2026 m. balandžio 9 d., ketvirtadienis

Mokslininkai pasipiktinę: pacientai nenori kraujo donorystės iš pasiskiepijusių asmenų

 


Britų laikraštis „Mail“ šiuo metu skambina pavojaus varpais: vis daugiau amerikiečių atsisako gyvybę gelbstančių kraujo transfuzijų, nes kraujas yra paimtas iš pasiskiepijusių donorų. Iš tiesų, naujausiame tyrime, kuriame nagrinėjama atvejų serija, mokslininkai skundžiasi, kad pacientai reikalavo kraujo, paimto tiesiogiai iš tam tikrų asmenų. Jų „sprendimas“: tai turėtų būti uždrausta!

Kraujo donorystė ir taip laikoma retu reiškiniu, o koronaviruso metai ilgam sukrėtė žmonių pasitikėjimą medicinos institucijomis. Kadangi pasakojimai apie tariamą „šalutinių poveikių nebuvimą“ ir Covid genų terapijos preparatų saugumą jau daug kartų buvo paneigti, o keletą kartų buvo pateikti įrodymai, kad vakcinos mRNS (ir kartu Spike baltymo gamyba) išlieka žmogaus organizme, kai kurie žmonės kritiškai vertina kraujo transfuzijas iš pasiskiepijusių donorų.

Kraujo donorų skiepijimo būklė nėra registruojama, todėl įprastas kraujo donorystės aktas gali būti vertinamas kaip potencialiai „užkrėstas“. Kas nerimauja dėl tokios transfuzijos pasekmių sveikatai, gali imtis priešpriešinių priemonių, pasirinkdamas nevakcinuotą, sveiką asmenį kaip donorą. Taip nukrypstama nuo įprastų procedūrų medicinos įstaigose ir sukeliama nemalonių rūpesčių.

Mokslininkų komanda kovo mėnesį žurnale „Transfusion“ paskelbtame tyrime iškėlė pavojaus signalą: tikslinės kraujo donorystės akcijos, skirtos neskiepytiems asmenims, reikštų „atsisakymą nuo įrodymais pagrįstos medicinos, o tai sukeltų klinikinę žalą, išteklių švaistymą ir priežiūros spragas“. Tyrimas grindžiamas Venderbilto universiteto medicinos centro duomenimis, surinktais nuo 2024 m. sausio iki 2025 m. gruodžio. Per šį laikotarpį 15 pacientų (arba jų šeimų) paprašė tikslinio konkrečių asmenų kraujo donorystės. Vidutinis pacientų amžius buvo 17 metų, devyni pacientai buvo jaunesni nei 18 metų.

Mokslininkai ypač pabrėžia, kad dviejų pacientų, atsisakiusių standartinės kraujo donorystės, klinikinė būklė pablogėjo, o dar dviejų pacientų atveju dėl atsisakymo buvo uždelstos operacijos. Tyrimo autorių nuomone, tiesioginė kraujo donorystė gali netgi padidinti riziką: infekcinių ligų žymenys gali būti aukštesni; be to, biologinių giminaičių atveju kyla tam tikrų komplikacijų ir imunologinių pasekmių rizika. Be to, kyla klausimas, kas nutinka su tiesioginėmis kraujo donorystėmis, kurios galiausiai vis dėlto nenaudojamos: jas išmesti būtų švaistymas, tačiau įtraukti jas į atsargas kaip įprastas kraujo donorystes galėtų pažeisti taisykles ir standartus.

Todėl tyrime taip pat siūlomos priemonės, kaip šią problemą galima išvengti. Siūlomos privalomos konsultacijos, ekspertų įtraukimas (tikriausiai siekiant atkalbėti pacientus nuo jų noro), specialūs procesai, taikomi skubiais atvejais – ir:

aiškios institucinės gairės, draudžiančios tikslinį kraujo surinkimą vien dėl abejonių dėl donoro skiepų ar kitų su transfuzijos saugumu nesusijusių donoro savybių (pvz., rasės, etninės priklausomybės)

Abejonių atveju taikomas draudimas. Tai tikrai greitai atkurs prarastą pasitikėjimą!

Mokslininkai tyrime aiškiai nurodo, kad visiškai atmeta pacientų abejones. Ten rašoma:

Informacinėje medžiagoje reikėtų aiškiai aptarti klaidingą prielaidą, kad tikslinės donorystės yra saugesnės už įprastines. Reikėtų pabrėžti, kad COVID-19 skiepijimo statusas nėra mediciniškai reikšmingas kraujo produktų saugumo rodiklis ir kad tikslinės donorystės, grindžiamos tokiais rodikliais, neturi mokslinio pagrindo, bet kelia nereikalingą riziką.

Jei remtis „mokslu“ iš ankstesnių koronaviruso metų, vakcinacijos yra saugios ir veiksmingos. Kai kurie sveikatos apsaugos ministrai netgi pareiškė, kad jos yra beveik „be šalutinių poveikių“. Tačiau peržiūrėjus pastarųjų mėnesių ir metų mokslinius darbus, staiga randama keletas išvadų apie rimtus šalutinius poveikius ir ilgalaikį žalą. Dar daugiau: nors iš pradžių buvo nuosekliai tvirtinama, kad vakcinos mRNS ir „spike“ baltymai yra greitai suskaidomi, šiandien žinoma, kad kartais net praėjus mėnesiams ar metams po paskutinės vakcinacijos galima rasti įrodymų, kad jie vis dar išlieka žmogaus organizme. Taigi teiginiai apie „mokslinio pagrindo“ trūkumą ir tvirtinimai apie tariamą vakcinuotų asmenų kraujo donorystės saugumą yra tiesiog beverčiai. Kur yra nepriklausomi tyrimai, kurie galėtų išsklaidyti vakcinų kritikų nuogąstavimus?

