2026 m. rugsėjo 21 d., pirmadienis

Ukraina smogia didžiausiai Maskvos naftos perdirbimo gamyklai, o pasaulinė dyzelino krizė kelia grėsmę ekonominiam sukrėtimui


Prieš artėjant žiemai Šiaurės pusrutulyje susilieja kariniai konfliktai, ekonominiai karai ir karai dėl išteklių.

Eksporto apribojimai, taikomi svarbiausioms medžiagoms ir energetikos produktams, didina ekonominį spaudimą visame pasaulyje, didindami riziką, kad tiekimo sutrikimai ir atsakomosios priemonės išplės esamus konfliktus. Nesant aiškaus kelio į įtampos mažinimą, didžiausią susirūpinimą kelia galimybė, kad konfliktai iš aktyvių karo zonų išplis į kitas teritorijas.

Svarbiausia šios dienos rytą naujiena yra ta, kad Ukraina naktį surengė didelio masto dronų smūgį Rusijai, pataikydama į Maskvos naftos perdirbimo gamyklą, nepaisydama prezidento Trumpo prašymo Ukrainai nutraukti smūgius prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, nes pasaulinė naftos perdirbimo krizė gilėja.

„Bloomberg“ praneša, kad dronai smogė „Gazprom Neft“ priklausančiai Maskvos naftos perdirbimo gamyklai, esančiai maždaug 16 mylių nuo Kremliaus. Šios gamyklos perdirbimo pajėgumas siekia apie 245 000 barelių per dieną, o ji tiekia degalus aplinkiniams didmiesčio rajonams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „X“ parašė: „Buvo smogta vienam iš pagrindinių Rusijos naftos pramonės objektų ir agresoriaus logistikos objektui. Tai – milijardai dolerių, kurie palaiko karo mašiną. Buvo panaudotos tokios sistemos kaip „FP-1“, „RZ-100“, „MICH-2000“, „Palianytsia“, „Vendetta“, „Liutyi“, „Bars“, „Flamingo“, „Sichen“ ir „Pelican“.“ 

Praėjusią savaitę dyzelino ateities sandoriai ir perdirbimo maržos pakilo iki rekordinių aukštumų, nes dėl didėjančių tiekimo sutrikimų Persijos įlankoje ir Rusijoje sumažėjo šio pramoninio kuro, varančio pasaulinę ekonomiką, prieinamumas.

Galimi eksporto apribojimai arba esamų apribojimų pratęsimai dar labiau didina šį spaudimą. Antradienį paskelbtoje ataskaitoje teigiama, kad Maskva svarsto galimybę pratęsti dyzelino eksporto draudimą, o Senato daugumos lyderis Džonas Tūnas (John Thune) tą pačią dieną žurnalistams sakė, kad yra „pasirengęs svarstyti“ JAV dyzelino eksporto draudimo galimybę.

Padėtis buvo dar sudėtingesnė naftos perdirbimo maržų atžvilgiu. JAV šildymo alyvos „crack“ rodiklis, kuris rodo skirtumą tarp kuro ir žalios naftos kainų, trečiadienį šoktelėjo iki 117 JAV dolerių už barelį – tai aukščiausias lygis „Bloomberg“ duomenyse nuo 2009 metų. 

„Bloomberg Intelligence“ vyresnysis žaliavų strategas Maikas Makglonas įspėjo, kad dyzelino kainų šuolis primena panašius benzino kainų svyravimus, įvykusius per 2008 m. energetikos krizę.


https://www.zerohedge.com/political/ukraine-pounds-major-moscow-refinery-global-diesel-crisis-threatens-economic-shock

2026 m. rugsėjo 20 d., sekmadienis

Jerusalem Post: Izraelio ultraortodoksų bendruomenė nebegali vengti sudėtingų pokalbių – nuomonė


Nuotraukoje: Moti Leitneris, Beit Šemešo mero pavaduotojas ir „Haredi Public Party“ partijos įkūrėjas, „Jerusalem Post“ studijoje, 2026 m. rugpjūčio 11 d. Žemiau pateikiu Moti Leitner straipsnio, paskelbto "Jerusalem Post" dienraštyje.

Haredi bendruomenė turi pakankamai narių, talentų ir vertybių, kad pakeltų šią šalį į naują ir šviesią ateitį; mes negalime būti tie, kurie ją stumia žemyn.

Prieš 60 metų haredimai (ultraortodoksai) sudarė maždaug 2 % Izraelio gyventojų. Šiandien šis skaičius siekia apie 13 %, o demografai prognozuoja, kad per vieną ar dvi kartas jis išaugs iki 20 % ar net 30 %. Tokio masto augimas keičia tai, ką bendruomenė yra skolinga šaliai, kurioje gyvena.

