Buvęs CŽV analitikas Larris Džonsonas aptaria, kaip Iranas stiprina atsakomuosius veiksmus, vykdydamas koordinuotus išpuolius kartu su Jemenu, o D. Trumpas, apimtas panikos, veržiasi pradėti sausumos operaciją. Karas artėja prie taško, iš kurio nebebus grįžimo, ir mes viską išsamiai išnagrinėsime.
https://www.youtube.com/watch?v=C5cr7JwN8xs
https://www.youtube.com/watch?v=mArbS5cKqCg
„Išsiplėtė ligos paplitimo geografija“: Centrinėje Rusijoje uodai vis dažniau platina dirofilariozę. Apie tai rašoma "RT".
Rusijos centriniuose regionuose uodai vis dažniau platina dirofilariozę. Žmonėms užsikrėtus, po oda išsivysto kirminai. Dagestano ir Čeboksarų medicinos įstaigose gydytojai iš pacientų akių išėmė apie 20 cm ilgio kirminus. RT pasiteiravo ekspertų, kuo pavojinga ši liga, kokių regionų gyventojai turėtų būti atsargūs ir kaip apsisaugoti nuo dirofilariozės.
Žiniasklaida pranešė apie dirofilariozės atvejus Dagestane ir Čeboksaruose. Kovo pabaigoje dviem pacientams prireikė chirurginės intervencijos, kad būtų pašalinti parazitai – kirminai, kurie judėjo po organizmą. Užsikrėtimas, manoma, įvyko dėl uodo įkandimo.
Dagestano gyventoja papasakojo, kad parazitas jos organizme buvo maždaug pusę metų: ji mano, kad galėjo užsikrėsti po uodo įkandimo pelkėtoje vietovėje. Pacientė papasakojo, kad kirminą reikia pašalinti kuo greičiau. Nors žmogaus organizme parazitas žus, tai gali užtrukti daug metų.
Akademiko S. N. Fedorovo vardo mokslo ir technikos komplekso „Akių mikrochirurgija“ Čeboksarų padalinyje medikai iš 52 metų vyro akies obuolio pašalino 20 centimetrų ilgio kirminą. Atidarius neskausmingą, pupelės dydžio išaugą, gydytojai aptiko gyvą parazitą ir atsargiai jį išėmė, nepažeisdami kirmino kūno.
Nuo Juodosios jūros iki Ramiojo vandenyno
Medikai pranešė, kad tai antrasis dirofilariozės užsikrėtimo atvejis jų praktikoje, tačiau regione ir apskritai vidurinėje Rusijos dalyje ši liga pasitaiko vis dažniau.
E. I. Martsinovskio medicinos parazitologijos, tropinių ir transmisinių ligų instituto prie Sečenovo universiteto direktorius, Rusijos mokslų akademijos korespondentas Aleksandras Lukashev pokalbyje su RT pažymėjo, kad ligos sukėlėjas anksčiau buvo aptinkamas Rusijos pietiniuose regionuose, tačiau dėl globalių klimato pokyčių išplito į šiaurę.
„Dabar dirofilariozės endeminiai regionai driekiasi nuo Juodosios jūros iki Ramiojo vandenyno. Taigi ne tiek padidėjo sergamumas, kiek išsiplėtė ligos geografija – dar prieš 20 metų, pavyzdžiui, Maskvoje užsikrėsti buvo neįmanoma. O dabar tokie atvejai, nors ir reti, bet įmanomi“, – paaiškino ekspertas.
Tuo pačiu, pasakojo Lukaševas, per metus šalyje užregistruojama 100–200 užsikrėtimo atvejų, taigi liga išlieka gana reta.
Dirofilariozė – tai parazitinė liga, kai į organizmą patenka apvaliosios kirmėlės dirofilarios. Jos gali judėti po oda, minkštuosiuose audiniuose. Paprastai parazitas nesidaugina. Norint jį pašalinti, reikalinga chirurginė intervencija.
Kirminai, galintys gyventi žmogaus organizme, dažniausiai aptinkami poodiniame akies audinyje, tačiau yra ir tokių, kurie įsiskverbia į plaučius ir širdį.
