Viktoras Orbánas: Briuselis nori išspausti pinigus iš Vengrijos, kad juos galėtų skirti Ukrainai

 

Penktadienio rytą ministras pirmininkas davė pirmąjį šių metų interviu Kossuth radijui. Viktor Orbán kalbėjo apie didžiulį ES pagalbos paketą Ukrainai ir nacionalinę peticiją šiuo klausimu, kuria vyriausybė siekia sužinoti vengrų nuomonę apie naujausią pagalbą iš Briuselio, Vengrijos galimybes kintančioje pasaulio tvarkoje ir balandžio 12 d. parlamento rinkimų reikšmę. Laidoje taip pat buvo aptarti pastarųjų dienų gausus sniegas ir operatyvinės būstinės darbo rezultatai.

„Tokios oro sąlygos yra išbandymas visiems, bet apskritai mes sniego išbandymą išlaikėme. Šalis gerai funkcionuoja taikos metu, bet dabar tapo aišku, kad šie dešimt milijonų žmonių yra pajėgūs tai daryti net ir ypatingomis aplinkybėmis, – sakė ministras pirmininkas interviu Kossuth radijui apie sniego padėtį. Viktoras Orbánas taip pat išreiškė padėką visiems, kurie padėjo per šias savaites.

Skelbiamas raudonas pavojus

Ministras pirmininkas sakė, kad gyventojai buvo kantrūs ir drausmingi, ir padėkojo operatyvinei komandai už jų darbą.

„Esu labai dėkingas visiems, ypač tiems, kurie pastarosiomis savaitėmis turėjo išvengti pavojaus, pavyzdžiui, geležinkelio darbuotojams, policijos pareigūnams, ugniagesiams, kelių darbininkams ir, žinoma, kariuomenei, bet taip pat ir gyventojams, kurie į situaciją reagavo kantriai ir supratingai“, – sakė jis.

Kalbant apie reagavimą į ekstremalias situacijas, labai pravertė ankstesnė patirtis. „Šie dokumentai yra prieinami, o operatyvinė būstinė buvo įkurta greitai, o vidaus reikalų ministras galėjo užtikrinti proceso eigą. Jis atkreipė dėmesį, kad tai dar nesibaigė, nes bet kuriuo metu gali prasidėti šlapias sniegas.

Kalbėdamas apie šildymą, jis sakė, kad namų ūkio atsargų, dujų ir energijos atsargų atžvilgiu žiemą pradėjo su atsargomis, viršijančiomis 40 % metinio suvartojimo, šalies dujų tiekimas nebuvo sutrikdytas, todėl problemų nėra. Jis nurodė, kad parama malkų programai buvo padvigubinta ir kad mediena bus pristatyta tiems, kuriems jos reikia, per efektyvesnę sistemą. Vyriausybė leido Operaív genčiai pagaminti reikiamą medieną, o tam buvo skirta pinigų.

Jis nurodė, kad galioja raudonas kodas, o tai reiškia, kad visos socialinės institucijos priima žmones, neturinčius pastogės. Tam yra pajėgumų, ir jie galės priimti reikalingus žmones ištisus metus.

Ukrainai skirtos negarantuotos lėšos

– Tik stiprus žmogus gali valdyti dešimtis ir šimtus milijardų; pagal savo pačių duomenis, Briuselis iki šiol Ukrainai paramai išleido 193 mlrd. eurų. Amerikai, kita vertus, laiku pasitraukė ir pradėjo laiku susigrąžinti savo pinigus. Briuselio lyderiai siūlo finansinę paramą beveik be jokių sąlygų, tad kodėl ukrainiečiai turėtų jos nepriimti? Iš tiesų jie jau neprašo, o reikalauja, sakė ministras pirmininkas apie besąlygišką ES paskolą Ukrainai. Jis pridūrė, kad visi žino, jog ES neturi finansinio užnugario. 90 mlrd. eurų nebūtų padengti Rusijos pinigais, bet ES nori juos gauti iš savo valstybių narių. Juk Vengrija, Čekija ir Slovakija nedalyvauja šiame projekte. Mes taip pat aiškiai pareiškėme, kad vėliau taip pat nedalyvausime, sakė jis, turėdamas omenyje Briuselio mokestį.

Kalbėdamas apie tai, kas bus toliau, ministras pirmininkas sakė, kad ukrainiečiai jau parengė dešimties metų finansinės paramos, siekiančios 800 mlrd. eurų, projektą. Jis atkreipė dėmesį, kad ši suma padengtų Vengrijos pensijas ar paramą šeimoms keturiasdešimt metų.

„Komiteto pirmininkas teigia, kad jie laimės šį karą fronto linijoje, o tai reiškia, kad jie stato ant Ukrainos pergalės. Jie teikia finansinę paramą šiam Ukrainos karui, tikėdamiesi atgauti savo pinigus iš Rusijos kaip reparacijas“, – sakė jis. Jis pažymėjo, kad Briuselis visa tai daro esant tokiai ekonominei situacijai, kai europiečiams taip pat reikia šių pinigų.

Briuselis nori taupymo priemonių

Kalbėdamas apie Briuselio mokesčio naštą Vengrijai, jis sakė, kad Briuselis tikisi iš mūsų šalies rimtų taupymo priemonių. Jis sakė, kad pagal ES planą valstybės narės pirmiausia perves daugiau pinigų Briuseliui ir, jei reikės, paims paskolas. Jis nurodė, kad ES šalys moka kelis kartus daugiau už dujas, išspaudždamos pinigus iš žmonių. „Mes nesame pasirengę to daryti, todėl jie užrašė, ko iš mūsų tikisi. Tai apima šeimos mokesčių lengvatas, asmeninio pajamų mokesčio lengvatas, komunalinių mokesčių sumažinimus, pensijas ir namų paramos programos panaikinimą. Aš visada tam priešinausi; neleisime Briuseliui mūsų išsiurbti. Mes to nedarysime“, – pabrėžė jis. Jis pridūrė, kad dokumentai buvo paskelbti viešai, todėl dabar kiekvienas gali pamatyti, kokių finansinių reikalavimų Briuselis kelia mūsų šaliai.

Vyriausybė klausia Vengrijos gyventojų apie Briuselio ir Tisza partijos planus

Jis tęsė sakydamas, kad atėjo laikas paklausti žmonių apie šį klausimą, taip pat apie kitus svarbius klausimus. Tai bus pateikta žmonėms kaip nacionalinė peticija. Nes visa tai yra rinkimų klausimas. Tisza partija ir DK visiškai remia ukrainiečius, jie tai atstovauja Briuselyje, Europos socialistai ir Europos liaudies partija nuolat remia ukrainiečius, o Tisza partija net surengė viešą balsavimą dėl to, ar Ukraina turėtų prisijungti prie ES. Taigi, Vengrijos politikos kairysis sparnas vykdo pro-Briuselio ir pro-Ukrainos politiką, o Fidesz-KDNP yra partija, kuriai rūpi Vengrijos interesai, pabrėžė Viktoras Orbánas, kuris mano, kad mes vis labiau įtraukiami į karą.

„Matome, kaip reaguoja Europos šalys: jos nori siųsti karius į frontą ir įvesti privalomąją karo tarnybą“, – priminė jis. Jo nuomone, yra pagrįsta baimė, kad kairieji leis siųsti jaunus žmones į frontą.

Jei Vengrijoje bus Briuseliui palanki vyriausybė, kyla realus pavojus, kad vengrų jaunuoliai gali būti siunčiami į Ukrainos frontą,  įspėjo jis.

Svarbiausias likimo klausimas: likti nuošalyje nuo karo

– Vengrijos tautos ateities perspektyvoje svarbiausias klausimas yra tai, ar liksime nuošalyje nuo karo ir skirsime vengrų pinigus ukrainiečiams. Finansuodami Ukrainą, mes iš tiesų finansuojame 800 000 žmonių mirtį ir invalidumą. Tačiau yra galimybė pereiti prie taikos kelio ir baigti karą taikos derybomis. Pagrindinis klausimas yra, ar Europos lyderiai bus stumiami į karą. Turime atsakyti į pažįstamą dilemą: jei Europa įsitrauks į karą, ar mūsų šalis sugebės likti nuošalyje ir ar bus nacionalinė vienybė, kuri padės mums likti nuošalyje nuo karo?

