Vokiečiai mano, kad net ir šis sudaniečio poelgis metro stoties Wandsbek-Markt perone nesukels seniai reikalingos diskusijos apie migrantų smurtą.
Vėl visuomenę sukrėtė žiaurus smurto aktas – ir vėl jo kaltininkas yra iš tų, kurie tariamai atvyko pas mus „ieškodami prieglobsčio“. Ketvirtadienio vakarą, apie 22 valandą, visiškai nesusijusi 18-metė vokietė laukė metro stoties Wandsbek-Markt perone savo traukinio. Staiga ir be jokios matomos priežasties 25-metis vyras iš Pietų Sudano puolė ją, sugriebė ir nutempė ant bėgių – tiesiai prieš įvažiuojantį metro. Abu buvo pervažiuoti ir mirė nelaimės vietoje.
Nužudymų skyrius perėmė tyrimą dėl nužudymo. Policijos duomenimis, abu asmenys stovėjo perone visiškai nepriklausomai vienas nuo kito – tarp jų nebuvo jokio ankstesnio ryšio, jokio ginčo, jokios konfliktinės situacijos. Pietų Sudano pilietis stovėjo „atokiau“, tada staiga priėjo prie jaunos merginos ir įvykdė mirtiną nusikaltimą.
Vokietijos valdžia desperatiškai ieško paaiškinimo, kuris neturėtų nieko bendro su migracija ir nesėkminga integracija.
Tuo tarpu 18-metė mergina guli negyva ant geležinkelio bėgių, o politikai toliau tyli apie akivaizdžius nevaržomos imigracijos iš didelio pavojaus regionų keliamus pavojus. Ilsėkis ramybėje, jaunoji mergina.
Tai nėra pirmas tokio pobūdžio incidentas, ir jie tampa vis dažnesni.
Vokiečių portalas Remix News aprašo kitus migrantų įvykdytus analogiškus nusikaltimus.
Šis mirtinas incidentas prisideda prie pastaraisiais metais Vokietijos geležinkelio ir metro stotyse įvykusių smurtinių išpuolių serijos. Praėjusių metų rugpjūtį 31 metų irakietis Friedlando stotyje pastūmė 16 metų ukrainietę, kuri stovėjo perone ir kalbėjosi telefonu su savo seneliu Ukrainoje, į 100 kilometrų per valandą greičiu važiuojančio prekinio traukinio bėgius. Mergina mirė iš karto. Šį mėnesį vyras buvo nuteistas privalomam psichiatriniam gydymui, išvengdamas laisvės atėmimo bausmės.
2023 m. sausio mėn. 27-erių metų Sirijos pilietis buvo suimtas po to, kai, kaip pranešama, Altenos stotyje Šiaurės Reino-Vestfalijoje į geležinkelio bėgius įmetė 16-metę moksleivę. Policijos ataskaitoje teigiama: „Staiga jaunas vyras puolė ją vytis, sugriebė iš nugaros ir numetė nuo perono ant 1 perono priešais apstulbusius keleivius“, taip pat priduriama: „Tada jis pats šoko paskui ją ir tvirtai laikė merginą ant bėgių.“ Vėliau įtariamasis vėl užlipo ant perono ir įsėdo į traukinį.
Visai neseniai, 2025 m. lapkričio mėn., Hudayfa Al-Mashhadani, Vokietijos ir Arabų mokyklos Berlyne direktorius ir žinomas radikalios islamo kritikas, papasakojo, kad metro stotyje „Neukölln“ kažkoks vyras bandė jį pastumti ant bėgių. „Tada vyras trenkė man ranka per galvą. Viskas baigėsi per kelias sekundes“, – pasakojo Al-Mashhadani žurnalui „Focus“, pridurdamas, kad jam pavyko atsikirsti, kai traukinys jau artėjo. Berlyno policija pranešė, kad byla perduota valstybės saugumo tyrėjams, kurie paėmė vaizdo įrašus ir apklausė liudytojus.
Kitu atveju, 2023 m. kovo mėn., du užsieniečiai buvo suimti Pforzheimo centrinėje geležinkelio stotyje, kai, kaip įtariama, pastūmė 49 metų vyrą ant bėgių, nes šis atsisakė duoti jiems cigaretę. Vietos žiniasklaida pranešė, kad auka buvo vėl užpulta, kai bandė lipti atgal ant perono. Įtariamieji, 33 metų alžyrietis ir 31 metų tunisietis, buvo apkaltinti pavojingu kūno sužalojimu.
Analogiški nusikaltimai ankstesniais metais:
Frankfurte pabėgėlis iš Eritrėjos nužudė 8 metų vaiką, nustūmęs jį su motina po traukiniu (video)
Išvardytos taisyklės, kaip apsisaugoti nuo Nipah viruso. Kai kuriais atvejais Nipah virusas sukelia negrįžtamus smegenų pokyčius.
Neseniai buvo kalbama apie naują virusą – Nipah, kuris gali sukelti didelį mirtingumą. Specialistų duomenimis, jis gali sukelti iki 75 % užsikrėtusių žmonių mirtį.
Kuo pavojingas Nipah virusas?
Virusas yra infekcinis patogenas, kurį perneša šikšnosparniai. Kai kuriais atvejais jis sukelia negrįžtamus smegenų pokyčius. Ekspertai mano, kad 75 % užsikrėtusiųjų mirs. Kiti susidurs su neurologinėmis problemomis, įskaitant traukulius ir asmenybės pokyčius.
Svarbu suprasti, kad virusas gali išlikti organizme latentinėje būsenoje ir aktyvuotis po kelių mėnesių ar net metų.
Kaip perduodamas virusas?
Daugeliu atvejų žmogus užsikrečia vartodamas vaisius ar iš jų pagamintus sulčių, kurie gali būti užteršti sergančių šikšnosparnių šlapimu, išmatomis ir seilėmis. Toliau infekcija gali būti perduodama iš žmogaus žmogui per artimą kontaktą ir biologines skysčius.
Pagrindiniai infekcijos simptomai
Viruso pradžia paprastai primena staigų gripą su karščiavimu, galvos skausmu, raumenų skausmais, vėmimu ir gerklės skausmu. Pasekmės gali būti encefalitas arba meningitas. Jie paprastai išsivysto 3–21 dieną nuo ligos pradžios.
Kai kyla bet kokios infekcinės ligos protrūkis, visada reikia būti budriems.
Vaistų tiesiog nėra.
Prevencijos priemonės: kaip patikimai apsisaugoti nuo viruso
Kad nesusirgtumėte, keliaudami į endemines zonas reikia laikytis nesudėtingų prevencijos taisyklių:
1. Visus vaisius prieš vartojimą kruopščiai nuplaukite švariu vandeniu, nulupkite odelę.
2. Vaisius, rastus ant žemės, iškart išmeskite, nusiplaukite rankas.
3. Jei pasireiškia užsikrėtimo simptomai, nedelsiant kreipkitės į medicinos darbuotoją.
Žmonių užsikrėtimo virusu atvejai buvo nustatyti tik Pietų ir Pietryčių Azijoje.
Naujausias protrūkis Indijos Vakarų Bengalijos regione paskatino kai kurias šalis įvesti Covid laikotarpio oro uostų patikrinimus, siekiant sustabdyti jo plitimą.
Protrūkis yra susijęs su privačia ligonine Vakarų Bengalijoje, kur šį mėnesį užsikrėtė mažiausiai penki sveikatos priežiūros darbuotojai.
Apie 110 žmonių, kurie turėjo kontaktų su užsikrėtusiais pacientais, dabar yra izoliuoti kaip atsargumo priemonė, teigė pareigūnai.
Iki šiol už Indijos ribų nebuvo pranešta apie jokius atvejus, o Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) atstovas spaudai „Daily Mail“ sakė, kad jie nesitiki, jog liga išplis už Indijos ribų.
Jie sakė: „Remiantis turima informacija, PSO mano, kad tolesnio infekcijos plitimo iš šių dviejų atvejų rizika yra maža.
Indija turi pajėgumų sustabdyti tokius protrūkius, kaip parodė ankstesni protrūkiai.
Rekomenduojamos visuomenės sveikatos priemonės yra bendrai įgyvendinamos nacionalinių ir valstijų sveikatos komandų. Kol kas nėra įrodymų, kad virusas plinta tarp žmonių.
Tačiau infekcijos šaltinis dar nėra visiškai aiškus. Atsižvelgiant į žinomą Nipah viruso rezervuarą šikšnosparnių populiacijoje kai kuriose Indijos ir Bangladešo dalyse, įskaitant Vakarų Bengaliją, yra galimybė, kad gali įvykti tolesnis užsikrėtimas Nipah virusu.
Reikia stiprinti bendruomenės informuotumą apie rizikos veiksnius, pvz., datulių palmių sulos vartojimą.“
Tačiau, reaguodama į naujus atvejus, Tailando sveikatos apsaugos ministerija pagrindiniuose oro uostuose įvedė sveikatos patikrinimus keleiviams, atvykstantiems iš Vakarų Bengalijos.
Keliautojai tikrinami dėl karščiavimo ir kitų Nipah viruso simptomų, įskaitant galvos skausmą, gerklės skausmą, vėmimą ir raumenų skausmą, ir jiems išduodamos sveikatos „atsargumo“ kortelės, kuriose patariama, ką daryti susirgus.
Pranešama, kad Puketo tarptautinis oro uostas taip pat yra valomas dažniau dėl tiesioginių skrydžių maršrutų, o Nepalas padidino pavojaus lygį.
Nipah virusas yra zoonozinis virusas, kuris perduodamas žmogui iš gyvūnų. Jis pirmą kartą buvo identifikuotas 1999 m. Malaizijoje. Pagrindiniai natūralūs nešiotojai yra šikšnosparniai, kurie gali perduoti virusą žmonėms tiesiogiai per artimą kontaktą arba per biologines skysčius (kraują, šlapimą, seiles, išmatas). Dažniausiai žmonės suserga suvalgydami vaisius, ant kurių pateko užsikrėtusio gyvūno seilės. Po užsikrėtimo patogenas gali būti perduodamas iš žmogaus žmogui.
Infekcija gali pasireikšti įvairiai – nuo besimptomės eigos iki encefalito (smegenų uždegimo). Po inkubacijos laikotarpio, kuris gali trukti iki 45 dienų, atsiranda gripui būdingi simptomai: aukšta temperatūra, galvos ir raumenų skausmas, kosulys, dusulys, vėmimas ir viduriavimas.
Pagrindinis pavojus yra nervų ir kvėpavimo sistemų pažeidimas. Liga gali sparčiai progresuoti, sukeldama sąmonės sutrikimus, mieguistumą, traukulius, encefalitą ir komą. Virusas taip pat pažeidžia plaučius, inkstus ir blužnį, o tai gali sukelti daugelio organų nepakankamumą. Išgyvenę pacientai gali turėti sunkių neurologinių komplikacijų: paralyžių, psichikos sutrikimų, kognityvinių funkcijų pablogėjimą.
Epidemiologo, Rusijos mokslų akademijos akademiko, Nacionalinio epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centro N. F. Gamalejos vardo mokslinio vadovo Aleksandro Gincburgo nuomone, pasveikimas priklauso nuo sergančiojo imuninės sistemos. Jei imunitetas silpnas, liga gali sukelti komplikacijas – sepsis, plaučių uždegimas, meningitas, kurie gali baigtis mirtimi.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mirtingumas užsikrėtus Nipah virusu yra nuo 40 iki 75 %. Šiuo metu nėra specifinio gydymo ar vakcinos. Gydymas apsiriboja palaikomosiomis priemonėmis ir simptominis gydymas. Todėl Pasaulio sveikatos organizacija Nipah virusą priskiria prie pavojingiausių patogenų pasaulyje.
Indijai tai nėra pirmasis protrūkis: anksčiau Nipah viruso užsikrėtimo atvejai buvo registruoti Vakarų Bengalijos ir Keralos valstijose, kur mirė dešimtys žmonių. Vietiniai protrūkiai taip pat periodiškai pasitaiko Pietų ir Pietryčių Azijoje.
Dėl aktyvių oro susisiekimo ryšių su Indija ir turistų srauto (šiuo metu Goa, žinomiausiame šalies kurorte, yra turizmo sezono įkarštis) viruso pernešimo į Europą tikimybė nėra atmesta.
Nesant vakcinų ir specifinio gydymo, pagrindinė apsaugos priemonė yra infekcijos židinių kontrolė, kontaktų nustatymas ir sergančiųjų izoliavimas, ką šiuo metu ir daro valdžios institucijos.
Rusijos mokslų akademijos akademikas Sergejus Netesovas paaiškino, kodėl mirtinas Nipah virusas nekelia grėsmės rusams, ir įvertino realią pavojingų tropinių infekcijų užsikrėtimo riziką populiariuose kurortuose.
„Šis virusas žinomas jau 27 metus. Protrūkiai – arba, pastaraisiais metais, mikroprotrūkiai – Indijoje ir Bangladeše pasitaiko beveik kasmet. Rusijai šis virusas nėra pavojingas. Per visus 27 stebėjimo metus nebuvo užregistruotas nė vienas šios ligos atvejo iš minėtų šalių. Problema daugiausia išpūsta žiniasklaidos“, – pažymėjo S. Netsovas.