Užsikrėtimas dažniausiai įvyksta per uodų įkandimą (nors kai kurie specialistai pataria saugotis ir dygliuotųjų uodų bei erkių). Kai uodas įkanda užsikrėtusiam šuniui, rečiau – katei, į jo virškinimo sistemą kartu su krauju patenka mikrofilarijos – mikroskopinės lervos. Jos vystosi per 10–14 dienų, o tada, kitą kartą įkandus, kartu su seilėmis patenka į aukos organizmą.
Dirofilariozė vystosi lėtai: nuo užsikrėtimo iki simptomų pasirodymo gali praeiti nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Svarbiausias įspėjamasis požymis – auglio, nedidelės, iki 2 cm dydžio iškilumos, atsiradimas. Auglys gali būti skausmingas arba neskausmingas. Viduje galima pajusti judėjimą. Parazitas gali judėti iki 10 cm per parą greičiu, pasislėpdamas po oda kelioms dienoms ar mėnesiams.
Be to, simptomai apima niežulį ir paraudimą toje vietoje, kur yra dirofilaria, alergiją – bėrimą ar niežulį visame kūne, bendrą negalavimą, įskaitant aukštą temperatūrą. Taip pat pasireiškia simptomai, susiję su kvėpavimo organais: dusulys, kosulys, krūtinės skausmas.
Jei kirminas pateko į plaučius, ten gali susidaryti mazgeliai – granuliomos. Jie matomi kompiuterinėje tomografijoje ir rentgenogramoje, be to, juos galima supainioti su navikais.
„Pagrindinė ir gana dažna komplikacija yra parazito patekimas į akį. Jei nematodą iš po odos galima ištraukti bet kurioje traumų skyriuje, tai norint ją išimti iš akies, reikės sudėtingesnės chirurginės operacijos. Po parazito pašalinimo, kaip taisyklė, pasiekiamas visiškas pasveikimas“, – pažymėjo Aleksandras Lukashev.
Dirofilariai prisitaikę gyventi šunų ir kačių organizmuose, todėl rizikos grupei priklauso šunų savininkai, gyvūnų prieglaudų darbuotojai, žemės ūkio ir miškininkystės darbuotojai, taip pat medžiotojai ir žvejai.
Kaip nustatyti ir ką daryti?
Įtarti dirofilariozę augintiniui galima pagal įvairius simptomus. Šuo ar katė ilgą laiką gali kentėti nuo kosulio ar dusulio. Gyvūnas tampa vangus, nenoriai valgo ir lieknėja. Pablogėja jo išvaizda – pavyzdžiui, kailis atrodo blankesnis. Taip pat savininkas gali pastebėti vokų ir įvairių kūno dalių patinimus, skysčių susikaupimą pilvo ertmėje. Esant sunkiai patologijai, augintiniai praranda sąmonę.
Norint apsisaugoti nuo dirofilariozės, „Rospotrebnadzor“ specialistai rekomenduoja kuo labiau sumažinti kontaktą su uodais: dėvėti uodų atbaidančius kostiumus ir kitus uždarus drabužius, apsaugines kepures, naudoti repelentus. Langams ir durims verta įrengti tinklelius.
Lukashev pažymėjo, kad veiksmingesnė prevencijos priemonė – savininkų dėmesingas požiūris į savo šunis.
„Gyvūnus reikia reguliariai tikrinti pas veterinarą dėl dirofilariozės – tai paprasčiausias būdas sumažinti užsikrėtimo riziką žmonėms. Juolab kad šunims dirofilariozė kelia daug didesnį pavojų nei žmonėms: jų organizme parazitas linkęs įsikurti širdyje, o ne po oda. Tai labai rimta liga, kuri be laiku pradėto gydymo gali baigtis gyvūno mirtimi“, – pasakojo mokslininkas.
Naminius gyvūnus taip pat galima apdoroti nuo uodų ir, be to, atlikti dehelmintizaciją, t. y. organizmo valymą nuo parazitų.
https://russian.rt.com/science/article/1613869-komary-dirofilyarioz-rossiya
Kancleris Friedrichas Merzas (CDU) pirmadienio popietę Berlyne susitiko su prieštaringai vertinamu Sirijos lyderiu Ahmedu al-Sharaa, buvusiu džihadistu ir teroristu. Tarp aptartų temų viena iš svarbiausių buvo tai, kad F. Merzas nori, jog 80 procentų šiuo metu Vokietijoje gyvenančių sirų grįžtų į tėvynę.
