ES bandymas surengti perversmą Lenkijoje: kova dėl Konstitucinio Teismo dar nesibaigė

Pažeisdamas Konstituciją ir pasinaudodamas ES pagalba, Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas bando Konstitucinį Teismą užpildyti savo žmonėmis. Kaip jau buvo Rumunijoje ir Brazilijoje, globalistams visos priemonės yra leistinos, kad tik įtvirtintų savo valdžią. Tačiau Lenkijoje ryžtingas prezidentas ir gyventojai priešinasi šiam bandymui surengti perversmą. ES ištikimos žiniasklaidos priemonės šiuo klausimu meluoja taip, kad net stogai lūžta.

Donaldas Tuskas laikomas Briuselio žmogumi Lenkijoje. Jis turėtų nukreipti šią užsispyrusią šalį su jos konservatyviais gyventojais į ES vadovybės nustatytą kursą. Jie pasinaudojo dešiniųjų pažiūrų prezidento Karolio Nawrockio kelione į užsienį, kad perimtų svarbaus Konstitucinio Teismo kontrolę.

Perversmo bandymo eiga

Globalistinis ministras pirmininkas Donaldas Tuskas bandė paskirti aštuonis Konstitucinio Teismo teisėjus, nors pagal įstatymą jam buvo leidžiama paskirti tik tris. Tačiau dešiniojo sparno konservatorius prezidentas Karolis Nawrockis priėmė priesaiką tik iš trijų teisėjų, kaip to reikalauja įstatymas.

Tuomet D. Tuskas surengė lygiagrečią priesaikos ceremoniją kitiems penkiems teisėjams, pats priimdamas iš jų priesaiką, nors Konstitucijoje numatyta, kad tai gali daryti tik prezidentas. O K. Nawrocki išvyko iš šalies į suplanuotą kelionę į Senegalą.

Dabar vienas iš Tusk neteisėtai prisaikdintų teisėjų nurodė nušalinti teismo pirmininką, dešiniojo sparno konservatorių Bogdaną Święczkowski. Tusk įsakė policijai užblokuoti įėjimą į teismą ir taip neleisti teisėtam Aukščiausiojo Teismo pirmininkui įeiti.

Nawrocki nutraukė kelionę ir skubiai grįžo į Lenkiją. Penktadienio naktį jis asmeniškai atvyko prie teismo pastato ir grūmėsi su policininkais, siekdamas atlaisvinti įėjimą. Vos tik patekęs į teismo pastatą, jis pašalino penkis Tusk neteisėtai prisaikdintus teisėjus ir leido Aukščiausiojo Teismo pirmininkui patekti į jo kabinetą.

Dabartinė padėtis

Po Nawrocki įsikišimo Tusk televizijos kreipimesi apgailestavo: „Teisinė valstybė nuo džiunglių įstatymo skiriasi tuo, kad ne raumenys ir įžūlumas lemia, kas teisus“, – sakė Tusk televizijos kreipimesi. Jis pavadino Nawrockį, kuris anksčiau buvo mėgėjų boksininkas, „agresyviu chuliganu“. Teisinėje valstybėje politikas taip pat neturėtų įžengti į teismo patalpas, kad duotų nurodymus ir baugintų teisėjus.

Šie teiginiai, kuriuos, žinoma, Vakarų globalistinė žiniasklaida atkartoja pažodžiui, yra akivaizdus įžūlus veidmainiavimas. Juk Tusk, remiamas ES, pažeidė Konstituciją ir pasitelkė policiją, kad nuslėptų perversmą. Jo paskirti teisėjai, kurie tariamai yra gąsdinami, nėra teisėti Konstitucinio Teismo teisėjai, o perversmo dalyviai. 

Prie Konstitucinio Teismo tūkstančiai žmonių protestavo prieš perversmą ir skandavo šūkius prieš ES. De facto Lenkija dabar patiria dramatišką valstybės krizę. Dvi stovyklos – globalistai ir nacionaliniai konservatoriai – priešiškai žiūri viena į kitą. Kiekviena iš jų pripažįsta skirtingus asmenis kaip teisėtus Konstitucinio Teismo teisėjus. Taigi nebėra ir „neutralios“ institucijos, kuri galėtų priimti sprendimą.

Globalistai Briuselyje, Berlyne ir Paryžiuje remia Tuską, kuris, žinoma, veikia jų interesais ir, tikėtina, jų pavedimu. Savo ruožtu Nawrocki, atrodo, daugiau ar mažiau turi JAV vyriausybės paramą. Taigi šis konfliktas taip pat gali peraugti į Briuselio ir Vašingtono įtakos Varšuvoje susidūrimą.

