Ketvirtadienį tūkstančiai marokiečių pramušė Ispanijos sieną prie Seutos ir neteisėtai įsiveržė į Europos teritoriją. Per masinį šturmą žuvo mažiausiai 18 žmonių, parduotuvės užsidarė, policija ir pasienio apsauga laikinai prarado kontrolę. Tik tada, kai net vietiniai socialistai pareikalavo pasitelkti kariuomenę, Pedro Sánchez nusiuntė karius – jo vyriausybė ir toliau atsisako paskelbti nacionalinę nepaprastąją padėtį.
Tai, kas ketvirtadienį vyko Ceutoje, iš esmės buvo jaunų, karo tarnybai tinkamų marokiečių puolimas prieš Ispaniją. Tūkstančiai žmonių vienu metu veržėsi į šią Ispanijos eksklavą, kurioje gyvena vos apie 85 000 gyventojų. Jie plaukė aplink El Tarajal sieną, leidosi vandeniu ant padangų arba ant kranto pramušė pasienio įrenginius. Valstybinės televizijos kanalo TVE skaičiavimais, vien ketvirtadienį į Ceutą nelegaliai įsiveržė nuo 2 000 iki 3 000 žmonių. Civilinės gvardijos profesinė sąjunga JUCIL netgi kalba apie daugiau nei 5 000 sienos pažeidėjų. Be to, tarp sienos šturmuotojų buvo pranešta apie 18 mirties atvejų dėl paskendimo.
Remiantis sutampančiais Ispanijos pranešimais, sieną šturmavusių žmonių daugumą sudarė jauni marokiečiai vyrai, tačiau, kaip teigiama, minioje buvo ir keletas nepilnamečių, moterų bei šeimų. Saugumo pajėgos tam tikru metu buvo visiškai perkrautos ir nebegalėjo sustabdyti sienos šturmo. Vaizdo įrašuose matyti džiūgaujančios grupės, žygiuojančios gatvėmis, nes dabar jos tikisi, kad socialistų vyriausybė Madride jas džiaugsmingai priims. Tuo pačiu metu daugybė verslininkų užrakino savo parduotuves. Pasak „Reuters“, kai kurie iš jų susibūrė savigynai, nes nebetikėjo, kad policija ir kariuomenė sugebės pakankamai apsaugoti jų verslą ir šeimas.
Naktį policija dislokavo papildomas pajėgas centre ir gretimuose rajonuose, siekdama užkirsti kelią vagystėms, plėšimams ir užpuolimams. Daugelis naktinių klubų liko uždaryti, o didelės nelegaliai įsibrovusių marokiečių grupės klajojo gatvėmis, vietoj to, kad policija ir kariuomenė šiuos žmones tiesiog vėl išmestų atgal per sieną. Taigi sienos peržengimo pasekmės jau seniai neapsiribojo tik pakrantės ruožu ir priėmimo centrais. Dėl neteisėto masinio antplūdžio miesto viešasis gyvenimas buvo iš dalies paralyžiuotas. Ir visa tai tik todėl, kad kairieji nesugeba užtikrinti tinkamos sienų apsaugos. Vengrija, vadovaujama ministro pirmininko Orbáno, ir Lenkija rodo, kaip veiksmingai galima apsaugoti išorines sienas – jei tik iš tikrųjų to norima.
Net socialistai reikalauja kariuomenės
Ketvirtadienį visa Seutos miesto taryba pasisakė prieš Madridą. Visos atstovaujamos partijos – tarp jų aiškiai ir Sánchezo vadovaujama socialistų partija PSOE – bendrai pareikalavo nedelsiant uždaryti ir apsaugoti sieną, dislokuoti papildomas saugumo pajėgas, paskelbti nacionalinę nepaprastąją padėtį ir įvesti kariuomenę, siekiant „užtikrinti sienos neliečiamumą ir viešąjį saugumą“. Jei net premjero vietiniai kairiųjų partijos bendražygiai, susidūrę su masiniu nelegaliu įsibrovimu, reikalauja kariuomenės, tampa aišku, kokia situacija susiklostė.
