2026 m. liepos 5 d., sekmadienis

Stanislavas Krapivnikas: Ar Rusija smogs pirmoji, kai NATO ruošiasi karui?


Stanislavas Krapivnikas – buvęs JAV kariuomenės karininkas iš Donbaso, kuris vėliau sugrįžo į gimtąjį kraštą. Krapivnikas aptaria eskalavimą ir pasirengimą karui Europoje, taip pat tai, kodėl Rusija gali nuspręsti smogti pirmoji.



https://www.youtube.com/watch?v=ZnKcE1Q7PWE



at Komentarų nėra:

2026 m. liepos 4 d., šeštadienis

Prancūzija: Afrikos kilmės migrantas suimtas už įsibrovimą į ligoninę ir seksualinį užpuolimą prieš 5 pagyvenusius pacientus

 

Dar vienas masinis seksualinis užpuolimas Prancūzijos sveikatos priežiūros sistemoje, šįkart nukreiptas prieš moteris, kurių amžius viršija 80 metų.

Benamis, gimęs Afrikos šalyje Malyje, buvo suimtas po to, kai seksualiai užpuolė penkias pagyvenusias moteris pacientes, visos – aštuoniasdešimtmetės, ligoninėje Villepinte mieste, Prancūzijoje, daugiakultūriniame Senos-Sen-Denio departamente. Šis atvejis įvyko po panašių užpuolimų bangos Prancūzijoje ir kitose šalyse, kuriuose dalyvavo užsieniečiai, o aukomis tapo pagyvenę žmonės.

Remiantis policijos šaltiniais, birželio 27-osios naktį į birželio 28-ąją Robert-Ballanger tarpvalstybinio ligoninių centro koridoriuose vyras priėjo prie penkių moterų, visų gimusių 1936–1940 metais.

Moterys pranešė, kad jis atidengė savo lytinius organus ir pradėjo jas tvirkinti bei graibyti.

Apsaugos tarnybas įspėjo ligoninės gydytojas, kuris susiejo keletą slaugytojų pranešimų su įtartinu asmens elgesiu – šis asmuo jau buvo pastebėtas klajojantis koridoriais.

Prancūzijos naujienų portalo „Actu Niort“ duomenimis, ligoninės darbuotojai apie tą vyrą policijai pirmą kartą pranešė jau 12:20 val., kai sveikatos priežiūros vadovas pastebėjo jį klajojantį koridoriais. Kaip pranešama, įtariamasis naktį buvo gydomas skubios pagalbos skyriuje ir turėjo palikti ligoninę iki 5:30 val. ryto, tačiau kitą dieną buvo rastas vis dar klajojantis po ligoninės patalpas.




Apsaugos tarnybas įspėjo ligoninės gydytojas, kuris susiejo keletą slaugytojų pranešimų su įtartinu asmens elgesiu – šis asmuo jau buvo pastebėtas klajojantis koridoriais.

Prancūzijos naujienų portalo „Actu Niort“ duomenimis, ligoninės darbuotojai apie tą vyrą policijai pirmą kartą pranešė jau 12:20 val., kai sveikatos priežiūros vadovas pastebėjo jį klajojantį koridoriais. Kaip pranešama, įtariamasis naktį buvo gydomas skubios pagalbos skyriuje ir turėjo palikti ligoninę iki 5:30 val. ryto, tačiau kitą dieną buvo rastas vis dar klajojantis po ligoninės patalpas. 



Dalis platesnio reiškinio

Prieš du mėnesius „Remix News“ paskelbė straipsnį, kuriame buvo aprašyti 14 skirtingų atvejų, susijusių su migrantais, kurie užsipuldavo pagyvenusius pacientus, o daugelis aukų buvo užpultos tiesiogiai Prancūzijos ligoninėse.

Prancūzijos žurnalistė Charlotte d’Ornellas teigė, kad Prancūzijoje pastebimas šokiruojantis reiškinys, kai užsieniečiai prievartauja pagyvenusias moteris. 



Ji paminėjo marokietį migrantą, kuris buvo suimtas už 74-metės moters išprievartavimą ir kankinimą teleskopine lazda Romainville mieste.

„Ji buvo išprievartauta – 74-metė moteris, tai neįsivaizduojama. Ir tai kartojasi vėl ir vėl“, – sakė d’Ornellas.

