2026 m. rugpjūčio 23 d., sekmadienis

Dr. Vytautas Sinica. JOKIŲ TAUTŲ, JOKIŲ SIENŲ

 


Šiandien ne tik audra. Šiandien Vilniuje radikali kairė protestavo prieš rasizmą. Jeigu žinote, kuo Lietuvoje reiškiasi rasizmo problema, aš jus sveikinu. Aš nežinau. Bet iš plakatų suprantu, kaip šitie žmonės įžvelgia rasizmą:
No borders. No nations. Stop deportations.
Jokių sienų. Jokių tautų. Stop deportacijoms.
Toks jų mąstymas ir vizija. Jokių sienų, jokių tautų. Bolševikų internacionalo šūkiai, bet kas gi atsimena. Sienos ir tautos yra būtinas valstybės pagrindas. Valstybės nebūna be tautos, nes ji atsiranda dėl tautos ir iš jos valios. Ir valstybės nebūna be sienų. Šitie paklaidinti jauni žmonės eina tiesiai prieš Lietuvą ir Konstituciją. Gal skambu būtų sakyti, kad jie pavojingi, bet jų idėjos yra tikrai pavojingos ir kasasi po valstybingumo pamatais.
Prieš jų akciją kontraprotestavo grupelė visiškai kitokio jaunimo, už tautos ir valstybės išsaugojimą. Vienas jų plakatų skelbė baltą Lietuvą. Galima kritikuoti, pats taip neparašyčiau, bet kiek girdėjau, Lietuvoje demokratija. Spėkite, kurie buvo fiziškai užpulti? Žinoma, užpulti tie, kurie už tautas, valstybes ir sienas. Užpulti jau bent trečią kartą šiais metais. Šaltiniai teigia, kad Lietuvos ryto fanų, bet įrodymų neturiu.

Atvirumą ir įvairovę skelbianti stovykla negali pakęsti net paties priešingos stovyklos egzistavimo. Jie jaučiasi turintys teisę jėga užčiaupti drįstančius kalbėti apie kažkokią baltą Lietuvą. Na, Lietuva visada buvo ir yra balta, nors tai ir nėra jos tapatybės esmė. Kairieji eina kumščiais į kovą su pačia tikrove. Bet išvada bent man aiški: Lietuvoje neturime dešiniojo radikalizmo, kuris keltų smurto pavojų. Turime kairįjį radikalizmą, kuris skelbia atvirumą, bet kitaminčius nori užčiaupti jėga. Kiek suprantu, saugumo struktūros kol kas to nemato.

ELTA nuotrauka

2026 m. rugpjūčio 22 d., šeštadienis

Vokietijoje gyvenantis imigrantas politikas teigia, kad kovotų tik už Ganą


Vietos Vokietijos politikas Suraj Mailitafi patvirtino konservatorių teiginį, kad imigrantai, jei tektų rinktis, karą rinktųsi už savo gimtąją šalį, o ne už šalį, kurioje apsigyveno.

Ganos imigrantas ir vietos politikas Vokietijoje pareiškė, kad karo atveju jis nekovotų už Vokietiją, o kovotų už Ganą.

Suraj Mailitafi, gimęs Ganoje ir persikėlęs į Vokietiją būdamas devynerių metų, davė interviu kairiųjų pažiūrų vokiečių podkasteriui, žinomam kaip Marcant. Mailitafi yra Vokietijos pilietis, kuris nuo 2021 m. eina kairiosios Žaliųjų partijos savivaldybės tarybos nario pareigas Bersenbrück mieste. Jis taip pat yra „Bündnis Widersetzen“ – „antifašistinės“ aktyvistų grupės, siekiančios „pasipriešinti AfD, fašizmui ir dešiniosios pakraipos politikai per masinį pilietinį nepaklusnumą“, – atstovas spaudai.