„Žvelgiant į artimiausius trejus metus, prezidentas al-Sharaa pageidauja, kad apie 80 procentų Vokietijoje esančių sirų grįžtų į savo tėvynę“, – sakė F. Merz, prieš pridurdamas: „Mums reikia patikimos repatriacijos galimybės, bendradarbiavimo su Sirija.“
F. Merz sakė, kad pritaria šiai idėjai, teigdamas, jog daugelis jų „yra reikalingi namuose“.
Kancleris taip pat aiškiai nurodė, kad bus persvarstomi prieglobsčio statusai. „Tie, kurie neturi teisės į prieglobstį, vėl išvyks iš Vokietijos“, – sakė jis, ypač tie, kurie „piktnaudžiauja mūsų svetingumu“. Jis tai suderino su pripažinimu, kad „džiaugiamės daugybe integruotų Sirijos kvalifikuotų darbininkų“.
Merz prisiminė, kaip maždaug prieš metus Sirijoje „buvo nuversta“ diktatūra, ir dar kartą patvirtino, kad Vokietija visada rėmė Sirijos žmones, nepaisant to, kad naujoji vyriausybė kaltinama daugybe žiaurumų prieš mažumas, įskaitant krikščionis ir druzus.
Merz apibūdino atstatymą kaip „milžinišką pastangą“, pabrėždamas, kad stabilumas ir ekonominiai rodikliai bus esminiai jo sėkmei. Vokietijos delegacija „per keletą dienų“ vyks į Siriją, kad paskatintų bendradarbiavimą šioje srityje.
Sirijos valstybės vadovas savo kalbą pradėjo išreikšdamas „gilų dėkingumą“ Vokietijai, pareikšdamas, kad „Sirija yra svarbi šalis Europai“ ir kad ji gali „atsigauti dar stipresnė“, bei pridūrė: „Mes norime atstatyti savo šalį.“
Jis pažymėjo, kad Vokietijoje šiuo metu gyvena 1,3 milijono sirų, įskaitant 6 000 gydytojų, kurie galėtų reikšmingai prisidėti prie Sirijos atsigaunančios ekonomikos.
Kaip „Remix News“ jau yra pranešęs anksčiau, Sirija dėl karo neteko daugelio savo gydytojų, kurių daugelis atsidūrė Vokietijoje ir kitose Vakarų šalyse. Tačiau daugelis jų išreiškė mažai susidomėjimo grįžti namo.
Al-Sharaa išdėstė viziją dėl „ciklo“, leidžiančio sirams grįžti namo, o tiems, kurie nori pasilikti Vokietijoje, suteikiančio galimybę ten dirbti. Jis apibūdino naująją Siriją kaip konstitucinę valstybę „visiems sirams – be išimties“, pabrėždamas, kad šalis yra „labai įvairi“ ir įsipareigojusi stiprinti „teisėtumą“, pažadėdamas dirbti su Vokietija „visiškai skaidriai“.
Nepaisant to, ką sakė al-Sharaa ir ko gali norėti Merz, yra mažai įrodymų, kad dauguma sirų turi kokį nors stimulą ar motyvaciją grįžti namo.
Pirma, daugelis jų jau tapo Vokietijos piliečiais, o kas mėnesį naturalizuojasi vis daugiau. Net jei Vokietijos vyriausybė norėtų juos grąžinti, ji neturėtų jokio teisinio mechanizmo tai padaryti, nebent būtų perrašyta visa konstitucija. Buvo keletas itin pavienių atvejų, kai Vokietijos valdžios institucijos bandė atimti pilietybę, tačiau tik dėl ypatingų Vokietijos įstatymų pažeidimų, pavyzdžiui, terorizmo nusikaltimų.