Pagrindinė priežastis, dėl kurios Nipah virusas nekelia epidemiologinės grėsmės rusams, yra jo perdavimo būdas. Virusologas paaiškino, kad jis neperduodamas oro lašelių būdu, o perduodamas maisto keliu.
„Užsikrėtimas įvyksta, kai žmonės valgo vaisius, įkandusius skraidančios lapės, arba valgo neplautus vaisius, paimtus tiesiai nuo žemės tose vietose, kur gyvena ir tuštinasi šie gyvūnai. Indijoje, atrodo, vaisių rinkimas nuo žemės yra paplitusi praktika tarp vargingų gyventojų sluoksnių, o tai ir sukelia užsikrėtimą. Mirtingumas šiuo atveju yra tikrai didelis – iki 70 %“, – apibendrino N. Netesovas.
Taigi, turistui, kuris laikosi elementarių higienos normų ir nevalgo neplautų vaisių endeminiuose regionuose, rizika yra artima nuliui.
Tropikai kviečia: kokios infekcijos yra tikrai pavojingos kurortuose?
Rusams, planuojantiems atostogas, daug aktualesnė yra tropinių infekcijų tema. Populiariausi kelionių tikslai išlieka Tailandas, Vietnamas, Egiptas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Maldyvai, Šri Lanka, Indonezija. Į ką verta atkreipti dėmesį?
„Pagrindinės pavojingos tropinės virusinės infekcijos: geltonoji karštligė, Dengo karštligė, japonų encefalitas, Zika virusas. Jos visos yra tropinėse šalyse, jos ten atsirado ne prieš penkias minutes ar metus, bet lydi žmoniją jau dešimtis tūkstančių metų. Jos perduodamos per tropinių uodų įkandimus, todėl kurortinėse zonose ir miestuose teritorija nuo uodų yra privalomai apdorojama. Tropikai yra žmonijos gimtinė ir, žinoma, virusų gimtinė“, – pažymėjo N. Netesovas.
Ekspertas pabrėžia, kad apie šias grėsmes puikiai žinoma Rusijos specializuotose institucijose, tokiose kaip Rospotrebnadzor, Gamalejos centras ir Medicinos parazitologijos ir tropinių ligų institutas prie Sechenovo universiteto.
Kokia yra tikimybė, kad rusai užsikrės šiomis infekcijomis kurortuose? Sergejus Netesovas pateikia dviprasmišką, bet labai svarbų atsakymą.
„Jei terminą „tikimybė“ vartoti matematiškai, tai ji yra nereikšminga. Jei rusas nelips į džiungles be apsaugos ir repelentų, rizika yra minimali. Taigi viskas priklauso nuo žmogaus elgesio. Norite plaukti upe Vietname? Tokiu atveju tikimybė užsikrėsti Dengo karštlige gali siekti apie 30 %. Būtent taip ir yra“, – pasakojo virusologas.
Rusijos mokslų akademijos narys, Rusijos švietimo akademijos viceprezidentas Gennadijus Onishčenko lankėsi radijo stotyje „Komsomolskaja tiesa“....
Gennadijus Grigorjevičius, pastaruoju metu visuomenės diskusijų apie sveikatą centre atsidūrė Nipah virusas. Mes apie jį žinome labai mažai.
- Apie šią infekciją sužinojome 1999 m., kai Malaizijoje prasidėjo ligos protrūkis. Tačiau protrūkis buvo nedidelis.
Šis virusas pirmiausia pasitaiko pietinėse šalyse, kuriose paplitusios Pteropodidae šeimos šikšnosparniai, ypač Pteropus genties rūšys. Tai Malaizija, Indija, Bangladešas.
- Galbūt būtų prasminga apriboti žmonių iš šių regionų atvykimą?
- Visų pirma, nereikia panikuoti, nereikia uždaryti sienų, o reikia laikytis daug kartų patikrintos universalios taisyklės: laikytis higienos. Kruopščiai plauti rankas, daržoves ir vaisius, ypač egzotinius.
- Tai reiškia, kad tiesa, jog šiuo virusu galima užsikrėsti per vaisius, pavyzdžiui, mangus?
- Aš net girdėjau tokį patarimą: negerkite datulių sulčių ir viskas bus gerai. Na, ar galima taip perdėti situaciją? Aš nežinau nė vieno maskviečio, kuris savo rytinį pusryčius pradėtų nuo šviežiai spaustų datulių sulčių.
Taip, šis virusas kol kas perduodamas daugiausia per maistą. Kas yra maistas? Tai maistas, pirmiausia vaisiai, neapdoroti, žinoma. O jei juos kruopščiai nuplauti, nieko nebus.
Buvo atvejų, kai tarp šikšnosparnių ir žmonių grandinę pertraukdavo kiaulės, t. y. susirgdavo gyvulių augintojai.
O tai, kas dabar vyksta Indijoje – susirgo keli medicinos darbuotojai – tai ne kas kita, kaip profesinė liga. Greičiausiai jie teikė pagalbą ligoniui, kuris galbūt netgi neparodė jokių klinikinių simptomų.
- Tai reiškia, kad žmogus, užsikrėtęs Nipah virusu, gali net neįtarti apie tai, nes šiai ligai nėra būdingų specifinių simptomų?
- Klinikiniai viruso simptomai yra labai įvairūs: nuo ūminio kvėpavimo takų ligos simptomų (karščiavimas, raumenų skausmas, gerklės skausmas, pykinimas ir vėmimas) iki encefalito (smegenų apvalkalo uždegimo) simptomų, kuris paprastai baigiasi mirtimi, iki besimptomio viruso nešiojimo.
- Encefalitas yra baisi liga. Ir jei ją sukelia Nipah virusas, tai kelia baimę.
- Mes iš tiesų šiuo metu Nipah virusą priskiriame ypač pavojingoms ligoms. Bent jau dėl to, kad jam būdingas aukščiausias mirtingumas. Jei COVID, kuris mus visus nemažai išgąsdino, mirtingumas vidutiniškai pasaulyje buvo 2 %, tai sergantiems šiuo virusu jis siekia 75 %. Bet aš su dideliu įsitikinimu sakau, kad šį epidemijos sezoną Nipah mums negresia. Mes stebime šį virusą, kaip ir Pasaulio sveikatos organizacija, kurios nariai mes esame.
- Visur rašoma, kad nuo šio viruso nėra vakcinos ir nėra vaistų.
- Deja, vakcinos nėra, nors esu įsitikinęs, kad mūsų Gamalejos institutas galėtų ją pagaminti, jiems reikia tik to viruso, kuris plinta. Ir kol kas tikrai nėra jokių tvirtų ir patikimų duomenų apie gydymą antiretrovirusiniais vaistais.
Bet tai paaiškinama tuo, kad paprastai infekcija kyla tuose regionuose, kur medicininė pagalba yra simbolinio lygio ir ten nesugeba nustatyti, ką gydyti, o ką ne.
- Bet mirtingumo procentas tiesiog siaubingas.
- Mano nuomone, tai yra dėl to, kad regionuose, kuriuose virusas gali plisti, nėra įdiegtos patikimos diagnostikos priemonės. Tai reiškia, kad registruojami mirties atvejai, bet nediagnozuojami besimptomiai nešiotojai, kurių gali būti daug daugiau. Taigi nereikia iš anksto panikuoti. Virusas, be abejo, yra pavojingas, geriau su juo nesusidurti, saugotis, bet nematau priežasčių visuotinei panikai.
Netgi dėl mums įprasto gripo, kurio mes tarsi nebijome, situacija dabar yra sudėtingesnė.
Regionuose, kur buvo aptiktas ligos protrūkis, paskelbtas karantinas.
- Labai daug sergančiųjų?
- Būtent taip. Prieš Naujuosius metus sergamumo lygis jau beveik pasiekė epidemijos lygį. Beje, 31 iš 34 Europos šalių iš tikrųjų vyksta epidemija. Pas mus sausio mėnuo su dešimties dienų atostogomis vaikams ir suaugusiems, ačiū Dievui, nutraukė šią epidemijos grandinę. Tačiau po švenčių, per dvi sausio savaites, vėl pradėjo didėti sergamumas gripu ir ūminėmis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis. Dominuoja H3N2, antroje vietoje – H1N1. Daug sergančiųjų yra Murmansko srityje, Leningrado srityje, Sankt Peterburge. Mokyklos jau uždaromos, ir tai teisingas sprendimas. Sergamumas didėja ir Buriatijoje.
- Kokia situacija sostinėje? Per šias atostogas pas mus atvyko daug žmonių.
- Maskvoje, kaip ir visoje šalyje, sergančiųjų yra daug. Įprasta schema: 2-3 savaites sergamumas didėja, tada pasiekiama plato, t. y. aukštas sergamumo lygis, kuris išlieka maždaug 4 savaites, o tada prasideda nuosmukis. Maždaug kovo mėnesį.
- Tai reiškia, kad mums reikia tik ištverti vasarį.
- Kitaip tariant, reikia nepamiršti profilaktikos. O jei susirgote, nereikia žaisti didvyrio ir eiti į darbą sergant. Nereikia užkrėsti kitų!
Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų santykiuose vis ryškėja pavojingi įtampos ženklai. Ginčai, apimantys paramą Ukrainai, požiūrį į Grenlandijos geopolitinę reikšmę ir NATO ateitį, rodo gilų strateginį lūžį. Šių nesutarimų esmė slypi iš esmės skirtinguose požiūriuose į nacionalinių valstybių vaidmenį pasaulyje, suvereniteto ribas ir atsakomybės pasidalijimą tarptautinėje sistemoje.
Viena iš pagrindinių problemų – požiūris į migraciją, kuris vis labiau išryškina gilėjančius skirtumus tarp Europos Sąjungos ir Jungtinių Valstijų tiek saugumo, tiek politinės tapatybės klausimais.
Migracijos ir prieglobsčio paktas
2024 m. Europos Parlamentas priėmė, o ES Taryba patvirtino Migracijos ir prieglobsčio paktą, kurios tikslas – neva „ryžtingai ir išradingai spręsti sudėtingus migracijos klausimus“.
Paktas praktiškai turės būti taikomas nuo 2026 m. birželio mėn. Pagal jį valstybėms narėms dėl migracijos siūlomos dvi išeitys: priimti jų teritorijai nustatytą migrantų skaičių arba, atsisakius tai daryti, sumokėti finansinę duoklę pagal vadinamąjį „solidarumo mechanizmą“, neva skirtą kompensuoti išlaidas kitoms migrantus priimančioms šalims.
Realios pasirinkimo laisvės nacionalinėms valstybėms neduota – bet kuriuo atveju Lietuva bus įpareigota arba apgyvendinti tūkstančius svetimšalių ir gauti po 10 tūkst. eurų už kiekvieną priimtą migrantą, arba mokėti už kiekvieną nepriimtą „nelegalą“ – maždaug 20 tūkst. eurų finansinę duoklę.
Pastaraisiais metais migrantų antplūdis ES valstybėse įgijo pagreitį, viršijantį politinės valios ribas. Vokietijoje per dešimtmetį nuo 2015 iki 2024 metų imigrantų skaičius išaugo nuo 11 mln. iki 17,4 mln. ir sudaro apie 20,9 proc. visų šalies gyventojų.
Dėjusi viltis, kad „atvirumo“ politika savaime kompensuos saugumo trūkumus, Vokietija šiandien priversta atkurti pasienio kontrolę ir spręsti vidinių getų, augančio nusikalstamumo bei visuomenės poliarizacijos problemas.
Ispanijoje per tą patį laikotarpį migrantų padaugėjo beveik nuo 5,9 mln. iki 8,8 mln., ir sudaro apie 18,2 proc. populiacijos. Švedija, dar neseniai vaizduota kaip migrantų integracijos sėkmės pavyzdys, šiandien dėl migrantų vykdomų nusikaltimų viešajai tvarkai palaikyti pasitelkia kariuomenę.
Visoje ES užsienyje gimusių gyventojų skaičius nuo 41 mln. išaugo iki daugiau kaip 63 mln. Europos didmiesčiuose užsienyje gimusių žmonių dalis dar ryškesnė: pagal 2021 m. surašymą Londone 40,6 proc. gyventojų yra gimę už Jungtinės Karalystės ribų, Berlyne su migracija susijusių asmenų dalis siekia apie 39,4 proc.visų gyventojų.
Ispanijos sindromas
Neseniai Ispanijos kairiųjų vyriausybė patvirtino planą, pagal kurį iki 500 tūkst. dokumentų neturinčių migrantų galės kreiptis dėl teisėto gyventojo statuso. Dauguma šių migrantų yra kilę iš Lotynų Amerikos ir Afrikos.
Migracijos ministrė Elma Saiz nurodė, kad ši priemonė bus taikoma asmenims, kurie Ispanijoje gyveno ne trumpiau kaip penkis mėnesius iki 2025 m. gruodžio 31 d., ir galės įrodyti, jog neturi teistumo.
Paraiškos bus priimamos nuo balandžio mėnesio iki birželio 30 d., o statusą gavę asmenys galės dirbti bet kuriame ekonomikos sektoriuje ir bet kurioje šalies vietoje.
Ministro pirmininko Pedro Sánchezo teigimu, šis sprendimas suteiks ekonominės naudos, ypač atsižvelgiant į senstančią šalies darbo rinką.