Viktoras Orbánas: formuojasi nauja pasaulio tvarka

Viktoras Orbánas priminė, kad jis nekalba apie staiga besikeičiantį pasaulį; jis nuo 2012 m. skelbia, kad artėja naujas pasaulis, kad yra ženklų, jog liberali pasaulio tvarka artėja prie pabaigos ir kad artėja tautų era. „Viskas girgžda ir trūksta, mes tai jaučiam, todėl pradėjom sudaryti dvišalius susitarimus su tokiomis didžiosiomis valstybėmis kaip Turkija, Kinija ir Rusija, be tarptautinių konvencijų“, – sakė jis.

2026 m. bus pavojų ir galimybių metai

Kalbėdamas apie vidaus paramos programas, jis sakė, kad 2026 m. bus pavojų ir galimybių metai, kurių pirmuosius reikia vengti, o antruosius – išnaudoti. Rinkimų tikslas – išvengti pavojų. Jei pasirinksime Briuselio kelią, tai reikš karo ekonomiką. Vengrijos kelias suteiks galimybių, įskaitant minimalaus darbo užmokesčio didinimą, asmeninio pajamų mokesčio atleidimą, 14-ąjį pensijos mėnesį, paramą MVĮ ir netgi vidutinį mokytojų darbo užmokestį, kuris iki metų pabaigos viršys 900 000, taip pat bus tęsiamos ankstesnės darbo užmokesčio didinimo programos.

„Yra kelias, kuriuo einame, ir vyriausybės pasiūlymas yra tęsti eiti šiuo keliu. Jei balandžio mėnesį priimsime šį sprendimą ir jis bus teisingas, tada 2026 m. galėsime pasinaudoti galimybėmis“, – interviu pabaigoje sakė ministras pirmininkas.

https://www.youtube.com/watch?v=n17aBwWtRhs

https://magyarnemzet.hu/belfold/2026/01/orban-viktor-visszater

Naujas Lietuvos poligonas prie sienos su Lenkija? Kosiniak-Kamysz: mes taip pat norime jį naudoti

 

Sausio 16 d. Lenkijos ir Lietuvos gynybos ministrai aptarė Lietuvos planus statyti karinio mokymo poligoną prie sienos su Lenkija. Władysław Kosiniak-Kamysz patikino, kad Lenkija nori bendradarbiauti jo statyboje, o vėliau ir juo naudotis.

2025 m. gruodžio mėn. Lietuvos Nacionalinės gynybos taryba nusprendė Kopciowo (Kapčiamiestyje) statyti mokymo poligoną. Jis yra Łoździejski (Lazdijų) regione, netoli sienos su Lenkija. Lietuvos krašto apsaugos ministerija mano, kad tai yra geriausia vieta kariniu ir saugumo požiūriu, nes ji yra vadinamosios Suvalkų spragos dalis. Be to, jos vieta netoli sienos su Lenkija suteikia galimybę ateityje bendradarbiauti su Lenkijos ginkluotosiomis pajėgomis. Galutinį sprendimą dėl poligono priims Lietuvos Seimas.

Sausio 16 d. susitiko Lenkijos ir Lietuvos krašto apsaugos ministrai Władysław Kosiniak-Kamysz ir Robertas Kaunas, ir viena iš diskusijų temų buvo naujos mokymo bazės statyba. Lenkijos krašto apsaugos ministerijos vadovas išreiškė norą bendradarbiauti statant šią bazę ir vėliau ją naudoti bendroms pratyboms, kurios vyks šių metų pabaigoje. „Taip pat norėčiau nuraminti tuos Lenkijos pusės atstovus, kurie kelia klausimus, pasienio zonos gyventojus. Ši investicija nesusijusi su Lenkijos Respublikos teritorija, ji susijusi su Lietuvos Respublikos teritorija. (...) Lietuvos pusė dės visas pastangas, kad ši investicija būtų įgyvendinta kuo saugiau“, – sakė W. Kosiniak-Kamysz.

Robertas Kaunas užtikrino, kad mokymo poligono veikla bus skaidri ir demokratiška. „Visą laiką dalinsimės naujausia informacija su Lenkijos gynybos ministru. Bus pateikta visa išsami informacija, kad nekiltų jokių grėsmių ar susirūpinimo“, – pabrėžė Lietuvos politikas.

Lietuvos gynybos ministras taip pat palankiai įvertino savo kolegos iš Lenkijos pareiškimą dėl bendro mokymo poligono Kopciowo statybos. „Tai yra mūsų regioninis tikslas, susijęs ne tik su Lietuva, bet ir su Latvijos bei Estijos saugumu“, – pažymėjo R. Kaunas. Jis pridūrė, kad planuojama įranga skirta sustiprinti vadinamojo Suvalkų koridoriaus, siauros 104 km žemės juostos tarp Lenkijos ir Lietuvos, kuri yra viena iš potencialiai labiausiai nestabilių vietų Europoje, gynybą.

Pasak Władysław Kosiniak-Kamysz, ministrai taip pat aptarė abiejų šalių bendradarbiavimą Europos Sąjungoje, bendrų pirkimų pagal SAFE programą planą, paramą Ukrainai ir Rytų skydo bei Baltijos gynybos linijos plėtrą.

Šaltinis: PAP

"Berliner Zeitung": slaptieji Berlyno senato protokolai dėl koronaviruso

 

Iki šiol slaptieji protokolai rodo, kaip Berlyno senatas priėmė sprendimus dėl koronaviruso. Berlyno laikraštis „Berliner Zeitung“ pirmą kartą viešai paskelbė šiuos dokumentus.

2020 m. pavasarį pasaulis staiga sustojo. Šalys uždarė sienas, mokyklos ir parduotuvės buvo uždarytos – dėl viruso politikai visame pasaulyje ėmėsi netikėtų priemonių. Tačiau kuo buvo pagrįsti drastiški sprendimai, kurie ir Berlyne apvertė žmonių gyvenimus aukštyn kojomis?

Kodėl mokyklų uždarymas, kaukių privalomasis dėvėjimas, 2G/3G taisyklės, PCR testai ir galiausiai skiepijimo kampanijos buvo įgyvendinti su tokiu skubumu? Kokiu moksliniu pagrindu buvo priimti šie sprendimai ir kiek politinių skaičiavimų ir organizacinės logistikos iš tiesų buvo už jų?

Chaotiškas krizių valdymas ir organizacinis fokusavimas

Dėka Informacijos laisvės įstatymo (IfG), laisvas žurnalistas Martin Rücker gavo leidimą „Berliner Zeitung“ laikraščiui susipažinti su Senato administracijos krizių valdymo komandos protokolais – dokumentais, kurie iki šiol buvo laikomi už uždarų durų. (Atsisiųsti čia) Šie dokumentai dabar suteikia unikalią galimybę pažvelgti į chaotiškus, bet ir pragmatiškus sprendimų priėmimo procesus per pirmuosius pandemijos mėnesius ir vakcinacijos kampanijos pradžią. Kokios klaidos buvo padarytos? Ir ką šie protokolai atskleidžia apie koronaviruso pandemijos valdymą?

Dokumentai apima laikotarpį nuo 2020 m. vasario iki 2021 m. rugpjūčio ir atskleidžia Berlyno valdžios institucijų veiksmus pandemijos metu. Nors protokolų pavardės buvo užtušuotos, pagrindiniai veikėjai yra atpažįstami: tuometinė sveikatos apsaugos senatorė Dilek Kalayci (SPD) ir meras Michael Müller (SPD) buvo pagrindiniai veikėjai. Tačiau ar krizės metu sprendimai tikrai buvo priimami „pagal geriausią žinią ir sąžinę“, kaip nuolat pabrėždavo tuometinis sveikatos apsaugos ministras Jens Spahn?

