Imigrantų vaikų gauja iš Leipcigo padarė per 200 nusikaltimų, užpuolė košerinę kavinę

Vokiečių spauda praneša, kad nuo 2025 m. rudens vaikų ir paauglių gauja terorizuoja ištisus Leipcigo (Saksonija) rajonus. Jų sąskaitoje jau yra daugiau nei 200 nusikaltimų, nuo plėšimų iki kūno sužalojimų. Manoma, kad gaujos lyderiai yra du dvylikamečiai dvyniai, kurių šeima imigravo iš Sudano. Sistema pasirodo esanti bejėgė.

Policijos duomenimis, gauja susideda iš mažiausiai 14 vaikų ir paauglių – migrantų vaikų ir vietinių, tačiau dauguma jų turi užsienio šaknų – iš kurių keli dar nėra sulaukę baudžiamosios atsakomybės amžiaus. Gaujos lyderiais laikomi du dvylikamečiai broliai, kurių šeima imigruvo iš Sudano. Dvyniai gimė Leipcige, turi dvigubą pilietybę. Jų motina yra vieniša ir vis dar beveik nemoka vokiečių kalbos. Abu berniukai yra pašalinti iš mokyklos, todėl turi dar daugiau laiko realizuoti savo nusikalstamus polinkius. Šeima yra prižiūrima valdžios institucijų.

Šiai gaujai priskiriama daugiau nei 200 nusikaltimų (2026 m. vasario pradžioje). Tai daugiausia plėšimai ir kūno sužalojimai, bet taip pat ir turto sugadinimas bei vagystės. Aukos paprastai yra to paties amžiaus, bet buvo užpulti ir jauni suaugusieji – vienu atveju net sunkiai sužeisti. Gaujos nusikaltimai dažniaus įvykdomi Grünau ir Leipzig-West rajonuose. Tarp karščiausių taškų yra Allee-Center, Paunsdorf Center, Höfe am Brühl ir kelių mokyklų aplinka, tarp jų – Montessori mokykla Grünau. Dabar vis daugiau vaikų yra vežami į mokyklą ir pasiimami iš jos.

Nukentėjo žydų kavinė

Šių metų sausio mėn. gauja Leipcige užpuolė košerinę žydų kavinę „HaMakom“ ir ją apmėtė buteliais, šaukė rasistinius šūkius. Užpuolikai bandė nuplėšti Izraelio vėliavą.

Čekijos parlamento pirmininkas Tomio Okamura paviešino faktus apie Leipcigo  auglių imigrantų nusikalstamos grupuotės iš Vokietijos Leipcigo išpuolius prieš žmones ir paskelbė apie Čekijos atsisakymą prisijungti prie ES migracijos pakto.

„Jie vagia, be jokių apribojimų muša praeivius ir apiplėšia juos, riaušės tapo įprastu reiškiniu. 11–14 metų vaikų gauja terorizuoja Saksonijos miestą Leipcigą, kuris yra vos keliasdešimt kilometrų nuo Čekijos sienos. Nepaisant to, kad vietos policija sudarė specialią tyrimo grupę, kuri užsiima tik šia gauja, ji neturi realių svertų paveikti chuliganus, nes juos saugo įstatymas ir jų amžius“, – pabrėžė O. Okamura.

Savo kalboje Okaamura išsamiai apibūdino planuojamas priemones. Jis pranešė apie naujo prieglobsčio įstatymo rengimą, kuris numatys prieglobsčio suteikimą tik išimtiniais, aiškiai apibrėžtais atvejais. Migracijos politika, kaip pažymėjo pranešėjas, turi atspindėti darbo rinkos poreikius ir Čekijos Respublikos saugumo interesus.

Lietuvos valdantieji nesimoko iš svetimų klaidų ir, skirtingai nuo Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos vyriausybių, jungiasi prie skandalingo "Migracijos pakto", ketina vežti nelegalius migrantus.

"Nature": 70 procentų Europos dirvožemio užteršta augalų apsaugos priemonėmis

 

Viename iš prestižiškiausių pasaulio mokslinių žurnalų "Nature" paskelbtas grupės mokslininkų tyrimas "Pesticidų likučiai keičia taksonominę ir funkcinę biologinę įvairovę dirvožemyje". Šiame J. Köninger ir kt. (2026) "Nature" straipsnyje nagrinėjamas 63 pesticidų poveikis dirvožemio gyvūnijai 373 vietovėse, apimančiose miškus, pievas ir dirbamus laukus 26 Europos šalyse. Pesticidų likučiai buvo aptikti 70 % vietovių ir pasirodė esą antras pagal stiprumą dirvožemio biologinės įvairovės modelių veiksnys po dirvožemio savybių. Pesticidai pakeitė mikrobų funkcijas, įskaitant fosforo ir azoto apytaką, ir slopino naudingus taksonus, įskaitant micelių grybus ir bakterijomis mintančius nematodus. 

Tarptautinis tyrimas pirmą kartą pateikė išsamius kiekybinius įrodymus apie Europos dirvožemio būklę ir parodė, kad 70 procentų Europos dirvožemio yra užteršta augalų apsaugos priemonėmis, ir ne tik laukuose.

