Ukrainos vyrai žuvo kare – dabar vietoj jų ketinama importuoti juodaodžius afrikiečius

 

Ukraina susiduria su didėjančia struktūrine problema: dėl karo kilęs darbo jėgos trūkumas verčia Kijevo vadovybę imtis naujų priemonių. Iš kelių Ukrainos žiniasklaidos pranešimų dabar aiškėja, kad taip pat svarstoma galimybė labiau atverti rinką užsienio darbo jėgai. Pagrindinis dėmesys skiriamas iniciatyvai, kuri, pasak karinės žvalgybos tarnybos vadovo Kyrylo Budanovo, rengiama aukščiausiu lygiu.

Remiantis vieningais 2026 m. balandžio 17 d. Ukrainos žiniasklaidos pranešimais, vyriausybė ketina svarstyti galimybę sušvelninti iki šiol galiojusius darbo migracijos apribojimus. Konkrečiai kalbama apie vadinamojo valstybių, kuriose yra padidinta migracijos rizika, sąrašo peržiūrėjimą. Iki šiol šis sąrašas iš esmės lemia, iš kokių šalių darbo jėga gali palyginti lengvai atvykti į Ukrainą ir ten dirbti.

Taigi Budanovas verslo atstovams paaiškino, kad Užsienio reikalų ministerijai ir saugumo tarnybai buvo nurodyta peržiūrėti šį sąrašą „atsižvelgiant į ekonomikos poreikius“. Situacijos priežastys yra aiškios: daugelis pramonės šakų kenčia nuo akuto darbo jėgos trūkumo, kurį dar labiau pagilino mobilizacija, emigracija ir karo pasekmės.

Dėmesys sutelkiamas į Afriką

Ypač įdomus yra kontekstas, kuriame šios mintys buvo išsakytos. Keletas pranešimų nurodo, kad Budanovo pareiškimams prieš tai vyko aukšto rango vyriausybės pareigūnų susitikimas dėl bendradarbiavimo su Afrikos valstybėmis. Šis susitikimas turėjo įvykti prieš keletą savaičių ir buvo skirtas Ukrainos strateginei krypčiai Afrikos žemyno atžvilgiu.

Šiame kontekste tampa aišku, kad Afrika vertinama ne tik kaip politinė ar ekonominė partnerė, bet ir kaip potencialus darbo jėgos šaltinis. Ataskaitose aiškiai nurodoma sąsaja tarp Afrikos politikos ir darbo migracijos, nors kol kas nėra tiesioginio pranešimo apie didelio masto įdarbinimo programas.

Oficialūs pareiškimai šiuo klausimu lieka atsargūs. Pirminiuose šaltiniuose nėra aiškiai kalbama apie tikslinį Afrikos darbo jėgos importą. Vietoj to bendrai kalbama apie užsienio darbo jėgos įdarbinimo palengvinimą. Vis dėlto iš Afrikos derybų konteksto išryškėja aiški kryptis.

Ekonominis spaudimas kaip varomoji jėga

Iniciatyva pirmiausia yra ekonomiškai motyvuota. Įmonės jau seniai praneša apie sunkumus užpildyti laisvas darbo vietas. Ypač tai aktualu pramonės, statybos ir tam tikrų paslaugų sektoriuose. Karas ne tik pakeitė demografinę struktūrą, bet ir sustiprino vidaus migraciją šalyje. Todėl planuojamas taisyklių sušvelninimas galėtų reikšti esminį kurso pasikeitimą ir iš esmės atverti vartus į Europą – ir kartu į ES – dideliam skaičiui afrikiečių migrantų.

https://report24.news/ukrainische-maenner-im-krieg-gefallen-jetzt-will-man-schwarzafrikaner-als-arbeiter-importieren/

Šis Irano žingsnis per 24 valandas sužlugdė JAV planą

 

Balandžio 18 d. Iranas vėl uždarė Ormuzo sąsiaurį. Prieš 24 valandas visos didžiosios žiniasklaidos priemonės skelbė apie greitą susitarimą, Amerikos pergalę ir karo pabaigą. Jos klydo. O Iranas JAV veiksmus pavadino žodžiu, kuris viską keičia – „piratavimu“.