Tai niekaip nekeičia galimų pavojų, susijusių su tiesioginėmis donorų, atrinktų iš tam tikrų asmenų, kraujo donorystėmis, ar neigiamų pasekmių sveikatai dėl vėlavimo. Tačiau galiausiai ir šiame kontekste reikia pasverti, kokią riziką esate labiau pasirengę prisiimti – dauguma žmonių greičiausiai vis dėlto rinktųsi galbūt „paskiepytą“ kraujo donorystę, o ne gresiantį mirtį dėl didelio kraujo netekimo. Piktinantiems gydytojams ir mokslininkams galima pasakyti tik viena: patys kalti! Už didžiulį pasitikėjimo praradimą turite atsakyti patys dėl savo drąsios veiklos kaip „impfluenceriai“.

Tyrimas, kurį galima perskaityti: „Directed donations for unvaccinated blood: A departure from evidence-based medicine associated with clinical harm, resource waste, and oversight gaps in a two-year single-center series“ (Tikslinės donorystės nepasiskiepijusiems: nukrypimas nuo įrodymais pagrįstos medicinos, susijęs su klinikine žala, išteklių švaistymu ir priežiūros spragomis dviejų metų vieno centro serijoje)

Šaltinis

Scottas Ritteris: Karas klostosi siaubingai blogai – JAV gali panaudoti branduolinius ginklus


Scottas Ritteris – buvęs majoras, žvalgybos karininkas, JAV jūrų pėstininkų korpuso karys ir JT ginklų inspektorius. Ritteris aptaria Trumpo įspėjimą: „Šiąnakt žus visa civilizacija“.



https://www.youtube.com/watch?v=11-FLmitKtU

2026 m. balandžio 8 d., trečiadienis

Trumpas ir Netanjahu: du bepročiai, įsivaizduojantys Dievu. Prof.Jeffrey D. Sachs


Kai nesveiki lyderiai dieviškąją katastrofą naudoja kaip politinį įrankį, nukenčia ne tik jų priešai. Jei jų nesustabdysime, mes visi tapsime šių dviejų psichopatų aukomis.

Štai Donaldo Trumpo Velykų žinia pasauliui:

Antradienis Irane bus ir elektrinės, ir tilto diena – viskas viename. Nieko panašaus dar nebuvo!!! Atidarykite tą sušiktą sąsiaurį, jūs bepročiai, arba gyvensite pragare – TIK PAŽIŪRĖKITE! Šlovė Alachui. Prezidentas DONALDAS J. TRUMPAS
Donaldas Trumpas ir jo bendrininkas karo nusikaltimuose Benjaminas Netanjahu kartu vykdo žiaurų agresijos karą prieš Iraną – 90 milijonų gyventojų turinčią tautą. Juos apėmę trys viena kitą papildančios patologijos. Pirmoji – asmenybės: abu yra piktybiniai narcizai. Antroji – valdžios arogancija: vyrai, turintys galią įsakyti branduolinį sunaikinimą ir dėl to nejaučiantys jokių suvaržymų. Trečioji, ir pavojingiausia iš visų, yra religinė iliuzija: du vyrai, kurie tiki ir kuriems kasdien aplinkiniams sako, kad jie yra mesijai, atliekantys Dievo darbą. Kiekviena patologija sustiprina kitas, todėl kartu jos kelia pasauliui beprecedentį pavojų.

Rezultatas – smurto šlovinimas, kokio nebuvo matyta nuo nacių lyderių laikų. Kyla klausimas, ar nedaugelis pasaulio suaugusiųjų – atsakingi nacionaliniai lyderiai, kurie tebėra įsipareigoję laikytis tarptautinės teisės ir yra pasirengę tai pareikšti – sugebės juos sustabdyti. Tai nebus lengva, bet jie privalo pabandyti.

Pradėkime nuo pagrindinio psichologinio sutrikimo. „Piktybinis narciziškumas“ yra klinikinis terminas, o ne įžeidimas. Socialinis psichologas Erichas Frommas šią sąvoką sukūrė 1964 m., norėdamas apibūdinti Adolfą Hitlerį kaip patologinio didybės manijos, psichopatijos, paranojos ir antisocialinės asmenybės susiliejimą į vieną charakterio struktūrą. Piktybinis narcizas nėra tiesiog tuščiagarbis. Jis struktūriškai nesugeba jausti tikros empatijos, yra iš prigimties atsparus kaltės jausmui ir jį veda paranojiškas įsitikinimas, kad jį supa priešai, kuriuos reikia sunaikinti. Jau 2017 m. psichologas John Garnter ir daugelis kitų specialistų įspėjo apie Trumpo piktybinį narcisizmą.

Kai valdžia neturi ribų, vienintelė likusi vidinė kontrolė yra sąžinė. O psichopatas sąžinės neturi.

Keletas gerbiamų psichologų ir psichiatrų, naudodami standartizuotą Hare skalę, įvertino D. Trumpo psichopatiją ir nustatė, kad jo balai gerokai viršija diagnostinę ribą. Žr., pavyzdžiui, čia. Psichopatiją geriausiai apibūdina sąžinės ar užuojautos kitiems žmonėms stoka.