„Tai daro poveikį įvairiems naudingiems dirvožemio organizmams, pavyzdžiui, grybams (mikorizai) ir siūliniams kirminams (nematodams), ir kenkia jų biologinei įvairovei“, –

sakė tyrimo vadovas Marcel van der Heijden, Ciuricho universiteto Augalų ir mikrobiologijos instituto profesorius.

Šį tyrimą atliko tarptautinė komisija, sudaryta iš dešimties Europos mokslinių tyrimų įstaigų, tarp kurių – Europos Sąjungos bendrasis tyrimų centras, Šveicarijos žemės ūkio tyrimų institutas „Agroscope“ ir Ciuricho universitetas.

Dažniausiai mokslininkai rado fungicidus, t. y. veikliąsias medžiagas, skirtas kovai su grybais. Jie sudarė 54 proc. visų augalų apsaugos priemonių, po jų sekė herbicidai – 35 proc. (daugiausia glifosatas) ir insekticidai – 11 proc.

Dauguma augalų apsaugos priemonių buvo rasta žemės ūkio laukuose. Tačiau jos buvo rastos ir miškuose bei pievose, kur paprastai augalų apsaugos priemonės nenaudojamos. Mokslininkų nuomone, tai greičiausiai lemia vėjo platinamas augalų apsaugos priemonių purškimo rūkas.

Daugialypis poveikis naudingiems organizmams

Įvairių augalų apsaugos priemonių problema yra ta, kad jos naikina ne tik kenkėjus, kurie kenkia mūsų naudingiesiems augalams, bet ir naudingus dirvožemio organizmus.

Todėl mokslininkai tiriamuose mėginiuose tyrė dirvožemio organizmų, tokių kaip bakterijos, grybai, kirminai ir vienaląsčiai, biologinę įvairovę. Jie nustatė, kad augalų apsaugos priemonės smarkiai keičia dirvožemio gyvųjų organizmų bendrijas.

"Mikoriziniai grybai, kurie yra svarbūs mūsų naudingiesiems augalams, ypač nukenčia nuo augalų apsaugos priemonių“, – sakė dirvožemio ekologas van der Heijden.

Grybai jungiasi su naudingųjų augalų šaknimis ir padeda jiems įsisavinti vandenį ir maistines medžiagas. Ypač žalingas yra fungicidas biksafenas, naudojamas kovai su kenksmingais grybais javų pasėliuose: jis daro neigiamą poveikį daugeliui tiriamų dirvožemio organizmų.

Be to, mokslininkai įrodė, kad augalų apsaugos priemonių likučiai keičia ir pačią dirvožemio funkciją.

„Kai kurie organizmai, ypač keletas bakterijų rūšių, gauna naudos iš augalų apsaugos priemonių naudojimo, tikriausiai dėl to, kad sumažėja kitų organizmų skaičius“, - pridūrė Julia Königer, pagrindinė tyrimo autorė.

Tai buvo įrodyta, kai mokslininkai ištyrė pagrindinius dirvožemio funkcionavimo elementus, pavyzdžiui, maistinių medžiagų, tokių kaip fosforas ir azotas, atgavimą ir išsiskyrimą.

„Rezultatai rodo, kad augalų apsaugos priemonių naudojimas daro neigiamą poveikį natūraliai maistinių medžiagų tiekimo funkcijai atitinkamame dirvožemyje. Todėl norint išlaikyti derlingumą reikia papildomai tręšti“, – paaiškino van der Heijden.

Politikai turi imtis veiksmų

Įvairių augalų apsaugos priemonių žalingas poveikis paukščiams, bitėms ir kitiems vabzdžiams yra žinomas ir dokumentuotas jau seniai. Dabar naujasis tyrimas atskleidžia dar vieną aktualią problemą.

„Mūsų tyrimas taip pat rodo, kad augalų apsaugos priemonės daro labai didelį poveikį mūsų dirvožemiui. Dažnai net nesusimąstoma, kaip augalų apsaugos priemonės veikia organizmus, kurie nėra jų taikymo objektas“, – teigia antroji tyrimo vadovė Maria J. I. Briones. 

Kadangi kai kurios veikliosios medžiagos yra sunkiai skaidomos, jos lieka dirvožemyje daugelį metų ir ilgalaikėje perspektyvoje daro didelį poveikį dirvožemio ekosistemai.

Siekiant apsaugoti dirvožemį, ekotoksikologiniai vertinimai turi apimti ne tik atskirų rūšių bandymus, bet ir augalų apsaugos priemonių poveikį bendruomenėms ir jų funkcijoms dirvožemyje. Mokslininkų teigimu, politiniai sprendimų priėmėjai turi skubiai atsižvelgti į šiuos aspektus dabartinėje diskusijoje apie augalų apsaugos priemones.