„Mūsų darbas – liudyti tikrovę. Būtent todėl kai kurie žmonės kariauja su mumis – jie nenori, kad mes parodytume šią tikrovę. Jei mes apie tai nekalbėsime, niekas kitas to nepadarys.“ 

Dar šį mėnesį marokietis migrantas įsibrovė į Ibizos ligoninę Ispanijoje ir seksualiai užpuolė 69 metų nepagydomai sergančią vėžio pacientę, dėl ko ligoninė buvo priversta radikaliai pakeisti savo saugumo politiką.

Leidinyje „Boulevard Voltaire“, kuris aprašė šį naujausią atvejį Villepinte, šis įvykis taip pat buvo įtrauktas į platesnį seksualinio smurto Prancūzijos sveikatos priežiūros įstaigose kontekstą.

Remiantis atskirais Nacionalinės gydytojų tarybos (CNOM) ir Nacionalinės slaugytojų tarybos (ONI) 2024 m. rugsėjo ir gruodžio mėnesiais atliktais tyrimais, 54 procentai moterų gydytojų teigia, kad ligoninėje yra patyrusios „seksistinį ir seksualinį“ smurtą.

Leidinys pažymėjo, kad pacientai yra panašiai pažeidžiami – dažnai jie yra emociškai ar fiziškai silpni, o kartais net be sąmonės, todėl tampa lengvu grobiu prievartautojams.

„Boulevard Voltaire“ nepavyko gauti ligoninės komentarų. Leidinys iškėlė klausimą, ar tokius atvejus supa „tylos kultūra“, remdamasis moters vardu Kristina pasakojimu, kurios 50-metė dukra – turinti Dauno sindromą ir ankstyvąją Alzheimerio ligos stadiją – 2023 m. liepos mėnesį Paryžiaus 16-ajame rajone esančios „Sainte-Périne-Rossini“ ligoninės geriatrijos skyriuje tariamai buvo seksualiai išnaudota kito paciento.

https://rmx.news/article/france-african-migrant-arrested-for-sneaking-into-hospital-and-sexually-assaulting-5-elderly-patients/
at Komentarų nėra:

John Mearsheimer: Rusijos sulaikymo pabaiga ir naujoji JAV didžioji strategija

 


Prof. Johnas Mearsheimeris aptaria, kaip Rusija ir NATO toliau kopia eskalavimo laiptais; apgaules, kuriomis karas pateikiamas visuomenei; ir kaip JAV privalo sukurti naują didžiąją strategiją, kad pritaikytų savo užsienio politiką prie naujų realijų. Prof. Mearsheimeris yra R. Wendello Harrisono garbės profesorius Čikagos universiteto politikos mokslų katedroje.

https://www.youtube.com/watch?v=YGL1RBBUrSU



https://www.youtube.com/watch?v=9ps2_ARC6B4


at Komentarų nėra:

2026 m. liepos 3 d., penktadienis

Valstybės yra pernelyg įsiskolinusios: galingiausias pasaulio bankas įspėja apie griūtį


Tarptautinis atsiskaitymų bankas mato problemą: jei biržose sprogs burbulas, nė viena valstybė negalės išgelbėti. 

Galingiausias pasaulio bankas – Tarptautinis atsiskaitymų bankas (TAB) – savo naujausioje metinėje ataskaitoje nagrinėja pasaulinę finansinę padėtį. „Centrinių bankų centrinis bankas“ nuolat gana anksti įspėja apie finansines krizes. Tačiau jo įspėjimai dažnai ignoruojami arba naudojami kaip pagrindas anticiklinėms spekuliacijoms.

Tačiau jo pagrindinės prielaidos turėtų paskatinti smulkius investuotojus nepasiduoti mados bangoms. Pirma, TAB vis dar mato infliacijos riziką. Energetikos tiekimo sukrėtimas buvo „didelis“, „jo pasekmės gali išplisti visoje tiekimo grandinėje“.

Pavyzdžiui, prasidėjus konfliktui Artimuosiuose Rytuose, plastikų ir trąšų – „svarbių gamybos veiksnių“ – kainos pakilo atitinkamai 30 ir 50 procentų. Dabar pagrindinis klausimas yra „ar šie pradiniai kainų kilimai išsiplės ir išsilaikys, kaip tai buvo 2021–2023 m. laikotarpiu“.

Tiesa, švelninantys veiksniai riboja pasekmes. Geresnis darbo rinkos išnaudojimas galėtų padėti sušvelninti darbo užmokesčio spaudimą, o bazinės palūkanų normos šiuo metu yra aukštesnės nei 2022 m. Tačiau „fizinėse naftos rinkose susidariusių disbalansų pašalinimas“ užtruks kelis ketvirčius. Dėl to gali kilti tolesni energijos kainų svyravimai, o tai lemtų infliacijos augimą.