Tiek Trumpas, tiek Netanjahu tiksliai atitinka šį profilį. Trumpo psichopatija buvo aiškiai matoma, kai JAV pajėgos Teherane sunaikino civilinį tiltą, neturėjusį jokios karinės reikšmės, dėl ko žuvo mažiausiai aštuoni civiliai, o 95 ar daugiau buvo sužeisti. Trumpas nesigailėjo. Jis džiūgavo ir žadėjo dar daugiau naikinimo. Netanjahu kalboje per Pesachą taip pat nebuvo nė žodžio apie žuvusiuosius. Jokių pauzių. Jokių abejonių šešėlio. Tik triumfuojantis sąrašas priešų, kuriuos jis sunaikino.

Paranoja skatina grėsmę, kurią sukūrė Trumpas ir Netanjahu. Trumpo paties Nacionalinės žvalgybos direktorius Tulsi Gabbard raštu liudijo, kad Irano branduolinė programa buvo „sunaikinta“ ir kad žvalgybos bendruomenė „toliau vertina, kad Iranas nekuria branduolinio ginklo“. TATENA kategoriškai pareiškė, kad nėra jokių įrodymų apie bombą. Trumpo kovos su terorizmu pareigūnas atsistatydino iš protesto, rašydamas, kad „mes pradėjome šį karą dėl Izraelio ir jo galingo Amerikos lobistų spaudimo“. Paranoikui nereikia realios grėsmės. Jei reikia, jis ją išgalvos, kad atitiktų savo perdėtą baimės jausmą.

Makiavelizmas veikia be jokios gėdos. Trumpas pasauliui pareiškė, kad diplomatija visada buvo jo „pirmasis pasirinkimas“, tuo pačiu metu gyrėsi, kad nutraukė branduolinį susitarimą su Iranu: „Man buvo didžiulė garbė tai padaryti. Man buvo didžiulė garbė tai padaryti.“ Jis savo rankomis sunaikino diplomatinius santykius, o po to dėl to kaltino Iraną. Vėliau jis lyg niekur nieko prisipažino, kad karas neturi savigynos pagrindo: „Mums ten nebūtina būti. Mums nereikia jų naftos. Mums nereikia nieko, ką jie turi. Bet mes ten esame, kad padėtume savo sąjungininkams.“ Pagal JT chartiją savigyna yra vienintelis teisėtas pagrindas naudoti jėgą. Trumpas prisipažino, kad tokio pagrindo nėra.

Yra tam tikra deformacija, kurią valdžia sukelia tam tikroms asmenybėms, ir ji ypač ryški, kai ta valdžia yra neribota arba atrodo tokia. Turėdami branduolinių ginklų arsenalą, Trumpas ir Netanjahu pasaulį suvokia kitaip nei kiti. Šiems piktybiniams narcizams branduolinių ginklų turėjimas nėra atsakomybės našta, o jų didingų savęs įvaizdžio išraiška: „Aš galiu viską. Aš galiu viską sunaikinti.“ Pažiūrėkite į mane. Netanjahu ir Trumpas nesusilaikys nuo šio iliuzinio didingumo.

Trumpas ir Netanjahu nepatiria pasaulio taip, kaip kiti.

Trumpas visiškai įsisavino šį nebaudžiamumo jausmą. Balandžio 1 d. jis stovėjo prieš kameras ir pažadėjo bombarduoti Iraną „atgal į akmens amžių, kur jiems ir vieta“. Frazė „kur jiems ir vieta“ – tai žmogaus, kuris jaučiasi turintis dievišką teisę vertinti 90 milijonų žmonių vertę ir be jokio dvejonių juos dehumanizuoja, nuosprendis. Jis ne kartą grasino sunaikinti Irano civilinę elektros infrastruktūrą – tai karo nusikaltimas pagal ginkluotų konfliktų teisę, atvirai paskelbtas kaip derybinė pozicija pasaulinei auditorijai, kuri daugiausia perjungė kanalą.

Netanjahu vadovauja valstybei, kuri, kaip manoma, turi 200 branduolinių galvučių, niekada nepasirašė Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties ir neveikia pagal jokią tarptautinę inspektavimo sistemą. Jis stebėjo, kaip Trumpas naudojasi JAV karine galia be jokių apribojimų, ir sutinka, kad už tai nekyla jokių pasekmių. Antrasis beprotiškumas skatina trečiąjį: kai valdžia nesusiduria su jokiais apribojimais, vienintelis likęs vidinis stabdys yra sąžinė. O psichopatas sąžinės neturi.

Sąžinės trūkumas yra pavojingiausia iš šių trijų patologijų, nes ji pašalina paskutinį galimą vidinį stabdį. Strategas, kuris veda neteisėtą karą, galiausiai gali apskaičiuoti, kad sąnaudos viršija naudą, ir sustoti. Piktybinis narcizas, kuris kariauja dėl savo ego, galiausiai gali išsekinti ego poreikius ir sustoti. Psichopatas eskaluoja konfliktą, nes nėra jokių ribų.

Ir, jei galite patikėti, situacija dar blogėja. Tiek Trumpas, tiek Netanjahu yra savarankiškai pasiskelbę mesijais. Jie save vadina Dievo tarnais. Jiems karo su Iranu nutraukimas reikštų, kad Dievas klydo. O savarankiškai pasiskelbęs mesijas taip pat negali klysti, nes didingoje psichikoje mesijas ir Dievas iš esmės tapo vienu ir tuo pačiu.