Šis žingsnis laikomas vienu didžiausių migrantų įteisinimo procesų Europoje per pastaruosius metus ir ryškiai kontrastuoja su platesne tendencija, kai daugelis Europos vyriausybių griežtina savo migracijos politiką.
Konservatoriai ir dešiniųjų partija „Vox“ pasmerkė šią iniciatyvą. Jų teigimu, jei Ispanija taps tokių migrantų „saugykla“, kitos Europos valstybės galėtų siekti susitarimų dėl jų perkėlimo, o priešingu atveju visai Europai tektų „mokėti kainą už Ispanijos dosnumą“.
Šiuo metu Ispanijoje gyvena apie 49,4 mln. gyventojų. Ekonominių tyrimų instituto „Funcas“ duomenimis, 2025 m. pradžioje šalyje be leidimo gyveno apie 840 tūkst. žmonių. Paskutinis didelis migrantų įteisinimas įvyko 2005 m., kai šalį valdė ministras pirmininkas José Luisas Rodríguez Zapatero, priklausantis tai pačiai politinei partijai kaip ir dabartinis premjeras Pedro Sánchezas.
Šis sprendimas laikomas tiesioginiu iššūkiu vyraujančiam Europos požiūriui, pagal kurį neteisėta migracija pirmiausia traktuojama kaip teisėsaugos problema. Ar ši iniciatyva taps pavyzdžiu Europos Sąjungai, kol kas neaišku, tačiau akivaizdu, kad tai politinis eksperimentas, kurį Europa atidžiai stebi.
Lietuvos savilikvidacija
Lietuvoje migracijos augimo tempai taip pat sparčiai artėja prie ES migracijos mastų. Šalies Migracijos departamento duomenimis, dabartiniu metu Lietuvoje gyvena beveik 217 tūkst. užsieniečių. Dauguma ukrainiečiai – apie 80 tūkst., baltarusių yra per 50 tūkst., rusų – beveik 14 tūkst., taip pat daugėja uzbekų, indų ir tadžikų.
Nepaisant to, dėl viršpelnių pamynę visuomenės saugumo interesus šalies verslininkai atkakliai reikalauja didesnių imigracijos kvotų, esą be migrantų gręsią darbo rinkos žlugimas – dauguma jų įdarbinami žemos pridėtinės vertės sektoriuose, nes pigi darbo jėga mažina verslo sąnaudas, leidžia mokėti darbuotojams mažus atlyginimus ir ignoruoti būtinas investicijas į našumą bei tikrą ekonominę pažangą.
Vien 2025 m., įgyvendindama vadinamąją įdarbinimo kvotą, Lietuva priėmė 24,83 tūkst. užsieniečių. Šiems metams numatyta analogiška – 24,7 tūkst. kvota.
Pažymėtina, kad dirbtinas pigios darbo jėgos importas stabdo mūsų šalies ekonominį vystymasis, gilina struktūrinę priklausomybę nuo importuojamos darbo jėgos, mažina paskatas kelti vietos darbuotojų kvalifikaciją.
Europos Komisija oficialiai pripažįsta, jog Lietuvai tenka neproporcingai didelė migracijos našta. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas taip pat viešai konstatuoja, jog migracijos srautai yra beveik nebevaldomi, o Valstybės saugumo departamentas (VSD) netgi atvirai nurodo, kad migrantų sudėties faktiškai nebekontroliuoja.
VSD vertinimu, migrantų srautai gali būti naudojami mūsų valstybė saugumui silpninti. A.Lukašenka Vakarų valstybių ryšius su Baltarusijos demokratinėmis jėgomis ir joms teikiamą paramą laiko didžiausia grėsme savo stabilumui. Tai lemia intensyvią Baltarusijos žvalgybos tarnybų veiklą prieš Lietuvą. Jos pirmiausia veikia prieš Lietuvą iš savo teritorijos – identifikuoja į Baltarusiją vykstančius Lietuvos piliečius, galinčius suteikti aktualią informaciją ar atlikti kitas užduotis, ir siekia juos įdarbinti. Be to, šios tarnybos stengiasi išnaudoti Lietuvoje gyvenančius baltarusius, siekdamos rinkti informaciją apie Lietuvą ir jos institucijas, Baltarusijos demokratinę opoziciją bei pačią baltarusių diasporą.
Lietuvių tauta nebėra suverenas
2026 m. sausio 10 d. Vilniuje susirinkę Tautos forumo (TF) atstovai teigė, kad šiuo metu valstybę yra sukaustęs institucinis neįgalumas, o visuomenę apėmusi apatija – Lietuva nebėra pajėgi pasipriešinti vykstančiai, savo valstybės kūrėjos – lietuvių tautos savilikvidacijai, o teisingiau – nuosekliai vykdomam Lietuvos valstybės likvidavimui.
TF neabejoja, jog ES nacionalinių valstybių išardymo, o kartu ir Lietuvos išvalstybinimo bei ištautinimo politika dabar kryptingai yra spartinama.
Jis atkreipia dėmesį, kad Seimo nariai 2025 m. rugsėjo 25 d. sąmoningai priėmė Viešojo administravimo įstatymo pataisas, numatančias, jog viešojo administravimo subjektai – savivaldybės, Registrų centras ir kitos institucijos – privalo viešai teikiamų paslaugų sąrašus skelbti ne tik lietuvių kalba, bet ir papildomai anglų arba kita Europos Sąjungos valstybės narės kalba (pavyzdžiui, lenkų).
Jų teigimu, taip buvo sąmoningai mūsų valstybėje buvo įtvirtinta daugiakalbystė ir iš esmės panaikinta valstybinės lietuvių kalbos statusas. Tai reiškia, kad Seimas, prieštaraudamas tautos referendumu priimtoms Konstitucijos nuostatoms bei Konstitucinio Teismo ligšioliniams išaiškinimams, vienbalsiai nustatė, kad lietuvių kalba nebėra valstybinė kalba, lietuviai nuo šiol nebelaikomi savo valstybės šeimininkais – jiems paliekama mažumos teisė gyventi teritorijoje su pavadinimu Lietuva, be lietuvių tautos valios ir be konstitucinių imperatyvų, kurie lig šiolei saugojo lietuvių kalbą ir lietuvių tautą kaip valstybės suvereną.
Buvo kritiškai įvertinta Nacionalinio susivienijimo (NS) atstovo Seime laikysena – pasak forumo dalyvių, į NS buvo dedamos viltys dėl lietuvių tautos kalbos, kultūros ir valstybingumo istorijos išsaugojimo, tačiau šios viltys nepasiteisino. TF atmetė pasiaiškinimus, kuriuose teigiama, esą Seimas rėmėsi Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl paslaugų vidaus rinkoje. Tačiau minėtoje direktyvoje nurodyta, kad toks reikalavimas, remiantis Bendrijos steigimo sutarties 50 straipsnyje pateikiamu apibrėžimu, nepatenka į direktyvos taikymo sritį.
Be to Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) 2026 m. sausio 23 d. rašte Vyriausybės kanceliarijai pripažino, kad minėto įstatymo pataisos, buvo priimtos neperžiūrint jų aktualumo pasikeitusiame technologiniame kontekste. „Galbūt 2019 ir 2023 metais poreikis administracinių paslaugų aprašymus valdžios vartų portale teikti ne tik lietuvių kalba ir buvo gana aktualus, bet 2025 metais, kai dirbtinio intelekto, mašininio vertimo įrankiai įdiegti daugelyje valstybės institucijų svetainių, Viešojo administravimo įstatymo nuostatos dėl keliakalbės informacijos teikimo aktualumas abejotinas, nuostata galimai perteklinė, kelianti klausimą dėl valstybinės kalbos statuso“, – rašoma minėtame VLKK rašte.
Paaiškėjo, kad Vyriausybės iniciatyva keisti valstybinės lietuvių kalbos statusą nebuvo netgi derinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija. VLKK taip pat nurodo, kad ši problema Vyriausybėje galėjo būti svarstoma dar kartą, įtraukiant Kultūros ministeriją, kuri pagal savo kompetenciją yra atsakinga už valstybinės kalbos politikos formavimą ir įgyvendinimą.
Tačiau sprendimas buvo priimtas valingai, apeinant arba eliminuojant privalomą ekspertinį ir visuomeninį dialogą bei pačią Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. Tokie veiksmai, pasak TF, daromi vienu tikslu – spartinti nacionalinių valstybių išardymą, jų suverenių funkcijų silpninimą ir Lietuvos pritaikymą masinei imigracijai.
Su politikų išdavyste neketinama taikstytis
Vis dėlto Tautos forumas neketina taikstytis su šia kolektyvine politikų išdavyste. Pagal Jungtinių Tautų prognozes, šio šimtmečio pabaigoje Lietuvos gyventojų skaičius turėtų sumažėti iki maždaug 1,5 mln. Jei gimstamumas šalyje išliks toks, kaip dabar (iš esmės nieko nesirengiama keisti), po 20 metų Lietuvoje etninių lietuvių turėtų likti apie 1,7–1,9 mln.
Taigi laikantis dabartinių „svetingumo“ migrantams tempų, po dviejų dešimtmečių šalyje turėtų gyventi apie milijoną svetimšalių: dauguma jų – be valstybinės lietuvių kalbos žinių, be suvokimo apie mūsų valstybės istoriją, tradicijas, papročius, pilietines pareigas, teisinę sistemą, demokratinio gyvenimo principus ir be motyvacijos tai pažinti bei priimti.
Tokiu būdu lietuviai vos per kelis dešimtmečius neišvengiamai taps tautine mažuma. To priežastis akivaizdi – prarastas valstybės suverenitetas, nes valstybės galios liko tik politiškai skambančioje, tačiau realiai neveikiančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos deklaracijoje.
Bet tai nereiškia, kad Lietuvos piliečiai yra linkę be kovos pasiduoti. Daugeliui viltį teikia ryžtingas Lietuvos strateginio partnerio – JAV padrąsinimas, kad pasaulio pagrindinis politinis vienetas yra ir liks nacionalinė valstybė.
Vengrijos kova su ES ir migracija
JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuosekliai giria Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną. Portalui foxnews.com jis sako, kad dėl griežtos imigracijos politikos Vengrijoje nusikalstamumo lygis yra labai žemas. Jo vertinimu, Europos lyderiai turėtų labai gerbti Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną, nes jis buvo teisus imigracijos klausimu.
„Pažiūrėkite, kas nutiko Europai dėl imigracijos. Europa yra užtvindyta žmonėmis, ir tai daro žalą,- sako jis. Nusikalstamumo lygis kyla, vyksta daug blogų dalykų. Vengrijoje nusikalstamumo lygis yra labai žemas – toks pats, koks buvo visada. Nes jis išlaikė viską taip, kaip turi būti“, – sako D. Trumpas. Aš nuolat sakau lyderiams: geriau sustokite, kitaip nebeturėsite Europos. Tai labai pavojingas dalykas.
Pastebėtina, kad Vengrijoje nelegali migracija yra lygi nuliui. Jei kas nors nori atvykti į Vengriją, turi pateikti prašymą. Tik gavęs leidimą gali įvažiuoti. Niekas negali žengti į Vengrijos teritoriją be Vengrijos valdžios institucijų leidimo.
Deja, tokia V. Orbano politika lėmė Europos Sąjungos sankcijas. Vengrijai taikomos finansinės sankcijos, nes ši neleidžia nelegaliems migrantams patekti į Vengriją ir Europos Sąjungą. Už tai Vengrija kasdien turi mokėti po 1 mln. eurų baudą. Tai absurdiškas pasaulis, kuriame šiandien gyvename Europoje“, – teigia Vengrijos premjeras.
„Associated Press“ pranešimu, 2024 m. birželį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nurodė Vengrijai sumokėti 223 mln. JAV dolerių baudą už tai, kad migrantams buvo apribota teisė prašyti prieglobsčio, taip pat skyrė papildomą 1 mln. eurų baudą už kiekvieną nesilaikymo dieną.
D. Trumpo nuomone, V. Orbanas teisingai laikosi itin griežtos pozicijos nelegalios imigracijos atžvilgiu. „Pagalvokite, kiek geriau šioms šalims sektųsi, jei jos neturėtų milžiniško nusikalstamumo, atėjusio su masine imigracija. Žmonės tiesiog plūsta į Europą. Jie turi tai sustabdyti – ir ne tik sustabdyti, bet ir atšaukti. Jie turi juos išsiųsti“, – sakė JAV prezidentas.
Lietuvos apsisprendimas
D. Trumpas taip pat teigė, kad panaši politika jau įgyvendinta Jungtinėse Valstijose. Sienos uždarytos. JAV priima žmones tik legaliai. Ir tai daro labai griežtai – išsiunčia šimtus tūkstančių. Dabartinės JAV administracijos nuomone, kiekviena valstybė, laikanti save suverenia, turi teisę ir pareigą apibrėžti savo ateitį – masinės migracijos era turi baigtis. JAV teigimu, Europos ekonominį nuosmukį užgožia dar atšiauresnė civilizacijos ištrynimo perspektyva.
Šiomis aplinkybėmis Lietuvai neišvengiamai artėja aiškaus apsisprendimo valanda – ji lems, ar lietuvių tauta netolimoje ateityje taps mažuma savo valstybėje, ar ji įgaus naujų jėgų pakilti ir įtvirtinti savo teisę gyvuoti ilgam, kaip šią teisę savo konstitucijoje yra įtvirtinę estai.
