Nuotraukoje: Moti Leitneris, Beit Šemešo mero pavaduotojas ir „Haredi Public Party“ partijos įkūrėjas, „Jerusalem Post“ studijoje, 2026 m. rugpjūčio 11 d. Žemiau pateikiu Moti Leitner straipsnio, paskelbto "Jerusalem Post" dienraštyje.
Haredi bendruomenė turi pakankamai narių, talentų ir vertybių, kad pakeltų šią šalį į naują ir šviesią ateitį; mes negalime būti tie, kurie ją stumia žemyn.
Prieš 60 metų haredimai (ultraortodoksai) sudarė maždaug 2 % Izraelio gyventojų. Šiandien šis skaičius siekia apie 13 %, o demografai prognozuoja, kad per vieną ar dvi kartas jis išaugs iki 20 % ar net 30 %. Tokio masto augimas keičia tai, ką bendruomenė yra skolinga šaliai, kurioje gyvena.
Haredų bendruomenė nebegali veikti kaip nedidelė grupė, esanti visuomenės pakraštyje, kol kiti neša ekonomikos, kariuomenės ir pilietinio gyvenimo naštą. Mes tampame pagrindiniu šios šalies ramsčiu, o ramsčiai turi išlaikyti svorį, o ne tik užimti vietą.
"Parnassah" (pragyvenimas) daugybei haredų šeimų tapo kažkuo panašiu į kasdienę ekstremalią situaciją, ir tai sakau remdamasis tuo, ką matau vykstant žmonėms, kuriuos pažįstu, įskaitant ir save patį. Šeimos yra gausios, išlaidos auga greičiau nei pajamos, o tėvai susiduria su realybe, su kuria susidoroti jiems niekada nebuvo suteikta priemonių.
Mūsų mokyklos atlieka nepaprastą darbą, ugdydamos vaikų dvasinį ir intelektualinį gyvenimą, tačiau kažkur pakeliui mes nustojome mokyti pagrindinių įgūdžių, tokių kaip aritmetika, anglų kalba ir įgūdžių, kurių bet kuriam suaugusiam žmogui reikia, norint užsidirbti pragyvenimui šiuolaikinėje ekonomikoje.
Be to, apie pusė haredių moksleivių, kurie galiausiai bando pasivyti bendraamžius studijuodami aukštojo mokslo įstaigose, meta studijas, nes jų atsilikimas yra pernelyg didelis. Tai yra struktūrinė nesėkmė, kurią patys sukūrėme, ir mes galime ją ištaisyti nepaliesti ješivos sistemos, skirtos tiems, kurie yra pasiryžę visą laiką skirti mokymuisi.
Mano mieste, Beit Šemeše, buvo rengiami rimti planai pastatyti profesinio mokymo kompleksą pačioje miesto širdyje – pakankamai arti, kad beveik pusę milijono gyventojų turinčios bendruomenės nariai galėtų ten nuvykti autobusu arba pėsčiomis ir įgyti profesiją.
 |
| Grupė ultraortodoksinių žydų Jeruzalėje užblokavo eismą ir lengvųjų traukinių eismą, protestuodama prieš haredių šaukimą į Izraelio gynybos pajėgas. 2024 m. vasario 26 d. (nuotrauka: SOL SUSSMAN) |
Dėl baimės, kad bendruomenės radikalūs elementai paskelbs karą šiam projektui, jis yra sustabdytas. Deja, tai nėra pavienis atvejis – tai vyksta visuose haredi miestuose, kai tik kas nors bando nutiesti tikrą kelią į užimtumą.
Tai yra tūkstančiams šeimų daroma žala, užmaskuota kaip Toros vertybių gynimas. Toros vertybės apima ir pareigą išlaikyti savo šeimą. Hazal, mūsų didieji išminčiai, niekada neįsivaizdavo bendruomenės, kurioje dauguma žmonių gyvena iš rankos į burną.
Politiniai lyderiai neša tiesioginę atsakomybę už tai, kur atsidūrėme. Yra vienas dabartinis partijos lyderis, kuris pastaruosius metus keliavo po šalį, grasindamas institucijoms, bandančioms perkelti švietimo tinklus į valstybinę haredių sistemą, apimančią išsamesnius anglų kalbos ir matematikos mokymus, ir šis lyderis administratoriams sakė tokius dalykus kaip: „ Ateisiu pas tave į namus ir numesiu ant jų torpedą“, bei vartodavo kitus, dar vaizdingesnius žodžius, kurių čia nepakartosiu. Tai yra bauginimas, ir tai neturi nieko bendro su Toros studijų apsauga.