Tiek Trumpas, tiek Netanjahu aiškiai pareiškė turintys šią mesianistinę tapatybę. Trumpas save vadino „išrinktuoju“. Kalbėdamas apie 2024 m. pasikėsinimą į jį, jis pareiškė: „Tada jaučiau ir dabar dar labiau tikiu, kad mano gyvybė buvo išgelbėta dėl priežasties. Dievas mane išgelbėjo, kad vėl padaryčiau Ameriką didžią.“ Netanjahu savo kalboje prieš Pesachą ne tik kreipėsi į Dievą. Jis pasisavino Dievo vaidmenį „Išėjimo“ pasakojime – išvardydamas dešimt „pasiekimų“ to, ką jis vadina „Išvadavimo karu“, ir kiekvieną iš jų pavadindamas bausme. Ajatolos Khamenei nužudymą jis pavadino „Pirmagimių bausme“. Tada jis įspėjo pasaulį:

Primenu, kad po dešimties Egipto bausmių faraonas vis dar bandė pakenkti Izraelio tautai, o mes visi žinome, kuo tai baigėsi.
„Išėjimo knygoje“ ta pabaiga – tai visos faraono armijos nuskendimas. Netanjahu televizijoje, pasitelkdamas Šventojo Rašto kalbą, grasino sunaikinti Iraną.

Kiekvieną iš šių vyrų supa pataikūnų ir fanatikų būrys, kurio užduotis – palaikyti iliuziją ir neleisti realybei įsiskverbti į jų sąmonę.

Trumpo aplinka: Hegsethas, Huckabee ir krikščioniškieji nacionalistai

Gynybos sekretorius Pitas Hegsetas (Pete Hegseth) pavertė Pentagoną šventojo karo arena. Ant krūtinės jis turi Jeruzalės kryžiaus tatuiruotę, o ant rankos – užrašą „Deus Vult“ („Dievas nori“), viduramžių kryžiaus žygių kovos šūkį. Jis kas mėnesį rengia krikščioniškas pamaldas Pentagono auditorijoje. Jis paprašė amerikiečių „kiekvieną dieną, atsiklaupus“ melstis už karinę pergalę Artimuosiuose Rytuose „Jėzaus Kristaus vardu“. Vienoje iš šių pamaldų jis garsiai meldėsi, kad JAV kariai:

Sunaikintų gailestingumo nenusipelniusius... Mes prašome šių dalykų su drąsiu pasitikėjimu galingu ir didingu Jėzaus Kristaus vardu.

Spaudos konferencijoje dėl karo su Iranu Hegsethas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos „derasi bombomis“. Jis apibūdino Irano lyderius kaip „religinius fanatikus“, siekiančius branduolinio ginklo „kažkokiam religiniam Armagedonui“, tuo pačiu kas mėnesį vedant pamaldas Pentagone ir skelbiant, kad „ten mūsų visagalis Dievas savo apvaizda saugo tuos karius“. Atrodo, kad jis nesuvokia, kokį veidrodį laiko rankose. Gynybos sekretorius, kuris Jėzaus vardu meldžiasi už „sunaikinantį smurtą“, tuo pačiu vadindamas savo priešus religiniais fanatikais, puikiai iliustruoja žodžio „projekcija“ reikšmę.

JAV ambasadorius Izraelyje Maikas Hakbis pateikia teologinę struktūrą. Baptistų pastorius ir uolus krikščioniškasis sionistas Huckabee tiki, kad Izraelio ir Irano konfliktas yra biblinės pranašystės išsipildymas – būtinas žingsnis link Apokalipsės ir Kristaus antrojo atėjimo. Jis nusiuntė Trumpui žinutę – kurią Trumpas vėliau paskelbė socialinėje žiniasklaidoje – lygindamas šį momentą su 1945 m. Trumano sprendimu ir atominės bombos numetimu ant Japonijos, ragindamas Trumpą klausytis „JO balso“, turėdamas omenyje Dievą.

Interviu metu H. Huckabee buvo paklaustas apie Biblijoje minimą žemę, kuri driekiasi nuo Nilo iki Eufrato – apimanti Libaną, Siriją, Jordaniją bei dalį Saudo Arabijos ir Irako – ir ar Izraelis turi dievišką teisę į visą ją. Jo atsakymas buvo tiesus: „Būtų puiku, jei jie viską paimtų.“

Savo ruožtu Izraelio kraštutinės dešinės finansų ministras Smotrichas socialiniuose tinkluose parašė: „Aš myliu Huckabee.“ Krikščionių sionistų pastorius Johnas Hagee, kurio organizacija „Christians United for Israel“ (Krikščionys, vieningi už Izraelį) buvo pagrindinė JAV evangelikų paramos Izraelio karams varomoji jėga, pažvelgė į karą su Iranu ir paprasčiausiai pasakė: „Pranašiškai kalbant, mes esame kaip tik laiku.“ Franklin Graham, per Velykų pamaldas Baltuosiuose rūmuose, kurstė Trumpo mesianistines iliuzijas: „Šiandien iraniečiai, šios vyriausybės nedoras režimas, nori nužudyti kiekvieną žydą ir sunaikinti juos atominės ugnies liepsnomis. Bet Tu pakėlei prezidentą Trumpą. Tu pakėlei jį būtent tokiam laikui kaip šis. Ir Tėve, mes meldžiamės, kad Tu jam suteiktum pergalę.“

Netanjahu artimiausi bendražygiai: Ben-Gvir, Smotrich ir mesianistiniai naujakuriai