Kodėl šalis, kuri bombarduojama 50 dienų iš eilės, kurios aukščiausiasis lyderis buvo nužudytas pirmąją karo dieną, kurios valiuta per mėnesį prarado 15 % vertės, vis dar priima savarankiškus sprendimus? Atsakymas nėra Irano raketose. Atsakymas – Kinija.

Per pastaruosius 10 metų Kinija tyliai kūrė nematomą struktūrą, kuri dabar gelbsti Iraną nuo žlugimo. Kol Vašingtonas džiaugėsi sankcijomis, Pekinas metodiškai kūrė lygiagrečią sistemą. Ir būtent dabar, šiais dienomis, matome ją veikiančią.

Šiame vaizdo įraše aptariame:

— Kas yra „Tylos dešimtmetis“ ir kodėl apie jį nekalbama pagrindinėse žiniasklaidos priemonėse

— Keturis Kinijos struktūros lygmenis, kurie išlaiko Iraną ant kojų

— Kaip Kinija apeina SWIFT sistemą ir moka už Irano naftą juaniais

— Kas yra „šešėlinė laivyba“ ir kaip 700 000 barelių Irano naftos kasdien tampa „Malaizijos“

— Kodėl Kinija turi 1,2 milijardo barelių strateginių atsargų ir kaip tai neutralizuoja JAV spaudimą

— Kaip kinų palydovas šiuo metu stebi JAV bazes Persijos įlankoje

— Trys scenarijai, kas įvyks iki paliaubų pabaigos

Ormuzo sąsiauris vėl uždarytas. Naftos kaina viršija 120 dolerių už barelį. Tarpininkai iš Turkijos, Egipto, Pakistano ir Saudo Arabijos dirba vienu metu. Trumpas rašo laiškus Xi Jinpingui. O Pekine tarp žmonių, kurie dešimt metų planavo būtent šį momentą, niekas nėra nustebęs.

Tai nėra karas tarp JAV ir Irano. Tai trijų žaidėjų žaidimas, kuriame Amerika iki šiol apsimeta, kad trečiojo žaidėjo kambaryje nėra. Ir kol Vašingtonas žaidžia „Twitter“ – Pekinas žaidžia dešimties metų partiją.

Žiūrėkite iki galo – paskutinės minutės paaiškina, kodėl kitas krizė Pietų Kinijos jūroje vyks pagal tą patį scenarijų.

https://www.youtube.com/watch?v=E3Y6inZWg-0

Akademiko Nigmatulino pasisakymas apie blogą Rusijos ekonomikos būklę (video)

 

https://www.youtube.com/watch?v=CdwwF8mJV9Y

Gėjų pora tyčiojasi iš verkiančio kūdikio, kuris šaukia mamą

 

Tai širdį draskantis vaizdo įrašas. Du gėjai vyrai iš Nešvilio filmuoja save, kaip jie tyčiojasi iš savo surogatinės motinos kūdikio, kuris desperatiškai verkia ieškodamas savo motinos. Šis vaizdo įrašas tapo virusiniu ir sukėlė milžinišką pasipiktinimo bangą.

JAV plintantis vaizdo įrašas sukėlė pasipiktinimo audrą. Jame gėjų pora tyčiojasi iš savo kūdikio, kurį gavo per surogatinę motinystę. Scena prasideda klausimu, kuris turėtų atrodyti nekenksmingas: „Ko tu nori, tėtį ar tėtį?“, – vienas vyras klausia verkiančio kūdikio į kamerą. Instinktyvus, širdį draskantis kūdikio atsakymas: „Mama.“ Ledinis vyro atsakymas: „Ne, mamos nėra.“ Tuomet kūdikis pravirksta.

Two gay men in Nashville are sparking nationwide outrage after recording a video of themselves mocking the baby they had via surrogacy as it cries for its mother for content.

Man: “Who do you want, Dada or Pop?”

Baby: “Mama”

Man: “No, there is no mama.”