Dera pastebėti, kad JAV žada skatinti politinius sąjungininkus Europoje puoselėti šį atgimimą. Jungtinės Valstijos siekia remti savo sąjungininkus, saugant Europos laisvę ir saugumą, kartu atkuriant Europos civilizacinį pasitikėjimą savimi ir Vakarų tapatybę.
Tačiau nereikėtų puoselėti didelių vilčių, kad JAV rems esamus ar buvusius politikus, neturinčius aiškios savo valstybės vizijos, skelbiančius, jog Lietuva yra ten, kur yra bent vienas lietuvis, kitaip tariant, nereikia turėti iliuzijų, kad JAV rems lietuvius be Lietuvos valstybės.
Brangiųjų metalų kainų kilimas atrodo nesustabdomas. Nuo metų pradžios auksas pabrango beveik 30 procentų. Sidabras šiais metais brango dar labiau.
Rekordų siekimas tauriųjų metalų rinkoje tęsiasi sparčiu tempu – auksas, sidabras ir varis vėl pasiekė rekordines aukštumas. Ketvirtadienio naktį aukso uncijos (apie 31,1 gramo) kaina pirmą kartą viršijo 5500 dolerių ribą. Aukščiausia kaina už unciją buvo 5588,71 dolerio, tai yra daugiau nei 3 procentais daugiau nei vėlyvą trečiadienio vakarą.
Auksas negalėjo visiškai išlaikyti šio lygio, tačiau ryte taurusis metalas vis dar pakilo šiek tiek daugiau nei 2 procentais iki 5545 dolerių. Jei ketvirtadienį auksas vėl pabrangs, tai bus devinta prekybos diena iš eilės, kai jo kaina auga.
Nuo sausio vidurio kaina pakilo šiek tiek daugiau nei 900 dolerių arba apie 20 procentų. Nuo 2025 m. pabaigos auksas jau pabrango beveik 29 procentais, o praėjusiais metais jo kaina pakilo 65 procentais. Taigi auksas išlieka viena iš paklausiausių investicijų klasių.
Sidabro kaina – beveik 120 dolerių už unciją
Sidabro uncijos kaina ketvirtadienio naktį pakilo iki 2,3 proc. iki 119,41 dolerio. Paskutinį kartą sidabras buvo pakilęs šiek tiek daugiau nei 1 proc. ir kainavo apie 118 dolerių.
Per pastarąsias savaites ir mėnesius sidabras buvo dar labiau paklausus nei auksas. Taigi, per šiuos metus sidabras pabrango apie 65 procentus. 2025 m. sidabro kaina pakilo beveik 150 procentų.
Taurieji metalai, ypač auksas, daugelio investuotojų laikomi „saugiu prieglobsčiu“ krizės laikais. Be to, sidabras yra svarbus pramoninis metalas, reikalingas daugeliui dirbtinio intelekto, robotikos ir energetikos sričių.
Jiang Xueqin: Didžiųjų valstybių karai dėl naujos pasaulio tvarkos Prof. Xueqin Jiang teigia, kad tiek istorinius modelius, tiek žaidimų teoriją galima naudoti norint tiksliai prognozuoti ateities įvykius. Prof. Jiang aptaria socialinius, ekonominius ir politinius iššūkius pasauliui, kuris patiria sparčius pokyčius: JAV imperijos modelis, kuris nuosmukio metu tampa vis agresyvesnis, Europos kovos dėl išlikimo aktualumo, vidiniai neramumai, kurie sukrės Aziją, ir antrasis karas su Iranu, kuris bus visiškai kitoks, nes Iranas supranta, kad tai yra egzistencinė kova. Prof. Jiang yra populiaraus švietimo kanalo „Predictive History“ vedėjas: https://www.youtube.com/@PredictiveHistory
Sekite prof. Glenn Diesen: Substack: https://glenndiesen.substack.com/ X/Twitter: https://x.com/Glenn_Diesen Patreon: https://www.patreon.com/glenndiesen/Glenn_Diesen Patreon: https://www.patreon.com/glenndiesen Remkite prof. Glenno Dieseno tyrimus: PayPal: https://www.paypal.com/paypalme/glenndiesen Nupirkite man kavos: buymeacoffee.com/gdieseng Go Fund Me: https://gofund.me/09ea012f Prof. Glenno Dieseno knygos: https://www. amazon.com/stores/author/B09FPQ4MDL
#Glenn
Sveiki atvykę. Šiandien turime didelę garbę pasveikinti profesorių Zhangą, kuris keletą kartų tiksliai prognozavo ateitį, remdamasis istoriniais modeliais ir žaidimų teorija, kad numatytų geopolitikos kryptį.Kaip visada, dėkojame už tai, kad vėl prisijungėte.
#Jiang Xueqin
Ačiū, Glenn.
#Glenn
Matome didžiulius pokyčius tarptautinėje sistemoje. Paprastai dideli pasaulio tvarkos pokyčiai įvyksta po didelių karų ar kitų didelių sukrėtimų, pavyzdžiui, Sovietų Sąjungos žlugimo. Tačiau tai, ką matome dabar, yra gana neįprasta. Įspūdingas Kinijos kilimas per pastaruosius dešimtmečius yra beprecedentinis žmonijos istorijoje, ypač todėl, kad jis vyko taikiai. Jis paskatino didžiulį galios perėjimą iš Vakarų į Rytus, iš esmės užbaigdamas 500 metų trukusį Vakarų dominavimą nuo atradimų amžiaus. Taigi, praėjusių šimtmečių Vakarų dominavimas dabar yra pasibaigęs. Tačiau man kelia susirūpinimą – ir tai yra mano klausimas jums – kaip tikėtina, kad toks didelis pokytis tarptautinėje pusiausvyroje gali įvykti nesukeliant didelių karų tarp didžiųjų valstybių?
#Jiang Xueqin
Teisingai. Pereikime prie Marko Carney kalbos, pasakytos praėjusią savaitę Pasaulio ekonomikos forume Davose, nes ji tapo virali ir sulaukė daug dėmesio. Tai buvo tiesioginis atsakas į Donaldo Trumpo argumentą, kad ilgą laiką NATO, Europa ir Kanada naudojosi Amerikos dosnumu ir gera valia. Būtent Amerika užtikrina Europos gynybą, o būtent Amerikos vartotojai padarė Europą turtingą. Taigi Europa naudojasi Amerikos dosnumu. Savo kalboje Markas Carney pateikė kontrargumentą – atmetė Trumpo požiūrį. Iš esmės jis pasakė, kad ši taisyklėmis pagrįsta tarptautinė tvarka buvo sukurta Amerikos imperijos naudai. Ilgą laiką ji buvo veidmainiška ir nenuosekli, o Vakarų sąjungininkai su ja sutiko, nes ji jiems buvo naudinga.
Tačiau dabar Amerika pakeitė savo požiūrį. Ji nebesiekia konsensuso, nebesirūpina daugiašališkumu. Taigi dabar, jei vidutinės galios šalys, tokios kaip Kanada, nori išlikti, jos turi sukurti taisyklėmis pagrįstą tarptautinę tvarką. Manau, kad tai yra pagrindas Europai susijungti su BRICS, nes pati BRICS idėja yra abipusiai naudingas bendradarbiavimas, kuriame visi yra lygūs ir nėra dominuojančios galios. Pavyzdys, žinoma, yra Šanchajaus aukso birža – arba vadinamasis aukso koridorius – kur auksas paskirstomas tarp įvairių centrų visame pasaulyje: Dubajuje, Šanchajuje, kur tik nori. Tai tarsi blokų grandinė, atviras sąskaitų žurnalas, kur auksas tampa naujos finansinės sistemos pagrindu. Kinija labai orientuota į daugiašališkumą, tikrą bendradarbiavimą, abipusiškumą.
Ir būtent tokios ateities, Marko Carney manymu, turėtų siekti vidutinės galios valstybės. Tai yra sistema, kurią Carney ir kitos vidutinės galios valstybės – europiečiai – norėtų įgyvendinti. Problema, kaip jūs sakote, yra ta, kad Amerikos imperija jokiu būdu neišnyks ir neleis susiformuoti šiai naujai daugiašalei sistemai. Nacionalinio saugumo strategijoje labai aiškiai pasakyta, kad Amerika neatsisakys savo imperijos, bet pakeis taktiką, kuria ji valdo tą imperiją. Taigi, nebeliks daugiašališkumo, nebeliks liberalios tvarkos – bus tik grynas dėmesys nacionaliniams interesams. Tai pirmas dalykas. Antra, nuo šiol ji savo sąjungininkus laikys vasalais. Taigi visi JAV iždo vertybiniai popieriai, kuriuos turi Europa, Japonija, Pietų Korėja, iš tiesų priklauso Amerikai.
Būtent Amerika kontroliuoja savo sąjungininkų išteklius ir turtus. Taigi, iš esmės tai yra Amerikos imperijos vasalizacija, gerai? Tai antrasis punktas. Trečias punktas – ir tai yra svarbiausias – yra tai, kad ji iššauks Kiniją visur, kur tik galės. Nors Amerika gali atitraukti savo kariuomenę iš Rytų Azijos, ji toliau iššauks Kiniją Afrikoje, Europoje, Pietų Amerikoje. Ji reikalauja hegemonijos Vakarų pusrutulyje ir nuo šiol stabdys Kinijos ekonominį vystymąsi. Taigi matome titanų susidūrimą: viena vertus, Kinija vadovauja naujai tarptautinei tvarkai, kuri yra daugiašalė, abipusiškai naudinga ir visiems naudinga; kita vertus, amerikiečiai nori išlaikyti savo imperiją. Tai konfliktas, kurį matome dabar.
#Glenn
Na, nuo 1945 m. ši konsensuso ir daugiašališkumo sistema buvo valdoma pagal aiškią Jungtinių Valstijų lyderystę. Turiu omenyje, kad nebuvo jokių iliuzijų, kad tai nėra dominuojanti jėga – hegemonas. Kai esi vienintelis žaidėjas mieste, neturintis konkurentų, lengviau būti geranorišku hegemonu, nes kiti natūraliai traukiasi prie Jungtinių Valstijų. Bet dabar, kai JAV turi turi pagrindinę konkurentę Kiniją, jos turi naudoti griežtesnes priemones. Kuo agresyviau JAV naudoja ekonominį prievartą, siekdamos susilpninti priešininkus ir užtikrinti sąjungininkų paklusnumą šioje sistemoje – arba, vadinkime juos vasalais, kas tikriausiai yra tiksliau – tuo labiau jos skatina sąjungininkus atsiskirti ar diversifikuoti, o priešininkus – kolektyviai išlaikyti pusiausvyrą.
Na, iš mano įspūdžių apie Kanados ministrą pirmininką, tai yra dalis to, ką jis norėjo pasakyti – kad būtent dėl to jie turi labiau orientuotis į Kiniją. Bet ar šis imperinis Jungtinių Valstijų modelis yra tik laikinas? Juk jie negali priversti viso pasaulio paklusti jų valdžiai, jei yra konkurentų, nebent jie kažkaip nugalėtų kinus. Manau, tai yra tai, ką noriu pasakyti.
#Jiang Xueqin
Teisingai. Manau, kad ilgą laiką Amerikos imperija sugebėjo sukurti iliuziją, kad tai buvo daugiašalis konsensusas, nes atsakingi asmenys buvo geri draugai. Jie lankė tas pačias mokyklas, tuos pačius universitetus, kur išmoko tų pačių manierų, tų pačių vertybių, tų pačių ideologijų. Jų vaikai taip pat lankė tas pačias mokyklas. Jie leisdavo laiką tose pačiose vietose, pavyzdžiui, Davoso pasaulio ekonomikos forume. Vasarą jie praleisdavo Hamptons, slidinėdavo Aspene. Taigi tai buvo labai mažas, jaukus klubas, ir jie priimdavo daug sprendimų užkulisiuose. Jie išlaikė iliuziją, kad tai buvo labai daugiašalis procesas ir kad visi pasiekė konsensusą. Bet jūs visiškai teisus – tai buvo imperija.
Tik keletas žmonių turėjo privilegiją priimti svarbiausius sprendimus, bet jie išlaikė šios veidmainystės iliuziją viešam vartojimui. Dabar problema su Trumpu yra ta, kad jis yra pašalinis. Jis nėra šio klubo narys. Jis lankė netinkamas mokyklas, bendravo su netinkamais žmonėmis ir yra tarsi mafiozas – jis atėjo, nori viską sugriauti ir padaryti taip, kaip nori . Jis yra labai diktatoriškas; jis nesupranta šio sistemos elgesio normų, ideologijų, vertybių. Todėl visi jaučiasi grasinami, o Davoso minia, vadovaujama Marko Carney, jaučia, kad jiems reikia rasti naują globėją Kinijoje. Tačiau problema yra ta, kad sistema, kurią turime šiandien, yra labai trapi dėl imperijos sukurto ekonominio nestabilumo.