Verta atkreipti dėmesį į Rusijos buvusio prezidento ir Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo pareiškimą. Jis rašė: „Lenkijoje vyksta konstitucinis perversmas. Briuselio globotinio Tusko liberalai slopina PiS konservatorius.“

Bandymas pavergti Lenkiją

Ginčas dėl Lenkijos Konstitucinio Teismo susijęs ne tik su asmenimis ir politinėmis partijomis, bet ir su Lenkijai bei Europai labai svarbiu klausimu. Dešiniųjų pažiūrų Lenkijos Europos Parlamento narys Dominikas Tarczyńskis išskiria tris pagrindines priežastis, kodėl globalistai bet kokia kaina nori perimti Konstitucinio Teismo kontrolę ir „faktiškai jį neutralizuoti bei užpildyti savo žmonėmis“.

1. Jie nori panaikinti Lenkijos valiutą. Pagal Konstituciją Lenkija nepriklauso euro zonai. Norint tai pakeisti, reikėtų pakeisti Konstituciją – o be Konstitucinio Teismo tai padaryti teisėtu būdu neįmanoma. Taigi jie pirmiausia turi neutralizuoti Teismą, kad vėliau galėtų įvesti Lenkijoje eurą.

2. Jie nori pasiekti Lenkijos aukso atsargas! Lenkija turi didžiausias aukso atsargas Europos Sąjungoje. Jei Lenkija įvestų eurą, šis auksas keliautų į Frankfurtą – į Europos centrinį banką.

3. Jie nori atverti saugias Lenkijos sienas. Mat Vokietija nori atsikratyti milžiniškos nelegalių migrantų bangos ir juos išsiųsti į Lenkiją. Todėl sienos turi būti atvertos. Be to, jie nori užtikrinti, kad Konstitucinis Teismas – tuo atveju, jei jie pralaimės kitų metų rinkimus – negalėtų sutrukdyti jų planams.

Pasak Tarczyńskio, tai yra konfliktas tarp globalistų ir patriotų. Jis savo pareiškimą baigia taip: „Mes kovojame ne tik už Lenkiją – mes kovojame už Europą.“

Kas bus toliau?

Lenkijos politinė sistema yra patekusi į aklavietę. Geriausias išeitis iš šios krizės būtų pirmalaikiai nauji rinkimai. Jau prieš bandymą surengti perversmą dauguma apklausų rodė, kad konservatoriai sugrįš į valdžią, sudarę koaliciją su savo naujai atsiskyrusia frakcija ir dviem libertarinių nacionalistų partijomis.

Dėl bandymo surengti perversmą anksčiau susiskaldžiusios dešiniosios jėgos susivienijo. Dauguma lenkų palaiko Nawrockį. Gana tikėtina, kad jis ir jo sąjungininkai dabar pasiektų triuškinančią pergalę. Būtent dėl to globalistai, vadovaujami Tusko, priešinsis naujiems rinkimams.

Jei nepavyks susitarti dėl naujų rinkimų, o tai yra mažai tikėtina, lemiamą vaidmenį atliks kontrolė virš ginkluotųjų pajėgų. Ar policininkai ir kariai vykdys Tusko ar Nawrockio nurodymus? Tačiau ir gyventojai gali daryti įtaką šiam procesui. Masinis judėjimas gali padidinti spaudimą ginkluotųjų pajėgų nariams, kad jie pereitų į savo protestuojančių giminaičių ir draugų pusę. Taigi negalima atmesti galimybės, kad sprendimas dėl krizės bus priimtas Lenkijos gatvėse. Iš tiesų čia kalbama ne tik apie Lenkiją, bet ir apie Europą. Arba laimės Tuskas ir globalistai, ir Lenkija – po Vengrijos ir Rumunijos – taip pat taps pavergta ES federacijos valstija. Arba nacionaliniai konservatoriai apgins Lenkijos konstituciją, ir Lenkija vadovaus ES reformai, siekdama sukurti nacionalinių valstybių sąjungą. Būtent tai Nawrocki paskelbė savo tikslu 2025 m. pabaigoje.

https://report24.news/eu-putschversuch-in-polen-kampf-um-das-verfassungsgericht-noch-offen/

Lenkijos politinė krizė: žvilgsniai iš Lenkijos, Vokietijos ir JAV

Žvilgsnis iš Lenkijos

Būtent to jie nori iš Tusko! ES komisaras to net neslepia

Wpolityce.pl: https://wpolityce.pl/polityka/zamach-tuska-na-tk-pozostaje-naga-sila,289265

Lenkijos Konstitucinis Teismas turi turėti galimybę veikti laikydamasis Lenkijos konstitucijos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos, – pranešė ES teisinės valstybės komisaras Michaelas McGrathas savo pareiškime, perduotame PAP. Į šiuos žodžius sureagavo buvęs teisingumo viceministras Michał Woś. „Bent jau jie nustojo apsimetinėti: kalbama apie ES teisės viršenybę ir valstybių kompetencijų perėmimą“, – parašė jis platformoje „X“.