Britanija per balta. Dr.Vytautas Sinica

 

Būtent taip teigia ataskaita, parengta Jungtinės Karalystės Aplinkos, maisto ir žemės ūkio departamento (DEFRA) užsakymu. Tiksliau, per balta jos provincija (countryside), gamtinė ir kitokia aplinka. Per balta baltais žmonėmis, bet ir nacionaliniais parkais, kraštovaizdžio visuma. Šis esą nesvetingas kitų rasių ir ne vidurinės klasės žmonėms. Pernelyg britiškas. Pasirodo, kad ir kas tai būtų, britiškumą dar sugebama atpažinti, kai norisi jį išnaikinti.

Man, kaip ir jums, nėra lengva patikėti skaitant tokias destruktyvias nesąmones. Visgi tai yra logiška įvairovės ir įtraukties ideologijos pabaiga. Nuo pat pradžių, kai britai ir kitos Europos tautos pokariu pradėjo masiškai įsileisti migrantus ne iš Europos, tą stūmė du susipynę motyvai: ekonominis interesas ir įvairovės ideologija. Ekonominis pigios darbo jėgos interesas yra gana aiškus. Jis tik ignoruoja visus, kas dėl jo nukenčia, bet nėra fanatiškas, nenaikina tautinių valstybių tyčia, tiesiog nes apsimoka. Jeigu nebeapsimoka, jis gali tapti prieš visuomenės perkeitimą migrantais. Valstybei jis tiesiog abejingas.

Visiškai kas kita yra naujosios kairės ideologinis užsidegimas sukurti daugiatautę valstybę, kuri savo įvairovę išpirktų pokolinijines ir baltosios privilegijos kaltes. Šis entuziazmas neturi jokių stabdžių ir eina tiek, kiek jam leidžiama. Su juo beprasmiška kalbėtis net apie integraciją. Nes pagal tikinčius įvairovės ideologija, dėl nuskriaustų kraštų migrantų reikia padaryti viską - pasidalinti europiečių per amžius sukurta gerove, saugumu, nereikalaujant prisitaikymo, priešingai, patiems prisitaikant, kad atvykusieji čia jaustųsi kuo geriau ir jaukiau. Kad Europa jiems būtų svetinga.

Taigi britus šiandien valdo kairieji ideologiniai bepročiai su pakistaniečių vaikų prekeivių gaujas dėl politinio korektiškumo faktiškai dangsčiusiu Keiru Starmeriu priešakyje. Ir jie į ataskaitą, jog Britarija vis dar per balta, reaguoja rengdami planus, kaip padaryti ją labiau spalvota. Daugiau nebritiškos architektūros, halal maisto, migrantų kalbų ir, žinoma, pačių užsieniečių, kurie kol kas telkiasi miestuose, provinciją apeidami. Tai beprotybė, kuria iš pradžių sunku patikėti. Bet patikėti reikia, nes tik tada suprantame, su kuo susiduriam.

Lietuvoje dar nėra tiek išprotėjusių lietuvybės ir net baltosios rasės išnaikinimo partijų. Arčiausiai to buvusi Laisvės partija nuo valdžios šiandien toli. Valdantys socialdemokratai pas mus dar 'tradiciniai', t.y. labiau ekonominiai kairieji nei įvairovės ir įtraukties fanatikai. Šia prasme 'dešinieji' dažnai už juos kairesni. Nors ir čia esama kai kurių pavojingų nesąmonių, apie kurias greitai pakalbėsime. Lietuvai ne vėlu apsiginti nuo tokių radikalių idėjų. Bet tam reikalingas sutarimas, kad branginame lietuvišką Lietuvą, kad didžiuojamės, kuo esame, kad Lietuva mums reikalinga savaime, dėl mūsų išlikimo. Tokio sutarimo ir net rūpesčio Lietuvos politikoje šiandien nėra, kad ir kokios koalicijos keistųsi.

Nuorodos apie britų planus: 

https://www.foxnews.com/world/uk-govt-backed-review-says-britains-national-parks-feel-white-unwelcoming

https://www.telegraph.co.uk/news/2026/02/01/diversity-drive-make-countryside-less-white

https://www.express.co.uk/news/uk/2165401/countryside-be-made-less-white

Associated Press skundžiasi: "Per daug balta Švedijos rinktinė"

 

Žiemos Olimpinės žaidynės Italijoje prasidėjo. Tai didelė šventė sportininkams ir sporto mylėtojams, bet globalistai nepatenkinti. Globalistinė „Associated Press“(JAV) skundžiasi, kad žiemos olimpinių žaidynių komandos yra „per daug baltos.“ Kitais žodžiais, Europos nacionalinių valstybių naikintojai nepamatė jų darbo rezultato! 

Ypač kliuvo Švedijai: 

"Į žiemos olimpines žaidynes Milane Švedija siunčia komandą, sudarytą beveik vien iš etninių švedų, su retomis išimtimis, pavyzdžiui, NHL žaidėjas Miki Zibanejad, kurio tėvas yra kilęs iš Irano. Tai vargu ar atspindi šios Skandinavijos šalies įvairovę: pagal Nacionalinės statistikos tarnybos duomenis".

Ką tai turi bendro su olimpiniu judėjimu? Juk Olimpinių žaidynių idėja - nustatyti stipriausius, o ne segreguoti baltus, juodus, raudonus ir geltonus.