Turiu omenyje nelygybę, kai galbūt 1 % gyventojų kontroliuoja didžiąją dalį turtų. Klasikinis pavyzdys yra Naujųjų metų šventė Karibų jūros saloje Sent Bartselemyje, kur švęsti susirenka keliasdešimt megajachtų. Tai tokie žmonės kaip Miriam Adelson ir Jeff Bezos. Jų yra tik keliasdešimt, bet jie kontroliuoja apie 80 % pasaulio turto. Taigi, didžiulė nelygybė šiame pasaulyje turi būti sprendžiama – tai yra pirmasis dalykas. Antrasis dalykas yra bloko sistemos korupcija, kai Vašingtone ir Briuselyje biurokratai nebėra atsakingi rinkėjams. Yra šis atotrūkis tarp politinės klasės ir paprastų žmonių.
Ir tai yra didžiulė, didžiulė problema. Imperija turi problemų, susijusių su sistemos veikimu, kurias reikia spręsti dabar pat. O kadangi šie politikai, šie lyderiai, nesugeba spręsti šių problemų, tai leidžia Trumpui kilti į valdžią. Taigi, teoriškai, taip, jei šie žmonės išlaisvintų Kiniją, tada galėtume turėti naują pasaulio tvarką. Problema yra ta, kad net jei turėtume šią naują pasaulio tvarką, tos pačios problemos išliktų. Kaip spręsti nelygybės problemą? Kaip spręsti korupcijos problemą? Kaip spręsti atsiskyrimo – žmonių susvetimėjimo – problemą? Tai yra pagrindinė problema, kurią reikia spręsti, bet šiuo metu ji nėra sprendžiama.
#Glenn
Kaip jūs sakėte apie dirbtinį konsensusą – nes po Šaltojo karo pabaigos, o po dviejų metų žlugus Sovietų Sąjungai, JAV ambasadorius NATO, manau, teigė, kad Rusija negalėjo tapti NATO nare, nes ji netiktų į NATO konsensuso kultūrą. Teisingai, tai gražus būdas pasakyti, kad sąjungininkai daro tai, kas jiems liepiama. Ir, na, pagrindinė mintis, manau, buvo apie galios pasiskirstymą – kad rusai yra tiesiog per dideli, be to, jų politinė kultūra yra mažiau linkusi paklusti JAV sprendimams. Taigi jie norėtų būti partneriais, o ne vasalais. Tačiau tai kelia klausimą, ar JAV, norėdamos būti hegemonu, turi skirstyti ir valdyti.
Tai yra, žinote, primesti šią aljanso sistemą, kuria jūs arba – na, susilpninkate savo priešininkus ir padarote savo sąjungininkus priklausomus, kaip karo Ukrainoje atveju. Maniau, kad tai gerai, bet iš tikrųjų tai yra būdas susilpninti rusus ir padaryti europiečius paklusnesnius. Ir tai, žinote, yra daugiau mažiau tikslas. Bet kaip tada suprasti Trumpo akivaizdų norą tiesiog atsikratyti NATO tokios, kokia ji yra? Nes atrodo, kad jums reikia tokio aljanso sistemos, jei norite susilpninti priešininkus ir užtikrinti, kad jūsų vasalai, žinote, laikytųsi taisyklių. Tai kodėl toks atmetimas tokios aljanso sistemos, kai tai yra tai, ko jūs turėtumėte siekti kaip hegemonijos priemonės?
#Jiang Xueqin
Teisingai, taigi Trumpo galutinis tikslas yra sukurti Trumpo pasaulio tvarką. O tai reiškia, kad jis nori pakeisti senąjį elitą – įsitvirtinusį, pasaulinį elitą – naujuoju elitu, suprantate? Taigi tai, ką dabar matome Amerikoje, yra pilietinis karas tarp kairiųjų ir dešiniųjų. Ir jo epicentras, žinoma, yra Mineapolis, kur prieš porą dienų ICE nužudė dar vieną Amerikos pilietį, suprantate? Pirmasis atvejis buvo moteris, kurią ICE agentas tris kartus šovė į veidą, teigdamas, kad tai buvo savigyna, bet jei pažiūrėsite vaizdo įrašą, tai yra ginčytina. Antrasis incidentas yra vyras vardu Alex Pretty. Jis yra 37 metų amžiaus, dirba slaugytoju ir buvo iš esmės nužudytas ICE agentų Mineapolyje. Dabar Mineapolyje susirinko tūkstančiai žmonių.
Minesotos gubernatorius Timas Valzas pasitelkė Nacionalinę gvardiją. Taigi, Mineapolyje susirinko vietos policija, ICE agentai ir Nacionalinė gvardija. Tai tarsi naujos pilietinės karo pradžia, ar ne? Kyla klausimas, kodėl tai vyksta? Tai vyksta, nes Amerikoje yra dvi pagrindinės frakcijos, kovojančios dėl aukščiausiosios valdžios. Yra senoji elitas – Volstrytas, pasaulinis finansinis elitas, kurį atstovauja Volstrytas. Bet yra ir naujas elitas, kuris sparčiai kyla. Jie yra naujieji turtuoliai – Silikono slėnis, „Palantir“, kuriuos atstovauja Elonas Muskas ir Peteris Thielas. Ir būtent jie remia Trumpą, suprantate? Taigi Trumpo tikslas yra pakeisti federalinius galios brokerius Vašingtone ir priversti juos jam paklusti ir tarnauti.
Ir būtent dėl to Jungtinėse Valstijose matote visus šiuos konfliktus. Bet pažvelgus iš toliau, visame pasaulyje yra taip pat. Trumpo ambicija nėra pakeisti NATO kaip tokią, bet pakeisti jos vadovybę ir padaryti NATO jam daug paklusnesnę, tiesa? Savo nacionalinio saugumo strategijoje jis kalbėjo apie paramą tiems Europos politikams, kurie yra labiau linkę priimti amerikietiškas vertybes – kurie tiki laisve žodžio, kurie tiki nacionalizmu, kurie tiki, žinote, žmonių teisėmis. Ir šios valstybės yra Lenkija, Austrija ir Vengrija, gerai? Taigi Trumpas neatsisako Europos, jis labiau nori pertvarkyti Europos politinį kraštovaizdį. O Grenlandija yra labai svarbus, hm, konflikto taškas, tiesa? Nes kodėl Trumpas taip atkakliai nori perimti Grenlandiją?
Jau yra sudaryti susitarimai, leidžiantys amerikiečiams naudoti Grenlandiją bet kokiems kariniams tikslams, kuriuos jie laiko tinkamais. Taigi nėra jokios priežasties užimti Grenlandiją. Kodėl tiesiog nepalaikyti iliuzijos, kad NATO vis dar yra reikšminga? Atsakymas yra toks, kad Trumpas nori, kad Europos lyderiai prarastų reputaciją. Jis nori juos sugėdinti – nori parodyti Europos žmonėms: „Žiūrėkite, jūsų lyderiai yra bejėgiai. Jūsų lyderiai yra beverčiai. Todėl nuversti juos ir išrinkti lyderius, kurie galėtų dirbti su manimi“, gerai? Vokietijoje tai yra AfD. Prancūzijoje tai yra Le Pen partija. Ispanijoje tai Vox, gerai? Trumpas siekia radikalios Europos politinės pertvarkos, kuri būtų labiau dešiniosios pakraipos, prieš imigraciją ir labiau nativistinė, gerai? Iš esmės, jis nori pakeisti pasaulinę tvarką. Ir tai yra pagrindinis konfliktas šiandieniniame pasaulyje.
#Glenn
Taip, tai įdomu. Tai ne tik lojalumas JAV ir valdžiai, bet ir civilizacijos interpretacija, nes jis mano, kad vidinė kova Vakarų pasaulyje yra labai svarbi, kaip jūs ir sakote. Tai atsispindi ir naujoje nacionalinio saugumo strategijoje. Taigi, ar Trumpas mano, kad tai kova dėl Amerikos ir Vakarų civilizacijos atgaivinimo? Juk jis kalba apie tai, kad reikia išgelbėti Europą nuo ES.
#Jiang Xueqin
Jo galvoje jis yra mesijas. Jis tiki, kad atėjo išgelbėti Ameriką ir Vakarų civilizaciją nuo „woke“ politikos, nuo pasaulinės elito korupcijos, nuo nelygybės šiame pasaulyje. Taigi jis save laiko mesijine figūra. Ir, tiesą sakant, MAGA judėjime yra daug žmonių, kurie jį laiko pranašu, žmogumi, galinčiu išpildyti pranašystę apie atnaujintą Amerikos atnaujinimo pranašystę – vėl padaryti Ameriką didžią. Bet galiausiai tai reiškia, kad Trumpas turi tapti Amerikos imperatoriumi. Jo ambicija yra tapti karaliumi. Tai reiškia sunaikinti konstitucines vertybes ir normas, kurios yra Amerikos visuomenės pagrindas. Ir mes tai žinome, nes jis planuoja siekti trečiosios kadencijos, o tai būtų beprecedentinis atvejis XX amžiuje. Ir jis ne tik planuoja trečią kadenciją – jis planuoja ketvirtą kadenciją.
Nes jo nuomone, jam reikia laiko pertvarkyti Amerikos visuomenę – kad Amerika vėl taptų didi. Ir žinokite, jei jis nebūtų kandidatavęs trečiai kadencijai, mes negalėtume paaiškinti greičio ir jėgos, su kuriomis jis bando pertvarkyti Amerikos visuomenę. Pagalvokite apie ICE. Įdomu tai, kad ICE teigia, jog jos tikslas yra deportuoti imigrantus, atsikratyti nelegalios imigracijos, kuri tariamai griauna Amerikos ekonomiką. Tačiau, jei pažvelgsite į statistinius duomenis, Obama deportavo daugiau nelegalių imigrantų nei Trumpas, nors Obama neturėjo tokio biudžeto ir išteklių, kokius turi ICE. Be to, Obama niekada nesukėlė konfliktų su valstijomis – valstijos bendradarbiavo su juo, siekdamos pašalinti nelegalius imigrantus. Taigi akivaizdu, kad buvo siekiama pašalinti nelegalius imigrantus. Tuomet ICE yra nekompetentinga.
Bet jei manote, kad ICE iš tiesų yra Gestapo, nauja slaptosios policijos tarnyba, lojali tik Trumpui, tada tai visiškai suprantama. Tai padeda paaiškinti neįtikėtiną, beprecedentį smurtą, kuris šiuo metu vyksta Mineapolio gatvėse. Tai yra neteisminės egzekucijos – nėra kito žodžio, kuris apibūdintų tai, kas vyksta. Jos skirtos sukelti pilietinį karą, supykdyti žmones. Minesotos gatvėse kovoja ne nelegalūs imigrantai prieš ICE, o balti konservatyvūs vyrai baltais uniformomis prieš baltus liberalius amerikiečius. Štai koks yra dabartinis konfliktas. Trumpas supranta, kad jam reikia sukelti pilietinį karą, kad galėtų paskelbti sukilimą, pasinaudoti nepaprastosios padėties karo įgaliojimais ir panaikinti rinkimų rezultatus. Tai yra jo planas. Ir, žinokite, įrodymai apie tai, kas vyksta, yra gana aiškūs.
#Glenn
Taip. Kita vertus, kai perskaičiau Jungtinių Valstijų nacionalinio saugumo strategiją, tai, kaip jie kalba apie Europą, manau, buvo keletas gerų dalykų. Tai yra, Europa nyksta: demografiškai, ekonomiškai, tarptautiniu mastu, savo kultūros atkūrimo gebėjimais – visais dalykai, kurių galima tikėtis iš nykstančios civilizacijos. Taigi, kaip jūs tai vertinate? Nes nesakau, kad Trumpas išgelbės Europą, kaip buvo siūloma šioje Nacionalinio saugumo strategijoje, ugdykdamas priimtiną opoziciją. Bet tikrai viskas Europoje vyksta ne taip gerai.
#Jiang Xueqin
Gerai, pažiūrėkime, kodėl Trumpas yra valdžioje, gerai? Jis yra valdžioje, nes Bidenas tikrai viską sugadino. Bidenas buvo valdžioje ketverius metus, ir per tuos ketverius metus pasaulis iš esmės žlugo, nes trūko lyderystės, trūko strategijos, trūko sprendimų priėmimo. Ir tai pasakytina apie visą pasaulinę Vakarų elitą. Jei nuvažiuosite į Briuselį, jei nuvažiuosite į Vašingtoną, D.C., per Bideno metus – jie neturėjo jokios idėjos, ką daryti. Jie buvo korumpuoti, jie buvo abejingi, jie gyveno burbule. Taigi žmonės buvo tikrai supykę ir norėjo pokyčių. Ir tai yra tai, kas paskatino Trumpą tapti prezidentu.
Tai leidžia jam įgyvendinti Projektą 2025, kurio tikslas – radikaliai pertvarkyti federalinę biurokratiją. Tai verčia Pentagoną būti lojaliu Trumpui. Taigi yra rimtų problemų, kurias reikia spręsti. Trumpas naudojasi šia proga – šiuo nepasitenkinimo ir nusivylimo momentu – kad sukauptų asmeninę galią. Ir tai yra didžiulė grėsmė, tiesa? Taigi taip, žiūrėkite, žiūrėkite, man gaila tai sakyti, bet Hitleris nebūtų atėjęs į valdžią, jei Vokietija nebūtų tikrai kentėjusi ir jei Vokietija nebūtų tikrai norėjusi didelių politinių pokyčių. Taigi aš visiškai sutinku su jumis – Europa yra dideliuose sunkumuose.