Įdomus aspektas yra sveikatos apsaugos institucijų perkrovimas: „Sveikatos apsaugos institucijos dirba ribiniame režime ir joms reikia daugiau erdvės dirbti bei mažiau spaudimo“, teigiama 2020 m. spalio 22 d. protokole. Šis perkrovimas sukėlė diskusijas apie griežtesnes priemones, kad būtų sumažinta darbuotojų našta. Buvo pabrėžta būtinybė „laiku apriboti viešąjį gyvenimą“, kad būtų galima „padaryti pertrauką tyrimų rezultatams apdoroti“. Čia kyla klausimas: ar iš tiesų buvo siekiama pirmiausia apsaugoti gyventojų sveikatą, ar sumažinti organizacinę naštą?

Jau 2020 m. rugsėjo mėn., dar gerokai prieš pasirodant vakcinai, krizių valdymo grupė pradėjo planuoti vakcinos laikymą. Iš pradžių buvo numatyta ją laikyti -60 °C temperatūroje, tačiau vėliau staiga buvo nuspręsta, kad žymiai žemesnė temperatūra (-15 iki -20 °C) „įprastuose šaldytuvuose“ yra pakankama.

2021 m. kovo 10 d. vykusioje didelio masto susitikime buvo iškeltas klausimas, ar būtų galima „supaprastinti BioNTech vakcinos tvarkymą“, nes „iki šiol žemos temperatūros šaldymas buvo logistinė problema“. Kitas logistikos klausimo pavyzdys: aptariama, kad Federalinė sveikatos apsaugos ministerija (BMG) mano, jog vakciną galima skiepyti gydytojų kabinetuose. Čia aiškiai matyti, kad daug daugiau dėmesio buvo skirta organizaciniams iššūkiams nei, pavyzdžiui, galimiems preparatų saugumo klausimams.

Politinė komunikacija ir žiniasklaidos strategija

Vienas iš pagrindinių dokumentų temų yra politinė komunikacija. 2020 m. gruodžio 10 d. protokole teigiama: „Plati visuomenė turi būti tinkamai informuojama apie ribojimo priemones per žiniasklaidą.“ Atsakingi asmenys žiniasklaidą laikė pagrindiniu veiksniu, padedančiu pasiekti visuomenę ir veiksmingai informuoti apie priemones. Konkreti priemonė buvo planas pakeisti terminą „išėjimo apribojimas“ į „išėjimo draudimas“, nes terminas „išėjimo apribojimas“ buvo laikomas pernelyg „nekonsekventus“.

Berlyno senatas taip pat siekė, kad apie skiepijimo kampaniją būtų teikiama teigiama informacija. Taigi 2020 m. pabaigoje bus surengta „gerai paruošta spaudos konferencija“, siekiant įtikinti gyventojus dėl artėjančių skiepų. Tuo pačiu metu užkulisiuose diskutuojama apie drastiškas priemones, pavyzdžiui, „mega-lockdown“ ir „komendanto valandą“. Žiniasklaida turėtų būti ne tik informacijos perdavimo priemonė, bet ir priemonė, skatinanti priemonių priimtinumą ir paramą.

Ypač karšta buvo ankstyva diskusija apie „AstraZeneca“ vakciną. Jau 2021 m. vasario mėn. krizių valdymo grupės protokole teigiama: „Reikia laiku imtis argumentuotų priemonių, kad būtų panaikinti gyventojų nuogąstavimai dėl „AstraZeneca“ vakcinos.“ Ši formuluotė rodo, kiek valdžios institucijos buvo susirūpinusios visuomenės nuomone apie vakciną. 2021 m. kovo mėn., kai padaugėjo pranešimų apie šalutinius poveikius, ypač kraujo krešulius, Europos vaistų agentūra (EMA) laikinai sustabdė vakcinos platinimą. Vokietijoje vakcinacija buvo atnaujinta jau 2021 m. kovo 19 d., kai EMA galiausiai įvertino, kad vakcina yra saugi.

Nepaisant kylančių sveikatos problemų, skiepijimo kampanija tęsiama. 2021 m. balandžio 8 d. protokole teigiama: „Remiantis Stiko rekomendacija, AstraZeneca vakcina neturėtų būti skiepijama asmenims, jaunesniems nei 60 metų.“ Tačiau vos po kelių savaičių, 2021 m. balandžio 22 d., Senato sveikatos administracija nusprendžia, kad ir jaunesni nei 60 metų asmenys „savo noru“ gali būti skiepijami AstraZeneca vakcina. Tai lėmė BMG sprendimas panaikinti AstraZeneca vakcinos prioritetą, todėl, nepaisant Stiko rekomendacijos, vėl galima savanoriškai pasiskiepyti AstraZeneca vakcina.

„Dešra už vakciną“ metodas

Ypač įsimintinas pavyzdys, iliustruojantis valdžios institucijų pragmatišką požiūrį į vakcinacijos kampaniją, buvo akcija „Dešra už vakciną“. 2021 m. liepos 15 d. krizių štabas aptaria, kaip būtų galima pasiekti būtent jaunimą. Vienas krizių štabo narys siūlo: „Kaip kraštutinis pavyzdys, Rosenthaler Platz aikštėje galėtume pasiūlyti dešreles už vakciną.“ Šios koncepcijos tikslas – netradiciniais būdais įveikti vakcinacijos abejones ir skatinti norą skiepytis.

Susitikimuose pabrėžiama, kad žiniasklaida šias akcijas vertina labai teigiamai. Laikraštis „Der Tagesspiegel“ „nemokamas dešrelės“ akciją, vykusią, be kita ko, Tiuringijoje, pavadino „kova su skepticizmu ir vakcinacijos nuovargiu“. Straipsnyje minimas šūkis: „Jei žmonės neateina pasiskiepyti, vakcina turi ateiti pas žmones.“

Berlyne, be kita ko, organizuojamos vakarėliai su DJ, kurių metu skiepijama nuo koronaviruso. 2021 m. rugpjūčio mėn. per liaudies šventę „Berlin Park“ vyks skiepijimo akcija, kurios metu bus skiepijama vektorių pagrindu sukurta „Johnson&Johnson“ vakcina nuo koronaviruso ir „Moderna“ mRNA preparatas. Už kiekvieną vakcinaciją dalyviai gaus nemokamą bilietą į šventės atrakcionus. Tai iš anksto reklamuoja Mitte rajono savivaldybė viešame pranešime.

2021 m. rugpjūčio 12 d. padėties aptarime protokoluose rašoma: „geras rezultatas – ilgos vakcinacijos naktys su DJ arenoje“ ir „iki šiol gautas atgarsis vertintinas kaip sėkmė“. Tuomet planuojamas „tolesnis plėtojimas“ lengvai prieinamų pasiūlymų. „Berlynas gali skiepyti, Berlynas gali švęsti – dabar mes darome abu dalykus kartu“, – taip tuometinė sveikatos senatorė Kalayci reklamavo akciją.

Vakcinos paskirstymas ir logistiniai prioritetai

Be komunikacijos, pagrindinė tema buvo veiksmingas vakcinos paskirstymas. Ypač karšta diskusija kilo dėl AstraZeneca vakcinos galiojimo pabaigos. 2021 m. kovo 17 d. krizių valdymo grupės protokole užfiksuota: „AstraZeneca vakcinos naudojimo sustabdymas turi pasekmių: iki šiol neatlikta beveik 5000 vakcinacijų.“

Taip pat buvo aptarti atsakomybės klausimai, susiję su AstraZeneca vakcina. 2021 m. balandžio 22 d. Berlyno senate buvo svarstoma, ar ir kokiu mastu valstybė gali būti laikoma atsakinga už vakcinacijos žalą. Šiuo atveju svarbiausia yra ne sveikatos rizika, o susirūpinimas, kad vakcinos nenaudojimas gali turėti neigiamą poveikį vakcinacijos kampanijai („įvaizdžio pažeidimas“) ir visuomenės pasitikėjimui. Tai ypač aiškiai matyti 2021 m. kovo 19 d. protokole, kuriame teigiama: „Dar prieš sustabdant vakcinaciją, AstraZeneca vakcinos užsakymų skaičius sumažėjo, o vakcinacijos paskyrimų skaičius sumažėjo iki mažiau nei 90 procentų.“

Baimė, kad vakcinos gali pasenti ir vakcinacijos kampanija gali prarasti pagreitį, akivaizdžiai buvo pagrindinis politinių sprendimų variklis. Krizių valdymo grupės protokolai rodo, kad sprendimai dėl koronaviruso įveikimo Berlyne dažnai buvo grindžiami ne tiek mokslinėmis rekomendacijomis, kiek logistiniais sumetimais, politine komunikacija ir pragmatiškais sprendimais.