Lenkijos Konstitucinis Teismas turi turėti galimybę veikti laikydamasis Lenkijos konstitucijos ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikos. Tai svarbu kiekvienam Lenkijos piliečiui, o užtikrinti tai yra Lenkijos valdžios institucijų pareiga

– pranešė komisaras naujienų agentūrai PAP.

Europos Komisija atidžiai stebi naujausius su Teismu susijusius įvykius. Atkreipiu dėmesį, kad Venecijos komisija aiškiai nurodė, jog naujų teisėjų skyrimas priklauso Seimo kompetencijai. Visiškas teisinės valstybės principų laikymasis yra tai, ko tikisi ir ko nusipelno Lenkijos piliečiai

– pridūrė komisaras.

„Ar tik vokiečiams leidžiama?“

Į jo žodžius savo įraše platformoje „X“ sureagavo Michał Woś.

Bent jau jie nustojo apsimetinėti: kalbama apie ES teisės viršenybę ir valstybių kompetencijų perėmimą. „Teisinės valstybės“ komisare, komisare – kada jūs lazdomis priversite paklusti ir Karlsrūhės Teismą? Ten yra tvirta teismų praktika dėl nacionalinių įstatymų viršenybės prieš ES teisę. Tik vokiečiams leidžiama? O Lenkijai – ne?

– rašoma politiko įraše.

Greita Briuselio reakcija

Panašiai pasisakė ir Europos Komisijos atstovė spaudai. Louise Bogey pareiškime, perduotame PAP, rašė, kad Lenkijos valdžios institucijos privalo užtikrinti, jog Konstitucinis Teismas galėtų veikti laikydamasis Lenkijos konstitucijos ir gerbdamas atitinkamą Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką.

Žvilgsnis iš Vokietijos

Lenkija: Ar Briuselis pervertino savo galimybes?

Autorius: Elena Fritz portale Pi-news.net

https://pi-news.net/2026/10/polen-hat-bruessel-seine-moeglichkeiten-ueberschaetzt/

Po prieštaringo Lenkijos Konstitucinio Teismo vadovybės nušalinimo penktadienį Varšuvoje prieš protestuotojus buvo mobilizuotos didelės policijos pajėgos.

Po prieštaringo Lenkijos Konstitucinio Teismo vadovybės nušalinimo penktadienį Varšuvoje buvo mobilizuotos didelės policijos pajėgos protestams malšinti.

ELENA FRITZ | Penktadienio įvykiai Varšuvoje yra netikėtas jau kelerius metus rusenusio konstitucinio konflikto eskalavimas. Po prieštaringo Konstitucinio Teismo vadovybės nušalinimo buvo mobilizuotos didelės policijos pajėgos, kilo protestai ir buvo sulaikyti žmonės. Prezidentas Karolis Nawrockis nutraukė skrydį į Senegalą ir nedelsdamas grįžo atgal. Ministras pirmininkas Donaldas Tuskas kalba apie teisinės valstybės principų atkūrimą, o opozicija – apie valstybės perversmą.

Per palyginti trumpą laiką keli suverenistinio spektro politikai, kurie įvairiu mastu artimi Donaldui Trumpui, prarado valdžią arba atsidūrė po dideliu instituciniu spaudimu.

Rumunijoje prezidento rinkimai buvo anuliuoti po netikėtos Colino Georgescu pergalės. Vengrijoje balandžio mėnesį Viktoras Orbánas, valdęs 16 metų, prarado valdžią. Serbijoje Aleksandaras Vučićas, po kelis mėnesius trukusių protestų ir pralaimėjimo rinkimuose, buvo priverstas pasitraukti. Dabar Lenkijoje eskaluojasi konfliktas su Trumpui artimu prezidentu Nawrocki.

Žinoma, šie įvykiai labai skiriasi savo priežastimis ir teisiniais pagrindais. Vis dėlto akivaizdus jų bendras politinis poveikis: įtakingos jėgos, kritiškai vertinančios tolesnę politinės sprendimų priėmimo galios centralizaciją ES lygmeniu, praranda įtaką.