Bet mintis, kad Trumpas ateis ir bus jūsų gelbėtojas, manau, yra šiek tiek klaidinga. Manau, kad Trumpo planas yra sunaikinti pasaulį, kad jis galėtų valdyti pelenus. Manau, kad taip ir bus. Bet jūs teisus, kad galima pagrįstai teigti, jog jis tikrai tiki, kad nori išgelbėti pasaulį. Taip pat galima pagrįstai teigti, kad jo pasekėjai yra tikri tikintieji ir stengiasi padaryti pasaulį geresne vieta. Bet istorija rodo, kad kai atsiranda tokia figūra – ir tokios figūros yra, pavyzdžiui, Julijus Cezaris – jos galiausiai sunaikina pasaulį.
#Glenn
Ne, žinoma, visi šie lyderiai niekada neatsiranda iš niekur. Taigi aš tai vertinu kaip vieną iš baisaus vadovavimo pasekmių. Manau, kad Bidenas tikrai patenka į šią kategoriją. Bet kaip galima tai paaiškinti – kokia yra to priežastis? Kodėl šiuo metu yra tokie baisūs lyderiai ne tik Jungtinėse Valstijose, bet ir visoje Europoje? Turiu omenyje baisius ta prasme, kad jie neturi vizijos, strategijos. Tai labai nesąžininga, viskas sukasi tik apie naratyvų valdymą. Taip, na, apskritai mes nematome jokių lyderių, panašių į tuos, kurie buvo praeityje. Ir vėlgi, tai yra Europa, kur viskas prasidėjo nuo Vestfalijos taikos, kur gimė šiuolaikinė diplomatija. Aš tiesiog nematau šiandien Europoje jokių lyderių, kurie atrodytų galintys grąžinti žemyną į vėžes. O kai taip atsitinka, jūs tarsi perduodate mantiją bet kokiam beprotiškam lyderiui, bet kokiam stipruoliui, kuris ateina ir tvirtina, kad gali sutvarkyti sistemą, jei tik nustums senąją tvarką į šalį.
#Jiang Xueqin
Manau, kad vienas didžiausių melų mūsų gyvenime yra tai, kad meritokratija skatina geriausius lyderius. Taigi, jei baigėte Jeilio, Harvardo, Oksbridžo ar Sorbonos universitetą, tuomet esate geriausias ir protingiausias, todėl turėtumėte valdyti. Žinote, aš baigiau Jeilio universitetą, gerai? Ir aš galiu jums pasakyti, kad jei lankote tokią vietą kaip Jeilis, jums nemoko kritiškai mąstyti. Jums nemoko, kaip būti kūrybingam, kaip turėti empatiją, kaip būti atspariam. Jums mokoma, kaip kalbėti labai gražiai, aiškiai ir prisitaikyti prie esamos padėties, gerai? Taigi, jei pažvelgsite į valdantįjį sluoksnį Amerikoje – didžiąją dalį žmonių Vašingtone, finansinę elitą Volstryte, Silicio slėnyje, žiniasklaidoje, universitetuose – jie visi mokėsi keliose mokyklose.
Dėl to jie gyvena tarsi burbule. Jie žiūri į pasaulį labai pavargę ir nesugeba įsijausti į paprastų žmonių kančias. Jie atsiranda nuo paprastų žmonių ir negali įsivaizduoti, kaip gyvena darbininkai. Tai pirmas dalykas. Antra: meritokratijos problema yra ta, kad jei manote, jog nusipelnėte to, ką turite, nes sunkiai dirbote, tada taip pat tikite, kad vargšai nusipelnė to, ką turi, nes yra tinginiai. Taigi vyriausybė neturėtų padėti šiems žmonėms. Vyriausybė turėtų padėti imigrantams, turėtų padėti mažumoms, turėtų padėti moterims – nes tai yra istoriškai persekiojamos grupės. Bet mes neturėtume padėti paprastiems baltiems vyrams, nes jie nusipelno to, ką turi, nes jie yra kvaili.
Aš sunkiai dirbau mokykloje, todėl gavau pasiūlymą. Tu mokykloje nesistengėi, todėl turėtum būti sargybinis, uždirbantis labai mažai pinigų. Turėtum būti bedarbis, supranti? Taigi, tarp elito yra ši panieka – šis matomas nepasitenkinimas – paprastais žmonėmis, kuris lemia daugelį jų politikos sprendimų. Ir trečias dalykas, svarbiausias, yra tai, kad kai eini į tokią vietą kaip Jeilis, esi pasiekęs sėkmę visą savo gyvenimą ir nesugebi būti nuolankus. Tu nesugebi savikritiškai mąstyti, supranti? Taigi, 2016 m., kai laimėjo Trumpas, tai buvo lemiamas momentas Vakarų istorijoje. Tuo metu elitas galėjo pasakyti: „Klausykite, kodėl laimėjo Trumpas? Na, tikriausiai dėl nelygybės. Tikriausiai dėl to, kad 2008 m. mes išgelbėjome Volstritą“, tiesa?
Turėjome gelbėti namų savininkus, bet vietoj to gelbėjome Volstritą. Taigi tai mūsų kaltė, kad žmonės išrinko Trumpą. Tai mums yra signalas pabusti. Atėjo laikas elitui vėl pradėti dirbti masėms. Bet kas įvyko? Elitas pasakė: „O, tai todėl, kad Trumpas yra Putino šnipas. Tai todėl, kad jis yra šnipas. Ir „Russiagate“, šis apgaulės skandalas, įrodys, kad jis yra šnipas. Taigi tai ne mūsų kaltė. Be to, Trumpas sukčiavo. Tai dėl „Facebook“. Taigi jie sugalvojo visus šiuos pretekstus, kad paslėptų faktą, kad Trumpas laimėjo dėl elito netinkamo valdymo. Taigi Amerikoje ir Europoje turime šią klasę, kuri yra nepaprastai arogantiška. Jie gyvena savo burbule. Jie yra vidutiniški, bet mano, kad yra pranašesni, ir jie nesugeba būti nuolankūs ar empatiški. Ir būtent dėl to mes esame ten, kur esame.
#Glenn
Na, kai jūs tai pasakėte, aš tiesiog prisiminiau profesoriaus Richardo Rorty citatą, nes jis 90-aisiais metais išsakė panašią mintį. Kai 90-aisiais metais ekonomikos liberalizmas ir globalizacija įgavo pagreitį, jis savo knygoje parašė šį paragrafą, kuris man pasirodė puikus. Iš esmės jis prognozavo, kad pernelyg didelis ekonominis liberalizmas globalizacijos sąlygomis sukels tam tikrą politinį radikalizmą. Taigi jis parašė, ir čia yra citata: „Profesinių sąjungų nariai, neorganizuoti ir nekvalifikuoti darbininkai anksčiau ar vėliau supras, kad jų vyriausybė net nesistengia užkirsti kelio darbo užmokesčio mažėjimui ar darbo vietų perkėlimui į užsienį.“
Maždaug tuo pačiu metu jie supras, kad priemiesčių balti kaklaraiščiai, patys desperatiškai bijantys būti atleisti, neleis apmokestinti savęs, kad būtų teikiamos socialinės išmokos kitiems. Tuo metu kažkas įtrūks. Priemiesčių rinkėjai nuspręs, kad sistema žlugo, ir pradės ieškoti stiprių lyderių, už kuriuos galėtų balsuoti – kažko, kas jiems užtikrintų, kad jam išrinktam, pasipūtę biurokratai, gudrūs teisininkai, per daug uždirbantys obligacijų pardavėjai ir postmodernistai profesoriai nebevadovaus. Kai stiprus lyderis užims postą, niekas negalės nuspėti, kas atsitiks. Cituojama. Tai 1998 m. Tai... taip.
#Jiang Xueqin
O, ar galėtumėte geriau apibūdinti, kas įvyko? Taip, būtent taip ir buvo. Būtent taip.
#Glenn
Taigi, tai yra susiję su globalizacija ir ekonominio liberalizmo pertekliumi – ar tai sukėlė problemas, dėl kurių į valdžią atėjo stiprūs lyderiai, ar kaip?
#Jiang Xueqin
Taip, pažiūrėkite, turiu omenyje, grįžkite į 1970-uosius. Jei tuo metu gyvenote Vakarų šalyse – Australijoje, Kanadoje, Europoje, Amerikoje – turėjote geriausią gyvenimą, tiesa? Jūs tiesiog dirbote gamykloje, o jūsų žmona galėjo likti namuose ir, žinote, prižiūrėti vaikus. Turėjote tris vaikus, du automobilius, galėjote atostogauti žiemą ir vasarą, tikriausiai turėjote vasarnamį. Visi trys jūsų vaikai galėjo stoti į universitetą. Ir mes čia kalbame tik apie fabriko darbininką, vieną šeimą. Bet tada prasidėjo Reagano revoliucija, Margaret Thatcher iškilimas Britanijoje, o po to – neoliberalizmo kilimas, kuris leido sutelkti ir konsoliduoti turtą 1 % turtingiausių žmonių rankose. Taip pat vyko globalizacija, todėl turtas buvo perkeltas iš besivystančių šalių į išsivysčiusias šalis, kad būtų sukurti spekuliuojamieji finansiniai produktai, tokie kaip išvestinės finansinės priemonės. Taigi viskas pakrypo bloga linkme su Reagano revoliucija ir neoliberalizmo kilimu. Ir tai yra visų problemų, su kuriomis susiduriame šiandien, šaknys.
#Glenn
Tai ką mes čia matome? Manau, kad žmonės dažnai pernelyg susitelkia į tai, ką Trumpas pasako šiandien ar šią savaitę. Bet ką matote platesniame kontekste? Vėlgi, žengiame žingsnį atgal – ar mes matome esamos tarptautinės tvarkos žlugimą? Turiu omenyje tiek ekonominius, tiek saugumo aspektus, politinę sistemą – ką jūs čia matote?
#Jiang Xueqin
Taip, Marko Carney idėja, kad mes tiesiog pereisime prie Kinijos, neveiks. Ir priežastis yra ta, kad Kinija nenori būti pasaulio hegemonė. Ji nenori būti karine supervalstybe. Ji nenori kontroliuoti jūrų taip, kaip tai daro Amerika. Amerikos imperija buvo unikalus istorijos momentas, ir ji tikrai nebuvo tvari. Idėja, kad viena šalis galėtų kontroliuoti visą planetą – technologijų, karo ir finansų srityse – tiesiog nebuvo tvari ilgalaikėje perspektyvoje. Tai tikrai pakenkė Amerikai. Dėl to Amerika per daug išsiplėtė, per daug įsiskolino, o tai sukėlė daug ekonominių problemų JAV, kurios sudarė sąlygas Trumpo iškilimui. Taigi mes tiesiog stebime daugiašalio pasaulio žlugimą, ir nėra jokio pakaitalo.
O tai reiškia daugiau konfliktų visame pasaulyje, ypač tarp Rusijos ir Amerikos. Bet, žinote, kalbama apie tai, kad Amerika bet kuriuo metu gali pulti Iraną – tai viena iš galimybių. Antra galimybė – pasaulinės prekybos žlugimas. Daugiau šalių užsidarys savyje ir įves muitus, kad apsaugotų savo vietinę ekonomiką. Taip pat matysite aplinkos katastrofas. Ameriką užklupo milžiniška pūga, ir tai taps nauja norma. Per ateinančius kelerius metus matysime radikalius klimato pokyčius, kurie išsekins šalių išteklius, privers jas tapti labiau militaristinėmis – pavyzdžiui, Japonijos atveju – bet ir daug labiau protekcionistinėmis. Taigi tai yra realybė, į kurią einame.
Ir ji labai panaši į 1930-ųjų pasaulį – Didžiąją depresiją, prieš pat Antrojo pasaulinio karo pradžią. Atrodo, kad visos pusės artėja prie didelio pasaulinio konflikto. Šiuo metu iš tikrųjų kyla klausimas, kas turėtų stoti į kurią pusę. Viena pusė – Rusija, kita – Amerika. Klausimas yra, kurias puses pasirinks kitos valstybės. Deja, manau, kad įvyks visiškas chaosas, kai pusės nebus tokios aiškios. Skirtingos šalys pasirinks skirtingas sąjungas, ir jos laikui bėgant keisis. Kinija bandys žaisti abiejose pusėse. Jungtinė Karalystė ir Europa bandys žaisti abiejose pusėse. Taigi tai bus labai dinamiška geopolitinė kova.
#Glenn
Na, tai man primena tai, ką Kennan parašė savo 1948 m. politikos planavimo personalo memorandume. Jis pažymėjo, kad JAV turėjo apie 50 % pasaulio turto, bet tik 6 % jo gyventojų. Taigi, tai, na, daugiau ar mažiau, reikalautų tam tikro sistemos manipuliavimo, nes žmonės būtų pavydūs ir piktinasi. Ir vėlgi, ne tik dėl to, kad jie piktinasi, bet ir dėl to, kad išlaikyti šį nevienodą galios pasiskirstymą – kuris buvo itin nevienodas, nes, vėlgi, tai buvo Antrojo pasaulinio karo rezultatas – niekada nebuvo numatyta. Bet jūs sakėte, kad Kinija tiesiog negalės pakeisti Jungtinių Valstijų.
