2026 m. rugpjūčio 29 d., šeštadienis

Martin Armstrong: Ekonominis žlugimas jau prasidėjo, o ES iširs



Martinas Armstrongas yra buvęs „Princeton Economics International Ltd.“ pirmininkas, buvęs vienas iš pirmaujančių tarptautinių korporacijų konsultantų, turėjęs biurus Paryžiuje, Londone, Sidnėjuje, Honkonge ir Tokijuje. Jis buvo pripažintas „Dešimtmečio ekonomistu“ ir 1998 m. išrinktas „Metų rizikos draudimo fondo valdytoju“, tiksliai prognozavęs Rusijos žlugimą.

https://www.armstrongeconomics.com/

https://www.youtube.com/watch?v=Mn8jelKmHqo


https://www.youtube.com/watch?v=ev64uOalwc8 


at Komentarų nėra:

2026 m. rugpjūčio 28 d., penktadienis

Sukilimas Seutoje: vietiniai gyventojai nebegali pakęsti migrantų invazijos

 


Visiškai nesant jokių reikšmingų vyriausybės veiksmų, Seutos gyventojai ėmėsi spręsti reikalus savo jėgomis.

Trečiadienio naktį Šiaurės Afrikos anklavo gatves užpildė Ispanijos vėliavos. Minia skandavo, reikalaujant deportacijų. Tada gyventojų kolona patraukė link El Trampolín paplūdimio – atviros stovyklos, kuri beveik mėnesį užėmė šeimoms priklausančią pakrantę. Palapinės buvo nugriautos. Asmeniniai daiktai išmesti į jūrą.

Policija susiformavo grandinę tarp ispanų ir stovyklų – ir pradėjo šaudyti į vietinius gyventojus guminių kulkų serijomis.

Toks vaizdas dabar atsiskleidžia mieste, kuriame gyvena maždaug 84 000 žmonių ir kurį liepos pabaigoje užplūdo pabėgėlių srautas, kurį Ispanijos pareigūnai įvertino kaip viršijantį 70 000, o kai kuriais skaičiavimais – beveik 80 000.

Vyriausybė savaites kalbėjo apie „sambūvį“, „įvairovę“ ir „normalumą“. Tuo tarpu Seuta tas pačias savaites gyveno tarp vaikų parkuose išmėtytų išmatų, perkrautų ligoninių palatų ir vis augančios seksualinio smurto bylų krūvos. Trečiadienį kantrybė išseko. 

Protestas prasidėjo vėlyvą popietę O’Donnell rajone, prie senojo karinio ligoninės pastato – vienos iš vietų, kurias, kaip bijojo gyventojai, centrinė vyriausybė ketino paversti migrantų apgyvendinimo vieta.

„El Mundo“ skaičiavo, kad prie Vyriausybės delegacijos susirinko daugiau nei 2 000 žmonių. Kiti Ispanijos žiniasklaidos šaltiniai aprašė didesnę eitynę per miesto centrą, kur visur plazdėjo Ispanijos ir Seutos vėliavos, o valandų valandas skambėjo šūkiai: „Ceuta no se vende, Ceuta se defiende.“ „Un caballa nunca se rinde.“ „Invasores expulsión.“ „Ceuta no es un CETI.“

Jie reikalavo ministro pirmininko Pedro Sánchezo ir vyriausybės atstovo mieste Miguel Ángel Pérez Triano atsistatydinimo. 

Sutemus keli šimtai žmonių puolė El Trampolín pusę. Laikraštis „El Español“ pranešė, kad gyventojai nugriovė palapines, išmetė stovyklavimo reikmenis į vandenį ir bandė išvaryti likusius gyventojus iš „mūsų paplūdimio“. 

Policija užblokavo pagrindinę paplūdimio dalį. Po to buvo paleisti įspėjamieji šūviai. Taip, tikrai. Jie šaudė gumines kulkas į ispanus, protestavusius prieš neteisėtą apsigyvenimą; tačiau liepos mėnesį, kai dešimtys tūkstančių žmonių neteisėtai šturmavo sieną, tokios šūvių serijos nebuvo.