Haredų bendruomenė nebegali veikti kaip nedidelė grupė, esanti visuomenės pakraštyje, kol kiti neša ekonomikos, kariuomenės ir pilietinio gyvenimo naštą. Mes tampame pagrindiniu šios šalies ramsčiu, o ramsčiai turi išlaikyti svorį, o ne tik užimti vietą. 

"Parnassah" (pragyvenimas) daugybei haredų šeimų tapo kažkuo panašiu į kasdienę ekstremalią situaciją, ir tai sakau remdamasis tuo, ką matau vykstant žmonėms, kuriuos pažįstu, įskaitant ir save patį. Šeimos yra gausios, išlaidos auga greičiau nei pajamos, o tėvai susiduria su realybe, su kuria susidoroti jiems niekada nebuvo suteikta priemonių.

Mūsų mokyklos atlieka nepaprastą darbą, ugdydamos vaikų dvasinį ir intelektualinį gyvenimą, tačiau kažkur pakeliui mes nustojome mokyti pagrindinių įgūdžių, tokių kaip aritmetika, anglų kalba ir įgūdžių, kurių bet kuriam suaugusiam žmogui reikia, norint užsidirbti pragyvenimui šiuolaikinėje ekonomikoje.

Be to, apie pusė haredių moksleivių, kurie galiausiai bando pasivyti bendraamžius studijuodami aukštojo mokslo įstaigose, meta studijas, nes jų atsilikimas yra pernelyg didelis. Tai yra struktūrinė nesėkmė, kurią patys sukūrėme, ir mes galime ją ištaisyti nepaliesti ješivos sistemos, skirtos tiems, kurie yra pasiryžę visą laiką skirti mokymuisi.

Mano mieste, Beit Šemeše, buvo rengiami rimti planai pastatyti profesinio mokymo kompleksą pačioje miesto širdyje – pakankamai arti, kad beveik pusę milijono gyventojų turinčios bendruomenės nariai galėtų ten nuvykti autobusu arba pėsčiomis ir įgyti profesiją.


Grupė ultraortodoksinių žydų Jeruzalėje užblokavo eismą ir lengvųjų traukinių eismą, protestuodama prieš haredių šaukimą į Izraelio gynybos pajėgas. 2024 m. vasario 26 d. (nuotrauka: SOL SUSSMAN)

Dėl baimės, kad bendruomenės radikalūs elementai paskelbs karą šiam projektui, jis yra sustabdytas. Deja, tai nėra pavienis atvejis – tai vyksta visuose haredi miestuose, kai tik kas nors bando nutiesti tikrą kelią į užimtumą.

Tai yra tūkstančiams šeimų daroma žala, užmaskuota kaip Toros vertybių gynimas. Toros vertybės apima ir pareigą išlaikyti savo šeimą. Hazal, mūsų didieji išminčiai, niekada neįsivaizdavo bendruomenės, kurioje dauguma žmonių gyvena iš rankos į burną.

Politiniai lyderiai neša tiesioginę atsakomybę už tai, kur atsidūrėme. Yra vienas dabartinis partijos lyderis, kuris pastaruosius metus keliavo po šalį, grasindamas institucijoms, bandančioms perkelti švietimo tinklus į valstybinę haredių sistemą, apimančią išsamesnius anglų kalbos ir matematikos mokymus, ir šis lyderis administratoriams sakė tokius dalykus kaip: „ Ateisiu pas tave į namus ir numesiu ant jų torpedą“, bei vartodavo kitus, dar vaizdingesnius žodžius, kurių čia nepakartosiu. Tai yra bauginimas, ir tai neturi nieko bendro su Toros studijų apsauga.

Šiuo metu vyriausybėje yra 18 haredi Kneseto narių, ir kad ir ką jie viešai sakytų, jų pagrindinis tikslas yra vienas: užtikrinti, kad nė vienas haredi niekada netarnautų Izraelio gynybos pajėgose (IDF). Viskas kita – tik teatras.

Haredi „hesder“ ješivos derina Toros studijas su tarnyba Izraelio gynybos pajėgose (IDF)

Nuo spalio 7 d. kariuomenei prireikė dar tūkstančių kovinių karių ir tūkstančių pagalbinių pareigūnų, o haredi bendruomenė yra vienas iš didžiausių žmogiškųjų išteklių šaltinių šalyje. Šiuo metu jau veikia keturiolika haredi „hesder“ ješivų, kai kurios – jau daugiau nei dešimtmetį, kuriose rimtas Toros mokymasis derinamas su karine tarnyba, išlaikant kašrutą, maldas ir nuolatinį Toros studijavimą tarnaujantiems kariams.