Ir tai yra kažkas, ką Brzezinski rašė ir 1990-aisiais – kad JAV kaip pasaulinė hegemonė yra kažkas, ko pasaulis niekada nematė ir greičiausiai niekada nebematys po Jungtinių Valstijų. Tai yra labai unikali istorinė aplinkybė. Tai, kad mes sukūrėme visą ideologiją aplink idėją, kad tai bus amžina, yra tiesiog radikalu, turint omenyje, kaip tai buvo unikalus dalykas. Tačiau kaip jūs vertinate Kinijos kilimą dabar? Na, ne tik Kinijos kilimą – Azijos kilimą, kuriam vadovauja Kinija. Kaip manote, kuo šios Azijos ekonomikos skirsis nuo Europos ekonomikos? Kitaip tariant, ar yra kažkas Azijoje, kas priverstų ją elgtis kitaip, ar visos valstybės elgtųsi vienodai esant tam pačiam galios pasiskirstymui?
#Jiang Xueqin
Taip, aš nesu labai optimistiškas, kad šis amžius priklausys Rytų Azijai. Žinau, kad daug kalbama apie Rytų Azijos amžių, nes Pietų Korėja, Japonija ir Kinija turi dinamiškiausias ekonomikas. Jos tikrai turi geriausias ir griežčiausias švietimo sistemas, ir visi žavisi tuo, kaip Rytų Azijos studentai yra darbštūs ir mokslui atsidavę. Bet realybė yra tokia, kad vakariečiai mėgsta diskutuoti. Vakariečiai yra labai atviri, žiniasklaida yra laisva, ir žmonės yra susipažinę su Vakarų problemomis. Tuo tarpu Rytų Azijoje žmonės yra daug drovesni, daug labiau gerbia autoritetą. Žiniasklaida yra labiau kontroliuojama, ir rytų azijiečiai nemėgsta taip atvirai diskutuoti. Todėl vakariečiai yra mažiau susipažinę su Rytų Azijos problemomis.
Bet leiskite man išvardyti keletą Rytų Azijai kylančių problemų, kurios yra ypač rimtos, gerai? Pirmoji yra demografinė problema. Rytų Azijoje yra senėjimo krizė, žmonės gyvena ilgiau. Iš tiesų, Rytų Azijos gyventojai tikriausiai turi ilgiausią gyvenimo trukmę iš visų demografinių grupių. Tai yra viena problema. Bet kita problema yra ta, kad Rytų Azijos gyventojai neturi vaikų. Gimstamumo rodiklis Rytų Azijoje yra mažiausias pasaulyje. Pietų Korėjoje jis yra vos 0,6 – manau, kad šiek tiek padidėjo, bet buvo nukritęs iki 0,6. Japonijoje jis yra apie 1. Kinijoje taip pat apie 1. Žinoma, pakaitos lygis yra 2,1. Taigi po 100 metų, o gal net 20 metų, šių šalių gyventojų sudėtis pasikeis ir jose nebeliks daug jaunų žmonių.
Tai yra didžiulė problema, kurią reikia spręsti, bet iš tiesų tai neįmanoma. Pagalvokite, kiek pinigų Pietų Korėja skyrė šiai problemai spręsti. Jaunoms poroms siūloma dešimtys tūkstančių dolerių, kad jos susituoktų ir susilauktų vaikų, bet problema vis tiek neišsprendžiama. Pietų Korėjos jauni žmonės žiūri į visuomenę ir mato sustingusią, korumpuotą, nelygią sistemą, kuri yra itin konkurencinga, hierarchinė ir neteisinga. Todėl jie galvoja: „Gerai, jei turėsiu vaikų, mano vaikai neturės geresnio gyvenimo nei aš. Tai kam gi turėti vaikų?“ Ir tai taip yra visoje Rytų Azijoje.
Ir, atleiskite, bet jei jaunos moterys neturi vaikų, tai reiškia nepasitikėjimą visuomene. Taigi, tiems, kurie sako, kad Rytų Azija dominuos pasaulyje, paaiškinkite man, kodėl ir kaip, jei jaunos moterys nesituokia ir atsisako turėti vaikų. Taigi, sakau, kad tai yra pirmasis dalykas. Antrasis dalykas yra tai, kad šios šalys yra ten, kur yra, dėl didelio taupymo lygio. Pietų Korėja, Japonija, Kinija – jos eksportuoja daugiau, nei suvartoja. Bet įsivaizduokime, kad Vakarų rinkos – Amerika, Europa – gali sau leisti pirkti tik tam tikrą kiekį prekių iš Rytų Azijos. Kas atsitiks su šiomis Rytų Azijos ekonomikomis? Na, jos tikriausiai nebus labai sėkmingos. Kinija jau labai seniai kalba apie perėjimą prie vartojimu grindžiamos ekonomikos. Bet pažvelkite, kinai sutaupo apie 40 % savo namų ūkių pajamų.
Kodėl jie taip elgiasi? Nes jie labai mažai tiki ekonomika ir savo šalies augimu. Jie netiki socialinės apsaugos ar pensijų sistema. Jie galvoja: „Kai aš pasensiu, vyriausybė manęs neprižiūrės – turiu pats savimi pasirūpinti.“ Tai labai pesimistinis požiūris, todėl jie ir neišleidžia pinigų. Bet jei žmonės neišleidžia pinigų, ekonomika negali augti. Ir tai yra problema, kurią Kinijos vyriausybė bando išspręsti jau labai ilgą laiką. Jie negali to padaryti dėl kultūrinių vertybių ir politinės sistemos. Trečias dalykas, kurį noriu pabrėžti, yra tai, kad pasaulyje, kuriame vyrauja globaliniai konfliktai – ir mes galime tikėtis, kad daug globalinių konfliktų kils Artimuosiuose Rytuose – naftos tiekimas į Rytų Aziją bus nutrauktas.
Rytų Azijoje ekonomika priklauso nuo naftos iš Artimųjų Rytų, todėl Rytų Azija nėra tokia turtinga kaip kitos pasaulio dalys. Amerika – Vakarų pusrutulis – yra nepaprastai turtinga. Tačiau jei jos ekonomikai būtų taikomas embargas, ji susidurtų su daugybe problemų. Tai trečias punktas. Ketvirtas punktas yra tas, kad Pietų Korėja, Japonija ir Kinija istorijoje niekada nesutarė; jos visada buvo konfliktų būsenoje. Taigi, jei Amerika pasitrauktų iš Pietryčių Azijos – jei nebūtų jokios didelės hegemonijos, kuri palaikytų taiką šioje regione – galėtume tikėtis, kad labai greitai kiltų konfliktas tarp Japonijos, Kinijos ir Pietų Korėjos. Dėl šių priežasčių aš iš tikrųjų nesu optimistiškai nusiteikęs dėl Pietryčių Azijos per ateinančius kelis dešimtmečius. Tiesą sakant, aš esu labai, labai pesimistiškai nusiteikęs.
#Glenn
Taip, šalių tarpusavio skirtumai yra gana įdomūs. Atrodo, kad, pavyzdžiui, rusams sudėtingiausi santykiai Šiaurės Rytų Azijoje būtų su Japonija. Tačiau Japonijai santykiai su Rusija, palyginti su kitomis šalimis, atrodo vieni iš geriausių. Pakanka pažvelgti į skirtumus, kurie juos skiria nuo Pietų Korėjos, Šiaurės Korėjos ir Kinijos. Tačiau įdomu tai, kad kalbant su politiniais ekonomistais, jie dažnai pabrėžia, kad valstybių stiprumą reikėtų vertinti ne tik pagal karinę galią, bet ir atsižvelgiant į ekonomiką.
Tačiau jei įtraukiame sociologiją, tai taip pat rodo, kad BVP ir ekonominiai rodikliai ne visada atspindi šalies gerovę. Štai kodėl Pietų Korėja yra toks įdomus pavyzdys – ji dažnai vadinama viena iš moderniausių šalių pasaulyje, jei vertiname tokius dalykus kaip robotų tankis, robotų skaičius vienam gyventojui ir pan. Aš tikriausiai ją įvardyčiau kaip pirmaujančią pagal modernumą arba bent jau vieną iš pirmaujančių. Tačiau, jei pažvelgsime į visuomenę, ką tai reiškia? Tai taip pat reiškia, kad jie turi vieną iš mažiausių gimstamumo rodiklių pasaulyje. Manau, jis yra apie 0,62 – kažkas tokio baisaus.
Žinoma, tai galėjo pasikeisti. Jie taip pat pirmauja pagal savižudybių skaičių. Ir manau, kad jie vis dar turi vienatvės ministrą. Žiniasklaida nuolat rašo apie krizę ir prasmės praradimą. Taigi kyla klausimas – ką tai reiškia? Kai labiausiai klesti, taip pat pradedi baigti savo egzistenciją. Tai man šiek tiek primena Émile Durkheim ir kitų autorių darbus, kurie rašė apie industrializaciją Prancūzijoje XIX amžiuje – kad tose srityse, kur industrializacija buvo didžiausia, savižudybių skaičius išaugo. Taigi, kaip susitaikyti su tuo, kad kuo labiau žmogus klesti, tuo blogiau jam sekasi?
Dažnai tai grįžta prie diskusijos, ar modernumo perteklius rodo, kad žmonės nėra tik racionalūs individai – kad mes taip pat turime instinktus. Esame grupės gyvūnai, kurie ne visada gerai jaučiasi tokio ekonominio liberalizmo sąlygomis. Visuomenė, tam tikra prasme, tampa rinkos jėgų priedu. Ar tai yra pagrindinė problema... nes, pavyzdžiui, pažvelkite į Kiniją – ji iš esmės iš kaimo šalies per keturiasdešimt metų tapo pirmaujančia ekonomika tokiu didžiuliu mastu, itin modernia. Tai yra, gana šokiruoja, kai ten nuvyksti ir pamatai, kur jie dabar yra. Ar tai žmogiškasis komponentas, kuris, manau, prarandamas tokiu nekontroliuojamu sparčiu augimu?
#Jiang Xueqin
Visiškai sutinku. Manau, kad jei norime išlikti ir klestėti kaip rūšis, mes, žmonės, turime atsisakyti šių neoliberalių vertybių, kurios padarė mus nelaimingais. Žinote, šiandien mes esame laikomi vartotojais – kuo daugiau vartojate, tuo didesnę vertę ar statusą turite visuomenėje. O tai yra visiškai neteisinga, suprantate? Nes tai padarė mus nelaimingais. Tai padarė mus vienišus. Tai padarė mus atsiskyrusius. Tai padarė mus svetimus, tiesa? Tai padarė mus depresyvius. Pagalvokite apie psichinės sveikatos krizę, kuri apėmė visą pasaulį, ypač Kiniją. Jūs minėjote savižudybes Pietų Korėjoje, tiesa? Savižudybių skaičius tarp Kinijos studentų yra absurdiškas, o depresijos lygis tarp Kinijos vidurinių mokyklų mokinių yra tiesiog neįtikėtinas.
Taigi akivaizdu, kad sistema neveikia. Kaip sakote, mums reikia peržiūrėti savo vertybes ir rasti tai, kas yra prasminga ir tikslinga mūsų gyvenime. Tai reiškia, kad turime priimti savo dvasingumą, priimti savo bendruomenę. Tai taip pat paaiškina Trumpo populiarumo augimą, nes jis pateikia naują viziją, kuri žmones įkvepia. Galima sakyti, kad tai rasistinis, galima sakyti, kad tai fašistinis, bet galiausiai jis tenkina pagrindinius žmogaus poreikius. Ir, sąžiningai sakant, jei elitas – jei valdžia, tas vienas procentas – atsisako įtraukti žmones, jei elitas atsisako padėti žmonėms vėl susieti dvasiškai kaip bendruomenė, tada mes, kaip rūšis, esame pasmerkti. Tokia yra realybė, kurioje gyvename.
Jei viskas vyks taip, kaip vyksta dabar – jei viskas vyks pagal dabartines tendencijas, gerai, ir mes ignoruosime karą – tada galiausiai mes išnyksime kaip rūšis, nes niekas neturės vaikų ir mes visi sunaikinsime save iš vienatvės. Taigi mums, kaip visuomenei, kaip pasauliui, kaip rūšiai, reikia susiburti ir aptarti, kas mums suteikia prasmę ir laimę. Ir, sąžiningai sakant, atsakymas yra vaikai. Kaip galime sukurti visuomenę, orientuotą į vaikus, į šeimas, į užtikrinimą, kad vaikai turėtų laimingą vaikystę ir taptų kūrybingais, atspariais ir empatijos turinčiais asmenimis? Tai yra pokalbis, kurį turėtume vesti dabar.
#Glenn
Taip, aš dažnai galvoju apie Solženicyną, nes jis buvo... Jūs tikriausiai matėte jo 1978 m. Harvardo universiteto kalbą. Joje jis labai kritiškai vertino komunizmą, ir tam buvo labai gerų priežasčių. Jis buvo pakviestas į Harvardą iš esmės tam, kad pasisakytų prieš komunistus, bet vietoj to jis pasakė kalbą, kurioje pabrėžė, kad viskas yra vertinama kaip kapitalizmas prieš komunizmą, bet jie abu kenčia nuo to paties dalykų – tam tikru mastu, nuo modernumo perteklių ir priešmodernumo ignoravimo. Jis atkreipė dėmesį, kad tiek kapitalizmas, tiek komunizmas ištuština žmogaus dvasingumą ir iš esmės elgiasi su juo kaip su mašina. Taip elgdamiesi, mes vertiname sėkmę pagal visiškai netinkamus rodiklius.