„Marcant“ teigė, kad dešinieji dažnai tvirtina, jog dvigubą pilietybę turintys imigrantai karo atveju kovotų ne už Vokietiją, o už savo gimtąją šalį, o tai rodo, kad jų lojalumas nepriklauso nuo jų naujosios tėvynės, net jei jie Vokietijoje gyvena jau daugelį metų.

Jis paklausė Mailitafi, kaip šis teiginys jam atrodo. Jo atsakymas tapo internete plačiai paplitusiu vaizdo įrašu, nes jis patvirtino dešiniųjų kritiką dėl masinės imigracijos.

 

„Klausimas toks: už ką mes kovojame? Dėl kieno valdžios kovojame? Ir ką man duoda ši valdžia?“ – sakė Mailitafi. „Ką man duoda šie karai? Ypač kapitalistinėje sistemoje, kurioje gyvename, juk ne taip, kad aš kovoju dėl savęs.“

„Iš esmės aš nekariausiu nei už Vokietiją, nei už jokią kitą Europos šalį. Ir dažnai savęs klausiu: „Gerai, aš esu kilęs iš Ganos, ar kariausiu už Ganą?“

„Ir aš manau, aš kovosiu už Ganą“, – pareiškė jis.

„Nes kai žiūrime į tai istoriškai ir globaliu mastu, realybė yra tokia, kad Afrika – ir viso pasaulio Pietūs apskritai – susiduria su didžiuliu galios disbalansu, palyginti su Europa, ir mes visada buvome tie, kuriuos išnaudodavo. O kai kalbama apie to ciklo nutraukimą, aš esu už“, – apibendrino Mailitafi.

https://www.lifesitenews.com/news/immigrant-politician-in-germany-says-hed-only-fight-for-ghana/?utm_source=most_recent 

Lenkija: užsieniečiams vėl reikės darbo vizų

 


Šiuo metu įsigalioja svarbus Lenkijos migracijos politikos pakeitimas. Nuo šeštadienio, rugpjūčio 22 d., Kolumbijos, Gruzijos ir Venesuelos piliečiai nebegalės dirbti Lenkijoje be vizų.

Rugpjūčio 22 d. įsigaliojo Šeimos, darbo ir socialinės politikos ministerijos nutarimas dėl valstybių, kurių piliečiai neturi teisės dirbti Lenkijoje pagal bevizį režimą, sąrašo. Iš naujų nuostatų matyti, kad Kolumbijos, Gruzijos ir Venesuelos piliečiai, be leidimo dirbti, turės kreiptis ir dėl darbo vizos.

Išimtis taikoma asmenims, kurie turi leidimą dirbti pagal bevizį režimą ir pradėjo dirbti prieš įsigaliojant šiam reglamentui. Jie galės tęsti darbą pagal iki šiol galiojusias taisykles iki bevizio režimo buvimo laikotarpio pabaigos

Remiantis ZUS duomenimis, Lenkijoje socialiniam draudimui priskiriamų užsieniečių skaičius nuolat auga. 2016 m. asmenų, turinčių kitą nei Lenkijos pilietybę, buvo 293,2 tūkst., o 2025 m. pabaigoje – 1,2 mln. Per 10 metų užregistruotas beveik 144 kartus padidėjęs kolumbiečių skaičius Lenkijoje (nuo 0,1 tūkst. asmenų 2016 m. gruodžio mėn. iki 19,5 tūkst. 2025 m. gruodžio mėn.).

Tuo tarpu Gruzijos piliečių skaičius buvo 42 kartus didesnis nei prieš dešimtmetį (0,6 tūkst. asmenų 2016 m. gruodžio mėn. ir 26 tūkst. 2025 m. gruodžio mėn.).

Gausiausią apdraustų užsieniečių grupę sudaro ukrainiečiai. Gruodžio pabaigoje ZUS statistikoje jų buvo daugiau nei 857 tūkst. – daugiau nei keturis kartus daugiau nei 2016 m., kai jų buvo 194,4 tūkst.