Manau, kad visiškai įmanoma, jog Briuselyje šiuos pokyčius stebima palankiai. Tačiau kyla tolesnis klausimas: ar Donaldas Tuskas iš tikrųjų ėmėsi šių naujausių priemonių be išankstinio politinio palaikymo iš Briuselio? Kol kas nėra įrodymų, kad Ursula von der Leyen būtų jas tiesiogiai patvirtinusi. Tačiau, atsižvelgiant į šio įsikišimo reikšmę, atrodo logiška bent jau paklausti, ar buvo suderinta politiniu lygmeniu.

Būtent Lenkijoje ši strategija gali pasirodyti esanti didžiulė klaida

Vengrijoje valdžios pasikeitimas įvyko per rinkimus, Serbijoje – po ilgos visuomenės mobilizacijos. Tuo tarpu Lenkijoje institucinis konfliktas per kelias valandas smarkiai paaštrėjo. Bandymas pašalinti Konstitucinio teismo vadovybę pasinaudojant teisiškai ginčytinu nušalinimu yra žymiai rizikingesnis kelias.

Prie to prisideda ir ypatinga Nawrockio padėtis. Jis turi savarankišką demokratinį teisėtumą, mėgaujasi dideliu palaikymu konservatorių stovykloje ir palaiko artimus ryšius su Trumpo administracija.

Net ir konstitucinės teisės požiūriu šis klausimas toli gražu nėra toks vienareikšmis, kaip jį pateikia Tuskas. Buvusi PiS vyriausybė pati sukėlė didelių konfliktų dėl teismų nepriklausomybės. Tačiau iš to neišplaukia, kad dabartinė vyriausybė turi neribotą teisę pertvarkyti konstitucinę teismų sistemą pagal savo politines nuostatas. Ypač teisiškai ginčytinas yra įprastiniams teismams taikomų nuostatų perkėlimas į Konstitucinį Teismą.

Todėl paralėlė su Pietų Korėja 2024 m. gruodžio mėn. yra įdomi bent jau politinių rizikų atžvilgiu. Ten skubotas įsikišimas į konstitucinę tvarką galiausiai lėmė atsakingo asmens valdžios praradimą. Teisiniai ir faktiniai skirtumai, palyginti su Lenkija, yra dideli, tačiau negalima atmesti galimybės, kad iniciatoriams teks patirti panašų politinį smūgį.

Vokietijai šie įvykiai yra ypač svarbūs. Lenkija yra pagrindinis NATO rytinio flango karinis ir logistinis mazgas. Ilgalaikis institucinis sąstingis Varšuvoje taip pat apsunkintų saugumo politikos koordinavimą su Vokietija ir paramą Ukrainai.

Mano vertinimas: savo veiksmais Tuskas galėtų pasiekti visiškai priešingą rezultatą nei tas, kurio jis siekia politiniu požiūriu. Užuot susilpninęs Nawrockio pozicijas, jis galėtų mobilizuoti konservatorių stovyklą ir dar labiau sustiprinti jos ryšius su Vašingtonu.

Be to, jei pavyktų įrodyti ES Komisijos politinį dalyvavimą, žala tikriausiai išsiplėstų gerokai už Varšuvos ribų. Tuomet ir Ursula von der Leyen turėtų atsakyti į klausimą, kokiu teisinės valstybės principo supratimu Europos institucijos vadovaujasi santykiuose su savo valstybėmis narėmis.

Ar šis konfliktas apsiribos tik Lenkija, iš esmės priklausys nuo to, kaip sureaguos Vašingtonas ir ar Tuskui pavyks savo veiksmus pagrįsti konstitucinėmis nuostatomis.

Žvilgsnis iš JAV

Tusko bandymas įvykdyti teisminį perversmą primena ankstesnį sėkmingą Zelenskio perversmą

Autorius: Andrew Korybko JAV portale "Zerohedge"

https://www.zerohedge.com/geopolitical/tusks-attempted-judicial-coup-similar-zelenskys-earlier-successful-one

Buvęs prezidentas ir Saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas rašė: „Lenkijoje vyksta konstitucinis perversmas. Tusko, Briuselio globotinio, liberalai engia PiS konservatorius. Matyt, iš dalies dėl pastarųjų neapykantos banderovcams. O metodas yra lygiai toks pat kaip neonacistinėje Ukrainoje: Konstitucinio Teismo įgaliojimų panaikinimas. Ten jis jau seniai išnyko – žalią tuniką vilkintis barzdotas niekšas išvalė teismą. Na, ką čia pasakysi?“