Sprendimas toliau skirti AstraZeneca vakciną nepaisant kylančių pavojų sveikatai ir pragmatiniai metodai, tokie kaip „dešrelė už dūrio“, rodo neatitikimą tarp medicininės realybės ir politinės būtinybės stiprinti pasitikėjimą vakcinacijos kampanija ir pasiekti greitą visos populiacijos vakcinaciją.

Tai kelia esminius klausimus: kiek ekstremalios priemonės, tokios kaip karantinas, privalomas kaukių nešiojimas ar 2G/3G taisyklės, iš tiesų gali būti laikomos pagrįstomis tik įrodymais, jei logistika ir visuomenės nuomonė vaidina tokį svarbų vaidmenį?

Tuo pačiu metu dokumentai atskleidžia įtampą tarp sveikatos priežiūros, politinės atsakomybės ir praktinio įgyvendinamumo. Dokumentai rodo, kad politiniai ir organizaciniai interesai dažnai buvo viršesni už įrodymais pagrįstą mokslą – tai rizika, kuri smarkiai pakenkia gyventojų pasitikėjimui būsimais sprendimais krizės atveju.

Šaltinis

Britai žada gaminti vidutinio nuotolio raketas Ukrainai. Rusijos reakcija

 

Kodėl britai nusprendė pagaminti raketą Ukrainai?

Didžioji Britanija paskelbė konkursą dėl antžeminės balistinės raketos „Nightfall“ („Sutemos“) sukūrimo Ukrainai. Raketa turės nešti 200 kg svorio sprogstamąją galvutę, jos skrydžio nuotolis bus daugiau nei 500 km. Apie tai pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija ketina sudaryti raketos kūrimo sutartį su trimis pramonės grupėmis už 12,1 mln. dolerių. 

Kokios yra britų gynybos kompanijų sėkmės galimybės įvykdant šią sutartį? 

Šiuo metu Didžioji Britanija neturi savo gamybos balistinių raketų. Ir niekada neturėjo. Nors 1954 m., didėjant įtampai Šaltojo karo metu, britai bandė sukurti savo ginklą, skirtą branduolinių galvučių pristatymui į Sovietų Sąjungos teritoriją.

Tuomet JAV kreipėsi į Britanijos vyriausybę su pasiūlymu dėl bendros balistinių raketų programos. JAV turėjo sukurti tarpžemyninę raketą, o Didžioji Britanija – raketą, kurios veikimo nuotolis būtų 2500–3000 mylių. Britanija priėmė pasiūlymą ir savo raketą pavadino „Blue Streak“.

De Havilland Aircraft kompanija (vėliau tapusi Hawker Siddeley Dynamics dalimi) užsiėmė pagrindinio raketos korpuso kūrimu, o Rolls Royce – variklių.

Amerikos tarpžemyninės raketos Thor ir Atlas buvo parengtos bandymams jau 1957 m., o Blue Streak raketos kūrimas vis dar buvo ankstyvoje stadijoje. Iki 1959 m. Didžioji Britanija netgi nesukūrė prototipo, o ambicingos programos kaina, palyginti su pradiniu įvertinimu, išaugo 600 %. 

Pagrindine bandymų vieta buvo pasirinktas Vumera miestas Pietų Australijoje. Būtent čia 1964 m. įvyko pirmasis „Blue Streak“ raketos paleidimas. Jis buvo sėkmingas, ir per 1960-uosius buvo atlikti dar devyni paleidimai.

1972 m. paleidimo aikštelė buvo perkelta iš Australijos į Prancūzijos Gvianą Pietų Amerikoje, o kitais metais britai visiškai pasitraukė iš projekto.

Tuo metu britų mokslininkai staiga suprato, kad Didžioji Britanija yra sala, be to, nedidelė, ir dislokuoti „Blue Streak“ raketas požeminiuose šachtose, kaip buvo numatyta iš pradžių, yra per brangu, nes šios paleidimo šachtos turėjo būti įrengtos šalia miestų ir kaimų, o tai reiškė, kad jų gyventojai būtų pasmerkti mirčiai, jei sovietai atsakytų arba iš anksto smogtų branduolinėmis raketomis. 

Tačiau Prancūzija buvo suinteresuota sukurti europietišką kosminę raketą. 1961 m. buvo įkurta Europos raketų nešėjų kūrimo organizacija (ELDO). „Blue Streak“ turėjo tapti pirmąja Europos kosminės raketos „Europa“ pakopa. Prancūzai turėjo pastatyti antrąją pakopą, pavadintą „Corali“, o vokiečiai dirbo prie trečiosios pakopos, žinomos kaip „Astris“.

Tačiau dėl pasikartojančių avarijų Europos raketa nesugebėjo iškelti palydovo į orbitą. Britų vyriausybė prarado entuziazmą dėl projekto, kuris tapo labai brangus, ir pasitraukė iš ELDO projekto.

Tuomet „Blue Streak“ vyriausiasis konstruktorius Donas Fransisas nurodė ir politines priežastis, dėl kurių Didžioji Britanija atsisakė kurti savo balistines raketas. Jo nuomone, „buvo priežasčių įsigyti amerikietiškus ginklus, šiuo atveju – neseniai sukurtą raketą „Polaris“.

Po daugelio metų Don Francis žurnalistams papasakojo, kad „pagal susitarimą dėl informacijos mainų didžioji dalis jų tyrimų [dėl raketos „Blue Streak“] buvo skirta amerikietiškų raketų kūrimui“.

Taigi JAV sutrukdė Jungtinėje Karalystėje sukurti mokslinę ir inžinerinę balistinių raketų konstravimo mokyklą.

Nuo tada britų strateginės atomines povandeninės laivai (PLARB) ginkluojami tik amerikietiškomis balistinėmis raketomis. Šiuo metu keturios britų Vanguard klasės SLBR yra ginkluotos amerikietiškomis balistinėmis raketomis Trident-II (D5), tačiau reikia pažymėti, kad britai nemoka su jomis tinkamai elgtis, nors ir stengiasi.

Taigi, 2016 m. birželio 20–21 d. naktį britų strateginė PBR HMS Vengeance atliko nesėkmingą raketos Trident-II bandomąjį paleidimą. Išplaukusi iš povandeninio laivo šachtos ir paleidusi paleidimo variklį, raketa pradėjo vykdyti skrydžio užduotį, bet nukreipė ne į Pietų Atlantą, o į kontinentinę Jungtinių Valstijų dalį (matyt, traukė į tėvynę), po to sunaikino save.

Nepaisant to, Jungtinės Karalystės gynybos ministerija tuomet pripažino bandymus sėkmingais, ir jau liepos mėnesį tiesiai nuo Floridos krantų HMS Vengeance išplaukė į kovinį patruliavimą.

Pasak britų žiniasklaidos, „baisi klaida“ sukėlė paniką Jungtinės Karalystės vyriausybėje. Gynybos ministerija neneigė, kad raketa nukrypo nuo kurso, bet patį paleidimą pavadino sėkmingu.

2024 m. sausio 30 d. drąsūs britų jūreiviai rizikavo atlikti dar vieną amerikietiškos raketos bandymą prie rytinės JAV pakrantės, bet vos nesunaikino povandeninio laivo HMS Vanguard. 

