ES Audito Rūmai atskleidžia nerimą keliančius skaidrumo trūkumus, susijusius su COVID-19 atkūrimo fondu: didžiausiame bendrame skolos eksperimente ES istorijoje – Atkūrimo ir atsparumo priemonėje (RRF) – buvo surinkta 577 mlrd. eurų, siekiant atgaivinti Europos ekonomiką po pandemijos.
Autorius: Richard Schmitt
Niekada anksčiau valstybės narės nebuvo bendrai skolinusios tokiu mastu, tačiau praėjus beveik šešeriems metams pagrindinis klausimas lieka be atsakymo: kur iš tikrųjų dingo Europos mokesčių mokėtojų pinigai – ir kas iš tikrųjų iš to pasipelno?
2026 m. gegužės 6 d. paskelbtoje Europos audito rūmų (ECA) specialiojoje ataskaitoje pateikiamas niūrus vaizdas. Žaliųjų frakcijos Europos Parlamento narys Danielis Freundas parengė labai įdomią analizę šia tema: auditorių teigimu, Atkūrimo ir atsparumo fondui (RRF) būdingi didžiuliai atsekamumo ir skaidrumo trūkumai.
Trūksta aiškios informacijos apie tai, kas galiausiai gavo šias lėšas, kokios buvo faktinės išlaidos ir kokių konkrečių rezultatų pavyko pasiekti. „Neturime išsamaus vaizdo, kaip naudojamos RRF lėšos“, – kritikuoja atsakinga pranešėja Ivana Maletić (EVP) iš Kroatijos. Skaidrumas nėra formalumas, o „pagrindinė prielaida pasitikėjimui ir atskaitingumui piliečių atžvilgiu“.
Valstybės narės yra įpareigotos viešai paskelbti 100 didžiausių galutinių gavėjų, – aiškias gaires primena Danielis Freundas (Žalieji). Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šis įpareigojimas įvykdytas, tačiau išvaizda klaidina. Dažnai sąrašuose nurodomi ne tikrieji naudos gavėjai, o viešosios įstaigos, kurios tik perveda pinigus. Audito Rūmai konstatuoja: daugiau nei pusė galutinių gavėjų yra valstybinės įstaigos. Vertinant pagal sumas, net 80 procentų lėšų iš pradžių patenka būtent ten. Tikrieji rangovai ir įmonės dažnai lieka nematomi. „Tokiais atvejais valstybės narės neskelbia sumų, sumokėtų rangovams“, – teigiama ataskaitoje.
Konkretūs pavyzdžiai padeda geriau suvokti šią problemą: kam iš tikrųjų tenka nauda iš 2,6 mlrd. eurų, kurie per Prancūzijos viešųjų investicijų banką buvo skirti „žaliojo vandenilio“ ir energetikos perėjimo projektams? Arba iš 15,8 mln. eurų, kuriuos Maltos ministro pirmininko kanceliarija gavo naujiems automobiliams ir įrangai įsigyti? Tokie klausimai lieka be atsakymų – ir tai vyksta fondo, kuris iš tikrųjų turėtų būti naudingas realiajai ekonomikai ir piliečiams, atveju.
Europos Parlamentas taip pat skambina pavojaus varpais: naujausioje ataskaitoje dėl ES biudžeto patvirtinimo Parlamentas kategoriškai ragina Komisiją iki metų pabaigos užtikrinti visišką skaidrumą. Priešingu atveju gresia ieškinys.
Milijardų dingimas – „nepriimtinas“
Danielis Freundas (Žalieji), pranešėjas Komisijos biudžeto vykdymo patvirtinimo klausimu, šią padėtį vadina „skandalu“. „Kalbama apie milijardus Europos piliečių mokesčių lėšų. Tai, kad iki šiol nežinome, kur dingo šios pagalbos lėšos, yra nepriimtina“, – sako D. Freundas. Komisija pagaliau turi užtikrinti, kad visos valstybės narės atskleistų tikruosius galutinius gavėjus.
RRF laikomas ateities didelių ES skolos priemonių modeliu – kalbama, kad kitam finansiniam laikotarpiui skirta iki dviejų trilijonų eurų. Jei net istorinio „Corona“ fondo atveju pėdsakai dingsta tamsoje, kaip tada galima tikėtis pasitikėjimo skiriant dar didesnes sumas? Nacionalinės audito institucijos tokiose šalyse kaip Austrija ir Vokietija nurodė panašius trūkumus: lėšos išsilieja biurokratinėse struktūrose, o tikrąjį poveikį sunku įvertinti.
Tuo pačiu metu mokesčių mokėtojai iki 2058 m. mokės palūkanas ir grąžins skolas, kurių nauda negali būti visiškai įrodyta. Todėl Europos audito rūmai reikalauja aiškių pasekmių: vienodų duomenų rinkimo standartų, tikslių veiklos rodiklių ir visiško atsekamumo iki paskutinio euro. Kitaip RRF liks brangiausias pavyzdys, kiek pinigų galima išleisti nežinant, kam tiksliai jie skiriami.