Tuo tarpu pagal Vidaus reikalų ir viešojo administravimo ministerijos duomenis, 2026 m. pirmąjį pusmetį naujai išduotų darbo leidimų užsieniečiams skaičius sumažėjo 50 proc., palyginti su atitinkamu 2025 m. laikotarpiu. Ministerija pranešė, kad 2024 m. pirmąjį pusmetį užsieniečiams buvo išduota 173 tūkst. darbo leidimų, 2025 m. – 144 tūkst., o 2026 m. – 69 tūkst.

https://pch24.pl/wiadomosci/wazna-zmiana-wchodzi-w-zycie-cudzoziemcy-znow-beda-potrzebowac-wiz-do-pracy,731466

Šveicarija: 80,5 % prieglobsčio prašytojų iš Šiaurės Afrikos kaltinami vienu ar keliais nusikaltimais

 


Jau daugelį metų Šveicarijos prieglobsčio institucijos kovoja su nusikaltimus padariusiais Šiaurės Afrikos piliečiais. Jie įsilaužia į automobilius, vagiliauja parduotuvėse arba įsibrauna į namus. Jauni vyrai iš Magrebo šalių jau kelerius metus dominuoja prieglobsčio diskusijose Šveicarijoje. Šiaurės afrikiečių šansas gauti prieglobstį yra nedidelis. 99 procentai prašymų atmetami. Tuo pačiu metu prieglobsčio prašytojai smarkiai didina nusikalstamumo statistikos rodiklius. Tai parodė Vidaus reikalų ministerijos Migracijos sekretoriato (SEM) vidinė analizė.

Skirtumas tarp Magribo ir kitų kilmės šalių

Palyginimui: tarp prieglobsčio prašytojų iš visų kitų kilmės šalių pagal Baudžiamąjį kodeksą kaltinamų asmenų dalis siekė 12,3 proc. „Jauni vyrai iš Magribo regiono yra pagrindiniai incidentų federaliniuose prieglobsčio centruose kaltininkai“, – sako vyriausiasis atstovas spaudai Danielis Bachas. „Be to, jie padaro daugumą nusikaltimų, priskiriamų prieglobsčio prašytojams.“

Iki šiol taikytos priemonės nepakanka

Iš tiesų statistika rodo didelius skirtumus: 0,6 proc. Šveicarijos gyventojų buvo apkaltinti nusikaltimu, o nuolatinių užsienio gyventojų – 1 proc. Tarp Ukrainos pabėgėlių, turinčių S apsaugos statusą, šis rodiklis siekė 1,9 proc., o tarp laikinai priimtų asmenų – 3,8 proc. Nors tai daugiau nei šešis kartus viršija šveicarų rodiklį, tačiau sudaro tik nedidelę dalį skaičiaus, susijusio su nelegaliais migrantais iš Alžyro, Maroko ir Tuniso. Tokie skirtumai dabar pateikiami pirmą kartą.

Įtariamieji pagal gyventojų grupes

Prieglobsčio ministro Beato Janso vadovaujama institucija sugriežtino reikalavimus ir 2024 m. įvedė 24 valandų procedūrą prieglobsčio prašytojams iš Šiaurės Afrikos. Tačiau suinteresuotieji asmenys ir toliau turi galimybę pateikti skundą, o tai vėl gali užtęsti grąžinimą. „Tačiau praktiškai nė vienas prieglobsčio prašytojas iš šių šalių neturi teisės į Šveicarijos apsaugą“, – sako SEM atstovas spaudai Bachas. Atitinkamai jie neturi jokių galimybių gauti nuolatinį leidimą gyventi. „Taigi nusikaltėliais tampa visų pirma tie asmenys, kurie bet kokiu atveju turės išvykti.“

SEM savo vidiniame dokumente pripažįsta, kad prieglobsčio prašymų iš Magribo skaičius kol kas pastebimai nesumažėjo. Daugelis jų trukdo 24 valandų procedūrai. Jie atsisako duoti pirštų atspaudus arba atvykti į paskyrimus. Arba greitai vėl išvyksta. Šiuo atveju SEM nebesivargina: tokie prieglobsčio prašymai yra neformaliai atmesti. Dabar, taikant 24 valandų procedūrą, jie būtų registruojami daug greičiau, o daugeliu atvejų – išsiunčiami iš karto.