Raketa išlėkė iš raketinio laivo paleidimo šachtos, po to dėl pirmojo pakopos variklių gedimo „nukrito“ į jūrą vos kelių metrų atstumu nuo povandeninio laivo. Povandeniniame laive buvo gynybos ministras Grantas Sheppsas ir Admiraliteto pirmasis lordas admirolas seras Benas Ki. 

Didžiosios Britanijos gynybos ministerijai prireikė trijų savaičių, kad per žiniasklaidą pripažintų šios amerikiečių balistinės raketos bandomojo paleidimo nesėkmę. 

HMS Vanguard buvo po vandeniu paleidimo metu ir, galbūt dėl to, „nebuvo nukentėjęs nuo 44 pėdų raketos, kai ji nukrito atgal į Atlanto vandenyną“, rašo „The Sun“. 

„Iš karto prasidėjo karštligiškas tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kas nutiko, ir buvo pavesta surasti slaptą raketą iš jūros dugno Port Kanaveralyje, Floridoje“, – ironiškai rašo britų tabloidas.

Neaišku, kuo buvo pagrįstas britų jūrų lordų įsitikinimas, kad „... jei šaudymas būtų vykęs realiomis patruliavimo sąlygomis, o ne bandymų metu, jis būtų buvęs sėkmingas“.

Pareiškime, nusiųstame laikraščiui „The Sun“, gynybos ministerija pranešė: „Povandeninis laivas HMS Vanguard ir jo įgula įrodė savo visišką gebėjimą naudoti britų branduolinį atgrasymo potencialą jūroje, išlaikydami visus bandymus per neseniai įvykusią demonstracinę ir bandomąją operaciją (DASO) – įprastą bandymą, patvirtinantį povandeninio laivo grąžinimo į tarnybą po kapitalinio remonto galimybę. 

Bandymas patvirtino britų branduolinio atgrasymo veiksmingumą, kuriuo mes esame visiškai įsitikinę. Bandymo metu įvyko anomalija.

Dėl nacionalinio saugumo priežasčių negalime pateikti papildomos informacijos šiuo klausimu, tačiau esame įsitikinę, kad anomalija buvo specifinio pobūdžio ir todėl neturi įtakos visos „Trident“ raketų sistemos ir jos atsargų patikimumui.

Iš tiesų, neturėdami savo mokslinės ir inžinerinės balistinių raketų konstravimo mokyklos, britų kariai netgi negali kompetentingai paleisti amerikietiškos raketos.

Kas gi slypi už ambicingo britų vyriausybės pareiškimo apie ketinimą sukurti balistinę raketą Ukrainai, ir tai per labai trumpą laiką?

Tai, kad britai neturi pinigų tokiam „šimtmečio statiniui“, yra, kaip sakoma, akivaizdu.

Kompetencijos tokiam projektui taip pat nėra.

Galbūt jie tiesiog nori iš Trumpo išprašyti pinigų šiam projektui?

Jei britai gaus lėšų „Nightfall“ projektui ir kada nors tokią raketą pastatys, britams ir ukrainiečiams nebus ko pavydėti.

Yra du variantai: arba raketa bus nukreipta į šalį gamintoją, arba nukris šalia paleidimo vietos.

Dėl vieno galime būti tikri: britų gynybos ministerijos pareiškimas po tokių bandymų bus kupinas optimizmo.

Šaltinis

Rusijos URM atstovė spaudai M.Zacharova brifinge įspėjo DB, "kad galimas Kijevo britų raketų panaudojimas smūgiams giliai į Rusijos teritoriją priartina momentą, kai Londonas bus paskelbtas konflikto šalimi".

Nyderlandų savanoris Hendrik atvirai apie siaubą Ukrainos fronte: „Korumpuota gauja“

Olandų savanoris "Hendrik" pasakoja apie korupciją, negautus pinigus, smurtą ir kraštutinės dešinės simboliką Ukrainos kariniuose daliniuose. Jis paliko Donbasą.

"Hendrik" kelerius metus kovojo Ukrainos pusėje, interviu laikraščiui „De Telegraaf“ jis pateikia rimtus kaltinimus dėl padėties Ukrainos ginkluotosiose pajėgose. Šio vyro, pasivadinusio pseudonimu „Hendrik“, pareiškimus perėmė ir žinomos Ukrainos žiniasklaidos priemonės, pavyzdžiui, „Dzerkalo Tyzhnia“, šį interviu komentuoja "Berliner Zeitung".

40-metis vyras apie trejus su puse metų tarnavo įvairiuose Donbaso fronto ruožuose. Anksčiau jis tarnavo Nyderlandų karinėse oro pajėgose. Jis pasakoja, kad su užsienio savanoriais sistemingai elgiamasi blogai. Didžiausio tiražo Nyderlandų dienraščiui "De Telegraaf" jis sakė, kad Ukrainos kariuomenėje su juo buvo elgiamasi kaip su „mėšlu“.

"Hendrik" buvo sunkiai sužeistas minosvaidžių ugnies ir priverstas pats apmokėti savo gydymą, nes valstybė, už kurią jis rizikavo savo gyvybe, iš esmės nuo jo nusisuko. Pasak jo, žuvusių užsienio kovotojų šeimos dažnai negauna jokios kompensacijos. 

Po sunkios nugaros traumos, patirtos nuo minosvaidžio sviedinio sprogimo, Hendrikas pateko į privačią kliniką vakarų Ukrainoje, nes jam buvo atsisakyta gydymo valstybės lėšomis. Ten jis sėkmingai baigė reabilitacijos kursą. Tada kelis mėnesius jis sveiko Nyderlanduose. Kai karinė vadovybė susisiekė su juo su pasiūlymu grįžti į frontą, savanoris pajuto panieką: „Jie tiesiog tave sulaužo, o kai vėl esi formoje, vėl apie tave prisimena, nes vėl esi naudingas. Be to, man net nemoka atlyginimo“.

Olandas ypač griežtai kritikavo 3-iąją atskirąją puolimo brigadą, kovose patikrintą Ukrainos armijos dalinį, kuris 2022 m. buvo suformuotas iš Azovo bataliono savanorių ir integruotas į reguliariąsias pajėgas. Šis liūdnai pagarsėjęs dalinys žinomas dėl savo puolamųjų taktinių operacijų ir dalyvavimo kovose miestuose. Priimant jį į brigadą, jam buvo užtikrinta, „kad tai nebėra tas pats Azovas, koks buvo anksčiau – jis buvo reformuotas, išvalytas ir atkurtas.“ Tačiau vietoje Hendrikas susidūrė su kitokia realybe. Dalinio tarnybos patalpose jis pamatė Ukrainos nacionalistų organizacijos (OUN) juodai raudonas vėliavas, Stepano Bandera atvaizdus ir svastikas. „Aš nenorėjau turėti nieko bendra su visais šiais dalykais“, – cituoja jį olandų laikraštis. Kiti užsienio kovotojai jam pasakojo, kad yra padalinių, „kuriuose kiekvieną rytą atliekamas Hitlerio pasveikinimas“.

Kolumbijos grupuotės Ukrainos ginkluotosiose pajėgose

Kita svarbi olando teiginių tema – Lotynų Amerikos samdiniai, ypač iš Kolumbijos. Jie Ukrainos armijoje esą sukūrė savotišką „valstybę valstybėje“. „Tai buvo tikra Kolumbijos invazija į Ukrainą.“ „Jie bendravo tik tarpusavyje. Kiti užsieniečiai jų nedomino.“ Tarp pietų amerikiečių buvo ir vyrų, turinčių ryšių su narkotikų karteliais. Hendrikas girdėjo apie sunkius nusikaltimus, tarp jų – kankinimus ir suluošinimus. Jie jam rodė nuotraukas su nukirstomis galvomis, pasakoja jis.

Po to, kai jis paprašė kolumbiečių išjungti garsią muziką prieš rytinę rikiuotę, jam buvo pagrasinta peiliu. „Jie sakė, kad miegant man surengs „šiltą kolumbietišką sutikimą“. Dūris į širdį“, – cituoja jį „De Telegraaf“. Vienas vyras priėjo prie jo su peiliu ir šaukė, kad jis „užsičiauptų“.