 

Ispanų žurnalistas Vito Quiles atkreipė dėmesį į tai, kad Ceutos gyventojai išardė nelegalias paplūdimio gyvenvietes, o Ispanijos valdžia liko pasyvi. „Honor al pueblo de Ceuta“, – rašė jis, – garbė miestui, kuris atliko tai, ko ministerijos nesugebėjo.

Kituose vaizdo įrašuose užfiksuotos vietinių vyrų grupės, judančios tamsoje po to, kai oficiali eisena išsiskirstė, ir pasakojančios apie ginkluotus gyventojus, medžiojančius tuos, kuriuos jie vadina įsibrovėliais. Po keturių savaičių oficialaus paralyžiaus mieste vietiniai ėmėsi reikalų į savo rankas. 

Vienas iš skandavimų, užfiksuotų ant smėlio ir apie kurį pranešė „El Mundo“, apibendrino gyventojų nuotaikas: „Si no se quieren ir, los echaremos nosotros.“ Jei jie nenori išeiti, mes juos išmesime.

Jie taip pat skandavo: „Aquí hay más policía que el día del salto“ – čia yra daugiau policijos nei masinio šuolio dieną.

Pareigūnai, kurie anksčiau negalėjo arba nenorėjo išvalyti pakrantės nuo laikinų būstų, staiga turėjo pakankamai pajėgų, kad sutrukdytų ispanams patiems užbaigti valymo darbus.

Kairioji vyriausybė, kuri visą mėnesį tvirtino, kad situacija yra kontroliuojama, sugebėjo rasti valios šaudyti į savo pačių piliečius, vos tik šie bandė susigrąžinti viešąjį paplūdimį.

Iki ketvirtadienio ryto įtampa vėl išaugo. AFP pranešė, kad anksti ryte karinė transporto priemonė su keturiais kareiviais pateko į pasalą, kurią surengė apie 70 migrantų minia, mėtanti akmenis ir kitus daiktus.

Kariai pabėgo ir iškvietė policiją. Buvo sulaikyti dvylika marokiečių vyrų. Vienas karys patyrė lengvus sužalojimus. Ceutos finansų tarybos narys Kissy Chandiramani pareiškė: „Įtampa Ceutos mieste yra labai didelė“, nes iš vyriausybės pusės „nėra jokios reakcijos“ ir „mes jaučiamės apleisti“.

Likę migrantų lūšnynų stovyklos paplūdimyje buvo padegtos ir sunaikintos. 

Miesto rotušė, pagalbos organizacijos, skaičiuojančios maisto davinius, ir visi, kurie stebi Trampolíną, Benítezą, kalvas bei sandėlių rajoną, žino, kad ten tebėra tūkstančiai migrantų.

Tiesioginėje televizijos transliacijoje matėme verkiančią motiną. Viena iš jų pasakojo, kad jos 16-metė dukra „turi visur eiti su tėvu arba su manimi, nes migrantai ją užpuls. Aš to daugiau nebegaliu ištverti. Noriu, kad jie visi išeitų“, pridurdama: „Čia liko pačios blogiausios asmenybės – čia yra žudikai, prievartautojai, vagys.“

Seserys Yoli ir María José išvežė savo dukras iš miesto. „Jaučiamės pažemintos, sumintos“, – sakė Yoli televizijos kanalui „Cuatro“. „Turėjau išvežti savo dukras iš namų, nes vyriausybė nieko nedaro, nes Pedro Sánchez atostogauja La Maretoje. Niekam nerūpi, kas mums nutiko.“

Paplūdimiai, kuriuose anksčiau ilsėdavosi šeimos, virto stovyklomis, kuriose buvo nendrių trobelės, plastikas, pūvantys maisto likučiai, šlapimas ir žmogaus išmatos. Vaikų parkai liko ištepti išmatomis.

Ligoninės atidarė skubios pagalbos skyrius. Gydytojai kalba apie niežus, tuberkuliozę, impetigą ir „sveikatos katastrofą“.

BBVA filialas užsidarė po to, kai apsaugos darbuotojas buvo sumuštas, bandydamas sustabdyti pagyvenusios moters apiplėšimą. Moterys pasakojo, kad joms reikėjo palydos iki pačių savo namų durų.

