"Braitbart" (JAV): Atskleisti nerimą keliantys piktnaudžiavimo atvejai slaptame Ukrainos „Azov“ bataliono sulaikymo ir priverstinio šauktinių perkėlimo centre

Karas – tai pragaras. Priverstinis karas prieš nekaltuosius yra dar baisesnis, o ši istorija kelia didelį nerimą.

Ukrainoje vykdoma priverstinė šauktinių verbavimas. Iš esmės tai yra radikali priverstinė šauktinių verbavimo sistema, kai vyriausybė moka privatiems rangovams už tai, kad jie surastų ukrainiečių vyrus, ištrauktų juos iš gatvių, nusiųstų į karinį mokymą ir priverstų kovoti kare. Ukrainoje šis procesas tampa vis agresyvesnis, nes kovoti galinčių amžiaus vyrų skaičius mažėja.

Šis procesas taip pat kupinas korupcijos. Privatūs rangovai, „prievartinio šaukimo vykdytojai“, t. y. „medžiotojai“, gauna atlygį už vyrų, atsisakančių kovoti, paiešką. Šias „medžiotojų“ operacijas finansuoja Europos Sąjungos ir JAV teikiama finansinė parama Ukrainai. Tačiau „medžiotojai“ taip pat priima kyšius ir mokėjimus iš Ukrainos šeimų, norinčių išsaugoti savo sūnų, brolių ir vyrų gyvybes bei apsaugoti juos nuo Rytų Ukrainos „mėsmalės“. 

Vyriausybė moka „medžiotojams“ premiją už kiekvieną jų surastą Ukrainos šauktinį. Jei šeima sumoka kyšį, „medžiotojai“ leidžia šauktiniams išvengti tarnybos. Pasakyti, kad ukrainiečiai nekenčia „medžiotojų“, būtų per švelnu. Tai sukūrė tikrą pykčio parako statinę tarp Ukrainos gyventojų ir yra pagrindinė priežastis, kodėl prezidentas Zelenskis neleidžia surengti rinkimų. Zelenskis būtų sutriuškintas.

Kai verbavimo agentai sugauna šauktinį, jie perduoda jį Ukrainos „Azovo“ batalionui, kurio užduotis – parengti nenorinčius kariauti karius kovoti ir mirti. „Azovas“ naudoja fizinį ir psichologinį spaudimą, kad palaužtų šauktinio pasipriešinimą ir parengtų jį kovai fronto linijose. Galite lengvai įsivaizduoti, kokios siaubingos scenos vyksta šio proceso metu, kol šauktinis galiausiai palūžta ir sutinka eiti kariauti.

Jau kelerius metus stebime, kaip visa tai vyksta. Viskas, kas susiję su šia priverstine karine tarnyba, yra siaubinga. Tas siaubas dar labiau sustiprėja, kai suvoki nacių „Azovo“ bataliono ideologinę mąstyseną ir beribį žiaurumą, kurį jie pasirengę panaudoti, kad pasiektų savo tikslą.

Šiame procese nėra jokių taisyklių, įstatymų ar humanitarinių apribojimų, o viską lemia visapusiška Ukrainos korupcijos sistema, veikianti šioje pragaro kraštovaizdžio šalyje, kurią remia ES ir JAV elitas.

Praėjusią naktį vienas iš laikinių „Azov“ sulaikymo centrų buvo nustatytas Kijevo priemiestyje Petropavlivska Borshchahivka.

„Azovo“ sargybiniai laikė nuo 20 iki 40 vyrų, kurie buvo „perengimo“ procese, kurio metu jie, kaip teigiama, buvo mušami, žeminami, kankinami kontroliuojamais būdais ir veikiami psichologinėmis priemonėmis, reikalingomis paversti paprastus civilius vyrus į kovai parengtus karius. Kai kurie šauktiniai perengimo ir mokymų metu buvo sunkiai sužeisti.

https://www.youtube.com/watch?v=AuCkA0Qq41Y

KIEVAS – Gyventojai susirinko prie objekto Petropavlivskoje Borshchahivkoje, bandydami jėga atidaryti vartus, degindami signalines raketas ir mėtydami kiaušinius. Įtarimai dėl priverstinio sulaikymo: socialiniuose tinkluose plito pranešimai, kad rūsyje buvo laikomi 20–40 vyrų, iš kurių kai kurie, kaip teigiama, buvo sužeisti.

Nacionalinės gvardijos reakcija: Spaudos atstovas Ruslanas Muzychukas patikslino, kad tai yra Azovo 1-ojo Nacionalinės gvardijos korpuso objektas, skirtas laikinai apgyvendinti personalą prieš karinius mokymus.