Man tai primena komunistinę TSRS, kuomet žmonės kilę iš darbininkų ir valstiečių buvo vertinami labiau, negu kilę iš tarnautojų.

D.Trumpo administracija gena lauk nelegalius imigrantus ir kritikuoja ES dėl nekontroliuojamos imigracijos, tačiau Italijos Olimpinėse atidarymo eisenoje JAV vėliavą nešė juodaodė, nors, sprendžiant iš nuotraukų, juodaodžių atletų jų būryje nesimato. 

Tai už kokius nuopelnus JAV leftistai ir "giluminė valstybė" taip myli juodaodžius?

Remiantis FTB pateiktais statistiniais duomenimis, 58,2 proc. 2018 m. žmogžudysčių įvykdė juodaodžiai, kurie sudaro apie 13 proc. gyventojų. Atsižvelgiant į tai, kad dauguma žmogžudysčių yra padarytos 17–49 metų amžiaus vyrų, mes apskaičiavome, kad apie pusę visų žmogžudysčių JAV yra padarytos 17–49 metų amžiaus jaunuolių, kurie sudaro apie 5 % gyventojų. Tais pačiais metais 39 % žmogžudysčių buvo padarytos baltaodžių, kurie sudaro apie 72 % gyventojų.

Remiantis „American Renaissance“ pateikta informacija, „2013 m. iš maždaug 660 000 tarptautinių smurto nusikaltimų, į kuriuos buvo įtraukti juodaodžiai ir baltaodžiai, 85 proc. atvejų nusikaltėliai buvo juodaodžiai. Tai reiškia, kad juodaodis asmuo buvo 27 kartus labiau linkęs užpulti baltaodį asmenį nei atvirkščiai“.

Amerikoje kas mėnesį įvyksta apie 47 juodaodžių baltaodžių žmogžudystės.

Tai pagrįsta naujausiais turimais 2019 m. FTB statistiniais duomenimis [šaltinis].

Per metus tai sudaro apie 566 juodaodžių nužudymus baltaodžių. Padalijus iš 12 mėnesių, vidurkis vėlgi yra 47 per mėnesį.

Siekiant aiškumo, čia įtraukti tik vienos aukos/vieno nusikaltėlio nužudymai, kai rasė yra žinoma ir atskleista teisėsaugos institucijų. 

Straipsnio portale UNZ autorius Kenn Gividen pateikia kelias dešimtis nusikaltėlių ir jų aukų nuotraukų, nusikaltimų aprašymų.

Autoriaus kolekciją aš papildysiu prieš pusmetį juodaodžio įvykdyta žmogžudyste.

Iryna Zarutska buvo graži 23 metų ukrainietė, kuri 2022 m. pabėgo iš savo šalies į Šarlotę, Šiaurės Karoliną, ieškodama saugumo.   Šių metų rugpjūčio 22 d. ji įlipo į metro ir atsisėdo priešais juodaodį vyrą. Po keturių minučių jis ją mirtinai subadė.   Kiti metro važiavę juodaodžiai nė piršto nepakėlė, kad jai padėtų.   Metro nesustojo, bet jie tiesiog tyliai nusprendė, kad geriau būtų būti kitur, ačiū labai.   Žudikas yra Decarlos Brown.  

Žudikas yra Decarlos Brown, 34 metų benamis, turintis nusikalstamą praeitį, kuri siekia 2011 m., kai jis buvo nepilnametis.

Grįžtu prie Kenn Gividen straipsnio, kuriame autorius pasakoja:

Kai buvau mažas, išmokau dainuoti: „Raudonieji ir geltonieji, juodieji ir baltaodžiai – visi jie brangūs Jo akyse. Jėzus myli visus pasaulio vaikus“.

Kai buvau paauglys ir mokiausi mokykloje, kurioje dauguma mokinių buvo juodaodžiai, sužinojau, kad juodaodžiai yra linkę į smurtą. Neigti šią realybę būtų neprotinga, net jei Jėzus juos mylėtų.

Kraštutiniai kairieji ragina mus nepriimti skubotų sprendimų, t. y. nebūti šališkiems. Tačiau kraštutiniai kairieji dažnai iš anksto laiko baltuosius rasistais. Iš tiesų baltieji dažnai būna iki skausmo altruistiški.

Niekuo nepagrįstą ir išskirtinę meilę juodaodžiams globalistai reiškia ne tik iš „Associated Press“ puslapių.

Daugelyje mano matytų Holivudo gamybos filmų teigiami herojai yra juodaodžiai, o baltieji - nusikaltėliai ir kitokie neigiami herojai. Juodaodžiai čia psichologai, policijos komisarai, kompanijų vadovai ir pan., o baltieji - jų pavaldiniai. 

Bendravimas su JAV piliečiais, JAV universitetuose dėsčiusia profesūra, man suformavo visai kitokį vaizdą, nei jį piešia globalistų valdomas Holivudas.

Grįžkime į Olimpiadą Italijoje. Džiugu tai, kad joje nebuvo satanistinių scenų, kokias matėme Paryžiaus Olimpinėse rungtynėse, ar kituose ES renginiuose.