Tai buvo tas „sambūvio pavyzdys“, kurį integracijos ministrė Elma Saiz nusprendė pagirti iš tolo. „Seuta yra tikras sambūvio pavyzdys“, – sakė ji. „Miestas, kuriame sambūvioja skirtingos kultūros, tradicijos ir tikėjimai. Ir kuris per dešimtmečius įrodė, kad tai yra viena iš jo didžiausių stiprybių.“ Įvairovė, pridūrė ji, yra „mūsų didžiausia stiprybė“. Apie ekskrementais užterštus parkus kalboje nebuvo užsiminta.

Policijos profsąjungos pasakojo apie mergaites ir moteris, prigludusias prie policijos furgonų netoli CETI, nes vos tik jos atsitraukia, jos yra išprievartaujamos. Yra pasakojimų apie kasdienius užpuolimus, apie aukas, kurios per daug bijo pranešti, apie užpuolimus, persikeliant į kalvas, kur patruliai negali lengvai jas pasivyti.

Ataskaitose taip pat aprašoma, kad vietovėse, kuriose stovyklauja migrantai, randama „daug nužudytų ir supjaustytų kačių“, kai kurioms trūksta pusės kūno arba jos yra perdurtos, taip pat pusiau suėstų balandžių ir jūrinių kirų.

Naujausi Theo vaizdo įrašai patvirtina, kad vadinamieji „progresyvūs“ NVO darbuotojai vis dar veikia mieste – trečiadienio susirėmimų metu jie netgi dalijo nelegaliems migrantams pipirines dujas – priemones, skirtas naudoti prieš į paplūdimį ateinančius vietinius ispanus. 

Kitas vaizdo įrašas rodo, kaip kairiųjų pažiūrų agitatorė „Gazos Barbė“ prisijungia prie migrantų grupių ir kartu su jais skanduoja „Laisva Palestina“. 

Ši moteris visą rugpjūtį praleido filmuodama save, trumpam pasirodydama šalia migrantų grupių, tvirtindama, kad gatvės yra saugios, ir vadindama išsigandusius kaimynus ksenofobais.

Tuo tarpu Ispanijos televizijos naujienose buvo parodytas marokietis įsibrovėlis, aiškinantis, kad niekas neturėtų stebėtis, jog ispanės merginos yra prievartaujamos, nes jos vaikšto vienos, ir kad kaltė tenka tėvams, kurie jų nelaiko namuose. 

Ketvirtadienį gyventojai užblokavo Raudonojo Kryžiaus maisto konvojų, važiavusį į paplūdimio stovyklas, ir galiausiai privertė jį pasitraukti. 

Vietiniai gyventojai nori, kad nelegalios stovyklos būtų pašalintos. Jie nori, kad tie, kurie nepateikė prieglobsčio prašymo, būtų deportuoti. Jie nori, kad jų dukros galėtų vaikščioti be vyriško palydovo. Jie nori, kad parkai nebūtų paversti tualetais.

Jie nori vyriausybės, kuri Ispanijos miestą traktuotų kaip Ispanijos teritoriją, o ne kaip laikino sulaikymo vietą prievartautojams, žudikams ir kitiems nusikaltėliams.

https://www.zerohedge.com/geopolitical/uprising-ceuta-locals-have-had-enough-migrant-invasion 

at Komentarų nėra:

S.Lavrovo interviu RBK

 


Rusijos užsienio reikalų ministro S.Lavrovo interviu RBK. Maskva, 2026 rugpjūčio 28 d.

https://www.youtube.com/watch?v=D-g5yQ76ACY

at Komentarų nėra:

2026 m. rugpjūčio 27 d., ketvirtadienis

Ispanijos „didysis pakeitimas“: pusė nekvalifikuotų statybininkų dabar yra užsienio darbininkai

 

Kol Ispanija, siekdama įveikti darbo jėgos trūkumą, renkasi masinę imigraciją, Azijos šalys, pavyzdžiui, Pietų Korėja, renkasi automatizavimą ir robotiką

Ispanijos statybos sektoriuje vyksta sparčios demografinės permainos. Remiantis „Randstad“ pirmojo ketvirčio duomenimis, užsienyje gimę nekvalifikuotus statybos darbus atliekantys darbuotojai dabar sudaro 52,6 proc. visų darbuotojų.