Šios programos veikia. Vis dėlto jos gauna mažai arba visai negauna vyriausybės finansavimo, neturi institucinio pripažinimo ir yra atvirai niekinamos tų pačių politikų, kurie tvirtina, kad atstovauja haredi visuomenei.

Kai kariai iš mūsų pačių bendruomenės baigė kovinius kursus, žmonės, kurie turėtų viešai atsistoti ir jiems padėkoti, juos priimti – tokie vyrai kaip haredi partijų lyderiai Yitzhak Goldknopf, Arye Deri ir Moshe Gafni – nepasakė nė žodžio.

Dar blogiau – mūsų tarnybą atliekantys jaunuoliai teigia, kad juos ignoruoja, išjuokia ir menkina tie patys vadovai, kurie politiškai pasipelno iš tvirtinimo, jog atstovauja visiems haredimams. Jei tos „hesder“ programos būtų tinkamai finansuojamos ir plečiamos, mes nekalbėtume apie kelis šimtus dalyvių. Tikriausiai jų būtų tūkstančiai, o didžioji dalis dirbtinai sukurtos įtampos šiuo klausimu išnyktų, nes pagaliau atsirastų gerbiama galimybė tiems daugybei jaunuolių, kuriems visą laiką skirti studijoms iš pat pradžių nebuvo realu.

Paklauskite bet kurio iš šių politikų, ką jie padarė, kad išspręstų bent dalį šių problemų, ir sąžiningas atsakymas, kurį tyliai ištars jiems artimi žmonės, bus: „Nieko“. Kai spaudžiama, atsakymas visada yra „taip, žinoma, kažkas turėtų tarnauti“, pasakytas būtent tokiu tonu, kokį žmonės naudoja, kai turi omenyje visiškai priešingą dalyką.

Rinkimų kampanijose kartojama ta pati frazė, tačiau nieko nedaroma, kad ji būtų įgyvendinta. Šis atotrūkis tarp to, kas sakoma, ir to, kas daroma, yra tikrasis skandalas, didesnis nei bet koks atskiras politikos nesėkmės atvejis.

Nė vienas iš mano aprašomų dalykų iš tikrųjų nėra susijęs su ekonomika ar kariuomene kaip atskirais klausimais. Kalbama apie tai, ar haredių vadovybė yra pasirengusi prisiimti atsakomybę už tą ateitį, kurią nuolat žada apsaugoti, užuot slėpusis už šūkių, kol griūva institucijos, o šeimos tyliai skęsta.

Haredi bendruomenė turi pakankamai narių, talentų ir vertybių, kad pakeltų šią šalį į naują ir šviesią ateitį; mes negalime būti tie, kurie ją stumia žemyn. Trūksta lyderių, kurie būtų pakankamai sąžiningi, kad prisipažintų, kur suklydo, ir pasiryžę sukurti kažką geresnio vaikams, bendruomenei ir šaliai, kurią visi dalijamės.

Autorius yra „Haredi Public Party“ pirmininkas – tai nauja politinė jėga haredimams, kurie tiki, kad Toros pasaulio apsauga reikalauja atsakingos lyderystės ir praktinių sprendimų, padėsiančių įveikti iššūkius, su kuriais susiduria mūsų bendruomenė. Partija pasisako už autentišką Toros studijavimą, platesnes švietimo galimybes, orų darbą, tinkamą karinę ar nacionalinę tarnybą, ekonominį savarankiškumą ir stipresnę partnerystę tarp haredių bendruomenės ir visų Izraelio gyventojų.

https://www.jpost.com/opinion/article-908893

John Mearsheimer (IŠTAISYTAS GARSO ĮRAŠAS): Ukraina gali nustoti egzistuoti — artėjanti bjauri pergalė

Atsiprašau už garso problemą ankstesnėje šio vaizdo įrašo versijoje. Dėkoju už supratimą.

Prof. John Mearsheimer yra R. Wendell Harrison garbės profesorius Čikagos universiteto politikos mokslų katedroje.




https://www.youtube.com/watch?v=chCtyea3g5k


2026 m. rugsėjo 19 d., šeštadienis

Vokietija: AfD siūlo įsteigti „deportacijos policiją“ prieš regioninius rinkimus Meklenburge-Pomeranijoje

Partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) Rytų Vokietijos Meklenburgo-Pomeranijos žemėje savo rinkiminėje kampanijoje siūlo įsteigti specialų „deportacijos policijos“ padalinį.

Likus dviem dienoms iki rugsėjo 20 d. vyksiančių žemės rinkimų, partijos programoje raginama įsteigti „pasienio ir deportacijos“ policiją, kurios pagrindinė užduotis būtų užsieniečių grąžinimas. Naujas padalinys būtų įsteigtas prie žemės policijos.

