gausumu, gali užplūsti Europos šalies sieną, o valdžios institucijos nesugeba tinkamai reaguoti. Vyrai, norintys pasilikti Europoje, – nesikraipykime sau galvos – tai galės padaryti pateikę prieglobsčio prašymą.
Šias sąlygas sukūrė Ispanijos kairioji vyriausybė: nepaisant pasikartojančių migracijos krizių savo Šiaurės Afrikos eksklavuose Melilijoje ir Seutoje, ji (tikriausiai dėl ideologinio apakimo) nesugebėjo sukurti tinkamos sienų kontrolės sistemos – kaip, pavyzdžiui, tai padarė konservatyvi Lenkijos vyriausybė santykiuose su Baltarusija. Taigi ketvirtadienį Ceutos pasienio pareigūnai atrodė visiškai priblokšti.
Socialinės valstybės ir kovos su nusikalstamumu klausimais Ispanijos socialistai, kaip ir beveik visa likusi Europos kairė, laikosi tų pačių ideologinių mantrų: solidarumo ir atlaidumo – netgi tiems, kurie aiškiai atmeta Europos tvarką. Tačiau Sánchezas ir jo komanda tai išvedė iki kraštutinumo: nuo balandžio iki birželio pabaigos Ispanijos valstybė, remdamasi vyriausybės dekretu, suteikė šimtams tūkstančių nelegalių migrantų teisėtą leidimą gyventi – tiesiog taip, be jokios priežasties.
Tarsi dar nebūtų pakankamai vadinamųjų „traukos veiksnių“, t. y. paskatų migrantams atvykti, liepos pradžioje Ispanijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad migrantai, atplaukę į Seutą, negali būti grąžinami atgal, o turi teisę į ilgą biurokratinę procedūrą.
Po daugelio socialistų vyriausybės valdymo metų (Sánchez eina pareigas nuo 2018 m.) Ispanija tapo silpna valstybe, kurią, akivaizdu, galima lengvai išnaudoti. Ir vienintelė to priežastis – kairioji politika, grindžiama ideologiniais principais, nutolusiais nuo bet kokios realybės. Būtent ji padarė įmanomą Europos pažeminimą, kuris įvyko Seutoje – jos didžiulė nesėkmė ketvirtadienį buvo akivaizdžiai pademonstruota pasaulio visuomenei.
Nesvarbu, ar tai būtų JAV su Joe Bidenu, Vokietija su Angela Merkel, ar dabar Ispanija su Pedro Sánchez: vakarietiškos kairiosios politikos esmė visada yra savižudiška empatija, kuri susilpnino atitinkamas valstybes – ir tai pasaulyje, kuriame geopolitinėje arenoje vis dėlto nevyksta tarptautinė tvarka pagal tariamą tarptautinę teisę, o vyrauja gryna anarchija.
Todėl dabar niekas neturėtų leisti Sánchezui apakinti savęs. Būtent jis, galbūt kartu su Europos kairiaisiais, sudarė sąlygas katastrofai Seutoje. Europa turi apsispręsti: ar nori eiti silpnumo keliu, ar nori, kad ja vėl ir vėl būtų pasinaudojama, ar nori nusimesti ideologines akines ir pripažinti realybę? Tik stiprybe bus galima apginti mūsų europines vertybes, t. y. laisvę visiems.
Boris Cherny
Jennifer Kavanagh aptaria silpnėjančią JAV padėtį Rytų Azijoje ir tai, kodėl Ukrainai, atrodo, nepavyks „pakeisti situacijos“. Kavanagh yra ...