Duomenys rodo, kad šiuose nekvalifikuotuose darbuose užsienio darbuotojų skaičius dabar beveik 11 000 viršija Ispanijos piliečių skaičių. Kontrastas yra ryškus, palyginti su prieš pandemiją buvusiais skaičiais, kai vietinių darbininkų skaičius viršijo užsienio kolegų skaičių daugiau nei 33 500.

Iš viso nuo 2019 m. statybos sektorius neteko 22 711 ispanų darbuotojų, o įdarbino 238 451 užsienio darbuotoją – į šį skaičių įtraukti ir asmenys, turintys dvigubą pilietybę. Dėl to šalyje beveik 36 proc. visų statybos darbuotojų, tiek kvalifikuotų, tiek nekvalifikuotų, dabar yra užsienio kilmės.

Šis pokytis taip pat akivaizdus ir tarp mūrininkų. 2019 m. Ispanijos mūrininkų skaičius viršijo užsieniečių skaičių 111 000. Praėjus septyneriems metams, šis skirtumas sumažėjo iki vos 18 000 darbuotojų. Užsienio darbo jėgos dalis šioje kategorijoje padidėjo daugiau nei 16 procentinių punktų ir šiuo metu sudaro maždaug 48 procentus Ispanijoje dirbančių mūrininkų. Nors ispanai kol kas tebėra dauguma daugelyje kvalifikuotų pareigų, statistinis atotrūkis toliau sparčiai mažėja. Ekspertai taip pat prognozuoja, kad ateityje užsieniečiai vis labiau dominuos kvalifikuotose ir vadovaujančiose pareigose.

Ši transformacija apima ir specializuotas technines profesijas. Ispanų santechnikų skaičius sumažėjo nuo 70 932 2019 m. iki 57 781 šiandien, o užsieniečių skaičius padvigubėjo, nes prisijungė daugiau nei 10 000 darbuotojų. Šiuo metu vienas iš keturių santechnikų Ispanijoje yra užsienio kilmės. Panaši tendencija pastebima ir elektrikų srityje – nuo 2019 m. į šią profesiją įsiliejo apie 32 000 užsienio darbuotojų, dėl to užsieniečių dalis padidėjo nuo mažiau nei 11 procentų prieš pandemiją iki beveik trijų iš dešimties šiandien.

Pramonės analitikai tikisi, kad šios tendencijos išliks dėl artėjančių išėjimų į pensiją ir mažo jaunesnių ispanų skaičiaus, galinčio juos pakeisti.

Ispanija, kaip ir daugelis kitų šalių, stengiasi kuo labiau automatizuoti statybos pramonę. Tačiau vietoj to, kad pasikliautų pažangiais robotais, Ispanija iki šiol pereėjo prie modulinės statybos metodo, kai betoninės plokštės, vonios kambariai ir užbaigti konstrukciniai moduliai gaminami patalpose automatizuotose, gamyklos sąlygomis, naudojant mašinas ir surinkimo linijas, panašias į tas, kurios naudojamos automobilių pramonėje. Vėliau kranai šiuos modulinės konstrukcijos komponentus surenka statybvietėje, dėl to reikia žymiai mažiau darbininkų, o projekto įgyvendinimo laikas smarkiai sutrumpėja.

Tuo tarpu tokios šalys kaip Pietų Korėja sparčiai žengia į priekį automatizuotos statybos srityje būtent todėl, kad tokios šalys kaip Ispanija ir toliau remiasi masine imigracija, kuri trumpalaikiu požiūriu dažnai yra pigesnė, tačiau ilgalaikiu požiūriu – brangesnė.

Pietų Korėja automatizuotą statybą taiko ne tik planavimo etape, bet ir diegdama komercinę robotiką, automatizuotą modulinę gamybą bei vyriausybės nustatytus išmaniųjų statybų reikalavimus.