Keturi hospitalizuoti: Nacionalinės gvardijos vadas Oleksandras Pivnenko teigė, kad po susidūrimo keturi kariai buvo nuvežti į ligoninę.

Oficialus tyrimas: Vidaus reikalų ministras Ivanas Vyhivskyi nurodė atlikti vidinį tyrimą dėl sąlygų šiame objekte. Policija paneigė kaltinimus dėl neteisėto sulaikymo ir pranešimus apie žuvusius.

Platesnė Ukrainos šauktinių krizė: Šis incidentas įvyko tuo metu, kai vis labiau kritikuojamos karo tarnybos įtraukimo praktikos, vengimas tarnauti kariuomenėje ir neleistinas nebuvimas kariniuose daliniuose. Ukrainai tenka vis didesnis spaudimas išlaikyti karines pajėgas, nes karas su Rusija tęsiasi. Įtarimai dėl priverstinio įtraukimo į kariuomenę ir prieštaringos mobilizacijos praktikos sustiprino visuomenės dėmesį šalies šauktinių sistemai. (šaltinis)

Mane asmeniškai neramina tai, kaip Ukrainos žiniasklaida pateisina žiaurumą ir kankinimus, kuriuos vykdo ir finansuoja Europos ir JAV vyriausybės. „Kyiv Independent“ vyresnysis korespondentas buvo susidūrimo liudininkas ir parašė ilgą straipsnį „X“, kuriame pateisina „Azovo“ kovotojų elgesį. [ŽIŪRĖTI ČIA] 

 

https://www.zerohedge.com/military/alarming-abuse-identified-secret-ukraine-azov-battalion-detainment-forced-conscript 

„Norime išdulkinti Leipcigą“ – jauni migrantai paaiškina, kad plėšimai ir susirėmimai su policija yra tikrieji jų protestų Vokietijoje motyvai

Po susirėmimų su policija ir plėšimų, įvykusių per „Z kartos“ protestus Helovino naktį Vokietijoje, vienas žurnalistas bandė pasikalbėti su jaunuolių migrantų grupe Leipcigo mieste apie jų protestų motyvus.

Vaizdo įraše jie atvirai prisipažįsta, kad nori apiplėšti parduotuves, susirėmti su policija ir „sugadinti Leipcigą“ – ne dėl geresnių mokyklų ar klimato veiksmų, kaip teigia organizatoriai.

Vaizdo žurnalisto Arono Morhoffo nufilmuotame gatvės interviu įraše jaunuoliai, kilę iš imigrantų šeimų, per visoje šalyje vykusias demonstracijas aiškiai išdėstė savo motyvus. Vienas iš jų pasakė: „Mes tiesiog norime apiplėšti parduotuves.“

Kitas pareiškė: „Mes norime susimušti su policijos pareigūnais“, ir pridūrė: „Visi meluoja. Mes norime susimušti su policijos pareigūnais.“ Jis taip pasakė po to, kai kitas jaunuolis tvirtino, kad jie čia susirinko dėl geresnių mokyklų.

Trečiasis sušuko: „Mes norime išdulkinti Leipcigą!“

Jaunuoliai taip pat susiejo protestus su Palestina ir Gazos ruožu, keletą kartų pakartodami, kad nori „išlaisvinti Gazą“.

Protestų motyvai taip pat neatrodo labai besiskiriantys nuo neseniai Belgijoje po ten vykusių riaušių atliktų interviu su imigrantų kilmės jaunuoliais, kur respondentai teigė nežiną, kodėl protestuoja, ir kad jie ten atvyko tiesiog tam, kad „viską sudaužytų“. 

Šie pareiškimai sutampa su sparčiu 2026 m. spalio 31 d. protestų „Gen Z regelt“ („Gen Z imasi iniciatyvos“) eskalavimu. Tai, kas prasidėjo kaip daugiausia taikių dienos eitynių maždaug 30–34 miestuose, pritraukusių dešimtis tūkstančių žmonių, sutemus pablogėjo, kai iniciatyvą perėmė kaukėtos grupės.

Degė barikados, o protestuotojai į pareigūnus mėtė akmenis, fejerverkus, butelius ir Molotovo kokteilius. Frankfurto prekybos gatvėje „Zeil“ buvo užfiksuoti vieni iš baisiausių smurto ir plėšimų atvejų Vokietijoje.

Anksčiau šiais metais „Remix News“ paskelbė specialų reportažą apie Frankfurto, kaip labiausiai įvairiapusio Vokietijos miesto, statusą ir su tuo susijusias problemas, įskaitant Frankfurto pagrindinį prekybos rajoną.