„Nusikaltėliai turi greitai palikti Šveicariją. Tai yra prieglobsčio strategijos prioritetas“, – aiškina Bachas. Šiuo tikslu federalinė vyriausybė kartu su kantonais koordinuoja tolesnes priemones. Pavyzdžiui, veikia bendra darbo grupė, kuri išnaudoja visas priverstines priemones, taikomas recidyvistams. Be to, ruošiamasi sugriežtinti administracinio sulaikymo sąlygas.

Bendradarbiavimas su Magribo valstybėmis šiandien taip pat vyksta labai sėkmingai. Neseniai su Maroku buvo sudarytas susitarimas, kuris pagreitins asmenų tapatybės nustatymą. Bacho žodžiais, Asmenys iš šių šalių Šveicarijoje neturėtų teikti prieglobsčio prašymų. Jie apsunkina prieglobsčio sistemą, neturėdami jokių galimybių gauti apsaugą.

https://www.blick.ch/politik/blick-zeigt-exklusive-zahlen-80-prozent-der-nordafrikaner-sind-kriminell-id22194802.html


2026 m. rugpjūčio 21 d., penktadienis

Maiklas Hudsonas: Vakarų finansų sistema ant žlugimo slenksčio

 


Prof. Michaelas Hudsonas, pasaulyje pripažintas klasikinis ekonomistas, aptaria finansų istoriją ir paaiškina, kodėl Vakarų finansų sistema yra ant žlugimo slenksčio.

https://www.youtube.com/watch?v=MWZ8hTwOCUU



https://www.youtube.com/watch?v=Y2quPtgeKao

Artėjantis eurodolerio sistemos žlugimas

 


Susitikime su technologijų, kriptovaliutų ir finansų sričių lyderiais, kuris vyko užvakar Baltuosiuose rūmuose, prezidentas Trumpas vėl užsiminė apie GENIUS Act (Guiding and Establishing National Innovation for U.S. Stablecoins Act).

Trumpas šį įstatymą pristatė kaip dalį platesnės savo vyriausybės darbotvarkės kriptovaliutų ir skaitmeninių turto sričių atžvilgiu (jo vadinamojo „karas prieš kriptovaliutas“ pabaiga, „Project Crypto“ pradžia, strateginės JAV bitkoinų atsargos sukūrimas ir skaitmeninio turto atsargų sukūrimas):

„Prieš metus vasarą pasirašiau novatorišką įstatymą, žinomą kaip GENIUS įstatymą. … Juo buvo nutiestas kelias plačiam doleriu pagrįstų stabilių kriptovaliutų įvedimui, ir tai veikė labai gerai.“

Iš tiesų įstatymas buvo priimtas dar praėjusį vasarą, o D. Trumpas jį pasirašė 2025 m. liepos 18 d. – tad kodėl dabar, praėjus daugiau nei metams, dėl to kyla toks didelis susidomėjimas?

Tai galėtų būti revoliucingas žingsnis…

Finansų ministras Scott Bessent savo „Twitter“ paskyroje parašė, kad GENIUS įstatymas sukūrė novatorišką sistemą ir aiškias taisykles mokėjimų stabilioms kriptovaliutoms, o Finansų ministerija sparčiai dirba, kad šią sistemą įgyvendintų, tuo pačiu rinkdama „suinteresuotųjų šalių nuomones“, siekdama „sustiprinti JAV dolerio, kaip pasaulinės rezervinės valiutos, vaidmenį ir išlaikyti Ameriką kaip pasaulio kriptovaliutų sostinę“.