Nurodytos šio padalinio užduotys apimtų kovą su nelegalia migracija, žmonių kontrabanda ir kitais tarpvalstybiniais nusikaltimais. AfD teigia, kad pasinaudotų esamomis žemės policijos, federalinės policijos ir muitinės pareigūnų struktūromis bei patirtimi.

Partija taip pat žada įsteigti sulaikymo centrą žmonėms, kuriems numatyta deportacija, ir įstaigą užsieniečiams, privalantiems išvykti iš Vokietijos. AfD kandidatas į žemės ministro pirmininko postą Leif-Erik Holm viešai patvirtino, kad nori daugiau deportacijų ir specialių policijos pajėgų, kurios jas vykdytų.

„Vietoj pirminio priėmimo centro mums reikia išvykimo centro, ir mes jį įsteigsime“, – sakė Holm maždaug 400 susirinkusiųjų Grimmeno mieste.

Kalbos metu taip pat dalyvavo AfD federalinis pirmininkas Tino Chrupalla.

Daugumoje apklausų AfD pirmauja rinkimuose, surinkdama 37–38 proc. balsų, tačiau vakar ZDF paskelbta apklausa rodo, kad AfD dabar vienu procentiniu punktu atsilieka nuo socialdemokratų (SPD), kurių reitingas siekia 37 proc.

Aukščiausi policijos pareigūnai jau atkirto AfD, nepaisant to, kad Vokietijos policijos deportacijų rezultatai yra apgailėtini.

Kriminalinės policijos pareigūnų sąjunga (BDK) paskelbė pareiškimą pavadinimu „Niekam nereikia deportacijų policijos“.

BDK teigia, kad atsakomybės sritys jau yra paskirstytos: valstybinė policija padeda vykdyti deportacijas, o pagrindinė atsakomybė tenka atitinkamoms užsieniečių reikalų tarnyboms. Pasak profesinės sąjungos, koordinavimo problemas tarp institucijų galima išspręsti nesukuriant naujo padalinio.

Eike Bone-Winkel, BDK pirmininkas Meklenburge-Pomeranijoje, apkaltino AfD „deportacijos fanatizmu“ ir pavadino šį pasiūlymą politiškai bei teisiškai sunkiai įgyvendinamu. Sąjunga taip pat pažymėjo, kad JAV agentūra ICE tapo atskaitos tašku diskusijose dėl AfD plano.

Vienas dalykas yra aiškus. Vokietijos vyriausybė ir teisėsaugos institucijos visais lygmenimis nesugebėjo ne tik deportuoti užsieniečių, kuriems buvo išduoti deportavimo įsakymai, bet ir apsaugoti piliečių nuo šios kategorijos recidyvistų. Dėl to dešimtys tūkstančių žmonių tapo užpuolimų, plėšimų, žmogžudysčių, išžaginimų ir kitų sunkių nusikaltimų aukomis. Šiuo metu yra mažiausiai 258 000 migrantų, kuriems išduoti galiojantys deportacijos įsakymai, kuriuose nurodyta palikti šalį, tačiau jie dar neišvyko.

Daug kas priklauso nuo rugsėjo 20 d. rinkimų Meklenburge-Pomeranijoje. Politiniai stebėtojai ne tik nekantriai laukia, ar AfD užims pirmąją ar antrąją vietą, bet ir krikščionių demokratų (CDU) rezultatas yra ypač svarbus. ZDF apklausos duomenimis, CDU surenka 6 procentus balsų – vos šiek tiek daugiau nei lemiamą 5 procentų ribą, reikalingą patekti į parlamentą. Jei CDU surinks mažiau nei 5 procentus, vėl sustiprės raginimai kancleriui Friedrichui Merzui atsistatydinti, įskaitant ir iš jo paties partijos.

https://rmx.news/article/germany-afd-proposes-deportation-police-before-regional-election-in-mecklenburg-vorpommern/

Larry Johnson: Rusija įspėja, kad tikisi karo su Europa


Larry Johnsonas yra buvęs CŽV žvalgybos analitikas, kuris taip pat dirbo JAV Valstybės departamento Kovos su terorizmu biure. Šiame video jis tęsia pasakojimą apie vizitą į Maskvą, susitikimą su Rusijos UR ministru S.Lavrovu.

https://www.youtube.com/watch?v=whMGbKd7j20



https://www.youtube.com/watch?v=o0q2CZvuCvo


Ukraina smogia didžiausiai Maskvos naftos perdirbimo gamyklai, o pasaulinė dyzelino krizė kelia grėsmę ekonominiam sukrėtimui

Prieš artėjant žiemai Šiaurės pusrutulyje susilieja kariniai konfliktai, ekonominiai karai ir karai dėl išteklių. Eksporto apribojimai, taik...