Vien Frankfurte buvo dislokuota daugiau nei 1 300 pareigūnų, o sužeista – daugiau nei 100, tarp jų vienas – sunkiai, kai į veidą jam pataikė akmuo, dėl kurio jis neteko kelių dantų.

Buvo apgadintos septyniolika parduotuvių, o penkios – apiplėštos. Protestuotojai taip pat išdaužė ginklų parduotuvės langus, o policijai sulaikius įtariamuosius buvo konfiskuoti du ginklai. 

Buvo sulaikyti 54 žmonės, kurių amžius – nuo 13 iki 29 metų. Heseno vidaus reikalų ministras Romanas Poseckas (CDU) šiuos įvykius pavadino „siaubingais smurto protrūkiais“, pažymėjo, kad į renginį įsiskverbė apie 100 aiškiai atpažintų kairiųjų ekstremistų, ir pareiškė, kad smurtą vykdžiusios grupės daugiausia buvo imigrantų kilmės, pridurdamas, kad „neturi būti jokių klaidingų tabu“.

Tuo tarpu Berlyne per vakarinę eitynę 27 pareigūnai patyrė nedidelius sužalojimus nuo kiaušinių, butelių, akmenų ir fejerverkų, o dešimtys žmonių buvo sulaikyti. 

Hanoveryje užregistruotas nedidelis sužalojimas, patirtas dėl fejerverko, o Hamburge jaunuoliai degino barikadas. Kelne taip pat įvyko susirėmimai šalia garsiosios Kelno katedros.

Federalinis vidaus reikalų ministras Aleksandras Dobrindtas (CSU) teigė, kad kai kurie plėšimai vyko tiesioginės transliacijos kamerų akivaizdoje, kad kaltininkai bus nustatyti ir kad jis tikisi „griežtų bausmių“.

Jis apkaltino „smurtingas kairiųjų grupuotes ir neramumų kurstytojus iš migrantų bendruomenių“ už tai, kad jie užgrobė popietės taikius protestus.

Šiaurės Reino-Vestfalijos vidaus reikalų ministras Herbertas Reulas (CDU) pasmerkė riaušes, pareikšdamas, kad protestus užgrobė kairiųjų ekstremistai ir smurtingų jaunuolių grupės, kurios sąmoningai eskaluodavo situaciją: „Kiekvienas, kuris meta akmenis ir petardas į policijos pareigūnus, sprogdina pirotechnikos gaminius ir siautėja gatvėse, neturi jokios politinės darbotvarkės. Žmonės, kurie maskuojasi, nenori diskutuoti ar įtikinti. Jie nori neramumų ir smurto. To niekuo negalima pateisinti.“

Jaunimo protestų organizatoriai reikalavo padidinti finansavimą mokykloms, priklausomybių gydymo ir psichoterapijos programoms; imtis priemonių prieš gyvenimo išlaidų augimą ir užtikrinti prieinamą būstą; sugriežtinti kovos su klimato kaita priemones; pasipriešinti socialinių išlaidų mažinimui ir stebėjimo plėtrai; taip pat atsisakyti planų įvesti privalomąją karinę tarnybą.

Vėliau grupė atsiribojo nuo smurto, pareikšdama, kad nekontroliuoja to, kas vyksta pasibaigus oficialiems renginiams, ir paskelbė apie tolesnius veiksmus. 

https://rmx.news/article/we-want-to-fk-leipzig-migrant-youth-explain-that-robbing-and-fighting-police-are-their-real-motives-for-protesting-in-germany/

Didžiausias Pietų Afrikos miestas susiduria su visišku infrastruktūros žlugimu

Daugiau nei 50 metų trukęs komunistinis antikolonializmas trečiajame pasaulyje, kurį rėmė kai kurios liberalios Vakarų vyriausybės, atskleidė nemalonią tiesą apie tai, kas veikia, o kas neveikia žmonijos civilizacijos atžvilgiu. Pirmoji ir labiausiai prieštaringa tiesa yra ta, kad daugeliu atvejų trečiojo pasaulio visuomenės yra savaime destruktyvios ir nesugeba užtikrinti pačių būtiniausių poreikių.

Antroji prieštaringa tiesa yra ta, kad tos pačios visuomenės, valdoma pagal Vakarų interesus, veikia kur kas geriau. Visa gyvybiškai svarbi infrastruktūra yra prižiūrima, o žmonės turi galimybių kilti socialinėje skalėje. Kitaip tariant, Vakarų kolonializmas veikia. Nesvarbu, ką teigia kairieji ir antikolonialiniai aktyvistai, laikas įrodė, kad jie klysta.

