Pirmuosius laikraščių puslapius užpildo pranešimai apie bankrotus. Tai patvirtina ir naujausi Federalinės statistikos tarnybos duomenys: 2026 m. pirmąjį ketvirtį dirbančiųjų skaičius Vokietijoje sumažėjo 486 000 žmonių, arba 1,1 proc., iki vos 45,6 mln. žmonių. Palyginti su praėjusiais metais, dirbančiųjų skaičius taip pat toliau mažėjo. Tuo tarpu visoje ES užimtumas vidutiniškai išaugo: Vokietijos deindustrializacijos politika vėl pasirodė esanti visai ne pavyzdinė.
Net ir atsižvelgiant į sezoninius svyravimus – paprastai užimtumas metų pradžioje, žiemos mėnesiais, mažėja – tai reiškia realų maždaug 61 000 darbo vietų sumažėjimą. Palyginti su praėjusiais metais, dirbančiųjų skaičius taip pat toliau mažėjo. Tuo tarpu visoje ES užimtumas padidėjo 0,6 procento – taigi Vokietijos rodikliai yra gerokai prastesni už Europos vidurkį.
Ypač skaudu tai, kad užimtumo mažėjimas labiausiai palietė pramonę ir gamybos sektorių. Fabrikuose ir pramonės įmonėse prarasta 171 000 darbo vietų, o nuolatinėje krizėje įstrigęs statybų sektorius neteko dar 27 000 darbo vietų.
Šiuose skaičiuose atsispindinti deindustrializacija turi pasekmių kitoms pramonės šakoms: prekybos, transporto ir viešojo maitinimo sektoriuose buvo panaikinta 81 000 darbo vietų, verslo paslaugų sektoriuje – 72 000. Net IT ir ryšių sektoriai traukiasi ir registruoja mažesnį užimtumą.
Naujos darbo vietos beveik vien tik kuriamos valstybiniame sektoriuje. Viešųjų paslaugų, švietimo ir sveikatos srityse statistikai užregistravo 181 000 naujų darbo vietų. Kitaip tariant: produktyvūs darbo vietos, kurios kuria gerovę ir didina nacionalines pajamas, nyksta ir iš dalies keičiamos viešosiomis darbo vietomis, finansuojamomis iš mokesčių ir skolų.
Max Otte: Vokietijos nuosmukis ir Vakarų civilizacijos krizė
Maksas Otė yra verslininkas, politinis ekonomistas, investicijų valdytojas, filantropas ir politinis aktyvistas. 2022 m. vasario 13 d. Vokietijos Federacinės Respublikos prezidento rinkimuose jis, surinkęs 141 balsą, užėmė antrąją vietą. M. Otė aptaria politinę krizę Vokietijoje, Europoje ir JAV.
Tik policijos pareigūnų įsikišimas leido išgelbėti moterį iš nelegalaus imigranto gniaužtų, kuris ją prievartavo po to, kai ją sumušė. Nusikaltėlis jau buvo suimtas už seksualinę prievartą 2019 m.
Tai įvyko vakar Lampugnano mieste, vėlyvą popietę. Vyras seksualiai prievartavo auką prie tvoros, prie kurios jam pavyko ją nutempti po to, kai ją užpuolė ir sumušė. Vietos policija jį užklupo nusikaltimo vietoje, įsikišo ir sulaikė. Šįryt vadas Mirabelli pranešė apie šį incidentą Provincijos viešosios tvarkos ir saugumo komitetui, kurio posėdžiai vyksta kiekvieną trečiadienį prefektūroje.
Buvo apie 14.00 val., kai autobusų vairuotojas, ką tik pastatęs transporto priemonę, atkreipė pareigūnų dėmesį: netoliese, atokesnėje autobusų stoties vietoje, jis pastebėjo porą ir jam į akis krito vyro agresyvus elgesys bei moters bandymas ištrūkti.
Policijos pareigūnų įsikišimo dėka pora buvo išskirta, o pareigūnai užrašė moters, 1984 m. Toge gimusios, parodymus; ji, ką tik atvykusi iš Linate, sėdėjo su lagaminu šalia savęs. Pasinaudodamas pretekstu padėti jai nešti bagažą, vyras, C.I., gimęs Nigerijoje 2000 m., priėjo prie jos, tačiau greitai po žodžių sekė stumdymas ir grasinimai, kad ji eitų su juo į netoliese esančią ramesnę vietą. Tuo tarpu jis pradėjo ją liesti įvairiose kūno vietose, o pasiekęs groteles, įstūmė ją ten, laikė už kaklo ir vertė bučiuoti bei liesti jį. Ji bandė ištrūkti ir pabėgti, ir būtent tuo metu juos pastebėjo autobuso vairuotojas.