„Staigaus kainų kritimo rizika“

TAB įžvelgia problemą dabartinėje euforijoje dėl investicijų į dirbtinį intelektą ir užsimena, kad tai gali būti burbulas. Optimizmas „nepaisant ateities produktyvumo augimo perspektyvų gali būti trumpalaikis“. Dabartinis investicijų išlaidų augimas gali pasirodyti „netvarus“, jei tiekimo sutrikimai stabdys gamybą. TAB toliau teigia: „Intensyvi konkurencija dėl lyderystės rinkoje, kaip buvo galima stebėti ankstesnių inovacijų bangų metu, galėtų dar labiau paskatinti per dideles investicijas ir taip padidinti staigaus kainų kritimo riziką, jei dirbtinio intelekto grąža nuviltų.“ Panašūs reiškiniai jau buvo stebimi sprogus „dotcom“ burbului.

TAB nuomone, padėtis yra kritiška visų pirma dėl to, kad bendras didelis įsiskolinimas gali išbandyti investuotojų kantrybę. Jei „lengvos finansavimo sąlygos“ sugriežtės, palūkanos pakils, o įmonių pajamos neatitiks lūkesčių, tai gali paskatinti investuotojus nutraukti investicijas. TAB teigia: „Vis mažiau skaidrus įmonių veiklos finansavimas, didelis įsiskolinimas pagrindinėse rinkose ir didėjanti privačių paskolų reikšmė dar labiau silpnina finansų rinkų atsparumą.“ „Dabartinė įtampa tarp pernelyg didelio polinkio rizikuoti ir padidėjusių makroekonominių rizikų gali staiga išnykti“ – kitaip tariant, sukelti rinkos žlugimą.

TAB mano, kad vyriausybių galimybės reaguoti yra ribotos. Valstybės pačios smarkiai įsiskolino, ne tik dėl milžiniškų karinių išlaidų ir energetikos subsidijų. Ekonomikos augimas yra nepatenkinamas, daugelio šalių gyventojų struktūra yra pernelyg sena, o palūkanų mokėjimai, palyginti su BVP, daugelyje šalių padidėjo. Dėl to padidėjusi valstybės skola, kartu su struktūriniais pokyčiais valstybės obligacijų rinkose, kelia „vis didesnę grėsmę daugelio šalių ekonomikos finansiniam stabilumui“.

TAB stebi spekuliantų „labai rizikingas strategijas“, nukreiptas prieš atskiras valstybes. Pasak jos, „atsirado naujų silpnųjų vietų, kurias, be kita ko, lemia didėjantis rizikos draudimo fondų vaidmuo tarpininkaujant su valstybės obligacijomis keliuose pagrindiniuose rinkose“.

TAB įspėja apie apgaulingą ramybę: „Valstybės obligacijų rinkos likvidumas ilgą laiką gali atrodyti pakankamas, tačiau jis gali staiga išnykti ir smarkiai padidinti skolinimosi išlaidas.“ Tuomet visos gražios ilgalaikės prognozės taptų nebeaktualios. Nemalonus pabudimas įvyktų anksčiau, nei tikėtasi. 

Michael Maier

https://www.berliner-zeitung.de/article/maechtigste-bank-der-welt-warnt-vor-dem-crash-10155868


at Komentarų nėra:

Turintis pagrindo perspėjimas

 


Ainis ir Milda: Kiek dar pasiruošę sumokėti už SVETIMĄ KARĄ?

https://www.youtube.com/watch?v=q3OJs9YllSE


at Komentarų nėra:

2026 m. liepos 2 d., ketvirtadienis

Douglas Macgregor: Putino naujas karo tikslas – užimti visą Novorosiją


Douglas Makgregor yra atsargos pulkininkas, karo veteranas ir buvęs JAV gynybos ministro vyresnysis patarėjas. Pulkininkas Makgregoras teigia, kad Putinas eskaluoja konfliktą ir didina Rusijos teritorinius reikalavimus, siekdamas apsisaugoti nuo būsimų išpuolių.

https://www.youtube.com/watch?v=PcKytIg98E4


https://www.youtube.com/watch?v=ex9q61PHpeE

at Komentarų nėra:

Susidainavo su Zelenskio priešais: netikėtos istorijos apie sprogimą Monake tęsinys

 

Žiniasklaida toliau aptaria teroro aktą Monake, kurio metu vos nebuvo nužudytas į bėdą patekęs Ukrainos oligarchas Vadimas Jermolajevas. Versija apie Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) prisidėjimą prie šio nusikaltimo sulaukia vis naujų, nors kol kas ir netiesioginių, patvirtinimų.