Izraelio pusėje artimiausią aplinką sudaro dvi asmenybės, kurių radikalizmas yra toks ekstremalus, kad jos buvo laikomos politiniais atstumtaisiais, kol Netanjahu pasinaudojo jų balsais, kad išliktų valdžioje. Nacionalinio saugumo ministras Itamar Ben-Gvir yra velionio rabino Meiro Kahane, kurio partija „Kach“ buvo pripažinta teroristine organizacija, gerbėjas. Finansų ministras Bezalel Smotrich savo ideologiją semiasi iš rabino Zvi Yehuda Kooko, kuris mokė, kad Izraelio 1967 m. karinė pergalė buvo Dievo įsakyta, o palestiniečių teritorijų kolonizavimas – Dievo valia. Kartu jie užima 20 vietų Netanjahu 67 vietų koalicijoje. Jie ne tik pataria ministrui pirmininkui, bet ir dalijasi jo mesianistinėmis pažiūromis bei vizija.

Ben-Gvir pasinaudojo savo įtaka Izraelio policijai, kad leistų kolonistų paramilitarinėms grupuotėms vykdyti operacijas prieš palestiniečius Vakarų Krante. Jis nuolat trukdė deryboms dėl ugnies nutraukimo ir atvirai prisiėmė nuopelnus už jų vilkinimą. Jis siekė užtikrinti žydų ritualines teises Šventyklos kalne, nepaisydamas dešimtmečiais išlaikyto status quo – Izraelio saugumo pareigūnai įspėjo, kad toks žingsnis tiesiogiai sukels kraujo praliejimą. 2023 m. rugpjūtį jis pareiškė: „Mano, mano žmonos ir mano vaikų teisė judėti keliais Judėjoje ir Samarijoje yra svarbesnė už arabų teisę judėti.“ Jungtinė Karalystė, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija, Norvegija, Slovėnija, Nyderlandai ir Ispanija visi jam taikė sankcijas už smurto kurstymą, tačiau Jungtinės Valstijos, vadovaujamos Marco Rubio, gynė Ben-Gvirą ir kritikavo tas sankcijas.

Smotrichas yra metodiškesnis iš šių dviejų: mažiau teatrališkas, bet pavojingesnis. Jis sistemingai perkėlė Vakarų Kranto civilinį valdymą iš Izraelio kariuomenės į savo ministeriją, skirdamas šimtus milijonų šekelių naujakurių infrastruktūrai, tuo tarpu Palestinos Administracijos biudžetai sąmoningai ribojami. Jis nurodė savo ministerijai parengti „operatyvinį planą suvereniteto įgyvendinimui“ Vakarų Krante. Per karą su Iranu jis ragino Izraelį aneksuoti Pietų Libaną iki Litani upės, pareikšdamas, kad karas „turi baigtis visiškai kitokia realybe“. Smotricho ideologija remiasi Kooko mokymu, kad kolonizavimo projektas nėra politinis, o šventas – dieviška pareiga, kuri turi būti įvykdyta nepaisant tarptautinės teisės, palestiniečių teisių ar pasaulio nuomonės. Pagal šią teologiją 1967 m. sienos nėra laikina karinė realybė. Jos yra Dievo neužbaigtas darbas.

Pasaulio lyderiai privalo stengtis sustabdyti šį beprotiškumą.

Nei Ben-Gvir, nei Smotrich nebuvo kažkas daugiau nei kraštutiniai ekstremistai, kol Netanjahu jiems suteikė teisėtumą, įtraukdamas juos į vyriausybę ir savo artimiausią aplinką. Jis suteikė jiems valdžią Izraelio visuomenėje, o jie jam suteikė religinio-nacionalistinio galingumo, leidžiančio jo karus vadinti dieviškąja misija.

Šiame šventojo karo kontekste vienas balsas prabilo su pasaulį gelbstinčiu gailestingumu ir aiškumu. Popiežius Leonas XIV nuosekliai ragino nutraukti smurtą. Per Didžiojo ketvirtadienio mišias Romoje jis kalbėjo apie valdžios aroganciją:

Mes linkę laikyti save galingais, kai viešpataujame, nugalėtojais, kai sunaikiname sau lygius, didžiais, kai mūsų bijo. Dievas mums parodė pavyzdį – ne kaip viešpatauti, o kaip išlaisvinti; ne kaip sunaikinti gyvybę, o kaip ją suteikti.

Palmių sekmadienį popiežius vėl kalbėjo tiesiai, sakydamas, kad Jėzus „neklauso tų, kurie kariauja, maldų, bet jas atmeta“. Hegsethas tęsė savo veiklą surengdamas dar vieną pamaldų ceremoniją Pentagone, kur vėl meldėsi dėl „sugriaunančio smurto“ Kristaus vardu.

Profesorius Johnas Mearsheimeris aiškiai pareiškė, kad nusikaltimai, kuriuos dabar daro Trumpas ir Netanjahu, yra tie patys nusikaltimai, už kuriuos nacių vadovai buvo pakarti Niurnberge: agresyvus karas, svetimų teritorijų aneksija, tyčinis civilinės infrastruktūros naikinimas ir kolektyvinės bausmės. Tai nėra retorinė hiperbolė. Tai yra teisinės kategorijos. Niurnbergo tribunolas agresijos nusikaltimą pavadino „aukščiausiu tarptautiniu nusikaltimu“ – tuo, kuris „savo viduje talpina visą sukauptą blogį“ – nes tai yra nusikaltimas, kuris sudaro sąlygas visiems kitiems nusikaltimams. Šie vyrai prisipažino jį padarę viešai, tarptautinių transliuotojų transliuojamose kalbose.

