Stanislav Krapivnik: Putin Brings Back General Armageddon to End the War

Stanislavas Krapivnikas – buvęs JAV kariuomenės karininkas iš Donbaso, kuris prieš 15 metų persikėlė iš JAV į Rusiją.

https://www.youtube.com/watch?v=DXpHtE8P2T4

https://www.youtube.com/watch?v=R2kjH48JYWM

JAV spauda: Vokietijos rinkėjai atmeta masinę migraciją, o politikai ir žiniasklaida vaidina kvailius

Masinei migracijai prieštaraujanti partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) laimėjo Saksonijos-Anhalto ir Meklenburgo-Pomeranijos žemėse vykusius žemės parlamentų rinkimus.

AfD populiarumo augimas rodo, kad – kaip ir visame likusiame Vakarų pasaulyje – rinkėjai vis labiau nori, kad būtų užkirstas kelias nekontroliuojamai masinei migracijai ir su ja susijusioms daugybei kultūrinių, ekonominių bei saugumo problemų. Tai taip pat rodo, kad globalistinis, masinę migraciją remiantis politinis ir žiniasklaidos elitas toliau ignoruoja ir demonizuoja rinkėjus bei apsimeta, kad problemos nėra.

Nors AfD ir nesurinko daugumos vietų Saksonijos-Anhalto parlamente (Landtag), ji buvo labai arti to. Surinkusi 44 procentus balsų, AfD vis dėlto padvigubino savo rinkėjų palaikymą, palyginti su ankstesniais (2021 m.) rinkimais, ir pasiekė geriausią rezultatą per visą savo istoriją. Meklenburge-Pomeranijoje ji daugiau nei dvigubai padidino savo rinkėjų palaikymą.

Didžiausi pralaimėtojai buvo krikščionys demokratai – kanclerio Friedricho Merzo ir buvusios kanclerės Angelos Merkel partija – kurios reitingai Saksonijoje-Anhalte smarkiai nukrito nuo 37 procentų prieš penkerius metus iki 17 procentų. Apskritai, F. Merzo politika, įskaitant imigracijos klausimus, ten sulaukė dar mažesnio pritarimo: vos 9 procentai. Meklenburge-Pomeranijoje CDU surinko mažiau nei 5 procentus ir net nepateko į Landtagą.

Politinio elito ir žiniasklaidos reakcija buvo beveik tokia pati kaip JAV po Donaldo Trumpo pergalės prezidento rinkimuose arba Didžiojoje Britanijoje po „Brexito“. Tai buvo toksiškas nuolaidžiavimo, moralizuojančio piršto mojavimo, šoko, lyg perlus griebiančių rankų, ir skardaus baimės kurstymo mišinys. Kaip berniukas, šaukęs „vilkas“, masinės migracijos šalininkai tiek Vokietijoje, tiek kitur AfD pavadino „kraštutine dešine“ (tuo tarpu termino „kraštutinė kairė“ beveik niekada nenaudojo) ir net „fašistais“, tikėdamiesi įbauginti visus, kas tik klausytųsi, atgimstančio Ketvirtojo Reicho vaiduokliu.

Kancleris Merzas, kuris, matyt, neseka naujienų iš savo tėvynės, tvirtino esąs „giliai sukrėstas“ Saksonijos-Anhalto rinkimų rezultatų. Angela Merkel – didžiausia kaltininkė dėl dabartinių Vokietijos problemų, susijusių su masine migracija – su „kraujuojančia širdimi“ pareiškė, kad AfD pergalė buvo „giliai sukrečianti“. Šie pareiškimai rodo, kaip toli nuo realybės yra atsidūręs Berlyno politinis elitas.

Iš tiesų labiausiai šokiruoja visiškas pagrindinių Vokietijos politikų abejingumas, nors nekontroliuojama masinė migracija griauna jų šalį.

Išprievartavimai, peilių užpuolimai ir kiti migrantų – dažnai atmestų prieglobsčio prašytojų, kurie nebuvo deportuoti – nusikaltimai tapo „nauja norma“.

Vokietijos moterys jaučiasi nesaugios. Liepos pabaigoje libanietis islamistas Berlyne surengė teroristinį išpuolį, savo automobiliu nužudydamas vieną moterį (turistę iš Lenkijos) ir sužeisdamas dar 29 žmones. Tuo tarpu islamistai migrantai tyčiojasi iš vokiečių, žadėdami „Vokietijos Islamo Respubliką“, o ir taip jau dideliais mokesčiais apsunkinti Vokietijos mokesčių mokėtojai priversti išlaikyti dideles imigrantų šeimas, pavyzdžiui, sirietį, turintį tris žmonas, 32 vaikus ir 25 anūkus.