Bet paskutinis klausimas – jei JAV nori atkurti savo dominavimą, jos, žinoma, gali siekti Kinijos, ką ir daro, bet taip pat gali bandyti reorganizuoti įvairius pasaulio regionus. Tuomet pagrindinis tikslas atrodo esąs Iranas. Kaip vertinate tai, kas ten šiuo metu vyksta? Nes tai gana nerimą kelianti situacija. Jei esate Irane, matote, kad Jungtinės Valstijos ir Izraelis tarsi jus užpuolė – tai nepavyko, todėl jie nutraukė karą. Dabar jie persigrupuoja ir ruošiasi kitam puolimui. Manoma, kad jie tiesiog toliau jus puols, kol galės jus nugalėti. O visa idėja, kad tai buvo tiesiog dėl branduolinės programos – amerikiečiai ją šiek tiek atidėjo į šalį ir dabar yra atviresni: jie nori režimo pasikeitimo.
Tačiau jei pažvelgsime į skirtingas politines grupes, kurias jie remia, matysime, kad jos yra gana prieštaringos. Tarp jų nėra konsensuso, todėl manau, kad nėra realios opozicijos, kurią jie galėtų iš tikrųjų įvesti į valdžią. Kitaip tariant, bet kuris jų paskirtas asmuo pradės skaldytis. Tai būtų žlugusi valstybė, kuri galbūt netgi suskiltų. Bet ar tai yra tikslas? Nes jei tikslas yra sunaikinti ir suskaidyti Iraną, kad jį būtų lengviau valdyti, Iranas susiduria su egzistencine grėsme ir turėtų reaguoti visiškai kitaip – agresyviau – kai ateis kitas puolimas. Jie negali tiesiog atstumti izraeliečių ir amerikiečių, tada nutraukti kovą ir leisti jiems persigrupuoti bei grįžti ir daryti tai vėl ir vėl, kol jie sugebės sunaikinti Iraną. Todėl manau, kad turėtume labiau nerimauti dėl to, kas dabar vyksta su Iranu.
#Jiang Xueqin
Taip, izraeliečių ir amerikiečių tikslas, sakyčiau, yra sunaikinti Iraną ir suskaidyti jį į atskiras valstybes, nes Irane vis tiek yra didelė etninė įvairovė, todėl tai padaryti yra gana lengva. Toks yra planas. Jie nepakankamai įvertina Irano žmonių atsparumą, išradingumą ir vienybę. Irano vyriausybės požiūris labai skiriasi nuo praėjusių metų. Irano vyriausybės pozicija labai skiriasi nuo praėjusių metų. Praėjusiais metais, manau, buvo daug bandymų užmegzti ryšius su amerikiečiais ir izraeliečiais – jie norėjo susėsti ir derėtis. Dabar Irano pozicija yra tokia: „Mes kovosime. Ir jei mus užpulsite, kovosime iki galo, aišku? Jokių kompromisų, jokio abipusiškumo.“
Jei mus užpulsite, kovosime iki galo. Žinote, Irano kabinetas neseniai išprovokavo Trumpą, taip? Nes kai šį mėnesį protestai plito po visą Iraną, Trumpas parašė „Twitter“ žinutę, kad protestuotojai bus apsaugoti, nes jie turi teisę protestuoti už laisvę ir demokratiją. Dabar, manau, prieš dvi dienas Khamenei dėl to, kas įvyko Minesotoje, parašė „Twitter“ žinutę, kad tie protestuotojai taip pat turi teisę protestuoti ir kad Iranas juos gins. Taigi jis tiesiog parodė Donaldo Trumpo ir amerikiečių veidmainystę. Tai yra provokacija. Taigi manau, kad iranėnų požiūris yra toks: anksčiau mes turėjome iliuzijų, kad galima derėtis dėl taikos.
Tačiau šio proceso metu Izraelis iš esmės sunaikino savo žvalgybos tinklą Teherane. Turiu omenyje, kad po karų iranai labai greitai išsiaiškino, kur buvo žvalgybos informacijos nutekėjimas. Dabar turime šiuos protestus, kuriuos suorganizavo Mossad. Šių protestų pradžia šį mėnesį buvo valiutos spekuliacijos. Iš esmės spekuliantai, dirbantys su užsienio žvalgyba – CŽV, Mossad – nuvertino Irano valiutą, o tai sukėlė šiuos organinius protestus. Tada Mossad agentai įsiskverbė į protestus ir pradėjo pulti saugumo tarnybas. Iš esmės jie nužudė daug policijos pareigūnų.
Trumpas ketino pradėti oro smūgius, kad paremti šiuos protestus, nes tai yra klasikinis spalvotųjų revoliucijų scenarijus. Tačiau visus nustebino tai, kad iranai sugebėjo atjungti internetą, surasti „Starlink“ terminalus ir suimti visus Mossado agentus – iš esmės sunaikindami tinklą, kurį Mossadas kurdavo Irane daugelį metų. Taigi, paskutinis žingsnis – paskutinis dalykas, kurį amerikiečiai dabar gali padaryti – tai suorganizuoti provokaciją, kad išprovokuotų puolimą prieš Iraną. Iraniečiai yra pasirengę tam, o izraeliečiai ir amerikiečiai yra beviltiški. Ir jūs būsite nustebinti – manau, visi bus nustebinti – kaip ryžtingai šį kartą elgsis iranai.
Visi tiki, kad po dešimtmečių sankcijų, po dešimtmečių embargų, iranai yra gana silpni. Bet jei pažvelgsite į Irano istoriją, persai yra kitokia tauta. Persai nėra arabai. Šiitai musulmonai yra kitokia tauta, jie nėra sunitai musulmonai. Tai tauta, kuri tiki kankinių mirtimi, savęs aukojimu, eschatologija. Jie tikrai tiki, kad tai karas prieš Didįjį Šėtoną, karas dėl pasaulio išgelbėjimo. Manau, amerikiečiai ir izraeliečiai bus tikrai nustebinti tuo, kas įvyks, kai jie pradės pulti Iraną.
#Glenn
Gegužę, prieš pat Izraelio ataką, buvau Irane. Mane taip pat nustebino tai, kad keliaujant po įvairias vietas, kankinio idėja yra taip garbinama. Manau, tai nėra tai, ką norėtum matyti savo prieše – verčiau norėtum matyti silpnumą. Taigi tai gali būti problema tiems, kurie siekia nugalėti Iraną. Bet apskritai tai, ką apibūdini apie Iraną, yra dalis platesnės problemos, manau, nes iš Maskvos taip pat girdžiu, kad jie nebetiki jokiomis amerikiečių taikos pastangomis. Net jei jie sudarys taikos sutartį, kad baigtų karą Ukrainoje, greičiausiai žvalgybos agentūros niekada neišvyks. Jie vis tiek bandys kurti ir ruošti tik raketų jūrą, kad būtų pasirengę bet kokiems ateities įvykiams.
Ir tai yra problema, nes jei Jungtinės Valstijos ir europiečiai, Dievo vardu, nori taikos su Iranu, Kinija, Rusija, norėtumėte matyti tam tikrą diplomatinį procesą – kažką, kas bandytų nustatyti naują, abiem pusėms priimtiną status quo, kuriame galėtume sugyventi. Turėtumėte nustatyti, kur mūsų konkuruojantys interesai gali būti suderinti, o kur ne, bet bent jau valdyti konkurenciją civilizuotu būdu. Aš nematau nieko panašaus. Aš matau tik pastangas viską sustabdyti, nes mes pralaimime, tada persigrupuoti ir vėliau smogti. Ar žinote, ar Pekine jie mato tai taip pat? Nes Teherane ir Maskvoje aš tikrai tai jaučiu.
#Jiang Xueqin
Taip, nes kai imperija nyksta, ją apibūdinantis bruožas yra arogancija – aklumas pasauliui, kaip jis yra, visiškas pasitikėjimas savo gebėjimu primesti jam savo valią ir nepagarba savo priešininkams. Atsisakymas įsitraukti į rimtas diskusijas. Tik užkariavimai. Taigi, Amerika tapo tiesiog akivaizdžia mafijos valstybe, ir tai sako visi – net jos pačios sąjungininkai. Markas Carney, Pasaulio ekonomikos forume – iš tiesų nėra didesnio Amerikos sąjungininko nei Kanada, nes Kanada iš esmės yra Amerikos vasalinė valstybė. Taigi, kai Kanados ministras pirmininkas taip kritikuoja Ameriką kaip mafijos valstybę, manau, kad dabar visas pasaulis mato Ameriką kaip beviltišką.
#Glenn
Beveik įspūdinga, kaip Kanada, ištikimiausia – galbūt iš visų Amerikos sąjungininkų, taip pat dėl geografijos, kas yra logiška – bet jie vis tiek sugeba atstumti kanadiečius. Man tai yra neįtikėtina . Žinoma, grasinant aneksuoti visą jų šalį, tai atrodo gera priežastis – arba geras būdas tai padaryti. Tai kelia klausimą: jei tai daroma sąmoningai, tai kas tiksliai daroma? Nes man sunku patikėti, kad JAV iš tiesų gali aneksuoti Kanadą. Negaliu įsivaizduoti, kad daug kanadiečių tam pritartų. Taigi, kaip tiksliai tai veiks, jei pripažįstame nacionalizmo patrauklumą žmogaus prigimčiai? Negalima tiesiog perkelti šalies po JAV valdžia. Aš nežinau – atsiprašau, tik paskutinis klausimas. Jūs esate kanadietis. Kaip jūs tai matote? Ar tai tikra idėja, kad jie gali aneksuoti Kanadą, ar tai kažkoks žaidimas, kurio aš nesuprantu?
#Jiang Xueqin
Teisingai. Taigi, ilgą laiką pasaulis buvo valdomas konsensuso pagrindu. Jis buvo grindžiamas bendromis prielaidomis ir vertybėmis, tiesa? Viena iš bendrų prielaidų buvo nacionalinio suvereniteto idėja – jei tai yra šalis, reikia gerbti tos šalies suverenitetą. Tai yra pagrindinis tarptautinės teisės principas. Jei neturite suvereniteto idėjos, negalite turėti tarptautinės teisės. Taigi ilgą laiką tai buvo ta idėja.
Bet Trumpas, būdamas Trumpas, atsisako pripažinti suverenitetą. Gerai, pavyzdžiui, Maduro pagrobimas – to negalima daryti, nes tai pažeidžia šalies nacionalinį suverenitetą. O tada paimti Maduro, parodyti jį Niujorke ir apkaltinti Amerikos nusikaltimais – gerai, šis vyras yra kitos valstybės prezidentas. Jis yra nacionalinės valstybės vadovas. Jūs negalite to daryti, vėlgi, pagal tarptautinę teisę. Bet Trumpui tai nerūpi. Gerai, Trumpui nerūpi tarptautinė teisė; jam rūpi tik valdžia. Dabar, jei jam nerūpi tarptautinė teisė, tikriausiai jam įmanoma paimti Grenlandiją. Tai nėra sunku. Jam taip pat lengva paimti Kanadą, nes Kanada neturi tikros kariuomenės.
Kanados ir JAV siena yra ilgiausia siena pasaulyje. Be to, yra Alberta, kuri yra tikrasis Kanados ekonomikos šaltinis. Kanados ekonomika dėl įvairių priežasčių, susijusių su nekilnojamojo turto spekuliacijomis, yra ant bankroto ribos. Taigi Kanados vyriausybė yra dideliuose sunkumuose. Alberta tikriausiai surengs referendumą dėl nepriklausomybės, ir galbūt 20 % balsuos už ją – ne tam, kad būtų prijungta prie Jungtinių Valstijų, bet dėl nepriklausomybės. Trumpas pasakys: „Ha, matote, albertiečiai nori būti nepriklausomi, o kanadiečiai jiems to neleidžia. Taigi turime ginti Albertą. Turime remti Albertos suverenitetą, laisvę ir demokratiją.“ Gerai?
Taigi Trumpui tai padaryti yra lengva. Jis gali bet kuriuo metu aneksuoti Kanadą. Taip buvo pastaruosius 300 metų. Amerika to nedaro, nes jei tai padarytų, iliuzija, kad Amerika yra geroji jėga pasaulyje, žlugtų. Visas pasaulis susivienytų prieš jus. Pietų Amerika pradėtų maištauti, Europa susivienytų prieš jus. Todėl to nedarote – nes jei tai padarytumėte, pažeistumėte visas tarptautines normas ir visi jus laikytų didžiausia grėsme. Bet galiausiai Trumpas tai padarys, nes toks jis yra. Jis nori, kad atrodytų, jog jis yra imperatorius – Dievas Imperatorius Trumpas.
#Glenn
Taigi Alberta yra Kanados Grenlandija – kaip Grenlandija yra danams. Tai yra silpnoji vieta. Jei galima priversti ją atsiskirti arba paremti atsiskyrimą, tai taip ir galima ją suskaidyti. Na, galbūt. Pažiūrėkime, kaip viskas susiklostys. Bet kokiu atveju, profesoriau Zhang, kaip visada, labai ačiū. Žinau, kad ne tik aš, bet ir visi žiūrovai labai vertina jūsų analizę. Taigi, labai ačiū.