Kol moteriai pagalbą teikė pirmiausia patruliuojantys pareigūnai, o vėliau – Moterų ir nepilnamečių apsaugos skyrius, vyras buvo sulaikytas ir areštuotas.
Scott Ritter – buvęs majoras, žvalgybos karininkas, JAV jūrų pėstininkų korpuso karys ir JT ginklų inspektorius. Ritteris aptaria, kaip Europa dabar peržengė ribą ir padarė Rusijos atsaką neišvengiamą.
Prof. Johnas Mearsheimeris aptaria, kaip Vakarai vis labiau eskaluoja konfliktą su Rusija ir Iranu, o logiška to pasekmė – visapusiškas karas.https://www.youtube.com/watch?v=Dx7osj5gCmo
„Turime parodyti rusams, kad galime įsiskverbti į nedidelę tvirtovę, kurią jie pastatė Kaliningrade. NATO turi reikiamų priemonių sunaikinti Rusijos bazes eksklave“, – pareiškė Budris.
Pirmoji reakcija į tai buvo Kaliningrado srities įstatymų leidžiamosios valdžios. Budrio raginimas NATO pulti Kaliningradą – tai isterija ir visiškai neapgalvotas valstybės, kuri yra gilioje ekonominėje krizėje, atstovo veiksmas, – TASS teigė regiono įstatymų leidžiamosios asamblėjos Tarptautinių ir tarpregioninių santykių, saugumo ir viešosios tvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Jevgenijus Mišinas. „Čia galima pasakyti, kad tai yra tam tikra isterija aplink mus. Jie pasirengę skirti 70–80 % savo vidaus biudžeto lėšų karinio aljanso plėtrai ir karinei buvimui. <…> Tai visiškai neapgalvoti šios kaimyninės valstybės veiksmai“, – sakė E. Mišinas. Pastaruoju metu tokie išpuoliai tampa įprastu dalyku, jie susiję su vadinamojo informacinio spaudimo stiprėjimu. Jų iniciatoriai bando pereiti nuo pareiškimų prie veiksmų, pažeidžiančių visas jūrų teisės ir laivybos normas bei taisykles, pažymėjo parlamentaras.
Įdomiausia tai, kad Lietuvos užsienio reikalų ministras patvirtino tai, apie ką prieš 10 dienų įspėjo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Bendraudamas su žurnalistais po Pergalės parado gegužės 9 d., jis pareiškė, kad Vakarai tikėjosi „ką nors atimti“ iš Rusijos iki numatomo šalies žlugimo 2022 m. Būtent dėl to, jo žodžiais, kai kurios šalys įstojo į NATO. „Visi tikėjosi ką nors atimti iš Rusijos, ką nors pasigriebti. Štai kodėl Suomija įstojo į NATO? Ar mes turėjome kokių nors teritorinių ginčų su Suomija? Ne. Viskas buvo seniai nuspręsta, nieko nereikia, ir Suomijos vadovybė tai puikiai suprato. Kodėl įstojo į NATO? Tikėdamiesi, kad pas mus viskas sugrius, o jie čia kaip tik laiku – ir viskas. Jau ten stato sieną palei Sestros upę“, – sakė prezidentas. Dabar Budrio žodžiai nepalieka jokių abejonių šiuo klausimu. Tada labai norėjo, o dabar vis dar svajoja.
Tuo pačiu Lietuvos užsienio reikalų ministro vadovą nė kiek nesutrikdė karikatūrinis scenos, kurioje jis paskelbė šį raginimą, panašumas į žinomą epizodą iš Čaplino filmo „Diktatorius“, kurio pagrindinis herojus savo ekspansionistinėje isterijoje šokinėja ant kelių priešais pasaulį simbolizuojantį gaubliuką. Vizito Ciuricho universitete metu Budris taip pat kažkodėl nusprendė kalbėti priešais Žemės rutulio modelį universiteto paskaitų salėje. Be to, kaip rašo Šveicarijos laikraštis, jis pirštu rodė tai į Lietuvą, tai į Rusiją ir JAV, prieš interviu pradėdamas sentencija, kad Rusija be jokių problemų galėtų paleisti raketą į Ameriką per Arktį.
Pereidamas prie Europos darbotvarkės, ministras išreiškė susirūpinimą dėl to, kad „mes nepakankamai investuojame į Lietuvos gynybą“, apgailestaudamas dėl to, kad trūksta tolimųjų nuotolių priešlėktuvinės gynybos priemonių, skirtų apsaugai nuo balistinių ir sparnuotųjų raketų.