Pasaulio banke Londone eilę metų dirbęs prof.Valentinas Katasonovas savo video pasakoja apie minėtas satanizmo apraiškas,"giluminės valstybės" satanistinę esmę, jos valdymo tinklą.

https://www.youtube.com/watch?v=BgoHSqWLIZI

Viltis storuliams: atrastas fermentas, kontroliuojantis svorio padidėjimą ir cholesterolio lygį

Praėjusių metų pabaigoje žurnale „Science Signaling“ paskelbtas Klivlendo universiteto mokslininkų tyrimas suteikiantis vilties storuliams. Klivlendo mokslininkų komanda atrado naują fermentą, kuris yra būtinas riebalų gamybai. Blokuojant šį fermentą, buvo užkirstas kelias svorio padidėjimui ir sumažintas cholesterolio kiekis pas eksperimentines peles. Šiuo metu kuriamas tris funkcijas atliekantis vaistas nutukimui, riebalinei kepenų ligai ir širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti.

Nutukimas yra pasaulinė epidemija ir viena iš pagrindinių mirtingumo ir sergamumo priežasčių, nes didina riziką susirgti gretutinėmis ligomis, įskaitant širdies ligas ir riebalinę kepenų ligą. Šių sutrikimų paplitimas didėja, nes visame pasaulyje vis labiau populiarėja kaloringas maistas ir sėdimas gyvenimo būdas.

Azoto oksidas yra dujų molekulė, turinti pleiotropinį poveikį organizmui. Šis azoto oksido poveikis pasireiškia jo jungimosi su baltymais metu. Per didelis arba per mažas azoto oksido jungimasis (su pagrindiniais baltymais) sukelia ligas.

Naujame tyrime, paskelbtame gruodžio 23 d. žurnale „Science Signaling“, universitetinių ligoninių ir Keiso Vakarų rezervato universiteto mokslininkų komanda atrado naują fermentą (SCoR2), kuris pašalina azoto oksidą iš baltymų, kontroliuojančių riebalų kaupimąsi. Azoto oksido pašalinimas įjungė riebalų sintezę, įrodydamas, kad SCoR2 yra būtinas riebalų gamybai.

Tada komanda genetiškai ir sukūrusi vaistą slopino SCoR2. Jie nustatė, kad šio azoto oksidą pašalinančio fermento blokavimas užkirto kelią svorio padidėjimui ir kepenų pažeidimams pelėms. Tas pats vaistas taip pat sumažino blogąjį cholesterolį.

„Turime naujos klasės vaistą, kuris užkerta kelią svorio padidėjimui ir mažina cholesterolio kiekį – tai potencialus nutukimo ir širdies bei kraujagyslių ligų gydymo būdas, turintis papildomų naudingų savybių kepenims“, – paaiškino tyrimo pagrindinis autorius, medicinos daktaras Jonathan Stamler, Harrington Discovery Institute prezidentas ir įkūrėjas, garbingas universiteto profesorius, Robert S. ir Sylvia K. Reitman šeimos fondo širdies ir kraujagyslių inovacijų profesorius, medicinos ir biochemijos profesorius universiteto ligoninėse ir Kazo Vakarų rezervato universitete.

„Kepenyse azoto oksidas slopina baltymus, kurie gamina riebalus ir cholesterolį. Riebaliniame audinyje azoto oksidas slopina genetinę programą, kuri gamina riebalus kuriančius fermentus“, – pridūrė dr. Stamler.

Kiti šio tyrimo etapai apima vaisto perkėlimą į klinikinius tyrimus, kurie turėtų trukti apie 18 mėnesių.

„Mūsų komanda tikisi toliau plėtoti pirmąjį savo klasėje vaistą, kuris stabdo svorio padidėjimą ir mažina cholesterolio kiekį, daro teigiamą poveikį kepenų sveikatai“, – sakė dr. Stamler.

Vaistas bus kuriamas padedant Harrington Discovery Institute prie UH, kurio vienintelė misija – pagreitinti perspektyvių atradimų pavertimą vaistais, tenkinančiais nepatenkintus poreikius. Dabar, 13-aisiais veiklos metais, Harrington Discovery Institute augantis portfelis apima 227 kuriamus vaistus, 75 remiamas institucijas, 46 įsteigtas įmones, 24 klinikose tiriamus vaistus ir 15 licencijų farmacijos įmonėms.

Nuorodos:

Venetos, Nicholas M. ir kt. „Baltyminė denitrozilazė SCoR2 reguliuoja lipogenezę ir riebalų kaupimąsi.“ Science Signaling. DOI: 10.1126/scisignal.adv0660

https://news.uhhospitals.org/news-releases/articles/2025/12/cleveland-researchers-discover-enzyme-that-controls-weight-gain-and-cholesterol-levels

ES skolos gelbėjimas: piliečių turtas. Prof.Eberhard Hamer. 2d.

 

Pradžia.

Pereidama prie skaitmeninio euro, euro biurokratija atvirai pareiškia ketinanti vykdyti valiutos reformą ir taip sunaikinti piliečių turtą savo pačios naudai.