Baby: cries pic.twitter.com/ym3ujfdS0Q

— Right Angle News Network (@Rightanglenews) April 16, 2026

Vaikui, kuris biologiniu požiūriu yra užprogramuotas ieškoti motinos artumo ir saugumo, šaltakraujiškai pasakoma, kad to nėra. O vadinamieji „tėvai“ filmuoja vaiko skausmą dėl kelių niekingų „Instagram“ „patinka“. Dar daugiau: vaizdo įraše matyti, kaip vienas iš vyrų savo nykščius uždeda ant viršutinės kūdikio krūtinkaulio dalies ir, atrodo, sukelia skausmą – ar jis fiziškai baudžia kūdikį, nes šis nesuteikė jam norimo „teisingo“ atsakymo?

 

A gay couple films their baby via surrogacy crying out for “Mama,” only to laugh and tell the child: “There is no mama.”

The toddler breaks down in tears while they mock the very longing every child instinctively feels for a mother.

This isn’t parenting — it’s cruelty… https://t.co/Xn7Bq2JsHv

— Myrna 𝕏 (@GigaBeers) April 17, 2026

Kai kurie komentatoriai griežtai kritikuoja šį mažo berniuko kančių demonstravimą. Tai esą „žiaurumas, užmaskuotas kaip turinys“, nes kūdikiui sąmoningai neleidžiama matyti motinos, kad vėliau būtų galima „juoktis iš jo skausmo dėl „patinka“ paspaudimų“. Be to, tai esą „demoniškas vaikų išnaudojimas“, teigia kitas „X“ platformos vartotojas.

 

ABSOLUTELY SICKENING. Nashville gay surrogacy couple films their crying baby screaming “MAMA!” — then laughs in her face: “There is NO mama!”
Deliberately breaking an innocent infant’s heart for social media clout.
This is demonic child abuse. Denying a baby her mother is pure… pic.twitter.com/qVVc9xTCWL

— Dr From Long Island USA (M.D) (@nycliusa) April 17, 2026

Netrukus paaiškėjo, kas vaizduojami šiame vaizdo įraše: tai turtingas kantri dainų autorius Shane McAnally ir jo vyras Michael Baum, kurie patys išdidžiai paskelbė šį vaizdo įrašą internete. McAnally kartą žurnalui „People“ gyrėsi, kad, nepaisydamas savo amžiaus, nusprendė pasinaudoti surogatinės motinystės paslaugomis, nes jų „netradicinei šeimai“ juk „nėra jokių taisyklių“. Pora jau turi įvaikintus dvynius.

 

A gay couple films their baby via surrogacy crying out for “Mama,” only to laugh and tell the child: “There is no mama.”

The toddler breaks down in tears while they mock the very longing every child instinctively feels for a mother.

This isn’t parenting — it’s cruelty… https://t.co/Xn7Bq2JsHv

— Myrna 𝕏 (@GigaBeers) April 17, 2026

Kritikų teigimu, komercinė surogatinė motinystė, kaip ji praktikuojama JAV, traktuoja vaikus kaip pagal užsakymą pagamintą prekę ir sunaikina natūralų motinišką ryšį, kurio kūdikiai instinktyviai trokšta. Šio mažo berniuko desperatiškas šauksmas, kuriuo jis šaukiasi mamos, aiškiai rodo, kad du tėvai negali tiesiog taip paprastai pakeisti motinos.

Tarpusavyje susijęs homoseksualus muzikos žvaigždė jau pateikė savo poziciją šiuo klausimu britų laikraščiui „Daily Mail“. Tai cituojama „Boredpanda“ – be mokamos prieigos.

https://report24.news/schwules-paar-verhoehnt-weinendes-baby-das-nach-seiner-mama-ruft/

Lavrovas: JAV operacijos Irane tikslas – naftos kontrolė

 

„Buvo planuojama perimti naftos kontrolę“: Lavrovas papasakojo apie JAV karinės operacijos prieš Iraną tikslą.