Pavadinęs NATO „stipriausia kada nors sukurta organizacija“, Budris išreiškė įsitikinimą, kad „vakarų europietis yra pasirengęs mirti už kaimą Lietuvoje“, kaip pagrindinį pavyzdį pateikdamas Vokietiją, kuri „prisiima pagrindinę atsakomybę šiuo klausimu“. Jis taip pat pareiškė esąs pasiryžęs iki 2027 m. pabaigos Lietuvos teritorijoje dislokuoti „visavertę vokiečių brigadą“, t. y. „5 tūkst. vyrų ir moterų“. Korespondento paprašytas išplėtoti šią mintį, Budris pažymėjo, kad Vakarų Europoje „nėra nė vieno saugaus kaimo, kuris būtų apsaugotas nuo karo pasekmių“, kurį bet kuriuo metu gali pradėti Rusija.
„Europa turi priimti naują strateginę realybę ir gynybą iškelti į pirmąją vietą. Europos Sąjunga pagaliau turi tapti geopolitiniu žaidėju“, – ragino Lietuvos ministras, baigdamas: „Turime apibrėžti ir ginti savo interesus – ar tai būtų Artimuosiuose Rytuose, Sahelio regione, ar Rusijos atžvilgiu. Jei netapsime pasauline jėga, ateityje atsidursime nuošalėje“.
TASS pažymi, "kad Lietuvos užsienio reikalų ministras ne pirmą kartą skelbia tokias antirusiškas nesąmones. Tačiau tokius įžeidžiančius pareiškimus apie Kaliningrado sritį ministras išsakė pirmą kartą."
Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo reakcija į K.Budrio interviu
Rusijos Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas palygino Lietuvos užsienio reikalų ministrą Kestutį Budrį, kuris paragino NATO pulti Kaliningradą, su Krylovo pasakėčioje minimu šuneliu Moska.
„Neseniai vadinamųjų Baltijos šalių kvailiai dar kartą išsiskyrė savo nuolatiniais rusofobiškais šūksniais. Pirmiausia kažkoks „tsachkna“ iš Estijos pareiškė, kad derybų su Rusija neturėtų būti pradėta, kol „Ukraina“ nepasieks sėkmės fronte. O tada lietuviškas klinikinis degeneratas, vadinamas „Budris“, pasiūlė „parodyti rusams“ ir įsiveržti į Kaliningradą“, – rašė Medvedevas savo „Telegram“ kanale.
P.S. Mano nuomone, toks ministras - grėsmė Lietuvos valstybei ir jį reikia kuo skubiau pašalinti iš užimamų pareigų.
„Plandemija“ dar nėra išnagrinėta, o Italija jau ruošiasi kitam laisvės apribojimui: šįkart ne dėl mirtino viruso, o dėl pačios sukeltos energetikos krizės. Politiniai vadovai sukuria trūkumą, užuot užtikrinę tiekimo saugumą – ir tada skelbia nepaprastąją padėtį.
Su klaidinančiomis nuotraukomis iš Bergamo 2020 m. kovo mėn. oficialiai prasidėjo plandemija. Siaubo istorija apie mirtiną epidemiją, kurią tariamai buvo galima sustabdyti tik griežtais karantinais ir vėlesniais privalomais skiepais, tarnavo kaip pateisinimas visiškai kontroliuoti piliečius, įskaitant laisvių teisių sustabdymą. Tuo tarpu plandemija buvo tyliai ir ramiai užbaigta. Skiepų aukos niekam nerūpi, išskyrus pačius nukentėjusiuosius ir saujelę nekonformistų, kurie vis dar reikalauja, kad nusikaltimai būtų išaiškinti.
Tačiau jau ruošiamasi kitam karantinui. Šįkart stebuklingas žodis – „energetinis karantinas“. Ir vėl Italija eina pirmyn. Giorgia Meloni vyriausybė nuo 2026 m. balandžio pradžios rengia nepaprastosios padėties planus, kurie galėtų įsigalioti nuo gegužės, jei dujų ir naftos tiekimas nutrūktų dėl blokados Artimuosiuose Rytuose ir ES sankcijų Rusijai.