Sirijiečiai taip pat neturi pakankamo finansinio pagrindo grįžti į karo nuniokotą šalį, kurioje tebesitęsia nestabilumas. Vokietijoje jie turi teisę į nemokamą sveikatos priežiūrą, būstą, socialinę paramą ir daugybę kitų lengvatų, kurių Sirijoje nėra. Tačiau Vokietijos konservatoriai reikalauja, kad šimtai tūkstančių sirijiečių, dar neįgijusių pilietybės, grįžtų į tėvynę, teigdami, kad apskritai ši migrantų grupė yra didelė našta socialinei sistemai ir visuomenei. Be to, nuo Asado nuvertimo jų prieglobsčio pagrindas iš esmės nebeegzistuoja.
Nuo atvykimo į Vokietiją sirų migrantai yra atsakingi už milžinišką nusikaltimų skaičių, įskaitant 135 000 sirų nusikaltimų prieš vokiečius nuo 2015 m.
https://rmx.news/article/germany-merz-says-he-expects-80-of-syrians-to-return-home-within-3-years/
Neapgalvotas pasakymas apie Ukrainos dronus įstumia „Rheinmetall“ vadovą Pappergerį į keblią padėtį. Prezidentas Zelenskis dabar atsakė ir daro spaudimą vokiečių ginklų gamybos gigantui, - rašoma "Berliner Zeitung".
Zelenskis pašaipiai atsako į „namų šeimininkių“ pareiškimą, kurį išsakė „Rheinmetall“ vadovas Papperger.
Ginčas tarp Ukrainos ir Vokietijos ginklų koncerno „Rheinmetall“ paaštrėja. O koncerno vadovui Arminui Pappergeriui situacija tampa vis nemalonesnė. Karštą kontroversiją išprovokavo Pappergerio niekinantys pareiškimai apie Ukrainos dronų gamybą. Kijevo reakcija buvo greita, aštri ir demonstratyviai pašaipi.
Viskas prasidėjo nuo A. Pappergerio interviu, kuriame jis sumenkino Ukrainos ginkluotės naujoves. Dronų gamybą jis palygino su paprastu konstruktoriumi, kurį iš dalies gamina „namų šeimininkės su 3D spausdintuvais virtuvėje“. Ukrainoje jo pastaba buvo vertinama visų partijų kaip arogantiška ir iš dalies seksistinė.
Prezidentas Volodymyras Zelenskyj to nepaliko be atsako ir dabar atsakė kandžia ironija. Jei iš tiesų kiekviena namų šeimininkė gali konstruoti dronus, tuomet „kiekviena namų šeimininkė gali būti ir „Rheinmetall“ valdybos pirmininkė“.
„Rheinmetall“ namų šeimininkių skandalas: ukrainiečiai atsako
Ukrainoje šis incidentas greitai tapo politine problema. Vyriausybės atstovai, kariškiai ir socialinių tinklų vartotojai demonstratyviai parėmė vietinę ginklų pramonę. Naudojant tokias žymes kaip #MadeByHousewives, toliau buvo išreikšta panieka Pappergeriui.
Iš tiesų jo kritika paliečia jautrią vietą, tačiau ne taip, kaip buvo ketinta. Juk Ukraina nuo karo pradžios smarkiai išplėtė savo dronų gamybą. Kasmet pagaminama milijonai dronų, daugelis iš jų yra nebrangūs, lanksčiai pritaikomi ir technologiniu požiūriu stebėtinai veiksmingi.
Būtent šis gebėjimas improvizuoti laikomas vienu iš lemiamų veiksnių kovoje su Rusijos armija. Remiantis vertinimais, didžioji dalis abiejų pusių nuostolių šiuo metu tenka dronams. Vis dažniau kalbama ir apie dronų karą Donbase – paskutinį kartą apie tai, pavyzdžiui, karinių reikalų ekspertas Markusas Reisneris užsiminė interviu laikraščiui „Berliner Zeitung“.
Kadangi Ukrainos ginklų pramonė šioje srityje vis mažiau priklauso nuo Diuseldorfo ginklų koncerno, dabar ekonominis spaudimas Pappergeriui didėja. „Rheinmetall“ netgi buvo priversta viešai sureaguoti į namų šeimininkių pareiškimą. Žalos mažinimas. Pareiškime „X“ koncernas gyrė Ukrainos „inovacinį potencialą ir kovos dvasią“, pabrėžė „didžiausią pagarbą“. Tačiau tikro atsiprašymo nesulaukta.