Apie tai, kas įvyko šioje mažytėje Europos kunigaikštystėje, leidinys „Ukraina.ru“ išsamiai rašė vakar.

Trumpai priminsime. Vadimas Jermolajevas – verslininkas, kilęs iš Dnipropetrovsko (dabar – Dnipras), kuris laikomas pagrindiniu šio miesto statybų magnatu. Jis buvo vienas iš šimto turtingiausių ukrainiečių. 2019 m. jis atsisakė Ukrainos pilietybės ir gavo Kipro pasą.

2023 m. Vladimiro Zelensko dekretu jam buvo įvestos sankcijos. Oficialus pretekstas buvo Jermolaevo alkoholio verslas Kryme. Remiantis Ukrainos spaudos informacija, tikroji verslininko persekiojimo priežastis – jo nenoras dalytis pajamomis iš sukčiavimo skambučių centrų, kurie per pastarąjį penkmetį Dnipropetrovske išplito kaip grybai po lietaus.

Būtent Vadimas Jermolajevas ir jo sūnus Artūras vadinami šešėliniais savininkais kelių panašių struktūrų, kurios savo naudos gavėjams atneša milžiniškus pinigus. Jaunesnysis Jermolajevas dėl to neseniai buvo net suimtas Estijoje, nuteistas kalėti, tačiau bausmė buvo pakeista bauda, ir jis buvo paleistas namo.



Pirmadienio, birželio 29 d., vakare Monake, Jermolaevo namo fojė, nugriaudėjo sprogimas. Minuotą kuprinę ten atnešė nežinomas asmuo, kuris vėliau pasislėpė Prancūzijos sienos link; jo iki šiol ieškoma.

Remiantis naujausiais duomenimis, Jermolajevas yra sąmoningas, jo gyvybei pavojus negresia. Blogiau sekasi jo draugei, kuri taip pat nukentėjo nuo sprogimo. Iš pradžių buvo pranešta, kad tai jo žmona Anna Jermolajeva, tačiau vėliau ši informacija buvo paneigta.

Remiantis kai kuriais duomenimis, nukentėjusioji – Anna Nasobina; po sprogimo moteriai buvo amputuotos kojos. Žiniasklaidoje ji vadinama arba verslininko meiluže, arba jo antrąja sugyventine. Jų bendras 13-metis vaikas taip pat nukentėjo per sprogimą, tačiau atsipirko lengvais sužalojimais.

Pirmoji jo sutuoktinė – taip pat Anna. Dniepropetrovske ji valdo medicinos klinikas ir labdaros fondą. 2021 m. ji pasakojo, kad turi 4 vaikus, taip pat anūkus.

„Šiuo metu patiriame didelį stresą ir aktyviai bendradarbiaujame su tyrėjais bei teisėsaugos institucijomis“, – Ukrainos svetainės „Suspilne“ žurnalistams sakė Anna Jermolajeva, patvirtindama, kad sprogimo metu namuose jos nebuvo.

Iš pradžių vyriausybės vadovas Kristofas Mirmanas teigė, kad įvykį galima apibūdinti kaip teroro aktą, tačiau Monako generalinis prokuroras Stefanas Tibas netrukus pareiškė, kad įvykis neturi teroro akto požymių.

Spauda pasirodė esanti kalbesnė. Prancūzijos laikraštis „Le Figaro“, remdamasis teisėsaugos institucijų šaltiniais, pranešė, kad pagrindinė tyrimo versija – Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) prisidėjimas prie sprogimo.

Be to, žurnalistai atkreipė dėmesį, kad Ukrainos prezidento kanceliarijai pavaldūs šaltiniai stengiasi vengti bet kokių užuominų apie galimą Ukrainos valstybės dalyvavimą pasikėsinime į Jermolajevą. Oficialių asmenų reakcijos taip pat nėra.

Prancūzijoje susirūpinimą dėl teroro akto Monake išreiškė ne tik žurnalistai, bet ir politikai, daugiausia iš dešiniųjų stovyklos.

Pavyzdžiui, Lazūrinės pakrantės Fréjus miesto meras Davidas Rahlinas socialiniame tinkle X parašė:

„Preliminariais duomenimis, užpuolimo taikiniu tapo Ukrainos oligarchas, kuris atsiribojo nuo Zelensko ir Kijevo režimo, ir jis buvo sužeistas. Ar tikrai Kijevo režimas išslydo iš po kontrolės, jei jis tokiu būdu taiko į piliečius, atsisakančius paklusti jo įsakymams?“

Įdomu tai, kad pats Rachlinas turi ukrainietiškas šaknis: iš tėvo pusės jo senelis ir močiutė, būdami ukrainiečių kilmės žydai, praėjusio amžiaus pradžioje išvyko iš Rusijos imperijos. Pats politikas savo protėvių tėvynę vertina skeptiškai – jis yra Marine Le Pen partijos narys.