Vaizdai, kuriuose užfiksuotas migrantų įsiveržimas į Seutą – matyti visame pasaulyje dėka socialinių tinklų – neabejotinai taip pat padarė įspūdį Vokietijos rinkėjams. Suvokdami nuolatinio spaudimo Europos sienoms mastą, vokiečiai turėjo pagrįstų priežasčių bijoti, kad migrantų banga galiausiai pasieks Vokietiją, ir nelabai norėjo, kad pasikartotų 2015 m. Angelos Merkel „raudonojo kilimo“ scenarijus, kai buvo priimti šimtai tūkstančių nelegalių migrantų.

Vis daugiau vokiečių jau nebegali to kęsti. Taigi, kai Alice Weidel ir kiti AfD lyderiai žada „uždaryti sienas“, išbraukti migrantus iš socialinės paramos gavėjų sąrašų ir vykdyti masines deportacijas (remigraciją), šis pranešimas vis labiau randa atgarsį net tarp vokiečių rinkėjų, turinčių imigrantų kilmę. Taip yra todėl, kad – kaip ir JAV – vien tai, jog esi imigrantas, nereiškia, kad nori didesnio nusikalstamumo, teroro išpuolių ir to, kad tavo sunkiai uždirbti pinigai finansuotų didžiules poligamines migrantų šeimas, kurios socialinės paramos priklausomybę pavertė varžybiniu sportu.

Dar labiau AfD paramą skatina tai, kaip vyraujančios elito grupės reaguoja į šiuos visiškai pagrįstus rinkėjų susirūpinimus. Kartais jos nenoriai juos pripažįsta ir bando parodyti, kad imasi kažkokių veiksmų dėl krizės. Tačiau rinkėjai mato, kad tariamai „griežtesnė“ H. Merzo migracijos politika iš tikrųjų yra tik paviršutiniški veiksmai (dažnai su paradoksaliais rezultatais, pavyzdžiui, nelegalių migrantų išsiuntimas į Lenkiją). Tačiau apskritai su rinkėjais kalbama iš aukšto ir jiems sakoma, kad jie yra kvaili, klaidingai informuoti, neišsilavinę, piktavaliai, nesvetingi, o galbūt net rasistai ir naciai. Tada valdžios atstovai savo pamokslus užbaigia pareikšdami esą visiškai „šokiruoti“, kad rinkėjai juos atstumia.

Ponas Merzas parodė, kaip giliai jis yra įsipareigojęs masinės migracijos darbotvarkei (nepaisant kai kurių taktinių nuolaidų), suteikdamas balsą radikaliausiems „panaikinkime ICE“ aktyvistams ir Bundestago posėdyje pasmerkdamas masinius išsiuntimus (remigraciją) kaip „etninį valymą“. (Žinoma, nekontroliuojama masinė migracija, kuri kultūriškai greitai keičia Vakarų visuomenes iki neatpažįstamumo, matyt, nėra „etninis valymas“.) Kaip ir didžioji dalis Vakarų politinio elito, kancleris Merzas nieko nepasimokė. Tačiau rinkėjai atsisako tai toleruoti.

Straipsnio autorius Pawel Styrna yra Amerikos imigracijos reformos federacijos tarptautinių santykių direktorius. Jis yra legalus imigrantas ir turi istorijos mokslų daktaro laipsnį, įgytą Amerikos universitete Vašingtone, D.C.

https://www.americanthinker.com/blog/2026/10/as-german-voters-reject-mass-migration-politicians-and-the-media-play-the-fool/

Douglas Macgregor: Rusija griauna tiltus ir užims Kijevą

Douglas Macgregor yra atsargos pulkininkas, karo veteranas ir buvęs JAV gynybos ministro vyresnysis patarėjas.

https://www.youtube.com/watch?v=069Fw0ShCLw

 

https://www.youtube.com/watch?v=ocSME7iYWMw

Robertas F. Kennedy Jr. paskelbė apie naują kliniką žmonėms, patyrusiems žalą dėl vakcinų

 

Sveikatos sekretorius Robertas F. Kennedy Jr. ir kiti pareigūnai atidarė naują kliniką, skirtą pacientams, patyrusiems žalą dėl vakcinų, ir spalio 8 d. paskelbė apie kitus naujus pokyčius, kurie, jų teigimu, pakeis tai, kaip vyriausybė tvarko pranešimus apie sveikatos problemas po vakcinacijos.