Šiuo metu vyriausybėje yra 18 haredi Kneseto narių, ir kad ir ką jie viešai sakytų, jų pagrindinis tikslas yra vienas: užtikrinti, kad nė vienas haredi niekada netarnautų Izraelio gynybos pajėgose (IDF). Viskas kita – tik teatras.
Haredi „hesder“ ješivos derina Toros studijas su tarnyba Izraelio gynybos pajėgose (IDF)
Nuo spalio 7 d. kariuomenei prireikė dar tūkstančių kovinių karių ir tūkstančių pagalbinių pareigūnų, o haredi bendruomenė yra vienas iš didžiausių žmogiškųjų išteklių šaltinių šalyje. Šiuo metu jau veikia keturiolika haredi „hesder“ ješivų, kai kurios – jau daugiau nei dešimtmetį, kuriose rimtas Toros mokymasis derinamas su karine tarnyba, išlaikant kašrutą, maldas ir nuolatinį Toros studijavimą tarnaujantiems kariams.
Šios programos veikia. Vis dėlto jos gauna mažai arba visai negauna vyriausybės finansavimo, neturi institucinio pripažinimo ir yra atvirai niekinamos tų pačių politikų, kurie tvirtina, kad atstovauja haredi visuomenei.
Kai kariai iš mūsų pačių bendruomenės baigė kovinius kursus, žmonės, kurie turėtų viešai atsistoti ir jiems padėkoti, juos priimti – tokie vyrai kaip haredi partijų lyderiai Yitzhak Goldknopf, Arye Deri ir Moshe Gafni – nepasakė nė žodžio.
Dar blogiau – mūsų tarnybą atliekantys jaunuoliai teigia, kad juos ignoruoja, išjuokia ir menkina tie patys vadovai, kurie politiškai pasipelno iš tvirtinimo, jog atstovauja visiems haredimams. Jei tos „hesder“ programos būtų tinkamai finansuojamos ir plečiamos, mes nekalbėtume apie kelis šimtus dalyvių. Tikriausiai jų būtų tūkstančiai, o didžioji dalis dirbtinai sukurtos įtampos šiuo klausimu išnyktų, nes pagaliau atsirastų gerbiama galimybė tiems daugybei jaunuolių, kuriems visą laiką skirti studijoms iš pat pradžių nebuvo realu.
Paklauskite bet kurio iš šių politikų, ką jie padarė, kad išspręstų bent dalį šių problemų, ir sąžiningas atsakymas, kurį tyliai ištars jiems artimi žmonės, bus: „Nieko“. Kai spaudžiama, atsakymas visada yra „taip, žinoma, kažkas turėtų tarnauti“, pasakytas būtent tokiu tonu, kokį žmonės naudoja, kai turi omenyje visiškai priešingą dalyką.
Rinkimų kampanijose kartojama ta pati frazė, tačiau nieko nedaroma, kad ji būtų įgyvendinta. Šis atotrūkis tarp to, kas sakoma, ir to, kas daroma, yra tikrasis skandalas, didesnis nei bet koks atskiras politikos nesėkmės atvejis.
Nė vienas iš mano aprašomų dalykų iš tikrųjų nėra susijęs su ekonomika ar kariuomene kaip atskirais klausimais. Kalbama apie tai, ar haredių vadovybė yra pasirengusi prisiimti atsakomybę už tą ateitį, kurią nuolat žada apsaugoti, užuot slėpusis už šūkių, kol griūva institucijos, o šeimos tyliai skęsta.
Haredi bendruomenė turi pakankamai narių, talentų ir vertybių, kad pakeltų šią šalį į naują ir šviesią ateitį; mes negalime būti tie, kurie ją stumia žemyn. Trūksta lyderių, kurie būtų pakankamai sąžiningi, kad prisipažintų, kur suklydo, ir pasiryžę sukurti kažką geresnio vaikams, bendruomenei ir šaliai, kurią visi dalijamės.
Autorius yra „Haredi Public Party“ pirmininkas – tai nauja politinė jėga haredimams, kurie tiki, kad Toros pasaulio apsauga reikalauja atsakingos lyderystės ir praktinių sprendimų, padėsiančių įveikti iššūkius, su kuriais susiduria mūsų bendruomenė. Partija pasisako už autentišką Toros studijavimą, platesnes švietimo galimybes, orų darbą, tinkamą karinę ar nacionalinę tarnybą, ekonominį savarankiškumą ir stipresnę partnerystę tarp haredių bendruomenės ir visų Izraelio gyventojų.
https://www.jpost.com/opinion/article-908893