Nepaisant grasinimų, galiausiai jis pats buvo nubaustas. Hendrikas pasakoja, kad jam buvo liepta atlikti 35 atsispaudimus lietuje. Kai jis kreipėsi į atsakingą puskarininkį, šis supyko. Netrukus jis paėmė savo dokumentus ir galutinai paliko dalinį.

Problemos su atlyginimu, gydymu ir reabilitacija 

Po sunkios žaizdos, patirtos nuo minosvaidžio smūgio, Hendrikas turėjo pats organizuoti ir apmokėti savo medicininę priežiūrą. Valstybinė pagalba nebuvo teikiama. „Jie tiesiog leidžia tau žūti, o kai vėl pasveiki, staiga vėl tave priima“, – sako jis „De Telegraaf“. Be to, jam net nebuvo išmokėtas pažadėtas atlyginimas.

Taip pat dažnai nieko negavo ir kitų užsienio kovotojų Ukrainoje, žuvusių kovoje su Rusijos kareiviais, šeimos. „Artimieji dažnai visai negauna pažadėtų pinigų“, – sakė Hendrikas interviu.

Dabar Hendrikas vėl gyvena Nyderlanduose ir, kaip rašo „De Telegraaf“, bando susikurti naują gyvenimą. Šiuo metu jis atmeta galimybę grįžti į karą. Jis pabrėžia, kad jo kritika nėra nukreipta prieš Ukrainos gyventojus, o prieš karines ir politines struktūras šalyje. Jis nori padėti ne Kijevo vyriausybei, o „piliečiams“. „Mes padedame ne dėl vyriausybės, o dėl paprastų žmonių“, – sako jis. Tačiau, pasak Hendriko, „viršuje“ viešpatauja „korumpuota gauja“. „Paprasti piliečiai negali pakeisti šių netvarkų“, – apibendrina jis. Ukrainos žiniasklaida vieningai rašo, kad Ukrainos valdžios institucijos iki šiol nėra pateikusios oficialaus pareiškimo dėl šių kaltinimų.

Gyvenimas sugrįžus į Nyderlandus

Šiuo metu Hendrikas jau keletą mėnesių gyvena Nyderlanduose, dirba ir bando atstatyti savo gyvenimą. Jis įsitikinęs, kad grįžti į Ukrainą nebėra prasmės. Tuo pačiu vyras pabrėžia: karą reikia sustabdyti, kad jis neplistų į Europą. „Mes padedame ne dėl Ukrainos valdžios, o dėl piliečių. Valdžia priklauso vienai korumpuotai gaujai, su kuria paprasti žmonės nieko negali padaryti“.

Nuorodos:

https://www.telegraaf.nl/binnenland/nederlandse-oud-militair-hendrik-openhartig-over-verschrikkingen-aan-oekraens-front-een-corrupte-bende/120517798.html

https://zn.ua/ukr/UKRAINE/stavljatsja-jak-do-mishka-z-lajnom-niderlandskij-dobrovolets-rozpoviv-pro-realiji-sluzhbi-v-zsu-de-telegraaf.html

https://www.berliner-zeitung.de/politik-gesellschaft/geopolitik/ukraine-krieg-hitler-gruss-niederlaender-erhebt-vorwuerfe-li.10013920

"Berliner Zeitung" nuotrauka

Ir vėl Sausio 13-tą jie mini su masonų ir alcheimerio nezabudkėmis

Lemtingą Sausio 13-tą buvau prie dabartinio Seimo ir nemačiau nei vienos "Nezabudkės". Vien Trispalvės, Vytys, Gedimino stulpai...  

Praeitą dešimtmetį prof. V.Landsbergio pasekėjai šią Tautai svarbią datą, paženklintą patriotų krauju, ėmė minėti pasipuošę neužmirštuolėmis - masonų ir alcheimerio simboliu, naudotu ir TSRS komunistų. 

Gal ponai konservatoriai prisiminė savo komunistinę ir KGB-istinę praeitį, o gal priklausymą masonų ložei, o gal susirgo alcheimerio liga? 

Apie "Nezabutkinį" nesusipratimą primenu kiekvienais metais. 

Žemiau pateikiu Sausio 13-tos dalyvių nuomonę šiuo klausimu, o taip pat savo ankstesnių tekstų santrauką.

Sausio 13-osios dalyviai: „Nezabudkos“ paskirtis – ištrinti iš Tautos atminties jai svarbius SIMBOLIUS

Per visą sovietų okupaciją, išeivija, kovojusi už Lietuvos Nepriklausomybę, jos Laisvę, buvo tas šviesulys, kuris įvairiais keliais (Amerikos balso, Europos, Vatikano radijo bangomis, etc) prasiskverbdavo į Lietuvos žmonių širdis, žadino VILTĮ.

Trispalvė, Gedimino Stulpai, Vytis buvo įprasti Lietuvos Tėvynės simboliai visose lietuvių gyvenamose ar susitikimų vietose, šventėse, minėjimuose.

Buvusi SSSR, dabar Rusija, su Nezabudka kasmet mini II pasaulinio karo pergalę, tuo pačiu patvirtina – NEZABUDEM – nepamiršime.

Nepriklausomybę iškovojusi Lietuva, sunkiai atsilaiko į įvairių žmonių, niekaip nesusijusių su kova už Lietuvos Laisvę, įsiveržimu į valdžią ir įvairiais keliais besistengiančių ištrinti iš Tautos atminties jai svarbius SIMBOLIUS – tarp jų svarbiausią – Trispalvę.

Antrą dešimtmetį buvusių komunistų brukamą Sausio 13-osios žuvusiesiems paminėti nezabudkę-neužmirštuolę (pasaulyje žinomą, kaip masonams priklausantį ženklą, dar alzheimerio pacientus primenantį…), nepavyko įtvirtinti visai Lietuvai. Net LR Seimo nariai, atsisako įsisegti. Ne visi.

Nebestebina trečiosios bangos tautiečiai, galimai, nedalyvavę Sąjūdžio judėjime, nebudėję prie Televizijos bokšto, LRTV komiteto, Spaudos rūmų, nesaugoję Aukščiausiosios Tarybos tomis šaltomis Sausio naktimis, bet atsidūrę už Atlanto, suaktyvėja, net prisistato a’la aktyviais sąjūdiečiais, mielai, be jokio svarstymo, priima visas atsiunčiamas iš Lietuvos direktyvas, kaip būtinai vykdomas ir keičia Trispalvę į kokią dirbtinę gėlytę…

Blogiausia, kad ta popierinė atsiunčiama iš Lietuvos URM, dalijama lituanistinių mokyklų moksleiviams – juk psichologiškai lengviau įtikinti vaikus – nezabudkė svarbesnė… Dovanojama ir bendruomenėms – nemokamai, tik segėkite.

Jei Lietuvoje, prezidentaujant SSSR komunistų partijos narei, galimai KGB agentei, D. Grybauskaitei, pradėta naikinti svarbius Lietuvos Tautai simbolius, tai išeivijai atstovaujantys trečiabangiai, turėtų tęsti tautiečių darbus, saugoti tradicijas ir simbolius.

Sausio 13-ąją žuvusiuosius pagerbti tais simboliais, už kuriuos jie kovojo ir net paskutinę gyvenimo akimirką laikė savo rankose ar prispaudę prie širdies.

Gėda Palaimintojo J. Matulaičio Lietuvių katalikų misijai už tokį neatsakingą pasirinkimą Sausio 13-ąją Žuvusiesiems pagerbti.

Rimtautas Marcinkevičius, MD, JAV lietuvių visuomeninio komiteto „Už dvigubą pilietybę“ pirmininkas

Ligija Tautkuvienė, pirm. pavaduotoja

Juozas Karsokas, narys, Sausio 13-osios medalininkas

Šaltinis

Ir vėl Sausio 13 minime su masonų ir alcheimerio nezabudkėmis (skelbta 2025-01-13)

Jau sausio 12 d. LNK darbuotojai segėjo masonų-alcheimerio simbolį neužmirštuolę.