Vienas iš JAV karinės operacijos prieš Iraną tikslų buvo kontroliuoti per Ormuzo sąsiaurį gabenamą naftą, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Tuo tarpu Iranas vėl atkūrė karinę kontrolę laivybai Ormuzo sąsiauryje dėl tebesitęsiančios JAV blokados. Tuo pačiu atidarytas Islamo Respublikos oro erdvė – ne visa, o tik virš rytinės šalies dalies. Pradėjo veikti šeši oro uostai.

Vienas iš JAV karinės operacijos prieš Iraną tikslų buvo užsitikrinti kontrolę nad naftos srautais, einančiais per Ormūzo sąsiaurį, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Nemanau, kad iš tikrųjų buvo planų sunaikinti civilizaciją. Mano nuomone, tai tik retorinė figūra, bet kokie planai buvo – tai užtikrinti kontrolę nad nafta, kuri teka per Persijos įlanką, per Ormuzo sąsiaurį“, – sakė ministras savo kalboje Antalijos diplomatiniame forume.

Tuo tarpu šiandien Iranas vėl atkūrė karinę kontrolę laivų eismui Ormuzo sąsiauryje. Toks sprendimas buvo priimtas šalies ginkluotųjų pajėgų dėl JAV karinės blokados.

„Deja, JAV... toliau vykdo plėšimus ir jūrų piratavimą, vadindamos tai blokada. Todėl kontrolė sąsiauryje atkurta. Šis strateginis praėjimas yra ginkluotųjų pajėgų valdomas ir atidžiai kontroliuojamas“, – cituoja RIA Novosti Islamo Respublikos ginkluotųjų pajėgų atstovo pareiškimą.

Tačiau tuo pačiu metu Iranas pirmą kartą nuo vasario 28 d. atvėrė savo oro erdvę ir dalį oro uostų. Apie tai pranešė Irano civilinės aviacijos organizacija.

„Dėl šalies oro erdvės uždarymo, susijusio su amerikiečių ir sionistų agresija, pranešus atitinkamoms institucijoms ir remiantis saugumo įvertinimu... pagal 2026 m. balandžio 18 d. 07:00 val. išleistą NOTAM pranešimą, buvo atidaryta šalies oro erdvė ir keletas oro uostų“, – cituoja RIA Novosti iš pareiškimo.

Taip pat pažymima, kad oro erdvė atidaryta tik rytinėje Irano dalyje. Veiks šeši civiliniai oro uostai, du iš jų – Teherane.

Skrydžiams virš šalies taikomos kelios sąlygos, visų pirma – lėktuvų identifikavimas prieš įskrisdami į šalies oro erdvę ir ryšio užmezgimas su kaimyninės šalies dispečeriais prieš išskrisdami iš jos, praneša TASS, remdamasi šaltiniu Artimųjų Rytų skrydžių valdymo tarnybose. Šios taisyklės galios iki balandžio 25 d. ryto.

Šaltinis

Scottas Ritteris: Rusija grasina smogti Suomijai ir Baltijos valstybėms

 

Scottas Ritteris – buvęs JAV jūrų pėstininkų majoras, žvalgybos karininkas ir JT ginklų inspektorius. S. Ritteris aptaria Rusijos grasinimą surengti atsakomąjį smūgį prieš Europos taikinius.

https://www.youtube.com/watch?v=OOLUsj50ZEE

https://www.youtube.com/watch?v=AJr8uaziIUc

Nuo nugalėtojo iki aukos: kaip Vakarai patys sukūrė savo krizę

 

Europa patiria geopolitinį atoveiksmį („Blowback“). Po Šaltojo karo neatlikti pokyčiai ir dvigubi standartai dabar atsiliepia žemynui.

Prieš daugiau nei 20 metų amerikiečių politologas Chalmersas Johnsonas išpopuliarino terminą „Blowback“, kurį iš pradžių sukūrė CŽV, siekdama apibūdinti savo veiksmų nenumatytas pasekmes. Šiandien Europa patiria milžinišką „Blowback“ – nenumatytą, bet neišvengiamą pasekmę, kilusią dėl nesugebėjimo prisitaikyti prie naujų sąlygų po Šaltojo karo.