Automatizuotos gamyklos, pavyzdžiui, „Space Factory“, naudoja pažangias robotines rankas medžiagoms pjaustyti, konstrukcinių plokščių surinkimui, jungčių sandarinimui ir langų rėmų montavimui be tiesioginio rankinio įsikišimo.

Skirtingai nuo įprastų statybviečių Ispanijoje, Pietų Korėjos rangovai aktyviai diegia statybų robotiką tiesiogiai statybvietėse.

Didieji statytojai, tokie kaip „Samsung C&T“ ir „Hyundai E&C“, nuolat naudoja automatizuotus armatūros rišimo robotus bei robotinius betono purkštuvus ir apdailos įrenginius, siekdami sumažinti sunkų fizinį darbą aukštybinių gyvenamųjų namų statybos projektuose. Be to, sunkius statybvietės paruošimo darbus atlieka nepilotuojami ekskavatoriai ir buldozeriai, valdomi realaus laiko GPS ir dronų kartografavimo pagalba.

Robotai tam tikru mastu netgi atlieka prižiūrėtojų vaidmenį: autonominiai keturkojai robotai, tokie kaip „Boston Dynamics“ sukurtas „Spot“, priklausantis Pietų Korėjos „Hyundai Motor Group“, nuolat patruliuoja statybvietėse ir atlieka 3D lazerinius skenavimus, siekdami patikrinti, ar darbų eiga atitinka skaitmeninius projektus.

Kaip anksčiau pranešė „Remix News“, automatizavimas, robotika ir dirbtinis intelektas yra pagrindiniai Azijos šalių ekonomikų elementai, kurios pasirinko efektyvumą ir technologijas, o ne masinę imigraciją ir pigią užsienio darbo jėgą.

https://rmx.news/article/spains-great-replacement-half-of-unskilled-construction-workers-are-now-foreign-laborers/



at Komentarų nėra:

Seutos gyventojai jau pavargo. Tūkstančiai žmonių protestavo prieš migrantų buvimą

 


Rugpjūčio 26 d. keliolika tūkstančių Seutos gyventojų išėjo į gatves protestuoti prieš didžiulį migrantų skaičių jų mieste. Protestai vyko keliose šios Ispanijos eksklavos vietose.

Pagrindinė eitynė vakare vyko iš miesto centro link Ispanijos vyriausybės atstovybės būstinės. Protestuotojai skandavo šūkius prieš afrikiečių migrantus ir prieš Pedro Sanchezo vyriausybę. Daugelis dalyvių atsinešė Ispanijos vėliavas.

„Nepalikite mūsų vienų!“, „Seuta yra ispanų!“, „Giname Seutą!“, „Nestovėk nuošalyje, eik su mumis!“ – tokius šūkius buvo galima išgirsti iš eitynių dalyvių lūpų.

Dalis Seutos gyventojų dėl migracijos krizės kaltina ir Maroko valdžią. Pokalbiuose su televizijos kanalu „Faro TV“ demonstrantai atkreipė dėmesį, kad pastarosiomis dienomis Rabato vyriausybės atstovai pareiškė teritorinius reikalavimus dėl dviejų Ispanijos eksklavų Šiaurės Afrikoje – Seutos ir Melilijos.

Prieš vidurnaktį keli šimtai protestuotojų taip pat patraukė Trampolin paplūdimio link, kur yra daug migrantų. Gyventojai jų atžvilgiu šaukė įžeidžiančius šūksnius. Abiejų grupių atstovus išskyrė policija.

Liepos 30 ir 31 d., Maroko pasienio tarnyboms laikantis pasyvios pozicijos, į Seutą pateko apie 80 tūkst. migrantų iš Maroko. Dauguma žmonių – daugiau nei 70 tūkst. – per kelias dienas buvo išsiųsti atgal. Tačiau Seutoje tebėra tūkstančiai migrantų, kurie susibūrę viešose vietose, tarp jų – gatvėse, paplūdimyje ir kapinėse.