Šis įstatymas apibrėžia naujus JAV federalinius įstatymus, kuriais sukuriama išsami mokėjimų stabilių kriptovaliutų reguliavimo sistema; šios kriptovaliutos gali būti iškeistos į fiksuotą piniginę vertę (paprastai 1 JAV dolerį) ir yra skirtos išlaikyti stabilią vertę, palyginti su „teisėta mokėjimo priemone“. Be to, jis apriboja stabilių kriptovaliutų išleidimą tik „patvirtintais mokėjimo stabilių kriptovaliutų emitentais“, ir būtent čia „GENIUS Act“ tampa ypač įdomus.

Apie ką iš tikrųjų yra „GENIUS“…

Savo kalboje SALT konferencijoje Džekson Hole, Vajominge, buvusi Volstrito vadovė ir žinoma valiutos reformos šalininkė Kaitlin Long atkreipė dėmesį, kad „GENIUS Act“ leidžia Finansų ministerijai apibrėžti, „kas gali būti laikoma vadinamuoju euru-doleriu, euru-jena ar euru-euru. Arba juaniu, tiesa?“ Ji tęsė:

„… terminas „euras“ nereiškia „europietiškas“. Jis reiškia dolerį, išleistą užsienyje, už Jungtinių Valstijų ribų … Tai yra tokenizuotos fiat valiutos, išleistos už savo šalies ribų, o JAV iždo departamentas prisiima atsakomybę už jų galiojimo pripažinimą. Tai yra labai svarbu.

Tai, kad už Jungtinių Valstijų ribų yra institucijų, galinčių išleisti JAV valiutą, turėtų būti laikoma neteisėta anomalija. Iš esmės jos klastoja JAV dolerius, tačiau dėl kažkokių priežasčių tai jau dešimtmečius laikoma normalu. Ir tai nepaisant to, kad JAV dolerių klastojimas užsienyje faktiškai atima pirkimo galią iš amerikiečių mokesčių mokėtojų, siekiant finansuoti įvairias nesąžiningas veiklas. Labiausiai tikėtina, kad būtent dėl to ši sistema galėjo išaugti iki tokių milžiniškų mastų. Dar kartą cituojame Caitlin Long:

… Jei išmanote finansų rinkas, žinote, kad eurodolerių rinka yra tokia pat didelė kaip ir vidaus finansų rinka. Tai yra užsienio dolerių rinka. Jei JAV iždo departamentas perims kontrolę dėl to, kas pripažįstama kaip galiojanti valiuta, ši kontrolė bus atimta iš Fed. … Iždo departamentas atims iš Fed valdžią dėl JAV dolerio, dėl eurodolerių rinkų ir, atvirai kalbant, dėl JAV vaidmens pasaulinėje finansų sistemoje.“

Long taip pasisakė po to, kai „aptarė GENIUS Act su žmogumi, kuris ką tik išėjo iš Finansų ministerijos posėdžio“, ir jei ji teisi (o aš tikrai tuo tikiu), pasekmės galėtų būti tikrai pasaulinio masto.

Pirmiausia, Fed galių atėmimas ir valiutos kontrolės perėmimas iš jos – tai medžiaga, iš kurios kyla pilietiniai karai.

Kad tai įvertintume kontekste: kai anksčiau kalbėjome apie tai, kaip pasenusi yra tradicinė sistema ir kad net pačios Fed sistemos atsilieka… Jei sekėte įvykius, žinote, kad visos kitos institucijos [pagal GENIUS Act] jau priėmė taisykles. Yra viena akivaizdi išimtis: Fed dar nepriėmė savo taisyklių, o pagal GENIUS Act visos institucijų taisyklės jau prieš keletą savaičių turėjo būti galutinai patvirtintos. Fed jų dar net nepriėmė, todėl tarp Finansų ministerijos ir Fed susiklostė tokia dinamika.

„Dinamika“ tarp Finansų ministerijos ir Fed yra politinis susidūrimas, kurio metu Finansų ministerija bando perkelti valiutos sistemos kontrolę iš nepasirinktų privačių bankininkų į demokratiškai išrinktą vyriausybę ir jos teisėtas institucijas.