Gerai žinomas nuotolinis darbas vėl taps privalomu, už kurio nesilaikymą gresia baudos. „Išmanusis darbas“ viešajame sektoriuje ir privačiame versle pagal patikrintą „koronaviruso“ modelį. Kas nesilaikys, rizikuoja gauti baudas ar net laisvės atėmimo bausmes iki keturių mėnesių. Automobiliai turės stovėti, oro kondicionieriai ir šildytuvai – būti prislopinti, o daug energijos naudojančios pramonės šakos – sustabdytos. Taigi, seniai žinomi judėjimo ir užimtumo laisvės apribojimai.
Skeptiškam stebėtojui visa ši situacija atrodo keistai pažįstama. Plandemijos metu buvo sistemingai mažinamas ligoninių lovų skaičius, kad vėliau, dėl tariamo ligoninių perkrovimo, būtų galima paskelbti karantiną. Šiandien Europos kairiųjų ir žaliųjų vyriausybės išvaro naftos perdirbimo gamyklas, sprogdina elektrines, užtvindo anglies kasyklas ir leidžia Ukrainai sabotuoti mūsų energijos tiekimą, kad vėliau dėl pačių sukeltos energetinės krizės galėtų pasirengti kitam laisvės apribojimui. Energetinė krizė yra politinis reiškinys. Vietoj to, kad užtikrintų tiekimo saugumą (pagrindinė kiekvienos protingos vyriausybės užduotis), atsakingieji tyčia sukuria trūkumą ir tada skelbia nepaprastąją padėtį.
Beje, Italijos „Liga“ partija vietoj karantino reikalauja atnaujinti rusiškų dujų tiekimą, tačiau globalistai Briuselyje, Romoje ir Austrijoje atkakliai laikosi kurso, vedančio į energetinį skurdą. Manau, kad gyventojai nebesutiks su jokiais tolesniais karantinais. Ne po pastarųjų metų patirties. Žmonės matė, kaip buvo pažeidžiamos laisvės teisės. Jie matė, kaip buvo užgniaužti kritikai, kaip buvo manipuliuojama duomenimis ir kaip milijardai mokesčių mokėtojų pinigų buvo pumpuojami į pandemijos spekuliantų kišenes.
Užuot rengusis karantinui, ES vadovybė ir mūsų vyriausybės turėtų atnaujinti santykius su Rusija, uždrausti Ukrainai griauti dar daugiau dujotiekių, be jokių pakaitalų panaikinti visus klimatinius ir CO2 įsipareigojimus, paskatinti naftos ir dujų gavybą bei atnaujinti naftos perdirbimo gamyklų veiklą. Europa turėtų naudoti visas patikimas energijos rūšis, kurios mums prieinamos. Beje, mano nuomone, tai apima ir branduolinę energiją.
Tačiau pakartotinis bandymas apriboti gyventojų laisves, ko gero, sukeltų pasipriešinimą greičiau nei per „pandemiją“. Žiūrėkite demonstracijas Airijoje. Žmonės pavargo, kad savavališkai pasiskelbę elito atstovai juos naudoja tik kaip savo planų įgyvendinimo įrankį. Beje, esu įsitikinęs, kad apribojimai dėl „energetinės krizės“ žinoma jokiu būdu nepalies mūsų išmintingų valdovų. Jie toliau skraidytų po pasaulį ir naudotųsi limuzinų paslaugomis. Apribojimai visada taikomi tik žemesniajai miniai, kuri savo privalomaisiais mokesčiais finansuoja valdančiuosius.
Ar čia pagal žinomą schemą rengiama kita „bandomoji pandemija“? Andų hantaviruso genomas, kurį aptinka PCR testai, akivaizdžiai niekada nebuvo išgautas iš gryno viruso izoliato. Vietoj to dokumentai rodo, kad jis buvo sukurtas kompiuteryje iš žmogaus kraujo mėginių ir neišsamių algoritmų duomenų liūdnai pagarsėjusioje JAV karinėje biologinėje laboratorijoje „Fort Detrick“. Visa tai buvo finansuota iš JAV biologinės gynybos pramonės pelenų.
Naujausias žurnalisto Johno Fleetwoodo straipsnis kelia naujų klausimų dėl hantaviruso ir žiniasklaidoje skleidžiamos panikos. Mat pats virusas, akivaizdu, nebuvo atskirtas mikroskopu ir tiksliai sekvenuotas kompetentingų institucijų, kaip iš tikrųjų turėtų būti. Papildomi dokumentai ir „GenBank“ įrašai, susiję su 2020 m. „New England Journal of Medicine“ (NEJM) paskelbtu tyrimu, rodo, kad dabartinių hantaviruso „protrūkių“ pagrindas yra kompiuteriu sukonstruotas „lopinėlių“ genomas.