Naujoji Nacionalinių sveikatos institutų (NIH) klinika įsikūrusi agentūros teritorijoje Betesdoje, Merilando valstijoje. Pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad ji buvo atidaryta spalio 5 d. Žurnalistai į atidarymą nebuvo pakviesti.

Kennedy vadovaujama komisija „Make America Healthy Again“ 2025 m. rekomendavo NIH pradėti naują vakcinų sukeliamų sveikatos sutrikimų tyrimų programą, siekiant tirti šiuos atvejus, geriau renkant ir analizuojant duomenis.

„Klinika skirta plėtoti mokslą, padedantį užkirsti kelią vakcinų sukeltiems sveikatos sutrikimams, padaryti vakcinas saugesnes ir, svarbiausia, išklausyti žmonių, patyrusių vakcinų sukeliamus sveikatos sutrikimus, balsus, kad galėtume pasimokyti iš jų ir jų patirties, siekdami padaryti vakcinas saugesnes“, – spalio 8 d. vaizdo kreipimesi sakė NIH direktorius dr. Jay Bhattacharya.

NIH gydytojai ir mokslininkai šioje klinikoje vertins pacientus, nustatys galimas sveikatos problemų priežastis ir bandys rasti geriausius gydymo būdus, – teigiama Sveikatos ir socialinių paslaugų departamento, kuriam vadovauja Kenedis ir kuris yra NIH vadovaujančioji institucija, pranešime.

Kai kurie NIH mokslininkai pandemijos metu tyrė pacientus, kuriems buvo įtariami arba patvirtinti COVID-19 vakcinos sukelti sveikatos sutrikimai, tačiau susidūrė su NIH vadovybės pasipriešinimu. Pacientai teigė, kad vėliau mokslininkai juos apleido.

Kennedy, kuris dalyvavo klinikos atidaryme, ketvirtadienį paskelbtame vaizdo įraše teigė, kad vaikų, patyrusių žalą dėl vakcinų, tėvai ir kiti asmenys, patyrę žalą dėl vakcinų, „buvo nustumti į visuomenės pakraštį, šmeižiami, demonizuojami ir manipuliuojami, be to, jie negavo reikiamos medicininės pagalbos, o mes neatlikome tyrimų, kurie būtini norint suprasti, kas yra pažeidžiamas tokių žalų atžvilgiu“.

Jis vėliau pridūrė, kad tai keičiasi su Trumpo administracija.

„Manau, kad tai buvo pirmas kartas per daugelį metų, kai sveikatos institucijos išklausė vakcinų sukeltais sužalojimais nukentėjusius žmones“, – „The Epoch Times“ sakė Brianne Dressen, kuri patyrė sužalojimus dėl „AstraZeneca“ COVID-19 vakcinos, 2021 m. buvo gydoma NIH ir yra viena iš grupės „React19“, atstovaujančios vakcinų sukeltais sužalojimais nukentėjusiems žmonėms, įkūrėjų.

„Tai neabejotinai žingsnis teisinga kryptimi“, – pridūrė B. Dressen, kuri dalyvavo atidaryme.

Kiti pokyčiai

Sveikatos apsaugos pareigūnai ketvirtadienį taip pat paskelbė apie tris kitus susijusius pokyčius.

Kenedis teigė, kad vyriausybės naudojamos vakcinų stebėjimo sistemos, įskaitant Nepageidaujamų vakcinų reiškinių pranešimo sistemą (VAERS), neveikia tinkamai. Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC) – dar viena Kenedžio kompetencijai priklausanti agentūra – rugpjūčio mėnesį paskelbė konkursą dėl VAERS sistemos pertvarkymo sutarties, o rugsėjo 28 d. sudarė naują sutartį.

Pasak pareigūnų, kitas žingsnis bus reikalavimas, kad ateityje elektroninėse sveikatos įrašuose būtų įtraukiami su vakcinomis susiję sveikatos klausimai, „kad ši informacija galėtų lydėti pacientus visoje sveikatos priežiūros sistemoje“ ir informuotų pacientus prižiūrinčius sveikatos priežiūros specialistus.