Žinau, žinau… Mintis, kad Trumpo vyriausybė galėtų daryti ką nors „teisėto“, dabar gali atrodyti visiškai neįsivaizduojama, tačiau dabartinė tvarka yra visiškai neteisėta. Be to, ji akivaizdžiai prieštarauja Konstitucijai: Jungtinių Valstijų Konstitucija aiškiai įgalioja Kongresą „kalti pinigus ir reguliuoti jų vertę…“ (1 straipsnis, 8 dalis, 5 punktas). Be to, Konstitucija suteikia Kongresui įgaliojimus „nustatyti bausmes už vertybinių popierių klastojimą ir Jungtinių Valstijų apyvartoje esančių monetų klastojimą“.

Eurodoleriai, Fed ir šešėlinės vyriausybės

Užsienyje cirkuliuojantys padirbti JAV doleriai yra klijai, kurie išlaiko pasaulinę „taisyklių pagrįstą“ tvarką: jie užtikrina finansavimą, reikalingą užsienio pareigūnams papirkti, įvairioms džihadistinėms teroristų grupuotėms ir separatistinėms milicijoms apmokėti bei apginkluoti; milžiniškas nevyriausybinių organizacijų, labdaros organizacijų ir kitų grupių tinklas, taip pat šešėlinės vyriausybės veikla visame pasaulyje negali būti visiškai finansuojama teisėtais, legaliais būdais. Šiai veiklai dažnai reikia neteisėtų machinacijų ir trilijonų pasisavintų lėšų.

Pavyzdžiui, remiantis naujausiais pranešimais, Irano pareigūnams buvo pasiūlyti milijardai dolerių, kad jie išduotų Iraną ir perduotų jį Trumpui palankiai nusiteikusiai vyriausybei. Žinome, kad praeityje iš Niujorko Federalinio rezervų banko, apeinant JAV valiutos priežiūros instituciją, buvo nuolat kontrabanda išvežami šimtai milijonų JAV dolerių banknotų, siekiant finansuoti perversmus, pasikėsinimus, režimo keitimo operacijas ir panašias šešėlinės vyriausybės „specialiąsias užduotis“.

Todėl JAV vyriausybei turėtų būti ypač svarbu atgauti kontrolę virš užsienyje cirkuliuojančių dolerių (arba paskelbti šiuos dolerius negaliojančiais ir beverčiais), finansiškai išsekinti „taisyklių pagrįstą pasaulio tvarką“ ir atkurti JAV ekonominį bei finansinį suverenumą. Nors būtų pernelyg optimistiška tikėtis, kad Trumpo vyriausybė stūmė GENIUS Act siekdama tokių aukštų tikslų, turėtume tikėtis, kad ji paliks reikiamas priemones, kad amerikiečių demokratija galėtų atkurti savo ekonominį ir finansinį suverenumą bei paversti savo valiutą priemone, padėsiančia atgauti gerovę ir ekonominį pranašumą.

Tuo tarpu kyla sukrėtimų

Atsižvelgiant į tai, kad pusė ar daugiau visų pasaulyje cirkuliuojančių JAV dolerių yra už Jungtinių Valstijų ribų, vyriausybės numatytos priemonės (bus pasipriešinimo, tai dar pamatysime) sukels didelius sukrėtimus pasaulio rinkose, padidins „legalių“ dolerių paklausą ir pavers „nelegalius“ beverčiais.

Tai leis Trumpui ir jo komandai daryti spaudimą vyriausybėms visame pasaulyje ir diktuoti sąlygas, kuriomis jų dolerių likučiai galės būti konvertuojami į naujus stabilius kriptovaliutos vienetus, reikalingus prekybos atsiskaitymams ir privalomųjų atsargų reikalavimams įvykdyti.