Konfucijus: "Pasaulį valdo ženklai ir simboliai, o ne žodis ir įstatymas"

Buvau Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatu nuo Mokslų Akademijos Botanikos instituto, esu dalyvavęs visuose "Atgajos" žygiuose per Lietuvą, kurie žadino Tautą, būrė Sąjūdžio grupes.

Sausio dienomis budėjau prie Seimo, stumdžiausi su Jedinstveninkais, besiveržiančiais į Aukčiausiosios Tarybos pastatą, buvau ten visą tą laiką iki tragiškos Sausio 13 dienos. 

Man skaudu, kad tą dieną žuvusius prisimenama su neužmirštuolės simboliu, pasiskolintu iš masonų, alcheimerio ligonių, sovietinių propagandistų. Šis simbolis, mano nuomone, žeidžia didvyrių prisiminimą, tai spjūvis į visų Lietuvos patriotų širdis, laisvės kovų išniekinimas. Su šio neužmirštuolės simbolio diegimu ir Lietuvos naikinimu savo anūko rankomis, kažkada mano gerbtas Vytautas Landsbergis devalvavo save iki to, kuo jis buvo Sovietiniais laikais: 75 metams anūko ir jo šutvės įslaptintu ...

Neužmirštuolė: ką apie šį simbolį rašo Rusijos masonų mišrus tarptautinis ordinas LE DROIT HUMAIN + A.Orlausko video

Masonų simbolis „neužmirštuolė“ Lietuvoje dienos šviesą išvydo 2014 metais, Sausio 13 išvakarėse. Iniciatyvos „garbė“ buvo suteikta jauniesiems konservatoriams. „Neužmirštuolę“ tuojau pat parėmė tuometinė Prezidentė Dalia Grybauskaitė, galimai buvusi sovietinė KGB agentė. 2022 metais konservatoriai, jų okupuota LRT ir kita „šunauja“ po Trijų Karalių „pasipuošė“ šia masonų simbolika.

Konservatorių vykdoma užsienio politika rodė, kad ši „šaika“ dirba Rusijai. Jų pastangomis Baltarusija įbrukta į Putino glėbį, o Rusijos uostai gavo krovinių srautą iš Baltarusijos ir Kinijos, kuris keliavo per Klaipėdos uostą. Lietuvai Landsbergių „šaikos“ dėka padaryti daugiamilijardiniai nuostoliai.

Simbolišką, kad keli metai prieš „neužmirštuolei“ pasirodant Lietuvoje (2014 m.) Rusijoje (2012m.) buvo įkurta masonų ložė – Masonų mišrus tarptautinis ordinas LE DROIT HUMAIN ("Žmogaus teisė").

Apie neužmirštuolės simboliką Rusijos masonų ordino oficialiame puslapyje rašoma:

Užmirštuolė - neoficialus gėlės Myosotis (lot. Myosótis, iš graikų kalbos žodžio "pelės ausis") pavadinimas. Paprastai tai nedidelis žiedas su penkiais mėlynais arba violetiniais žiedlapiais. Istoriškai jis aptinkamas Wadswortho ir Thoreau poezijoje, viduramžių vokiečių legendose, krikščioniškoje ikonografijoje ir Anglijos politinėje istorijoje. Masonams neužmirštuolė yra simbolis, primenantis mums apie atsparumą ir pasipriešinimą, meilę Brolijai ir jos principams net sunkiais ir persekiojimo laikais.

Nuo pat savo veiklos pradžios 1933 m. nacistinė Vokietija daug dėmesio skyrė propagandai ir siekė, kad visuomenė teigiamai suprastų jos ideologinius tikslus. Tai apėmė teisinius, politinius ir civilinius apribojimus režimo oponentams ir tiems, kurie tapo griežtos rasinės ir socialinės ideologijos aukomis. Kartu su žydais, homoseksualais, fiziškai ir protiškai neįgaliaisiais, katalikais ir Jehovos liudytojais masonai buvo persekiojami baudžiamąja tvarka ir išstumiami iš visuomenės. Tai buvo daroma įvairiais būdais. 1933 m. buvo išleistas įstatymas, leidžiantis priimti vyriausybės dekretą, pagal kurį kitais metais visos masonų ložės Trečiajame reiche buvo oficialiai panaikintos, jų turtas konfiskuotas, o su masonerija susijusiems asmenims oficialiai uždrausta stoti į nacių partiją. 1934-1935 m. Gynybos ministerija paskelbė, kad kareiviai, karininkai ir civiliai negali būti masonų nariais, o Hitleris paskelbė pergalę prieš "tarptautinę žydiją", kurioje antisemitizmą susiejo su sąmokslo teorijomis apie masonus. Vokietijos koncentracijos stovyklų sistemoje masonai buvo laikomi politiniais kaliniais, todėl privalėjo nešioti apversto raudono trikampio formos raištį.

SS žvalgybos padalinio SD vadovas Reinhardas Heydrichas masonus vadino "nesutaikomais vokiečių rasės priešais". Vėliau jis pareikalavo, kad Vokietija "išnaikintų iš kiekvieno vokiečio "netiesioginę žydų dvasios įtaką" - "žydų, liberalų ir masonų užkratą, kurį nesąmoningai savyje slepia daugelis žmonių, visų pirma akademinio ir intelektualinio pasaulio atstovų". SS turėjo du atskirus padalinius, kurių užduotis buvo inventorizuoti masonų turtą ir tirti pačius masonus - šis procesas tęsėsi visą karą, įskaitant šalis, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliavo Vokietija. Valdant Viši vyriausybei, Prancūzija paskelbė masonus "valstybės priešais", o fašistinėje Italijoje Musolinis pasisakė prieš žydų, bolševikų ir masonų sąmokslus.

Naciams valdant prieš masonus nukreipta veikla pasireiškė įvairiomis formomis, tiek individualiomis, tiek kolektyvinėmis, tiek oficialiomis, tiek neoficialiomis. Populiariausi kaltinimai buvo sąmokslas ir ryšiai su žydais. Tai reiškia, kad masonerija esą buvo susijusi su įvairiais nacių priešais - komunizmu, tarptautine spauda ir žydais. Šie kaltinimai buvo metami partiniuose laikraščiuose ir literatūroje, politinėse kalbose ir ideologiniuose renginiuose, pavyzdžiui, muziejų parodose. Pavyzdžiui, buvo rengiamos parodos, kuriose buvo demonstruojami skeletai su masonų regalijomis ir žydiškais simboliais arba kompasas ir adata virš šešiakampės Dovydo žvaigždės. Žymių masonų portretai buvo eksponuojami šalia Toros ritinio, o plakatuose, tariamai palaikančiuose radikalias Europos politines revoliucijas, buvo pavaizduotas masoniškas zaponas.

Toliau remti masonų susirinkimus nacių kontroliuojamose šalyse buvo pavojinga. Tačiau buvo brolių ir seserų, kurie net tokiomis sunkiomis aplinkybėmis nebuvo pasirengę atsisakyti savo masoniškos tapatybės. Pavyzdžiui, koncentracijos stovykloje, o vėliau Österwegeno kalėjimo stovykloje Belgijos politiniai kaliniai įkūrė ložę "Liberté chérie" ("Saldžioji laisvė") ir 1943-1944 m. rengė slaptus susirinkimus bei ritualus.

1926 m. Vokietijos Didžioji ložė surengė metinę asamblėją Brėmene, šiaurės Vokietijoje. Jos emblema tapo mėlynas užmirštuolės ženklelis, pagamintas vietos gamykloje. Sutapimas, kad 1938 m. ta pati gamykla užsakė Nacionalsocialistinei liaudies labdaros draugijai pagaminti mėlyną užmirštuolės ženklelį Winterhilfswerk atminimui. Šis ženkliukas buvo įteiktas donorams. Tačiau sklando legenda, kad masonai šią gėlę karo metu taip pat naudojo vieni kitiems atpažinti. Nežinia, ar tai tiesa, ar ne, tačiau po karo mėlyna neužmirštuolė tapo masonijos simboliu - simboliu, skirtu prisiminti visus masonus, mūsų seseris ir brolius, kurie žuvo tuo siaubingu laikotarpiu. Prisiminkime juos.