Dėl to lieka kartus poskonis. Juo labiau, kad „Rheinmetall“ vis dar yra vienas iš svarbiausių Vakarų ginkluotės partnerių Ukrainoje. Koncernas, be kita ko, tiekia šaudmenis ir tankų techniką bei dirba prie bendrų projektų su Ukrainos įmonėmis.
Koncerno vadovui Pappergeriui šis skandalas ištiko netinkamu laiku. Ukraina vis labiau stiprina savo, kaip rimto žaidėjo, vaidmenį pasaulinėje ginklų pramonėje – taip pat ir per tarptautinį bendradarbiavimą bei eksporto ambicijas. Tai paskutinį kartą paaiškėjo per prezidento Zelenskyj keliones į Artimuosius Rytus. Vizitų į kelias Persijos įlankos valstybes metu Ukrainos kompetencija dronų srityje buvo pagrindinė tema. Kijevas ten aktyviai siekė bendradarbiavimo raketų ir dronų atakų atrėmimo srityje, kartu siūlydamas savo technologijas ir žinias.
Čia kalbama ne tik apie politinę paramą Irano karo kontekste, bet vis dažniau ir apie konkrečius sandorius. Ukrainos specialistai turėtų padėti Jungtiniams Arabų Emyratams, Saudo Arabijai ir Katarui kurti oro gynybos sistemas, taip pat svarstomi bendri dronų kūrimo ir gamybos projektai. Žinia aiški: Ukraina jau seniai save laiko ne tik Vakarų ginkluotės pagalbos gavėja, bet perspektyvoje netgi modernios karinės technologijos eksportuotoja.
Taigi tai, kas prasidėjo kaip ginkluotės pareigūno neapgalvota pastaba, per keletą dienų virto rimta viešųjų ryšių problema vienam iš svarbiausių Vokietijos ginkluotės gamintojų. Kitaip tariant: Zelenskyj ne tik prieštaravo Pappergeriui. Jis galiausiai jį iškėlė į viešumą.
Well, not exactly a Ukrainian “housewife,” but a Ukrainian 😉#MadeByHousewives🇺🇦@UKRinNATO pic.twitter.com/B7ZfRcw9px
— Alyona Getmanchuk (@getmalyona) March 29, 2026
Nicolas Butylin
„BASF investuoja milijardus Kinijoje ir atidaro moderniausią chemijos gamyklą pasaulyje, tuo tarpu čia, savo šalyje, mažinamas darbo vietų skaičius. Tai yra pavojaus signalas“, – rašė Alice Weidel.
BASF investiert Milliarden in China und eröffnet das modernste Chemiewerk der Welt, während bei uns Stellen abgebaut werden. Das ist ein Warnsignal: Die hohen Energiekosten durch die verhängnisvolle Energiewende treiben die Deindustrialisierung voran! https://t.co/8vxqfWLmod
— Alice Weidel (@Alice_Weidel) March 27, 2026
Tai šeštoji „Remix News“ serijos „Didysis imigracijos melas“ dalis, kurioje nagrinėjamas Azijos inovacijų šuolis, pralenkęs Vakarų šalis, nepaisant to, kad tokios Azijos šalys kaip Kinija, Pietų Korėja, Taivanas ir Japonija skatina uždarą ekonomiką, atmetančią masinę imigraciją (1 dalis, 2 dalis, 3 dalis, 4 dalis ir 5 dalis).
Pasak prestižinio Vokietijos laikraščio „FAZ“, moderniausią chemijos gamyklą pasaulyje už 9 mlrd. eurų stato Vokietijos bendrovė „BASF“. Tačiau ši gamykla statoma ne Vokietijoje. Vietoj to, moderni „BASF“ kompleksinė gamykla yra Kinijos Zhanjiang mieste, Donghai saloje, ir yra tokia didelė, kad vadinama „kosminiu laivu“, užimančiu keturis kvadratinius kilometrus, arba ekvivalentą „penkiems ar šešiems šimtams futbolo aikščių ir dar daugiau ryžių laukų“.