Manau, kad Jungtinė Karalystė, ES ir Kanada artimiausioje ateityje nepateks į „labiausiai palankiai traktuojamų šalių“ sąrašą, o tai dar labiau pablogins jų biudžetinę padėtį ir apsunkins jų prieigą prie pasaulinių rinkų bei žaliavų, tokių kaip nafta, gamtinės dujos, kviečiai ir kitos, įsigijimą. Tai sukels tiekimo trūkumus ir sustiprins infliacinį spaudimą šalies viduje.

Alex Krainer 

https://tkp.at/2026/08/21/der-bevorstehende-zusammenbruch-des-eurodollar-systems/

2026 m. rugpjūčio 20 d., ketvirtadienis

„Google Maps“ tinkle išpopuliarėjęs žaidimas „Pindia Challenge“: griežtas įspėjimas Vakarams


„Google Maps“ tinkle išpopuliarėjęs žaidimas atskleidė vieną iš ryškiausių šiuolaikinio pasaulio kultūrinių realybių.

Paspauskite „Street View“ žymeklį bet kurioje Indijos vietoje ir pabandykite rasti vietą, kurioje nebūtų šiukšlių, griuvėsių, plastiko atliekų ar dar ko blogesnio. „Pindia Challenge“ išpopuliarėjo būtent todėl, kad laimėti jį beveik neįmanoma. Šiukšlių kalnai, dumblo upės ir purvu užverstos gatvės pasirodo su slegiančiu nuoseklumu.

Tačiau tai, kas anksčiau buvo atmetama kaip problema, būdinga tik „ten“, dabar dėl masinės migracijos vis labiau matoma ir Vakarų šalyse, paverčiant kadaise tvarkingus, gerai prižiūrimus rajonus šiukšlynais.

Pats iššūkis yra paprastas ir žiaurus. Žaidėjai „Google Maps Street View“ programoje priartina vaizdą prie atsitiktinių Indijos vietovių ir daro ekrano kopiją. Kadruose vyrauja šiukšlių krūvos, išmestos pakuotės, statybinės atliekos ir žmogaus išmatos.

Dalyviai praneša apie nesėkmę po nesėkmės, net kalnuotose vietovėse, kur šiukšlės kažkaip vis tiek pasirodo.

Visi esame matę begalę vaizdo įrašų, kuriuose Indijos miestų vandens keliai užkimšti plastikinių butelių, šlepečių ir šiukšlių. 

 Mastas yra stulbinantis. 20 aukštų aukščio šiukšlių kalnas netoli Naujojo Delio turi savas juodas dumblo upes, susidariusias iš atliekų išsiskiriančių skysčių.

Indija yra viena iš didžiausių plastiko teršėjų pasaulyje. Maždaug 35 procentai jos atliekų yra tinkamai tvarkomi; likusi dalis išmetama į atviras sąvartynus ir paliekama gatvėse. 

Vien tik Gango upė kasdien nuneša šimtus tonų plastiko. Perpildytos sąvartynų teritorijos, įskaitant Delio Ghazipuro sąvartyną, kurio aukštis siekia daugiau nei 200 pėdų, tapo nesėkmės simboliais. 

 Vakarų šalys draudžia plastikinius šiaudelius ir nustato sudėtingas aplinkosaugos taisykles, o šios atliekų upės toliau teka niekieno nekontroliuojamos. Kontrastas yra ryškus ir atskleidžia vienpusių apribojimų beprasmiškumą.

Tačiau tai nėra abstrakti užsienio problema. Tie patys įpročiai keliauja kartu su žmonėmis. Vaizdo įrašai iš Kanados, Australijos, Jungtinių Valstijų ir Jungtinės Karalystės rodo, kaip indų kilmės migrantai išmeta sofą, šiukšlių maišus ir buitines atliekas pakelėse, grioviuose, upėse ir parkuose.

 

Begalėje vaizdo įrašų matyti, kaip pažeidėjai vakarietiškoje aplinkoje mėtosi baldais ir šiukšlėmis, elgdamiesi su nepriekaištinga aplinka taip pat, kaip daugelis elgiasi su savo gimtąja šalimi.