O kokios buvo tos naujos sąlygos? Pirma: Sovietų Sąjunga, o vėliau ir ją pakeitusi Rusija, nebebuvo priešininkė, o tapo potencialia drauge, netgi galima sąjungininke. Šis perėjimas nuo priešo prie draugo niekada nebuvo lengvas, tačiau jį turėjo užtikrinti tvirtos institucijos, pripažįstančios naują realybę. Tačiau vietoj to institucijos, kurios tariamai laimėjo Šaltąjį karą – NATO ir Europos Sąjunga – paskelbė savo pretenzijas į visuotinį, t. y. pasaulinį statusą.

Rusija lieka Europos šalimi

Ši „istorijos pabaigos“ ideologija kėlė abejonių dėl Maskvos įsitikinimo, kad tik Jungtinės Tautos ir su jomis susijusi tarptautinė teisė yra tikrai visuotinės. Dar blogiau: politinis Vakarų pasaulis išsiplėtė iki pačių Maskvos sienų ir taip nauja forma atkūrė Šaltojo karo logiką.

Antra, po 1990 m. atsirado galimybė įgyvendinti svajonę suvienyti žemyną „nuo Lisabonos iki Vladivostoko“. Tam būtų buvęs būtinas tikras Rusijos ir jos naujų kaimynų susitaikymas – toks pat sudėtingas, kaip ir pokarinis Vokietijos susitaikymas po 1945 m. Be to, Rusija susidūrė su iššūkiu suvokti save kaip naujos tarptautinės tvarkos bendrakūrėją.

Palanki Europos saugumo aplinka būtų palengvinusi šį procesą. Tačiau vietoj visos Europos susitarimo įsigalėjo atlantizmas. Jis susilpnino Europos „strateginę autonomiją“ ir kartu sukėlė skaldančią dinamiką Rytų Europoje. Ekspansyvus politinis Vakarų pasaulis susidūrė su Rusijos pasipriešinimu, o Rytų Europos valstybės daugiausia pasirinko Vakarus – ne tiek dėl prievartos, kiek dėl ateities lūkesčių.

Šis sprendimas neturėjo būti primestas jėga. Rytų Europoje tebebuvo didelių grupių, kurios norėjo palaikyti gerus santykius su Rusija. Net ir pačioje Rusijoje – nepaisant karo – tebėra europietiškai orientuotas elitas. Šia prasme Rusija išlieka giliai europietiška šalis.

Nesugebėjimas atsižvelgti į šias tendencijas ir sukurti savarankišką Europos politiką sukėlė atoveiksmį. Netgi Donaldo Trumpo vadovaujamos JAV yra pavargusios nuo Europos priklausomybės ir nesugebėjimo aiškiai suformuluoti savo interesų. Europos bandymas tęsti karą Ukrainoje nepaisant tarpininkavimo pastangų dar labiau gilina susiskaldymą.

ES pasirenka militarizaciją

Užuot dirbusios su Rusija siekiant karo pabaigos, ES vadovybės pasirenka militarizaciją ir tikisi taip įveikti deindustrializaciją bei strateginę priklausomybę.

Antra, nesugebėjimas ginti savo principų susilpnino Europos moralinį teisėtumą ir pagilino jos ekonomines problemas. Jau į JAV pasitraukimą iš Irano branduolinio susitarimo Europa reagavo silpnai ir nenuosekliai.

Nors Europa remia Palestinos administraciją, jos reakcija į smurtą Vakarų Krante, Gazos ruože, Libane ir Irane tebėra nepakankama. Čia taip pat matomas atoveiksmis, pavyzdžiui, Hormuzo sąsiaurio uždarymas.

Šie pokyčiai dabar pasiveja Europą. Metai strateginės priklausomybės ir dvigubų standartų ištuštino Europos svajones apie taiką ir vienybę. Vietoj to, kad kartotų nesėkmes, Europa turėtų pradėti pati kurti savo ateitį ir atsikratyti pasenusio Šaltojo karo mąstymo – kitaip tai padarys kiti.

Richard Sakwa

https://www.berliner-zeitung.de/politik-gesellschaft/geopolitik/europa-blowback-kalter-krieg-strategie-krise-li.10028754

Bloomberg nuotr.