Institucijų mechanizmai, sukurti būtent tokios katastrofos prevencijai, įskaitant JT Saugumo Tarybą, Tarptautinį baudžiamąjį teismą, ginklų neplatinimo režimą ir ginkluotų konfliktų teisę, yra aktyviai griaunami Jungtinių Valstijų.

Vis dėlto pasaulio lyderiai turi bandyti sustabdyti šį beprotiškumą. Daugiašaliai veiksmai Islamabade, įskaitant Pakistano, Turkijos, Egipto ir Saudo Arabijos užsienio reikalų ministrus, dirbančius kartu su Kinijos ir Pakistano penkių punktų taikos iniciatyva, yra reikšmingas pradžia. Prie jų turėtų prisijungti visos BRICS šalys, Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ir kiekviena valstybė, norinti gyventi pasaulyje, kuriam vadovauja taisyklės, o ne dviejų piktybinių narcizų iliuzijos.

Kai nesveiki lyderiai dievišką katastrofą naudoja kaip politinį instrumentą, nukenčia ne tik jų priešai. Mes visi tapsime Netanjahu bėdų ir Trumpo bombardavimo, kuris Iraną nubloškia į akmens amžių, aukomis, jei kiti lyderiai neapribos šių dviejų bepročių.



https://www.unz.com/article/trump-and-netanyahu-two-madmen-playing-god/

Šaltinis

Hormuzo sąsiauris: du milijonai dolerių už vieną praplaukimą – didelė paliaubų kaina

Daugiau nei 2000 laivų, tarp jų apie 50 vokiečių, jau daugiau nei penkias savaites įstrigę Persijos įlankoje. Nors paliaubos teikia vilties, laivybos kompanijos vis dar dvejoja.

Krovininiai laivai laukia, kol bus atidarytas Hormuzo sąsiauris. Nuo vasario pabaigos Iranas blokuoja šį sąsiaurį.

Paskutinės 24 valandos Irano karo vyko pagal modelį, kuris buvo būdingas pastarosioms savaitėms: JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasino, eskalavo konfliktą – ir netrukus prieš vidurnaktį pasitraukė. Netrukus prieš pasibaigiant jo paties nustatytam terminui, JAV prezidentas savo platformoje „Truth Social“ paskelbė dviejų savaičių paliaubas. Tuo metu Hormuzo sąsiauris turėtų būti vėl atidarytas.

Teheranas nedelsdamas patvirtino šią informaciją. Remiantis AP duomenimis, Irano Aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba sutiko su paliaubomis ir pareiškė esanti pasirengusi dalyvauti derybose Islamabade, tačiau aiškiai pabrėžė: šis pertraukimas nereiškia nuolatinio karo pabaigos.

Vokietijos laivų savininkų asociacija išreiškė palengvėjimą. Laikraščiui „Bild“ asociacija pavadino paliaubas „svarbiu ir vilties teikiančiu signalu“. Dabar svarbiausia, kad politinis pareiškimas virstų jūrine realybe. Asociacijos duomenimis, nuo vasario pabaigos Persijos įlankoje įstrigo daugiau nei 2000 prekybinių laivų su maždaug 20 000 jūreivių, tarp jų – mažiausiai 50 vokiečių laivų.

Tai vienas iš svarbiausių vandens kelių pasaulyje. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, iki karo pradžios per Ormūzo sąsiaurį kasdien tekėjo apie 20 mln. barelių naftos. Tai sudaro maždaug penktadalį pasaulinio poreikio.

Nors JAV ir Iranas dabar susitarė dėl ugnies nutraukimo, laivybos sektorius vis dar delsia. Remiantis „Bloomberg“, laivai laukė abiejose sąsiaurio pusėse, nes nebuvo galima garantuoti įgulų ir krovinių saugumo. Eismas beveik sustingo. Laivybos kompanijos ir draudimo bendrovės reikalavo aiškumo dėl tikslių praplaukimo sąlygų, prieš vėl išsiunčiant laivus. Laivybos asociacijos teigimu, kol nebus pateikti detalūs duomenys, situacija išliks įtempta.

Susitarime esą yra vienas „kabliukas“. Remiantis „New York Times“ duomenimis, Iranas už kiekvieną laivą imtų dviejų milijonų dolerių tranzito mokestį, kurį pasidalintų su Omanu, esančiu kitoje sąsiaurio pusėje. Be to, kaip pranešė „NBC News“, koridorius turėtų būti kontroliuojamas ir koordinuojamas Irano ginkluotųjų pajėgų. Vašingtonas to dar nepatvirtino.

Izraelis išreiškė paramą paliauboms, kaip pranešė premjero Benjamino Netanjahu biuras. Tačiau buvo pabrėžta, kad susitarimas neapima kovų Libane, o tai prieštarauja Pakistano premjero pareiškimui, kuris paskelbė ugnies nutraukimą visuose Artimuosiuose ir Viduriniuose Rytuose. Kol kas neaišku, kokį poveikį deryboms turės tolesni išpuoliai prieš Irano sąjungininkus.

Remiantis AP duomenimis, Izraelio vyriausybės atstovai reagavo skeptiškai ir manė, kad šis tariamas proveržis gali žlugti, jei Iranas greitai neatvers sąsiaurio.