Šiuo metu ES ir jos valstybių narių skola yra tokia didelė, kad jos nebėra įmanoma padengti tradiciniais skolos grąžinimo būdais, tokiais kaip taupymas, mokesčių didinimas ar skolinimasis. Skola sparčiai auga ir veda prie euro sistemos, o kartu ir ES žlugimo.

Šioje beviltiškoje situacijoje žlugimą galima atitolinti tik dviem brutaliais piliečių turto konfiskavimo būdais: 1. Piniginio turto nuvertinimas ir 2. Turto, įskaitant nekilnojamąjį turtą, konfiskavimas.

Dėl 1 punkto: ES jau rengiasi pinigų vertės sumažinimui. Europos centrinis bankas 2029 m. nori pereiti prie „skaitmeninio euro“, o tai reiškia, kad bus panaikinta grynųjų pinigų valiuta ir įvesta nauja skaitmeninė valiuta, kurią savavališkai nustatys centrinis bankas. Tokie pokyčiai paprastai yra susiję su valiutos nuvertėjimu.

Ankstesnėse valiutos reformose Prancūzijoje valiuta buvo devalvuota po 10 procentų, o 1947 m. – net 90 procentų, o tai reiškia, kad piliečių valiutos santaupos praranda šį procentinį dydį vertės, o valstybė kaip skolininkė yra atleidžiama nuo šio procentinio dydžio.

Kelyje į valiutos reformą dažniausiai atsiranda spartėjantis infliacijos etapas, nes žmonės nebetiki pinigų verte arba pinigų kiekis taip smarkiai padidėja, kad jų vertė atitinkamai sumažėja.

ES piliečiams atrodo svarbu, kad euro biurokratija, pereidama prie skaitmeninio euro, atvirai pareiškė ketinanti atlikti valiutos reformą ir taip savo naudai sunaikinti piliečių finansinį turtą devalvacijos norma.

Todėl mūsų finansinis turtas yra tiesiogiai pavojuje dėl ES. Tai taikoma ne tik grynųjų pinigų likučiams, bet ir pensijų teisėms, akcijoms, obligacijoms, nekilnojamojo turto paskoloms ir visoms kitoms nominaliosioms vertybėms.

Taigi turime tikėtis radikalios visų piniginių vertybių devalvacijos, kad iš kiekvieno piliečio finansinio turto būtų padengtos iš tikrųjų neteisėtos ES – ir taip pat valstybių narių – skolos.

Todėl kas rimtai vertina ES ketinimus ir jų logines pasekmes, turėtų – kaip jau seniai daro didieji finansininkai – perkelti savo finansinį turtą už Europos ribų arba jį konvertuoti į materialųjį turtą.

Dėl 2 punkto: ES taip pat nori mūsų materialiojo turto. 1947 m., kai karo skolos buvo sumažintos dėl valiutos reformos, „teisingumo sumetimais“ buvo įvesta „naštos kompensavimo“ sistema, pagal kurią visi nekilnojamojo turto objektai buvo privalomai apsunkinti valstybės skolomis.

ES planuoja dar didesnį grobimą: ji taip pat nori apmokestinti arba iš dalies nusavinti piliečių kilnojamąjį turtą. Šiam tikslui 2024 m. Frankfurte įsteigė naują instituciją – „Anti Money Laundering Authority“ (AMLA). Teigiama, kad ši institucija skirta kovai su pinigų plovimu. Tačiau iš tiesų ji turės sukurti kiekvieno ES piliečio turto registrą. Dėl jos geografinio artumo prie Euro banko bus galima lengvai nustatyti ir kontroliuoti kiekvieno piliečio finansinį turtą ir pranešti apie jį ES institucijai grobimo tikslais.

Kai egzistuos tik skaitmeninis pinigai, centrinis bankas turės vienintelę ir visišką kontrolę virš kiekvieno ES piliečio finansinio turto, taigi ES, pasinaudodama savo AMLA, galės ne tik sumažinti visų ES piliečių finansinį turtą, bet ir bausti už politinę nepakantumą, opoziciją ar „neteisingą mąstymą“ pinigų atėmimu iki sąskaitos užblokavimo.

Tačiau tam, kad ir materialiojo turto savininkai būtų priversti prisidėti prie ES skolų likvidavimo, AMLA turėtų sukurti turto registrą, kuriame būtų įtrauktas kiekvieno ES piliečio turtas.

Šiam tikslui ES Komisija jau 2021 m. užsakė atlikti galimybių studiją, kuri patvirtino, kad toks turto registras iš esmės yra įmanomas, todėl piliečių turto padėtis taptų skaidri ir prieinama tarpvalstybiniu mastu. Nieko daugiau neturėtų būti paslėpta nuo valdžios institucijų. Nei mažas namelis Maljorkoje, nei laikrodžių kolekcija, nei aukso atsargos, nei senovinis automobilis, nei piliečių meno vertybės. Pagal Direktyvą (ES) 2024/1260 tariamai turėtų būti galima konfiskuoti ir išieškoti tik nusikaltėlių turtą ir jo pajamas. Tačiau iš tiesų turto registras tarnauja naujam naštos paskirstymui, kad materialusis turtas būtų panaudotas valstybės skoloms padengti, kaip ir infliacija bei valiutos reforma, kurios nuvertino pinigų vertę. Praktiškai AMLA turi sukurti centralizuotą turto registrą, kad būtų galima žiauriai registruoti piliečių turtą, kad ES skolų nurašymo programos atveju pakaktų vieno pelės paspaudimo, kad kiekvienas pilietis būtų apiplėštas, jo turtas būtų išgrobstytas.