Nuorodos:

https://alkas.lt/2014/01/12/neuzmirstuole-sausio-13-aja-spjuvis-kulturos-darbuotojams-ir-pagarba-masonams/

https://co-masonry.ru/droit-humain-masonstvo-v-rossii/

https://co-masonry.ru/zodcheskie-raboty/simvolizm-nezabudki/

Masonų papuošalai Sausio 13 aukoms atminti?

Televizijų darbuotojai „išpuošti“ masonų simboliu neužmirštuole. Sakoma, kad taip jie pažymi Sausio 13 aukas? Ne su trispalve, Vyčiu, Gedimino stulpais, bet su simboliu, galinčiu tiktai paniekinti Sausio 13 aukų prisiminimą.

Pateikiu konkrečią JAV masonų organizaciją, kuri Lietuvos politikus, masonų kolaborantus, aprūpins šiais masoniškais simboliais už jiems priimtiną kainą: https://masonicrevival.com/forgetmenot/ 

Arturo Orlausko "Trumpai": "Apie mėginimą sunaikinti mūsų Tėvynės Lietuvos istoriją".

https://youtu.be/1fOrbs7hB6A

Raimondas Šimaistis apie neužmirštuolę FB parašė:

Jau greitai dementikai pasipils į gatves.

Kaip pažinti žmogų sergantį demencija (silpnaprotyste)? 

Paprastai jie segi tokį kaip nuotraukoje, ar panašų simbolį. 

Kaip elgtis pamačius žmogų sergantį demencija?

Pasiteirauti ar jis žino kas yra, kur yra, ar sugebės rasti namus. Jei žmogus nesiorientuoja, kviesti greitąją pagalbą.

Jei sergantis žmogus agresyvus, puola jus vadinti vatniku ar kaip kitaip negražiai, nepykite, liga progresuoja. Ant ligonių pykti negalima.

Jei dementikas priima neracionalius sprendimus, pvz.: būdamas valstybinio sektoriaus darbuotoju ar politiku padaro žalą valstybei, gali būti jog jo demencija apsimestinė, o dementiko ženklelį segi tik dėl to, kad prokuratūra jo neliestų, nes ligoniai juk nepakaltinami.

Dažnai demenciją imituoja KGB ir kitų struktūrų buvę etatiniai ir neetatiniai darbuotojai, jų šeimos nariai, idėjiniai skundikai. Dementiko ženklelis tarsi simbolizuoja "nepažįstu aš tų draugų" 

Jie nėra tikri ligoniai, nesiūlykite jiems pagalbos nes patys galite nukentėti.

Daugiau informacijos apie ligą:  demencijalietuvoje .org

Vokietijoje per 10 metų Ilgą laiką darbo neturinčių pabėgėlių skaičius išaugo 5 kartus

 

Berlynas – Vokietijoje vėl yra daugiau nei milijonas ilgalaikių bedarbių! Tai rodo nauji Vokietijos vyriausybės duomenys, kuriuos išskirtinai gavo BILD. Pagal juos, Federalinė darbo agentūra (BA) skaičiuoja 1 042 517 žmonių (datą: 2025 m. lapkritis), kurie yra be darbo jau mažiausiai metus. Daugiau nei pusė iš jų neturi darbo jau daugiau nei dvejus metus, beveik kas penktas – daugiau nei penkerius metus.

Tai matyti iš Vokietijos vyriausybės atsakymo į AfD Bundestago nario Jano Feserio (40) užklausą. Taigi 36,1 proc. visų šalies bedarbių laikomi ilgalaikiais bedarbiais.

Kas trečias neturi Vokietijos paso

Ypač aktualus yra kilmės klausimas. Kas trečias ilgalaikis bedarbis neturi Vokietijos pilietybės. Pastaraisiais metais ši tendencija smarkiai sustiprėjo. 2014 m. buvo 196 122 užsienio ilgalaikiai bedarbiai, o dabar jų yra 317 377.

Ypač stiprus yra prieglobsčio šalių kilmės žmonių skaičiaus augimas. Jų skaičius padidėjo nuo 19 053 (2014 m.) iki 92 244 (2024 m.) – taigi beveik penkis kartus. Tai reiškia, kad dabar beveik kas dešimtas ilgalaikis bedarbis yra iš pabėgėlių šalies. Iš viso užsieniečių dalis tarp ilgalaikių bedarbių nuo 2014 m. beveik padvigubėjo.

Tai turi didžiules finansines pasekmes. Vien 2024 m. valstybė užsienio ilgalaikiams bedarbiams išmokėjo 3,26 mlrd. eurų piliečių pašalpų. Iš viso ilgalaikiams bedarbiams išmokėtos pašalpos siekė 9,9 mlrd. eurų.

Įdomu tai, kad pati Vokietijos vyriausybė aiškiai nurodo, kad nėra duomenų apie bendras ilgalaikio nedarbo išlaidas. Šie skaičiai neapima būsto išlaidų, sveikatos priežiūros išlaidų ir pensijų pasekmių.

Šimtai tūkstančių vaikų be perspektyvų

Ypač nerimą kelia socialinės pasekmės. 491 369 vaikai šiuo metu gyvena namuose, kuriuose bent vienas iš tėvų yra ilgalaikis bedarbis – tarp 15–18 metų paauglių tai yra beveik kas trečias vaikas.

Nepaisant visoje šalyje trūkstamų kvalifikuotų darbuotojų, kyla dar viena problema: tik 5,7 proc. ilgalaikių bedarbių turi išsilavinimą vadinamojoje trūkstamų profesijų srityje.

Tuo pačiu metu 60,3 proc. neturi profesinio išsilavinimo, o daugiau nei 23 proc. neturi net pagrindinio išsilavinimo. Atitinkamai mažai žmonių įdarbinama į nuolatinį darbą: 2024 m. tik 155 000 ilgalaikių bedarbių įsidarbino, iš jų 115 000 be jokios paramos.

Jan Feser, AfD frakcijos darbo rinkos politikos atstovas, kalba apie „atvirą prisipažinimą“. Jis sakė BILD: „Naujausi Vokietijos vyriausybės duomenys apie ilgalaikį nedarbą negailestingai atskleidžia tai, ką SPD, žalieji ir kairieji jau daugelį metų stengiasi nuslėpti: masinė migracija ir ideologiškai klaidinga darbo rinkos politika yra pagrindinės ilgalaikio nedarbo Vokietijoje priežastys.“

Be to, pasak Feserio, piliečių pajamos ne pagerino padėtį, o „sustiprino“ ją.

Panašios tendencijos pastebimos ir kitose Europos šalyse. Praėjusių metų lapkritį „Remix News“ pranešė, kad Belgijoje 60 proc. bedarbių 2023 m. buvo ne belgų kilmės. Belgijos vyriausybė nusprendė apriboti bedarbio pašalpas ir sumažinti ilgalaikes išmokas, dėl šio sprendimo kitais metais pašalpas neteks apie 180 000 žmonių.

Kitos šalys imasi dar griežtesnių priemonių. Graikija paskelbė apie didelius su prieglobsčiu susijusių išlaidų sumažinimus, nutraukdama nuomos subsidijas pabėgėliams ir susiedama paramą tiesiogiai su darbu ir kalbų mokymu. Graikijos vyriausybė teigia, kad tikslas yra sustabdyti nuolatinę priklausomybę ir padaryti šalį mažiau patrauklią nelegaliai migracijai.

Šaltiniai:

https://www.bild.de/politik/inland/exklusive-zahlen-zahl-der-langzeit-arbeitslosen-fluechtlinge-explodiert-695e78d59c2c98991fda3a13

https://rmx.news/article/one-in-three-long-term-unemployed-in-germany-is-a-foreign-national-as-joblessness-tops-1-million-again/