Nevalstybinė žmogaus teisių organizacija „Caminando Fronteras“ apskaičiavo, kad per masinį perėjimą į Seutą liepos pabaigoje žuvo mažiausiai 145 žmonės.

https://pch24.pl/wiadomosci/mieszkancy-ceuty-maja-dosc-tysiace-osob-protestowaly-przeciwko-obecnosci-migrantow,732050

at Komentarų nėra:

Larry Johnson: Ar Iranas pakviestas prisijungti prie Turkijos, Saudo Arabijos ir Pakistano gynybos pakto?

 


https://www.youtube.com/watch?v=oUzj-cJ92EI

Larry Johnsonas yra buvęs CŽV žvalgybos analitikas, taip pat dirbęs JAV Valstybės departamento Kovos su terorizmu biure. Johnsonas aptaria gandus apie neoficialų kvietimą Iranui prisijungti prie Turkijos, Saudo Arabijos ir Pakistano gynybos pakto.



https://www.youtube.com/watch?v=Ic2DdcK3vzw

at Komentarų nėra:

2026 m. rugpjūčio 26 d., trečiadienis

Mitingo rezoliucija: Dėl lietuvių tautos suverenių teisių į savo istorinį paveldą ir laisvės kovų atmintį valstybės sostinėje Vilniuje


 

Vilnius, 2026 m. rugpjūčio 24 d.

Mes, 2026 m. rugpjūčio 24 d. Vinco Kudirkos aikštėje Vilniuje susirinkę Lietuvos Respublikos piliečiai, minėdami Baltijos kelio metines ir prisimindami dieną, kai Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės susikibo rankomis reikalaudami savo tautoms laisvės ir teisės savarankiškai spręsti savo likimą, pareiškiame:

• Lietuvos Respublikos Konstitucija skelbia, kad Lietuvos valstybę kuria Tauta, suverenitetas priklauso Tautai ir niekas negali varžyti ar riboti Tautos suvereniteto bei savintis visai Tautai priklausančių suverenių galių;

• Vilnius – Lietuvos sostinė, istorinis ir politinis jos centras. Kartu tai daugiatautį paveldą sukaupęs miestas, kurio įvairių bendruomenių istorija turi būti gerbiama ir saugoma. Tačiau pagarba šiam paveldui negali paneigti esminės aplinkybės – Vilnius yra suverenios Lietuvos Respublikos sostinė, todėl Lietuvos valstybė ir jos piliečiai turi neatimamą teisę čia saugoti ir įprasminti savo valstybingumo ženklus, istorinį paveldą ir kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą;

Tačiau per tris Nepriklausomybės dešimtmečius ši konstitucinė lietuvių tautos teisė nejučia buvo atimta:

• Šiandien nėra įgyvendintas Lietuvos Respublikos Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymas, įtvirtinantis Lukiškių aikštės, kaip pagrindinės reprezentacinės Lietuvos valstybės aikštės, memorialinę paskirtį;

• Nėra sukurtas šiame įstatyme numatytas memorialinis akcentas su Vyčio simboliu, o mėginimai sostinėje deramai įamžinti Lietuvos valstybės kūrėjus, laisvės kovotojus ir pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvius sulaukia politinio ir administracinio savosios valdžios pasipriešinimo;

• Analogiškos kliūtys daromos siekiant Vilniuje deramai įamžinti pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos atminimą;

• Mes pastebime, kaip formuojama nuosekli praktika vilkinti ir drausti šalies sostinėje Lietuvos valstybingumo ženklų įtvirtinimą, žmonių, kūrusių bei gynusių nepriklausomą Lietuvos valstybę, atminimo įamžinimą.

Iškalbingiausias yra Vilniaus koncertų ir sporto rūmų pavyzdys:

Sporto rūmams rekonstruoti yra parengtas projektas, numatantis juos pritaikyti šiuolaikiškam kongresų ir konferencijų centrui. Šiems darbams jau išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Tačiau jie nebuvo pradėti buvusiai I. Šimonytės vyriausybei sustabdžius projekto įgyvendinimą dėl tariamų tarptautinių ekspertų rekomendacijų.

Lietuvos Respublikos Seimas ėmėsi svarstyti rezoliuciją „Dėl neatidėliotinų veiksmų Vilniaus koncertų ir sporto rūmams rekonstruoti“, o birželį vykusio Tautos forumo mitingo dalyviai pareikalavo, kad Vyriausybė iki rugsėjo 1 d. paskelbtų rekonstrukcijos finansavimo būdą, pradėtų rangovo atranką ir skirtų lėšas parengiamiesiems darbams.