Atitinkama informacija turto registrui turi būti surinkta iš visų valdžios institucijų turimos informacijos ir papildyta kiekvieno piliečio užpildytu klausimynu, už kurio neteisingą užpildymą gresia didelės baudos.

Šis privalomas turto registras taikomas ne tik fiziniams asmenims, bet ir fondams bei juridiniams asmenims, t. y. visų ES asmenų materialiam turtui.

Europos bankas kaip centrinis skaitmeninės valiutos bankas ir AMLA kaip centrinė visų materialiojo turto duomenų bazė galės kartu (2029 m.?) visiškai apiplėšti visus ES piliečius, atimdami jų finansinį ir materialųjį turtą.

Taip bent jau numatyta.

Kaip galime to išvengti?

Euro išplėšimo ES silpnoji vieta yra ne tiek finansų sistema, kurią ES gali visiškai centralizuoti, kiek problemos, kurios kils AMLA pusėje nustatant materialųjį turtą.

• Tai taikoma nekilnojamojo turto vertei. Ar AMLA vertina vienetinę vertę ar rinkos vertę su žemės skolomis ar be jų?
• Kaip valstybinė institucija ketina patikrinti, kokius meno kūrinius turiu ir kiek jie vertingi? O jei aš jų visai nenurodau?
• Tas pats taikoma ir auksui. Kaip valstybinė institucija gali įrodyti, kad turiu aukso ir kiek jo turiu? Bet kuriuo atveju ne už prieš dešimt metų (senaties terminas) įsigytus atsargus.
• Ir kaip valstybė ketina patikrinti, ar pateikta turto deklaracija yra išsami?
• O kaip dėl finansinių investicijų mokesčių rojuje? Jos iki šiol nėra žinomos ir tikriausiai bus toliau saugomos tų šalių, nes kitaip tai reikštų jų ekonominį žlugimą.

Taigi yra daug spragų ir teisinių galimybių dirbtinai sumažinti turtą.

Lieka tik tai, kad ES be apribojimų ir neteisėtai įsiskolina, neturi savo mokesčių ir pajamų, todėl turi perkelti savo skolas Europos piliečiams, plėšdama jų finansinį ir materialų turtą.

Jei „ugniasienės“ partijos nebūtų užkirtusios kelio bet kokiai ES kritikai, nepripažinusios jos neteisėtos skolos (Merkel, Macron, Merz) ir nepriėmusios metinių pagalbos išmokų pernelyg įsiskolinusioms valstybėms narėms, ES nebūtų pernelyg įsiskolinusi ir bankrutuojanti, o piliečiai būtų likę apsaugoti nuo jos įtakos.

Mūsų politikai patys kalti, kad dabar ES siekia mūsų turto ir gali tai daryti su mūsų nacionalinių politikų pritarimu.

Taip ES iš naudos (prekybos) tapo prakeiksmu, iš ekonominės naudos dėl savo biurokratijos peržengimo tapo pavojumi ir žala kiekvienam turtingam piliečiui.

Nes privačios pernelyg didelės skolos atveju tai lieka problema tarp skolininkų ir kreditorių. Tuo tarpu valstybės pernelyg didelių skolų atveju tarptautinė aukštoji finansų sistema visada užtikrina, kad ne ji kaip kreditorius patirtų nuostolių, o piliečiai turėtų patirti visą žalą, t. y. būtų apiplėšti.

ES šiuo metu rengiasi šiam apiplėšimui didžiųjų finansų institucijų vardu. 2029 m. data nėra atsitiktinė, nes ES vėl prisiėmė 90 mlrd. Ukrainos skolų ir dėl savo per didelių skolų pati rizikuoja tapti nemoki.

Pabaiga.

Šaltinis.

Per daug įsiskolinusi ES dabar nori apiplėšti piliečius. Prof.Eberhard Hamer. 1 d.

 

ES, pritarus Merkel ir bendraminčiams, iš kadaise naudingos konkurencijos organizacijos tapo faktine skolų sąjunga.

Europos Sąjunga iš pradžių turėjo tapti tik Europos prekybos sąjunga ir tai yra jos prasmė. Ji turėjo panaikinti valstybių narių muitus, užtikrinti sąžiningą tarpusavio prekybą ir užkirsti kelią konkurencijos diskriminacijai.

Tai yra ES prasmė ir šiandien. Juk ji sukūrė bendrą ekonominę erdvę, palyginti su kitais didžiaisiais ekonominiais blokais – JAV, Rusija ir Kinija.