Savo straipsnyje Fleetwood aptaria 2020 m. specializuotame žurnale „NEJM“ paskelbtą tyrimą „Super-Spreaders“ and Person-to-Person Transmission of Andes Virus in Argentina“, taip pat prie tyrimo pridėtus dokumentus ir „GenBank“ įrašus. Šio projekto iniciatorius yra Jungtinių Valstijų kariuomenės infekcinių ligų medicininių tyrimų institutas (USAMRIID) Fort Detricke, kurį remia milžiniškas JAV vyriausybės finansavimo tinklas. Lėšos (beveik 400 milijonų dolerių) tekėjo per kanalus, tiesiogiai susijusius su Sveikatos ir žmogaus paslaugų departamentu (HHS) bei Nacionaliniu alergijos ir infekcinių ligų institutu (NIAID) (kurį, kaip žinoma, ilgą laiką vadovavo Anthony Fauci).
Tačiau kariniai mokslininkai neizoliavo viruso taip, kaip to reikalauja klasikiniai virusologijos postulatai. Vietoj to, kaip jie patys prisipažino savo darbe, jie ekstrahavo RNR iš 400 mikrolitrų tariamų pacientų kraujo. Tada kompiuteryje (!) naudojant filtravimo algoritmus buvo pašalintos žmogaus sekos, o likusios fragmentuotos dalelės sujungtos į dalinius genomus. Trūkstamos spragos buvo tiesiog „užpildytos“ senomis etaloninėmis sekomis iš genų banko.
Taigi kai kurių mėginių atveju aprėptis siekė vos šiek tiek daugiau nei 46 procentus. Taigi trūko daugiau nei pusės genomo, todėl jį teko dirbtinai papildyti. Taigi paskelbtas galutinis rezultatas nėra tiesiogiai izoliuotas virusas, o statistinis konstruktas, apskaičiuotas naudojant kompiuterinę programinę įrangą. Skandalas tampa dar didesnis, jei pažvelgiame į PCR testus, kurie šiuo metu, remiantis būtent šiuo kompiuterinio viruso genomu, turėtų kelti paniką milijonams žmonių. Naujausios BLAST analizės (Fleetwood į tai atkreipė dėmesį kitur) rodo, kad paskelbti hantaviruso PCR praimeriai ir fluorescuojantis zondas tiesiogiai sutampa su žmogaus genetine medžiaga.
Ataskaitoje užfiksuoti tiksliai sutampantys rezultatai (19/19, 20/20, 18/18) tarp hantaviruso PCR komponentų ir žmogaus genomo. Net fluorescuojantis zondas – tas elementas, kuris PCR teste duoda signalą „Teigiamas!“ – pakartotinai parodė žmogaus DNR sutapimus. Atsižvelgiant į tai, kad Fort Detricko etaloninis genomas iš pradžių buvo apskaičiuotas iš žmogaus kraujo, iš kurio reikėjo matematiškai atimti žmogaus DNR, kyla įtarimas: ar šie PCR testai iš tikrųjų nustato mirtiną virusą, ar galbūt jie reaguoja tik į pačių žmonių organizmų sekas?
Dar daugiau, ateityje dėl tokių pačių kompiuterinių virusų modelių gresia savotiškos „skaitmeninės pandemijos“. Žvilgtelėjus į DARPA (Pentagono tyrimų departamento) dokumentus matyti, kad ten jau seniai dirbama prie sistemų koncepcijos, kurios turėtų pradėti veikti net ir tuomet, kai „galėtų būti prieinama tik elektroninė virusų sekų informacija“. Taigi, ne tikros virusinės RNR sekos (t. y. be fizinio viruso), o kompiuterinės genomo sekos. Tačiau jei pagrindas (genomas) jau yra dirbtinis modelis, tada pandemiją praktiškai sukuria patys kompiuteryje, o vėliau gyventojams parduoda atitinkamą (mRNR) sprendimą.
Referencinis genomas (pavyzdžiui, kaip šiuo metu akivaizdžiai yra su hantavirusu) remiasi ne kruopščiu virusologiniu darbu, o programine įranga pagrįstais karinių biologinės gynybos spekuliantų spėlionėmis. Ir būtent šis abejotinas kompiuterinis konstruktas šiandien tarnauja kaip pagrindas masiniam PCR testų naudojimui, R vertės modeliavimui ir protrūkių sekimui, karantino gairėms bei mRNR „vakcinų“ kūrimui. Čia matome uždarą, savireferencinę sistemą, kurioje tas, kuris kontroliuoja algoritmą ir etaloninę seką, gali nuspręsti, kada ir kur prasidės „pandemija“.