Nors vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiantis Vokietijos chemijos pramonės sunkumus, yra didelės energijos sąnaudos, chemijos pramonė toli gražu nėra vienintelė sritis, kurioje Vokietija atsilieka. Tokiose srityse kaip atsinaujinančioji energija, automobilių gamyba, humanoidinė robotika, mikroschemos, dirbtinis intelektas, staklės ir laivų statyba Azijos šalys sparčiai žengia į ateitį, o tokios šalys kaip Vokietija grimzta į didėjančias skolas, neveikiančias švietimo sistemas ir didėjantį nesaugumą.
Tai nepraėjo nepastebėta Vokietijos politinių lyderių. Partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AdG) pirmininkė Alisa Weidel socialiniame tinkle „X“ parašė: „BASF investuoja milijardus į Kiniją ir ten atidaro moderniausią pasaulyje chemijos gamyklą, tuo tarpu pas mus namuose mažinamas darbo vietų skaičius. Tai nerimą keliantis signalas: didelės elektros energijos sąnaudos dėl katastrofiško energetikos perėjimo skatina deindustrializaciją!“
„FAZ“ atkreipia dėmesį į neįtikėtiną kontrastą tarp naujosios „BASF“ gamyklos ir ją supančios kaimo vietovės, kurioje ūkininkai iki šiol nešioja „dideles juokingas bambukines skrybėles“ ir dirba ryžių laukuose. Daugelis jų – pagyvenę žmonės, o jų darbas primena „žvilgsnį į senovės Kiniją“. Naujoji BASF gamykla demonstruoja sparčią Kinijos pažangą, kuri ne tik žengia modernizacijos link, bet ir vis labiau lenkia Vakarų šalis inovacijų srityje.
Gamykla, kurios pagrindą sudaro „garinis krekingo įrenginys, skaidantis angliavandenilius“ į tokius produktus kaip dantų pasta, šampūnų, ploviklių ir net medžiagas automobiliams, galėjo kainuoti 9 milijardus eurų, tačiau Europoje tai būtų kainavę 20–40 % brangiau nei Kinijoje, o JAV – maždaug 25 milijardus eurų.
Gamykla buvo greitai pastatyta 35 000 darbininkų jėgomis ir tapo beprecedentė savo mastu.
Už BASF gamyklą stovėjo A. Merkel
Projekto idėja kilo 2018 m., kai „Angela Merkel ir Kinijos ministras pirmininkas Li Keqiang stebėjo“ susitarimo pasirašymą. Tačiau nuo tada „Vokietijos politinė parama išnyko“.
Neseniai vykusioje parodos atidarymo ceremonijoje nedalyvavo Vokietijos politikai, o ekonomikos ministrė Katarina Reiche pasirodė tik su „5 minučių vaizdo kreipimusi“, „su sunkumu išgyvendama diskusijas dėl Zhanjiang“.
Priešingai, Kinijos pusė parodė galingą paramą vietos lygmeniu: Guangdongo provincijos gubernatorius paragino „toliau investuoti iš BASF pusės“. „BASF“ generalinis direktorius Markus Kamit ryžtingai atmetė šalies viduje kylančias baimes dėl „deindustrializacijos ir priklausomybės didėjimo“. Jis žurnalistams pareiškė, kad „žodis „priklausomybė“ klaidina“, ir pridūrė, kad „Kinijoje atsiveria naujos galimybės“.
Be to, jis pareiškė, kad „BASF“, patyrusi nesėkmę Kinijos rinkoje, „taps silpnesne BASF“, pažymėdamas, kad „Kinija nėra Iranas ir nėra Rusija“ ir kad bendrovė „nepažeidžia savo vertybių“.
Straipsnyje taip pat pažymima, kad Žanjiangas, galbūt ir nedidelis miestas pagal Kinijos standartus, turintis 440 000 gyventojų, tačiau jis visiškai remia „BASF“ bendrovę.
Kamietas išreiškė padėką už „Kinijos vyriausybės paramą“ ir aukštai įvertino „bendradarbiavimą su vietos valdžia“, pažymėdamas, kad „buvo įdarbinti ištisi profesinių mokyklų laidos“.