Tačiau 2026 m. rugpjūčio 4 d. Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky ir Amerikos žydų komiteto Tarptautinių žydų reikalų direktoriaus Andrew Bakerio iniciatyva susitikime su Ministru Pirmininku Mindaugu Sinkevičiumi Sporto rūmų rekonstrukcijos projekto įgyvendinimas buvo uždraustas- Lietuvos valdžia eilinį kartą pasidavė nevalstybinių subjektų politiniam spaudimui/

Pabrėžiame: lietuvių tauta gerbia Lietuvos žydų bendruomenės istorinę atmintį ir teisėtą siekį išsaugoti savo dvasinį, kultūrinį ir memorialinį paveldą. Tačiau šis paveldas turi būti saugomas adekvačiais būdais ir formomis, nepažeidžiant kitų Lietuvoje gyvenančių tautų teisėtų interesų. Pagarba vienos bendruomenės istorinei atminčiai neįpareigoja mūsų tautos atsisakyti teisės į savąją istorinę atmintį ir Lietuvos valstybės suverenių galių.

Mums nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu veikia nevalstybinės ekspertų komisijos ir grupės, neturinčios nei valstybės institucijų statuso, nei įgaliojimų primesti Lietuvos valstybei privalomus sprendimus.

Nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu šių ekspertų rekomendacijos sustabdė Lietuvos valstybės parengtą ir patvirtintą nacionalinės reikšmės projektą.

Taip pat nėra aišku, kaip nevalstybinės struktūros galėjo apriboti suverenios valstybės įgaliojimus spręsti savo nacionalinės reikšmės klausimus.

Todėl pareiškiame: jokia visuomeninė, religinė, etninė, tarptautinė ar užsienio organizacija ir joks privatus asmuo negali diktuoti Lietuvos valstybei sprendimus , kuriuos ji turi teisę priimti dėl nacionalinės reikšmės objektų savo sostinėje.

Vilnius nėra miestas, kuriame Lietuvos valstybingumo ženklams vietą nustatinėja užsienio interesų grupės.

Lietuvos valstybė turi pareigą saugoti Vilniuje įskūrusių bendruomenių paveldą, tačiau kartu ji turi teisę ir konstitucinę pareigą įprasminti Vilnių kaip Lietuvos valstybės sostinę.

Todėl šiandien šiame mitinge keliame klausimą ne dėl Sporto rūmų pastato rekonstrukcijos, o dėl Lietuvos valstybės suverenumo ir jos valdžios gebėjimo savarankiškai priimti sprendimus.

MES KLAUSIAME LIETUVOS RESPUBLIKOS VADOVŲ:

1. Ar Lietuvos valdžia dar pripažįsta, kad suverenitetas priklauso Tautai?

2. Ar Lietuvos Vyriausybė prisiėmė įsipareigojimus atsisakyti parengto Sporto rūmų rekonstrukcijos projekto?

3. Kas iš tiesų sprendžia Vilniaus koncertų ir sporto rūmų likimą?

4. Kas suteikė valdžiai teisę tartis su neformaliomis organizacijomis dėl Lietuvos nacionalinės reikšmės istorinio paveldo panaikinimo be konsultacijų su Lietuvos visuomene?

5. Kodėl iki šiol neįgyvendinama įstatyme nustatyta Lukiškių aikštės, kaip pagrindinės reprezentacinės Lietuvos valstybės aikštės, paskirtis?

6. Kodėl Lietuvos valstybės kūrėjų ir laisvės kovotojų atminimo įamžinimas sostinėje nuolat paverčiamas politinių bei ideologinių ginčų objektu?

BALTIJOS KELIAS MUMS PRIMENA: LAISVA YRA TIK TA TAUTA, KURI PATI SPRENDŽIA SAVO VALSTYBĖS REIKALUS.