 

 

Vienas Kanados gyventojas privertė grupę žmonių surinkti išmestą sofą ir nuvežti ją į atitinkamą sąvartyną, pavadindamas tai pamoka apie pagrindinius elgesio standartus. 

Naujausioje „Juno News“ ataskaitoje nagrinėjama sparčiai plintanti neteisėto šiukšlių išmetimo krizė Kanadoje. Visais atvejais, kai vaizdo įrašuose pavyko nustatyti šiukšlintojus, tai buvo indų kilmės asmenys.

Bramptone, Ontarijo provincijoje – mieste, kuriame gyvena viena didžiausių indų bendruomenių šalyje – pranešimų apie neteisėtą šiukšlių išmetimą skaičius nuo 2020 iki 2024 m. išaugo 163 procentais – nuo 2 117 iki 5 568 atvejų. Surrey mieste, Britų Kolumbijoje – dar vienoje vietovėje, kurioje gyvena daug indų imigrantų – per vienerius metus užregistruota tūkstančiai valomų vietų.

Gyventojai patys pradėjo konfrontuoti su šiukšlintojais ir sekti atpažinimo dokumentus, paliktus šiukšlėse. Šis modelis yra nuoseklus ir neginčytinas.

Ta pati situacija kartojasi visoje Britanijoje. 


Kultūrinis atmetimas aiškiausiai pasireiškia elgesyje su tais, kurie bando užtikrinti pagrindinių normų laikymąsi. Dudley mieste šiukšlių tvarkymo pareigūnas patyrė rasistinius įžeidimus, o į galvą jam buvo smogta medine lazda. Smūgis buvo toks stiprus, kad lazda sulūžo. Kūno kamera užfiksavo, kaip vienas pažeidėjas rėkė: „Eik šikt iš mano sklypo, tu baltasis sušiktas“, ir grasino pareigūnui nupjauti galvą.


Kadaise švarios Didžiosios Britanijos gatvės dabar primena trečiojo pasaulio sąvartynus – sparčių demografinių pokyčių rajonuose nuolat pasirodo juodi maišai, išmestos sofos, čiužiniai ir komercinės atliekos.

Miestų nykimas, šiukšlių kalnai – tai dabar įprastas reiškinys tose vietovėse, kuriose anksčiau buvo laikomasi pagrindinių standartų. 

Vakarų šalys užtikrina savaitinį šiukšlių surinkimą, teikia teisinius patarimus ir įrengia viešąsias šiukšliadėžes. Šios paslaugos egzistuoja. Sprendimas jomis nesinaudoti yra sąmoningas. Žmonės, perėję sieną, neatsikrato savo kilmės šalių įpročių tarsi stebuklingai. Jie atsiveža savo kultūrą kartu su savimi. Dėl to tvarkingi Vakarų miestai, parkai ir vandens telkiniai palaipsniui virsta tomis pačiomis dykvietėmis, kurias matome „Pindia Challenge“ žaidime.

Masinė imigracija be asimiliacijos nesukuria praturtėjimo. Ji sukelia pilietinių normų eroziją, selektyvų įstatymų vykdymą ir rajonus, kurie atrodo taip, lyg niekas jų nevaldo.

„Pindia Challenge“ yra daugiau nei internetinis žaidimas. Tai veidrodis, atspindintis realybę, kurią atvirų sienų politika nusprendė ignoruoti. Importuokite žmones, importuokite šiukšles. Vakarų šalys jau moka už tai kainą. 

https://www.zerohedge.com/geopolitical/pindia-challenge-stark-warning-west

Dr. Vytautas Sinica. JOKIŲ TAUTŲ, JOKIŲ SIENŲ

  Šiandien ne tik audra. Šiandien Vilniuje radikali kairė protestavo prieš rasizmą. Jeigu žinote, kuo Lietuvoje reiškiasi rasizmo problema, ...