Vis dėlto Madridas atsisakė paskelbti nepaprastąją padėtį. Tai buvo motyvuota tuo, kad migracijos srautai Ispanijos civilinės saugos teisėje nėra numatyti kaip atitinkama nacionalinė rizika. Tačiau Seutos valdžia rėmėsi ne civilinės saugos, o nacionalinio saugumo teise. Kol tūkstančiai žmonių šturmavo Ispanijos sieną, valdžios institucijos ginčijosi, į kurią teisinę kategoriją šį atvejį iš viso reikėtų priskirti.
Vis dėlto vakare Sánchezas turėjo pasiduoti. Iš Ispanijos žemyninės dalies į Seutą buvo nusiųsta tik apie 200 papildomų policininkų ir iš pradžių 60 karių, siekiant paremti Civilinę gvardiją ir vietos saugumo pajėgas. Tačiau uniformuoti pareigūnai, neturintys leidimo naudoti ginklą sienos apsaugai, yra tarsi beverčiai paukščių baidyklai. Be to, ministras pirmininkas ir vidaus reikalų ministras Fernando Grande-Marlaska paskelbė, kad penktadienį apsilankys eksklave. Karinė operacija, kurios Madridas iš pradžių norėjo išvengti, staiga tapo neišvengiama. Tik žodis „neatidėliotina padėtis“ dėl kairiųjų ideologinių priežasčių vis dar negali būti ištartas.
Tuo tarpu pasienio šturmas jau persimetė į Melilą. Ten esančiame „Beni Enzar“ perėjimo punkte taip pat šimtai žmonių bandė jėga įsiveržti į Ispaniją. Įvyko susidūrimai, buvo padegti keli automobiliai. Ispanija dėl to uždarė vienintelį atvirą antrosios eksklavos sienos perėjimo punktą. Per kelias valandas abi Ispanijos teritorijos Šiaurės Afrikoje atsidūrė po didžiuliu apgulties spaudimu.
Teismo sprendimas kaip kvietimas
Tiesioginį impulsą liepos 8 d. suteikė Ispanijos Aukščiausiasis Teismas. Akivaizdžiai kairiųjų pažiūrų teisėjai nusprendė, kad migrantai, kurie plaukdami per jūrą patenka į Seutą ar Meliliją, nepatenka į specialiąją tvarką, numatančią tiesioginį grąžinimą prie sienos. Šios taisyklės galioja tik tais atvejais, kai nelegalūs sienos kirtėjai įveikia fizines kliūtis, pavyzdžiui, tvoras. Kameros, dronai ir kita stebėjimo įranga nėra tokios kliūtys.
Byla buvo susijusi su alžyriečiu, kuris 2024 m. buvo sulaikytas jūroje ir nedelsiant grąžintas į Maroką. Pagal teismo sprendimą jūra atvykusių migrantų atžvilgiu iš esmės turi būti pradėta įprasta išsiuntimo arba prieglobsčio suteikimo procedūra. Teisėjai taip pat paaiškino, kad vyriausybė gali įrengti fizines kliūtis jūroje ir taip sudaryti teisines sąlygas tiesioginiam grąžinimui. Madridas turėjo tris savaites laiko sureaguoti į numatomas pasekmes. Akivaizdu, kad buvo padaryta per mažai.
Netgi Sánchez vyriausybė galiausiai turėjo pripažinti, kad nusikalstamos organizacijos sąmoningai pasinaudojo šiuo teismo sprendimu. Civilinės gvardijos atstovas spaudai „Reuters“ apibūdino situacijos raidą: nuo teismo sprendimo priėmimo iš pradžių prasidėjo nuolatinis srautas, o ketvirtadienį jis virto tikru „sprogimu“. Kontrabandininkams ir „išvykti norintiems“ marokiečiams nereikia jokių teisinių seminarų. Žinios, kad Ispanija nebesiunčia plaukikų atgal iš karto, buvo pakankama informacija.