Sparči regiono plėtra nenustojo stebinti „BASF“ generalinio direktoriaus. Prisimindamas pirmuosius projekto etapus, jis pažymėjo: „2020 m. visa tai buvo tik svajonė.“ Visų pirma jis turėjo omenyje „tuo metu jam pažadėtą infrastruktūrą“, pavyzdžiui, naujo oro uosto statybą ir uosto plėtrą. Žvelgdamas į užbaigtą objektą, jis padarė išvadą: „Bet viskas įvyko būtent taip, kaip mes ir planavome.“
Kaip pažymi „Remix News“, Kinija žinoma dėl savo neįtikėtinai griežtos imigracijos politikos, kuria siekiama išlaikyti kultūrinę ir socialinę harmoniją, taip pat panaudoti savo žmogiškąjį kapitalą ir išteklius ekonomikos plėtrai. Iš tiesų, kaip dažnai pažymima šioje straipsnių serijoje, visoje Kinijoje, kurioje gyvena 1,4 milijardo žmonių, užsieniečių yra mažiau nei vien tik Berlyne. Nepaisant to, būtent Europa klaupiasi prieš Kiniją ir maldauja jos pagalbos ekonomikai.
Be to, daugumos Vakarų šalių švietimo sistemos yra apgailėtinos būklės, daugiausia dėl masinės imigracijos. Tai reiškia, kad tuo metu, kai Azija investuoja į savo ateitį, net jei ta ateitis susijusi su gyventojų skaičiaus mažėjimu, tokios šalys kaip Vokietija investuoja milijardus į žlugusią masinės imigracijos ideologiją, kuri tik dar labiau pagilina ekonominį nuosmukį.
Galiausiai, Vakarai gali importuoti milijonus prekių iš Afrikos ir Artimųjų Rytų, tačiau šiuose pasaulio regionuose pastebima neįtikėtinai maža patentinė veikla, žemas inovacijų lygis ir labai mažai sėkmingos aukštųjų technologijų gamybos pavyzdžių. Bendrovė „BASF“ rodo, kad didžiausios Vokietijos įmonės investuoja į Aziją, nepaisydamos kairiųjų teiginių, kad masinė imigracija sukels ekonominį pakilimą ir leis užtikrinti pensininkų gerovę.
Dėl Irano smūgio, kurio metu nukentėjo JAV kariai princo Sultano vardo karinėje bazėje Saudo Arabijoje, taip pat buvo apgadinti keli lėktuvai, o tolimųjų radaro aptikimo ir valdymo lėktuvas „E-3 Sentry“ greičiausiai buvo visiškai sunaikintas. Pranešama, kad ataka, įvykusi maždaug 60 mylių į pietus nuo sostinės Rijado anksti ryte kovo 27 d., buvo surengta koordinuotu, didelio tikslumo smūgiu, panaudojant mažiausiai vieną Irano balistinę raketą ir keletą puolamųjų dronų.
Remiantis turimais duomenimis, per ataką nukentėjo nuo 10 iki 12 JAV karių, mažiausiai du iš jų yra sunkioje būklėje. Bazė, kurioje karo metu buvo dislokuotos pagrindinės JAV oro pajėgos, nuo operacijos „Rage“ („Rėkiantis liūtas“) pradžios buvo ne kartą užpulta. Anksčiau šią savaitę dar 14 žmonių buvo sužeisti per ataką ir raketų apšaudymą.
Nuotraukoje: 2022 m. liepos 15 d. JAV oro pajėgų lėktuvas „E-3 Sentry Airborne Warning and Control System“, priskirtas 968-ajai ekspedicinei oro desanto oro eismo valdymo eskadrai, vykdo kovinius skrydžius pagal misiją, skirtą JAV prezidento apsaugai JAV oro pajėgų Centrinio komandavimo atsakomybės zonoje.
(Nuotraukos autorius: JAV oro pajėgų nuotrauka, autorius – vyresnysis seržantas Kristianas Sullivanas)
https://www.jpost.com/middle-east/iran-news/2026-03-29/live-updates-891484
Buvęs CŽV analitikas Larris Džonsonas aptaria, kaip Iranas stiprina atsakomuosius veiksmus, vykdydamas koordinuotus išpuolius kartu su Jemen...