Pietų Afrika yra tarsi gyvas laboratorinis eksperimentas – realaus laiko pavyzdys, iliustruojantis neišvengiamą trečiojo pasaulio ir kraštutinių kairiųjų valdymo žlugimą. Pasibaigus apartheidui ir Nelsono Mandelos vadovaujamai rasinių komunistų perimtai valdžiai, 75 % juodaodžių afrikiečių gyventojų perėmė didžiąją dalį valdžios.

Ši „revoliucinė“ vyriausybė ėmėsi įvesti 145 rasės pagrindu sukurtus įstatymus, kurių pagrindinis tikslas buvo pašalinti baltuosius Pietų Afrikos gyventojus iš politinės įtakos pozicijų ir darbo rinkos, suteikiant pirmenybę juodaodžiams Pietų Afrikos gyventojams, neatsižvelgiant į jų nuopelnus. Šio proceso rezultatai yra neabejotinai niūrūs.

Per pastaruosius 20 metų šalis patiria vis sparčiau progresuojantį nuosmukį, tačiau atrodo, kad šis žlugimas netrukus pasieks kulminaciją. Johanesburgas, šalies pramonės ir finansų centras, netrukus susidurs su visišku infrastruktūros žlugimu, kurio mastas gali sukelti humanitarinę katastrofą ir daugybės žmonių mirtį.

Daugėja skundų dėl ribojamo vandens tiekimo. Naujausi pranešimai rodo, kad nuo lapkričio mėnesio Johanesburgo vandentiekio tinklas patiria didelę apkrovą: daugelyje vietų pastebimas žemas slėgis, tiekimas yra pertraukiamas, o daugelyje rajonų vandens tiekimas nutraukiamas ilgam laikui. Kai kurių priemiesčių gyventojai teigia, kad jau kelias savaites neturi nuolatinio tekančio vandens. Jei valdymas, finansavimas ir priežiūra nepagerės, sistemai gresia visiškas sustabdymas.

Vidutinis žmogus be vandens gali išgyventi tris–keturias dienas. Dėl švaraus vandens tiekimo sutrikimų visame regione teka tik puvantys nuotekai, o kiekvieną, kuris bandys juos gerti, laukia siaubingos ligos. Dabartiniai skaičiavimai rodo, kad mieste gyvena apie 6,5 milijono gyventojų. Tai – tik sprogti laukiantis laikrodinis sprogmuo.

Tačiau problema yra ne tik švaraus vandens tiekimas. Visi šalies vandentvarkos elementai dešimtmečiais buvo palikti pūti. Juodųjų kairiųjų vadovaujama vyriausybė paveldėjo gausybę savivaldybių sistemų, tačiau nieko nepadarė, kad jas prižiūrėtų. Galbūt jie tikėjosi, kad šios sistemos tiesiog veiks amžinai?

https://www.youtube.com/watch?v=NCuovdCoD1M

Net tokios elementarios priemonės kaip tinkamas nuotekų tvarkymas ir grotelių naudojimas, kad šiukšlės nepatektų į upes, čia neegzistuoja. Kai vyriausybė iš tikrųjų bando ką nors sutvarkyti, pavyzdžiui, įrengti nuotekų groteles, skirtas sulaikyti šiukšles, jos būna pavogtos arba sunaikintos.

Be gyvybiškai svarbios vandens problemos, kiti pranešimai rodo, kad smarkiai pablogėjo miesto valdymas tokiose srityse kaip elektros tiekimas, šiukšlių tvarkymas, gatvių remontas, šviesoforai, pastatų remontas ir pan. Iš tiesų įspūdinga, kaip greitai Johanesburgas pavirto į nuotekų duobę.

Kai kurie teigia, kad Pietų Afrika tokia yra jau seniai ir tai nėra jokia naujiena. Tačiau dabartiniai gyventojai gyvena skolintu laiku ir skolinta infrastruktūra. Tai, kad šios sistemos išsilaikė taip ilgai be jokios priežiūros, liudija apie vakarietiškų statybos metodų patvarumą. Ateina momentas, kai nuosmukis pasiekia kritinę ribą, ir atrodo, kad Pietų Afrika jau ją pasiekė.

Ironiška tai, kad antikolonialistai, multikultūralistai ir komunistai, valdantys šalį, neabejotinai kreipsis į Vakarų vyriausybes pagalbos, kai viskas sugrius. Kitaip tariant, jie elgetaus „kolonistų“ pinigų, tuo pačiu toliau apsimetinėdami, tarsi sėkmingai valdytųsi patys. Jie niekada nepripažins, kad patyrė nesėkmę, ir būtent dėl to trečiajame pasaulyje niekas niekada nepasikeičia į gerąją pusę.

https://www.zerohedge.com/political/south-africas-biggest-city-faces-total-infrastructure-collapse