Galiausiai, „Medicare“ ir „Medicaid“ paslaugų centrai, dar vienas sveikatos agentūros padalinys, siūlo kompensuoti gydytojams laiką, kurį jie skiria ataskaitų teikimui į VAERS.

https://www.zerohedge.com/medical/rfk-jr-announces-new-clinic-people-injured-vaccines

Vokietijos spauda: Ukrainos skambučių centrai kas mėnesį uždirba milijardus iš telefoninių sukčiavimų prieš ES piliečius

Ukrainoje veikia skambučių centrai, kurie Vakarų šalyse uždirba milijardus iš telefoninių sukčiavimų. Tai nėra Rusijos propaganda, tačiau Europos žiniasklaida tyli, o aukos dažnai paliekamos vienos, nes Vakarų vyriausybėms parama Ukrainai yra svarbesnė už viską kitą.

Sveikai mąstantis žmogus turėtų manyti, kad vokiečių žiniasklaida – tariamai tokia kritiška, objektyvi ir nepriklausoma – apie tai praneštų ir įspėtų visuomenę, jei egzistuotų tūkstančiai skambučių centrų su dešimtimis tūkstančių darbuotojų, kurie specializuojasi telefoniniuose sukčiavimuose ir taip Vakarų šalyse kas mėnesį uždirba milijardą dolerių.

Kaip netrukus pamatysime, problema ta, kad būtent taip ir yra, tačiau Vokietijos žiniasklaidoje apie tai nerandama jokių pranešimų. Priežastis ta, kad šie skambučių centrai yra Ukrainoje. Kadangi parama Ukrainai prieš tariamai tokį agresyvų Rusiją yra didžiausias prioritetas Europos politikams ir žiniasklaidai, nutylima viskas, kas galėtų pakenkti Ukrainos reputacijai ir dar labiau susilpninti ir taip jau menkėjančią Europos gyventojų valią remti Kijevą.

„Rusijos propaganda“ dar kartą pasirodo esanti teisinga

Skirtingai nuo Vokietijos ir Europos žiniasklaidos, „Anti-Spiegel“ jau seniai rašo apie šiuos skambučių centrus. Pavyzdžiui, kovo mėnesį paskelbiau trumpą pranešimą apie sukčiavimo skambučių centrą Ukrainoje, kuris apgavo mažiausiai 20 Latvijos piliečių ir iš jų išviliojo daugiau nei 300 000 eurų. Tuomet buvo teigiama, kad sukčiai iš Ukrainos skambindavo ES piliečiams ir įtikinėdavo juos investuoti į „perspektyvius“ kriptovaliutų projektus, kuriuose per imituojamas kriptovaliutų biržas buvo imituojamas greitas pelno augimas, todėl daugelis apgautųjų iki šiol nesuprato, kad jų pinigai seniai dingę, o džiaugiasi tariamu pelnu ekrane.

Kai birželio pabaigoje Monake buvo įvykdytas sprogdinimas, nukreiptas prieš ukrainietį, aš pranešiau, kad tas vyras savo milijonus uždirbo iš sukčiavimo skambučių centrų. Vokietijos žiniasklaida, nors ir pranešė apie išpuolį, nutylėjo, kaip jis uždirbo savo milijonus. O kai rugsėjo pradžioje, vykdant Ukrainos kovos su korupcija tarnybos NABU operaciją „Karthago“, paaiškėjo, kad Ukrainos generalinės prokuratūros darbuotojai už apsaugos mokesčius apsaugojo sukčiavimo skambučių centrus nuo tyrimų, reidų ir kaltinimų, Vokietijos žiniasklaida apie tai taip pat nepranešė.

Vokietijoje ir Europoje net nesivarginta to apšmeižti kaip „rusų propagandą“, kuri Europoje tariamai turėtų susilpninti norą remti Ukrainą – šie įvykiai ir faktai buvo tiesiog nutylėti. O juk visa tai yra tiesa.