Jis teisingai pastebėjo, palygindamas Tuską su Zelenskiu, nes pirmojo bandymas įvykdyti teisminį perversmą, kurio tikslas – suformuoti pokario Europos tvarką, užkirsdamas kelią būsimai konservatorių vadovaujamai koalicijai sustabdyti ES virsmą į Vokietijos dominuojamą federaciją, yra panašus į Zelenskio 2020 m. veiksmus. Primename, kad Zelenskis nušalino Konstitucinio Teismo pirmininką per tų metų politinę krizę, kurią išprovokavo teismo sprendimas dėl kovos su korupcija reformų; daugiau apie tai skaitytojai gali sužinoti čia.

Minėta krizė peraugo į 2022 m. kilusio Ukrainos konflikto didelio masto etapą, dėl ko, kaip kartą pažymėjo Putinas, karo sąlygų pretekstu buvo priimti teisiškai ginčytini įstatymai, kurie pratęsė kai kurių teisėjų kadencijas po to, kai jos jau buvo pasibaigusios. Pasibaigus pačiam Zelenskio kadencijos terminui 2024 m. gegužę, Medvedevas pareiškė, kad „jis paniekino savo „šalies“ Konstituciją, ignoravo Konstitucinį Teismą ir ne tik pratęsė, bet ir uzurpavo aukščiausiąją valdžią“.

Zelenskio anksčiau sėkmingai įvykdyto teisminio perversmo ir Tusko bandymo jį įvykdyti panašumas yra tas, kad abu lyderiai, siekdami centralizuoti savo valdžią, sustabdė atitinkamų konstitucinių teismų (Lenkijos atveju – techniškai Konstitucinio tribunolo) pirmininkų įgaliojimus itin jautraus ginčo metu. Lenkijos atveju minėtas ginčas susijęs su tuo, kad ankstesnė konservatorių vyriausybė tariamai užpildė tribunolą savo žmonėmis, o valdančiosios liberalų jėgos kaltina juos tuo, kad jie linkę teikti pirmenybę Lenkijos teisėms, o ne ES teisėms.

Skirtingai nuo Zelenskio, Tuskas greičiausiai nemanipuliuos politiniais ir teisiniais procesais, siekdamas likti valdžioje neribotą laiką, nepriklausomai nuo to, kaip baigsis 2027 m. rudenį vyksiantys Seimo rinkimai, tačiau tai, ką jis bando padaryti, yra kur kas klastingiau, nes jo tikslas – pavergti Lenkiją Vokietijos vadovaujamai ES. Būtent dėl šios priežasties daugelis patriotiškų lenkų kaltina jį išdavyste ir reikalauja, kad jis būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už bandymą surengti perversmą arba bent jau atsistatydintų gėdos apimtas ir išvyktų į tremtį į savo mylimą Vokietiją.

Vienintelis realus išeitis iš didžiausios Lenkijos krizės nuo komunizmo laikų – surengti pirmalaikius rinkimus, kurie, kaip rodė patikimi apklausų rezultatai prieš Tusko bandymą įvykdyti perversmą, leistų konservatoriams sugrįžti į valdžią koalicijoje su naujai atsiskyrusia frakcija ir dviem libertarinių-nacionalistinių pažiūrų partijomis. Po to, kas ką tik įvyko – o tai suvienijo minėtas susiskaldžiusias dešiniąsias jėgas ir paskatino daugumą lenkų susiburti aplink Nawrockį, kuris iš priekio vadovavo pasipriešinimui perversmui – jos tikriausiai pasiektų triuškinančią pergalę.

Šios krizės išsprendimas nulems pokarinės Europos tvarkos geopolitinę ateitį. Arba laimės Tuskas, jis pavergs Lenkiją Vokietijai, ir tuomet ES užbaigs savo virsmą į Vokietijos dominuojamą federaciją, arba laimės teisinė valstybė, Lenkija vadovaus ES reformai, siekdama sukurti tautinių valstybių sąjungą, kaip praėjusių metų pabaigoje pareiškė Nawrocki, kad yra pasiryžęs tai padaryti, ir Lenkija vėl imsis savo istorinio regioninės galios vaidmens. Tiek Lenkijai, tiek visai Europai šis klausimas yra ypač svarbus.

Mes skelbiame įvairias nuomones. Niekas, kas čia parašyta, neturi būti aiškinama kaip atspindinti „ZeroHedge“ požiūrį.