Šiandien Lietuvos pilieičiai negali spręsti, kokie valstybingumo ženklai turi būti įtvirtinti jų sostinės aikštėse, jie nežino, kaip bus pagerbti už Lietuvos laisvę kovoję žmonės ir koks likimas laukia nacionalinės reikšmės istorinių objektų.

TODĖL REIKALAUJAME:

1. Respublikos Prezidentą, kaip valstybės vadovą, viešai atsakyti, ar Lietuvos Respublika yra suvereni valstybė ir sprendimai dėl jos sostinės, nacionalinės reikšmės paveldo bei valstybingumo ženklų yra priimami Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta tvarka?

2. Ar Lietuva pajėgi parengti ir viešai paskelbti Vilniaus, kaip Lietuvos istorinės sostinės, valstybingumo ir istorinės atminties įprasminimo programą, apimančią svarbiausias valstybės reprezentacines erdves, valstybingumo simbolius ir kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą?

SIŪLOME:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybei nedelsiant priimti galutinius politinius sprendimus dėl Sporto rūmų rekonstrukcijos, paskelbiant konkrečius rekonstrukcijos įgyvendinimo terminus.

2. Viešai paskelbti visus valstybės institucijų prisiimtus formalius ir neformalius įsipareigojimus, jeigu tokių esama, dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų ateities, taip pat nurodyti juos prisiėmusius pareigūnus, jų teisinį pagrindą ir subjektus, su kuriais dėl jų buvo tartasi.

3. Galutinai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą, užtikrinant Lukiškių aikštės, kaip pagrindinės reprezentacinės Lietuvos valstybės aikštės, paskirtį ir joje deramai įprasminant Lietuvos valstybingumą bei kovas už laisvę.

4. Užtikrinti, kad Lietuvos valstybės kūrėjų, laisvės kovotojų ir pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių atminimo įamžinimas nebūtų vilkinamas dėl politinės konjunktūros ar nevalstybinių interesų grupių spaudimo.

5. Gerbti visų Vilnių kūrusių tautinių ir religinių bendruomenių paveldą bei mirusiųjų atminimą, tačiau kartu užtikrinti, kad vienos istorinės atminties apsauga nebūtų naudojama kitos istorinės atminties išstūmimui ar Lietuvos valstybės suverenių teisių ribojimui.

RAGINAME RESPUBLIKOS PREZIDENTĄ, SEIMO PIRMININKĄ IR MINISTRĄ PIRMININKĄ:

Neišduokite Baltijos kelio istorinės prasmės. 1989 m. rugpjūčio 23-iąją Lietuvos žmonės stojo į Baltijos kelią ne tam, kad iš Lietuvos atimtą suverenitetą perduotų neformalioms užsienio interesų grupėms. Jie stojo už teisę būti savo valstybės šeimininkais.

Lietuvos valdžia privalo elgtis kaip suverenios valstybės valdžia, o ne kaip užsienio galios centrams pavaldi administracija, laukianti išorės pritarimo sprendimams dėl savo sostinės.

Šiandien mes giname ne vien Sporto rūmus, ne vien Lukiškių aikštę ir ne vien atskirus paminklus. Mes giname lietuvių tautos teisę savo valstybėje ir savo sostinėje saugoti šalies istorinę atmintį, gerbti kovotojus už Lietuvos laisvę, puoselėti valstybingumo ženklus ir savarankiškai spręsti savo istorinio paveldo likimą.

Vilnius yra Lietuvos sostinė!

Lietuvos valstybę kuria Tauta!

Suverenitetas priklauso Tautai!

Tautos istorinė atmintis negali būti nei valdžios baimių įkaitė, nei užkulisinių susitarimų objektas.

Reikalaujame, kad Lietuvos valdžia elgtųsi kaip suverenios valstybės valdžia!

https://www.pozicija.org/sporto-rumu-likimas-tapo-lietuvos-suvereniteto-testu/

at Komentarų nėra:
Užsisakykite: Pranešimai (Atom)

Martin Armstrong: Ekonominis žlugimas jau prasidėjo, o ES iširs

Martinas Armstrongas yra buvęs „Princeton Economics International Ltd.“ pirmininkas, buvęs vienas iš pirmaujančių tarptautinių korporacijų k...