Ispanija ir Marokas jau susitarė, kad visi nelegaliai į Ceutą įsibrovę asmenys bus „kuo greičiau“ grąžinti į Maroką. Kaip tai turėtų vykti atsižvelgiant į Aukščiausiojo Teismo nustatytą reikalavimą nagrinėti kiekvieną atvejį atskirai, Madridas nepaaiškino. Atsižvelgiant į tai, kad Marokas laikomas saugia trečiąja šalimi, viskas vyktų labai greitai: pilietybės patikrinimas, marokiečiai – atmetimas, deportacija. Ir viskas. Taip pat lieka klausimas, kodėl tūkstančiai žmonių iš viso galėjo nekliudomai susirinkti prie Ispanijos sienos, o sienos apsaugos pareigūnai ten nesikišo. Maroko pajėgos vėliau panaudojo vandens patrankas ir, kaip teigiama, siekė užkirsti kelią tolesniems įsiveržimams. Tačiau Europos išorės sienos saugumas prie abiejų anklavų vėl priklauso nuo to, ar Rabatas šiuo metu bendradarbiauja.
Sánchez nusiuntė klaidingą signalą
Tuo pačiu metu socialistų vyriausybė įgyvendino specialią nelegaliai šalyje gyvenančių užsieniečių legalizavimo akciją. Iš pradžių Madridas, bent jau oficialiai, tikėjosi, kad naudos gaus apie 500 000 asmenų; iš tikrųjų buvo gauta daugiau nei dvigubai daugiau paraiškų. Paraiškas galėjo teikti užsieniečiai, kurie Ispanijoje buvo gyvenę ne mažiau kaip penkis mėnesius iki 2026 m. sausio 1 d. ir neturėjo atitinkamų teistumų. Nors dabar į Ceutą įsiveržę marokiečiai nepatenka į jau užbaigtą programą, politinis signalas išlieka: kas neteisėtai kerta sieną ir vėliau šalyje pasilieka pakankamai ilgai, gali tikėtis kito legalizavimo etapo.
Sánchez atvirai gina šią politiką. Birželio pabaigoje jis teigė, kad be tolesnės imigracijos Ispanija iki 2050 m. prarastų net 19 procentų, o iki 2075 m. – net 22 procentus savo ekonominio našumo. Taigi imigracija pateikiama kaip ekonominio išlikimo klausimas, nors technologijų plėtra iš tikrųjų aiškiai tai paneigia. Juk darbo jėgos poreikis anksčiau ar vėliau žymiai sumažės. Kas siunčia tokią žinią į Afriką ir tuo pačiu metu nekreipia dėmesio į išorinių sienų apsaugą, neturėtų stebėtis atsakymu.
Jau 2021 m. gegužę Marokas per kelias dienas leido į Ceutą atvykti apie 10 000 žmonių. Praėjus penkeriems metams vaizdai kartojasi, tačiau šįkart prie to prisideda Aukščiausiojo Teismo nustatyta kliūtis grąžinimui, milijonus apimanti legalizavimo akcija ir vyriausybė, kuri masinę imigraciją paskelbė ekonomine valstybės doktrina. Nepaisant to, kad žuvo mažiausiai 18 žmonių, užfiksuoti tūkstančiai neteisėtų sienos perėjimų, uždarytos parduotuvės, perpildyti priėmimo centrai ir prie sienos dislokuoti kariai, Madridui to vis dar nepakanka, kad būtų paskelbta nacionalinė nepaprastoji padėtis. Kas dar turėtų įvykti?
https://report24.news/grenzsturm-auf-ceuta-selbst-sozialisten-rufen-nach-dem-militaer/