Ukrainos „sukčiavimo pramonė“

Kadangi visa tai, nors ir seniai žinoma, Europoje buvo taip nuosekliai nutylima, buvau nustebęs, kai spalio pradžioje „Neue Zürcher Zeitung“ (NZZ) laikraštyje staiga radau straipsnį su antrašte „Sukčiavimo pramonė: kaip skambučių centrai Ukrainoje iš rusų, amerikiečių ir šveicarų kišenės ištraukia pinigus“, kuriame apie visa tai ir rašoma. Tiesa, tai pasirodė bent su pusmečio vėlavimu, bet, atsižvelgiant į tai, kokia yra žurnalistikos padėtis Vakarų pasaulyje, reikia džiaugtis, kad Vakarų žiniasklaida apskritai kartais apie tokius dalykus praneša – net jei tai daroma neišsamiai, „nudažyta“ ir su pusmečio ar metų vėlavimu.

Kai sakau, kad „NZZ“ apie tai pranešė su pusmečio vėlavimu, tai jokiu būdu nėra perdėta, nes „NZZ“ straipsnis remiasi trimis dalykais: pirma, Šveicarijos NVO „Global Initiative Against Transnational Organized Crime“ (GI-TOC) ataskaita, kuri pasirodė jau 2026 m. balandį, t. y. prieš pusę metų, antra, „NZZ“ straipsnyje, pasirodžiusiame „tik“ su vieno mėnesio vėlavimu, rašoma apie NABU operaciją „Karthago“, ir, trečia, „NZZ“ korespondentas Kijeve, matyt, surado informatorių, kurie straipsniui atskleidė slaptažodžių.

Be to, „NZZ“ taip pat kalbėjosi su Šveicarijos policija ir rašo:

„Tai paliečia ir Šveicariją. Policijos tinklas „Nedik“, koordinuojantis kovą su skaitmeniniu nusikalstamumu Šveicarijoje, stebi sukčiavimo nusikaltimų, kurie, kaip įtariama, susiję su Ukraina, skaičiaus augimą. Konkrečių duomenų apie visą Šveicariją jis „NZZ am Sonntag“ neatskleidžia „dėl taktinių priežasčių“.“

Aš abejoju dėl tų „taktinių priežasčių“ – tikriausiai priežastis yra ta, kad spauda neturėtų sužinoti viso Ukrainos sukčiavimo masto.

Pasaulinis telefoninis sukčiavimas

Sukčiavimo skambučių centrai Ukrainoje egzistavo visada, tačiau po 2022 m. eskalavimo jų skaičius tiesiog eksplodavo. Pradinis pretekstas buvo tas, kad tariamai sukčiavimas vykdomas tik rusų atžvilgiu, o skambučių centrai, žinoma, didžiąją dalį pelno paaukos Ukrainos kariuomenei. Taigi sukčiavimo skambučių centrai, kurių egzistavimas Ukrainoje nėra paslaptis, buvo pristatomi kaip tikri patriotai, nors jų „verslo modelis“ Ukrainoje, žinoma, yra neteisėtas.

Iš tiesų, kaip sužinome iš „NZZ“ straipsnio, šios aukos Ukrainos kariuomenei buvo tik viešųjų ryšių akcija ir sudarė vos „pusę procento, vieną procentą, du procentus“. Be to, teiginys, kad apgaudinėjami tik rusai, taip pat yra neteisingas, nes, kaip rašo „NZZ“, „net tuo metu, kai „patriotinio sukčiavimo“ idėja buvo labiausiai paplitusi“, tik 10–15 procentų aukų buvo rusai, o likusieji – užsieniečiai iš mažiausiai 29 (praktiškai išimtinai) vakarų šalių. Šiuo klausimu „NZZ“ rašo:

„Rusijoje sugriežtinus kovos su sukčiavimo nusikaltimais priemones, centrai savo veiklą palaipsniui perkėlė į Europą ir Jungtines Valstijas.“

Tada „NZZ“ pateikia keletą tokių sukčiavimo atvejų pavyzdžių, kurie Šveicarijoje jau užregistruoti. Vienu atveju buvo nustatytas skambučių centras, kuris vien Šveicarijoje esą pasisavino keturis milijonus frankų. Be to, „NZZ“ praneša tai, ką jau kovo pabaigoje buvo galima sužinoti iš „Anti-Spiegel“ – apie kriptovaliutų biržas, kurios pelną imituoja tik ekrane, o pervesti pinigai jau seniai dingę:

„Jis pasakoja apie vieną amerikietį, kuris buvo įsitikinęs, kad viena platforma jam skolinga šešis milijonus dolerių. Iš tiesų jis buvo pervedęs vieną milijoną; likę penki milijonai egzistavo tik jo ekrane. Amerikietis kreipėsi pagalbos į Halitšą ir jo darbuotojus. „Jam buvo pasakyta: „Pamirškite tuos šešis milijonus. Geriau pabandykite susigrąžinti tą milijoną, kurį iš tikrųjų pervedėte.““

Remiantis „Global Initiative Against Transnational Organized Crime“ (GI-TOC) skaičiavimais, šiuose skambučių centruose, kurie per mėnesį uždirba iki milijardo dolerių, dirba apie 60 000 ukrainiečių.