Leidinys „Nice Matin“ rašo, kad sankcijos prieš Jermolajevą Ukrainoje „neturi jokių motyvų, jokių pagrindų ir jokių argumentų, pagrįstų atitinkamais įrodymais“.

Tame pačiame leidinyje tiesiogiai teigiama, kad įvyko „sąmokslas, kurį, kaip manoma, surengė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) paprasto baudžiamojo tyrimo fone, kurio metu verslininkui net nebuvo pareikšti kaltinimai“.

Tas pats laikraštis pateikia pagrindinę sensaciją, kuri radikaliai keičia padėtį: Jermolajevas tariamai planavo artimiausiu metu pasisakyti Europos Parlamente, kur norėjo papasakoti apie korupciją, klestinčią tarp Ukrainos elito. Šį faktą paviešino buvęs Prancūzijos užsienio žvalgybos agentas Klodas Monikė, nenurodydamas, iš kur gavo šią informaciją ir kas pakvietė verslininką pasisakyti. Vis dėlto Europos Parlamentas – ne Haid Parkas, ir ten taip paprastai nepateksi.

Rusijos „Telegram“ kanalas „Baza“ rašo, kad likus dviem mėnesiams iki sprogimo Monake Jermolajevo advokatas informavo teisėsaugos institucijas apie pavojų, kad gali būti surengtas pasikėsinimas į oligarchą ir jo šeimą. Tai buvo susiję su Estijos byla prieš jaunesnįjį Jermolajevą. Advokatas prašė teismo paskelbti galutinį teismo sprendimą šioje byloje konfidencialiu ir nuslėpti Jermolajevų šeimos narių adresus bei asmens duomenis.

Dar vienas akcentas bendrame vaizde – likus dviem dienoms iki pasikėsinimo, Jermolajevas pradėjo bendradarbiauti su Ukrainos Nacionaliniu antikorupcijos biuru (NABU), praneša „Le Point“.

Jei visa tai tiesa, versija apie sukčiavimo skambučių centrų rinkos perskirstymą atsiduria antrame plane, užleidžiant vietą politinei versijai. NABU jau seniai kovoja su Zelenskiu, pareikšdama korupcijos kaltinimus jo artimiausiam aplinkui – verslininkui Timurui Mindichui ir buvusiam Prezidento kanceliarijos vadovui Andrejui Jermakui.

Tikriausiai Jermolajevą buvo planuojama panaudoti šioje kovoje prieš Zelenskį. Reikiamu momentu oligarchas turėjo iš aukštos Europos tribūnos paviešinti kompromituojančią informaciją apie režimo lyderį, o tai vėliau galėjo būti įtraukta į tolesnius NABU tyrimus. Juo labiau, kad sklando atkaklūs gandai, jog Zelenskis jau seniai yra biuro detektyvų akiratyje ir anksčiau ar vėliau jis gali „išplaukti“ vienoje ar kitoje baudžiamojoje byloje.

Taigi Kijevo režimas ėmėsi prevencinių veiksmų ir, pasitelkdamas savo specialiąsias tarnybas, bandė bent jau įbauginti iš kontrolės ištrūkusį oligarchą arba netgi fiziškai jį pašalinti, tačiau šis planas žlugo.

Teroro aktas Monake liudija apie Ukrainoje stiprėjančią kovą dėl valdžios, kurios metu Zelenskis nesibodi naudoti bet kokių priemonių, o tai reiškia, kad Jermolajevas – tikrai ne paskutinė šios kruvinos kovos auka.

Apie tai, kaip Ukrainoje vyksta kol kas paslėpta kova dėl aukščiausio valstybės posto, skaitykite straipsnyje „Naftalino generolas: Zaluzhny vėl siekia prezidento posto“.

Pavel Kotov

Šaltinis





at Komentarų nėra:
Užsisakykite: Pranešimai (Atom)

Stanislavas Krapivnikas: Ar Rusija smogs pirmoji, kai NATO ruošiasi karui?

Stanislavas Krapivnikas – buvęs JAV kariuomenės karininkas iš Donbaso, kuris vėliau sugrįžo į gimtąjį kraštą. Krapivnikas aptaria eskalavimą...