ES vadovauja ne išrinkti demokratai, o valstybių narių (kai kurie sako, kad tarptautinės aukštosios finansų institucijos) paskirti biurokratai, kurie atsiskaito ne parlamentui, o tik prezidentui. Tačiau ir prezidentas nėra išrinktas, o paskiriamas valstybių narių susitarimu.

Paskutiniai Europos Parlamento rinkimai tariamai vyko tarp dviejų kandidatų. Tačiau po rinkimų buvo paskirta Ursula von der Leyen, apie kurią anksčiau nebuvo net kalbama.

ES biurokratija vis labiau kišasi

ES biurokratija, peržengdama savo grynai ekonomines funkcijas, vis labiau kišasi į naujas sritis, o valstybės narės tai toleruoja ir aukoja savo suvereniteto teises:

• Ji įvedė bendrą valiutą eurą, o jos centrinis bankas (Europos Centrinis Bankas) įgijo viršenybę prieš nacionalinius bankus.
• Ji įkūrė Europos Teisingumo Teismą, kuris tapo aukščiausiuoju teismu visose valstybėse narėse ir, joms pritariant, netgi perėmė jų konstitucinių teismų jurisdikciją. Savo tariamu žmogaus teisių gynimu jis turi praktiškai neribotą įtaką visų valstybių narių konstitucijoms ir įstatymams.
• ES pasiglemžė teisę „Žaliuoju susitarimu“ perorientuoti visų valstybių narių ekonomiką ir įmones į ekologinį fantominį tikslą.
• ES „bendrijos vardu“ įsikišo į karą Ukrainoje, teikdama pinigus ir ginklus, ir bandė mobilizuoti valstybes nares bendrai kovai su Rusija, siekdama įgyti karinę kompetenciją nacionalinių armijų atžvilgiu. Ji vis dėlto pasiekė, kad karas Ukrainoje iš amerikietiško tapo europietišku karu su Rusija, už kurį turi sumokėti Europa.

Iš tiesų ES neturi pinigų visoms šioms užduotims atlikti ir pagal SESV 310 straipsnį negali nei skolintis, nei teikti kreditais finansuojamų subsidijų. Steigiant ES, visos valstybės narės prisiekė, kad ji neturės teisės išleisti „euroobligacijų“ ir skolintis valstybių narių sąskaita. Tačiau nuo tada, kai Merkel pritarė šiam sprendimui, ES nuolat apeina šią kliūtį.

Europos skolų monstras

Siekiant išvengti Graikijos, Airijos ir Portugalijos bankroto ir suteikti finansinių sunkumų patiriančioms valstybėms narėms specialias paskolas, kurios, žinoma, tampa ES bendromis skolomis, 2012 m. buvo įsteigtas ESM (Europos stabilumo mechanizmas / Europos skolos monstras) su savo institucija, iš kurios valstybės narės negali pasitraukti, ir 708,5 mlrd. eurų įstatiniu kapitalu.

Po to sekė kiti bendri ES skolos gelbėjimo fondai su 188,2 mlrd. eurų, ES pagalba trumpalaikio darbo jėgos mažinimo atveju, „Next Generation“ programa, ES pagalba trumpalaikio darbo jėgos mažinimo atveju (SURE) su 98,4 mlrd. eurų, „Ukrainos priemonė“ su 150 mlrd. eurų Ukrainos karo finansavimui (daugiausia Prancūzijos iniciatyva, bet su Vokietijos pritarimu) – be su tuo susijusių NATO įnašų, sudarančių penkis procentus BVP, kurie vien Vokietijai kasmet sukelia 220 mlrd. eurų mokėjimo įsipareigojimus.

Nors pagal įstatus ir įstatymus ES skolintis draudžiama, ES, gavusi valstybių narių pritarimą, vis dėlto prisiėmė daugiau nei tris trilijonus eurų skolų – ir ši suma vis didėja –, tačiau neturi jokių savo mokesčių, išskyrus muitus ir CO2 mokesčius, kuriuos ES, žinoma, dėl to bando smarkiai padidinti.

ES skolos yra ES piliečių skolos

ES iš tikrųjų yra neteisėta pagal įstatus, tačiau Merkel ir bendraminčių pritarimu tapo faktine skolų sąjunga. Šios skolos nebegali būti grąžintos iš narių įnašų ir kelia vis didesnį pavojų pačios ES egzistavimui.

Ne tik ES yra pernelyg įsiskolinusi, bet ir daugelis ES valstybių, pvz., Graikija (150 proc. BVP), Italija (130 proc. BVP) ir dauguma kitų Europos valstybių, o nuo Merzo laikų – ir Vokietija. Iki šiol ES visada turėjo gelbėti ES ir eurą, teikdama finansinę pagalbą žlungančioms valstybėms narėms, t. y. taikydama „gelbėjimo priemones“, prisiimdama atsakomybę už nestabilių šalių skolas, o vėliau ir perimdama jas. Taigi ES ir valstybės narės kartu grimzta į vis didesnę, nebeįmanomą grąžinti skolą.

» Rytoj 2 dalis: ES skolos gelbėjimas – piliečių turtas

Šaltinis.