Rinkos iš karto sureagavo į Vašingtono signalą apie paliaubas. Anksčiau, nuo karo pradžios, naftos kaina buvo pasiekusi istorinę aukščiausią ribą – kartais net 120 dolerių už barelį. Po pranešimo kaina nukrito iki 16 procentų, kaip pranešė CNBC. Remiantis duomenimis, „Bank of America“ analitikai įspėjo, kad nepaisant laikino susitarimo, rinka išliks įtempta.

https://www.berliner-zeitung.de/politik-gesellschaft/geopolitik/strasse-von-hormus-zwei-millionen-dollar-durchfahrt-waffenruhe-iran-usa-li.10029111

2026 m. balandžio 7 d., antradienis

Larry Johnsonas: Iranas sunaikina JAV lėktuvus – Trumpas išplės karą

 


Trumpas panikuoja, nes JAV karas su Iranu klostosi visiškai ne taip, kaip tikėtasi, ir gresia eskalavimas. Johnsonas yra buvęs CŽV žvalgybos analitikas, taip pat dirbęs JAV Valstybės departamento Kovos su terorizmu biure. 

Skaitykite Larry Johnsono straipsnį „Sonar21“: https://sonar21.com/

https://www.youtube.com/watch?v=RU8yBjJNUaE

https://www.youtube.com/watch?v=A2oGJBlPmso

Po Zacharovos įspėjimo Baltijos šalys vėl atvėrė oro erdvę. Virš Ust-Lugos numušti 22 dronai

 

Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdjenko pranešė apie naktinį dronų išpuolį prieš regioną.

Naktį iš balandžio 6 į 7 d. oro gynybos pajėgos numušė 22 Ukrainos dronus. Aukų, sužeistųjų ir nuostolių nėra. Pagrindinis atakos taikinys buvo Ust-Lugos uostas, kuris neseniai visiškai atnaujino veiklą po ankstesnių antpuolių.

„Iki ryto buvo numušti 22 Ukrainos dronai“, – rašė A. Drozdienko „Telegram“ kanale.

Dronai skrido per Baltijos šalių oro erdvę, nepaisydami neseniai išreikštų Maskvos įspėjimų.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos oficiali atstovė Marija Zacharova neseniai pareiškė:

„Rusija pateikė specialų įspėjimą Baltijos šalims dėl sprendimo atverti oro erdvę Ukrainos dronų skrydžiams, kai vykdomos atakos prieš Rusiją.“

Po to Estijos gynybos pajėgų žvalgybos centro vadovas pulkininkas Ants Kiviselg rekomendavo Kijevui vengti maršrutų per Estijos oro erdvę, pažymėdamas:

„Visiškai išvengti tokių atvejų neįmanoma“.

Ataka įvyko netrukus po to, kai buvo atkurti Ust-Lugės uosto pajėgumai. Uostas – pagrindinis logistikos mazgas Rusijos energijos išteklių eksportui. Ankstesni smūgiai jau buvo padarę žalos infrastruktūrai, tačiau objektas greitai grįžo prie įprastos veiklos.

Baltijos šalys reguliariai tampa tranzitiniais koridoriais atakoms prieš Rusijos teritoriją. Nepaisant diplomatinių notų, incidentai tęsiasi. Ekspertai atkreipia dėmesį į sistemingą tokių provokacijų pobūdį.

Leningrado srities oro gynybos pajėgos veikia sustiprintiniu režimu. Regiono gyventojai prašomi pranešti apie įtartinus objektus. Valdžia pabrėžia gyventojų ir kritinės infrastruktūros saugumą.

Šaltinis

2026 m. balandžio 6 d., pirmadienis

„Pfizer“ patyrė pažeminimą: COVID-19 vakcinos tyrimas nutrauktas dėl savanorių trūkumo

 

Vakcinų gigantas „Pfizer“ priverstas nutraukti didelio masto klininius tyrimus, susijusius su jos COVID vakcinomis. Mat žmonės, matyt, pradeda suvokti situaciją, ir beveik niekas nebenori dalyvauti mRNS eksperimentuose. Tuo pačiu metu didėja teisinis spaudimas dėl įtariamų suklastotų registracijos duomenų.

Penkerius metus žmonėms šios eksperimentinės mRNR vakcinos buvo tiesiog primetamos. Pirmiausia milijardus kainavusiomis PR kampanijomis „savanoriškumo“ pagrindu, vėliau atvirai grasinant darbo praradimu ir socialine izoliacija. Tačiau situacija pasikeitė. „Pasirengimas skiepytis“ nuo Kinijos gripo jau seniai sparčiai mažėja.

Remiantis naujausia išsamia ataskaita, „Pfizer“ ir jos vokiečių partnerė „BioNTech“, užsiimanti mRNS technologijomis, dabar turėjo nutraukti tyrimus su sveikais 50–64 metų amžiaus žmonėmis. Kovo 30 d. vidiniame rašte jos paaiškino, kad bandymai baigėsi nesėkme. Esą tiesiog neįmanoma surinkti reikiamų 25 000–30 000 tiriamųjų naujausioms genų injekcijoms įvertinti. „Reuters“ cituoja dokumentą, kuriame teigiama, kad jau buvo nurodyta įdarbinimo agentūroms nedelsiant nutraukti naujų bandomųjų triušių paiešką.