Korumpuota Ukraina

Vėliausiai nuo operacijos „Karthago“ tapo žinoma, kad skambučių centrai Ukrainoje yra teisingumo ir policijos globoje, jei jie sąžiningai moka jų pareigūnams „apsaugos pinigus“. Savo 2026 m. balandžio mėn. ataskaitoje GI-TOC nurodo, kad už tokio pobūdžio apsaugą mokamos sumos svyruoja nuo 10 000 iki 15 000 dolerių per mėnesį.

Šie skaičiai labai artimi tiesai ir rodo, kad GI-TOC yra gerai informuota. Ukrainos žiniasklaida po operacijos „Karthago“, t. y. rugsėjo viduryje, pranešė, kad Ukrainoje vadinamasis „Abo“, t. y. apsaugos mokestis, už kiekvieną skambučių centro padalinį anksčiau siekė daugiau nei 20 000 JAV dolerių per mėnesį, iš kurių 3 000 JAV dolerių iš kiekvieno mokėjimo atitekdavo prokuratūros atstovams. Tačiau Ruslanui Kravčenko pradėjus eiti generalinio prokuroro pareigas, mokestis už skambučių centrus buvo padidintas iki 24 000 JAV dolerių per mėnesį, o prokuratūros atstovams tenkanti dalis išaugo iki daugiau nei 7 000 JAV dolerių.

Kravčenko po operacijos „Karthago“ neteko darbo, vėliau abejotinomis aplinkybėmis paliko Ukrainą – juk ten galioja išvykimo draudimas vyrams, esantiems karo tarnybos amžiaus, – ir pasislėpė Europoje. Ukrainos žiniasklaida spėlioja, kad, atsižvelgdamas į jam Ukrainoje pareikštus kaltinimus, jis nori pasiūlyti savo paslaugas Europos vyriausybėms ar ES Komisijai kaip savotišką informatorių apie įvykius Kijeve, siekdamas išvengti baudžiamojo persekiojimo.

Kaip veikė schema su „apsaugos“ mokesčiais prokurorams ir policininkams, GI-TOC ataskaitoje jau balandžio mėnesį buvo labai tiksliai paaiškinta:

„Tačiau yra dar vienas aspektas, kuris gerokai apsunkina teisines priemones, o kartais netgi paverčia jas beprasmiškomis: apsauga. Skambučių centrai, kaip ir kitos organizuoto nusikalstamumo formos Ukrainoje, jau seniai naudojasi vadinamąja „kryša“ arba „stogu“, kitaip tariant, tam tikra apsauga nuo teisėsaugos institucijų. Už tam tikrą mokestį sukčiavimo skambučių centrams leidžiama veikti; jei prireikia reido, jie arba gauna išankstinį įspėjimą, arba reidas vyksta pagal tylų susitarimą, kad po to, kai teisėsauga surengs tik parodomąjį spektaklį, veikla galės būti atnaujinta.“

Būtent apie tai „Anti-Spiegel“ rašo jau seniai. Tačiau Vokietijos žiniasklaida nemano, kad būtina pranešti apie šiuos skambučių centrus ir įspėti Vokietijos visuomenę apie sukčiavimus.

Be to, ir Vokietijos bei Europos politikai leidžia Ukrainos telefoninei mafijai veikti savo ruožtu ir nereikalauja iš Kijevo, kad ši problema būtų išspręsta.

Tuo tarpu visiems tai seniai žinoma, kaip parodė ir GI-TOC ataskaita: balandžio mėnesį joje buvo netgi pateikti kai kurių pastatų, kuriuose įsikūrę tokie skambučių centrai, adresai ir nuotraukos.

Nepaisant to, niekas nieko nedaro, o skambučių centrams leidžiama toliau apgaudinėti paprastus europiečius ir iš jų išvilkti daug pinigų.

https://anti-spiegel.ru/2026/ukrainische-callcenter-verdienen-mit-telefonbetrug-gegen-eu-buerger-jeden-monat-milliarden/