Oficiali farmacijos giganto pasiteisinimas yra toks, kad neįmanoma surinkti „reikšmingų duomenų“, nes niekas daugiau nedalyvauja. FDA jau buvo pranešta, kad metama rankšluostis. Taip pat galima pasakyti: pasitikėjimas vyraujančia naratyva yra miręs. Piliečiai tiesiog nebesileidžia švirkšti šių eksperimentinių preparatų. Tai, kad „Pfizer“ dabar panikuodama sutelkė dėmesį į vakciną nuo Laimo boreliozės – pirmąją per daugiau nei 20 metų, kuri, kaip teigiama, taip pat greitai nepasiekė savo pagrindinio tyrimo tikslo – rodo tik gryną neviltį ieškant naujų milijardinių pajamų šaltinių. Tai labai primena nepaprastai brangų Covid vaistą „Paxlovid“, kuris, remiantis pranešimais, vadinamojo „ilgo Covid“ (arba, tiksliau, „post-Vac“?) atveju pasirodė ne geriau už placebą.


Tačiau pasipriešinimas kyla ne tik iš pagaliau prabudusių piliečių. Farmacijos milžinas praranda svarbius sąjungininkus gilioje Vašingtono pelkėje. Neseniai atleista JAV teisingumo ministrė Pam Bondi kritikų buvo laikoma įmonės skydu. Ji, kaip teigiama, bandė užgniaužti drąsios informatorės Brook Jackson skandalingą ieškinį. Primename: Jackson kaltina „Pfizer“ tyčia panaudojus apgaulingus duomenis, siekiant išgauti pelningą skubos leidimą (ir kartu nesuskaičiuojamas milijardų mokesčių pajamas). Kaip neseniai paaiškino Jackson, 5-asis JAV federalinis apeliacinis teismas netrukus paskelbs sprendimą. Jos visiškai pagrįstas klausimas skamba taip: „Melą negalima patvirtinti. Taigi, kokiu milžinišku sukčiavimu pagrįstas šis FDA leidimas?“

 

Net ir už Atlanto slėpimo fasadas byra. Vokietijos tyrimo komisijoje Helmutas Sterzas, iki 2008 m. ėjęs „Pfizer Europe“ vyriausiojo toksikologo pareigas, pateikė tikrą sensaciją. Pasak jo, vėžio rizika, susijusi su mRNS vakcinomis, dėl „laiko stokos“ (!) niekada nebuvo tirta. Pasak Sterzo, dėl poveikio reprodukcijai, nėštumui ir naujagimiams „nebuvo patikimų įvertinimų“. Absurdiškas „ypatingų nepageidaujamų reiškinių“ sąrašas, kurį „Pfizer“ pateikė FDA 2021 m. pavasarį ir kuris buvo paviešintas tik po masinių FOIA ieškinių, apėmė net devynias tankiai užpildytas puslapius.

 

Pasak CDC, šią medžiagą vis dar leidžiasi švirkšti tik visiškai indoktrinuota mažuma – vos 18 procentų suaugusiųjų Jungtinėse Valstijose. Tačiau tai, kad „Pfizer“ dabar neberanda tiriamųjų, taip pat susiję su nauja FDA vadovybe. Marty Makary ir Vinay Prasad pagaliau reikalauja to, kas nuo pat pradžių turėjo būti norma: griežtų mokslinių standartų placebu kontroliuojamiems tyrimams. Be to, po sukrečiančių vaikų mirčių, tiesiogiai susijusių su vakcina, Prasad drastiškai sugriežtino leidimų išdavimo reikalavimus.

Jeffrey Tucker iš Brownstone Institute, kaip įprasta, taikliai apibendrina šią raidą: „Pati rinka pašalina Covid vakcinas iš rinkos. Tai yra žeminantis vieno iš labiausiai destruktyvių vakcinacijos eksperimentų žmonijos istorijoje atmetimas.“ O švietėjas Steve Kirsch taikliai paskelbė nuotrauką, kurioje „Pfizer“ vaizduojamas kaip „Titanikas“, visiškai rėžiantis į „visuomenės skepticizmo“ ledkalnį. 


Tačiau nereikia džiaugtis per anksti. Kai kurie ekspertai įtaria, kad čia slypi klastingas sumanymas. Sociologas Josh Guetzkow įspėja, kad tyrimų nutraukimas gali būti tik apgaulė, skirta daryti spaudimą FDA, kad ši atsisakytų savo naujų, griežtų reikalavimų – ypač turint omenyje, kad Prasad pasitrauks iš pareigų mėnesio pabaigoje ir buvo tapęs negailestingos žiniasklaidos puolimo kampanijos taikiniu. Jei plačioms gyventojų grupėms nebebus skiriamas vakcinas, politiniai vadovai (visų pirma demokratai) netrukus vėl gali verkšlendami stovėti prieš FDA ir reikalauti sumažinti saugumo standartus. Tai nebūtų pirmas kartas: jau 2022 m. buvo patvirtintos vakcinos mažiems vaikams, nors jų veiksmingumas kai kuriais atvejais buvo mažesnis nei 50 procentų.

Tačiau, atrodo, vis daugiau žmonių suprato, kad juos daugelį metų melavo, klaidino ir apgaudinėjo. Tikriausiai žmonės dar kartą to nebesitaikys. Visiškas nesėkmė ieškant bandomųjų triušių naujausiam koronaviruso genų švirkštimui jau viską pasako. 

https://report24.news/demuetigung-fuer-pfizer-covid-impfstudie-mangels-freiwilliger-abgebrochen/

Mokslininkai pasipiktinę: pacientai nenori kraujo donorystės iš pasiskiepijusių asmenų

  Britų laikraštis „Mail“ šiuo metu skambina pavojaus varpais: vis daugiau amerikiečių atsisako gyvybę gelbstančių kraujo transfuzijų, nes ...