2026 m. gegužės 7 d., ketvirtadienis

Yanis Varoufakis: Ar Europai prasideda pažeminimo amžius?


Yanis Varoufakis yra ekonomistas, buvęs Graikijos finansų ministras ir daugelio bestselerių autorius. Varoufakis aptaria, kodėl Europa galbūt artėja prie „pažeminimo amžiaus“.

https://www.youtube.com/watch?v=jW3RnY_7GYk

 


https://www.youtube.com/watch?v=Hw-19mRLah0

at Komentarų nėra:

2026 m. gegužės 6 d., trečiadienis

Antanas Kandrotas iš Minsko


https://www.youtube.com/watch?v=Y0xQF_BYkus

KODĖL ANTANAS KANDROTAS ATVYKO Į BALARUSIJĄ | KONTEKSTAS

Anonse rašoma:

Lietuvos aktyvistas ir verslininkas Antanas Kandrotas, žinomas dėl savo tvirtos pilietinės pozicijos ir konfliktų su Lietuvos valdžia, išskirtiniame interviu laidai „Kontekstas“ tiesiai iš Minsko paaiškino, kodėl, nepaisydamas sankcijų ir informacinio karo, jis antrą kartą atvyksta į Baltarusiją.

Svečias papasakojo, kokios ekonominės perspektyvos atsiveria Lietuvos verslui bendradarbiaujant su Baltarusija, kodėl jis savo vyriausybę vadina „kompradorine administracija“ ir kaip iš tikrųjų atrodo Europos demokratija, remiantis prieš jį patį iškeltų baudžiamųjų bylų pavyzdžiu.

Kodėl baltarusiška „diktatūra“ iš tikrųjų pasirodo esanti patrauklesnė už lietuvišką „demokratiją“?

Kodėl „nedemokratiška“ Baltarusijos ekonomika auga ir pritraukia investuotojus iš viso pasaulio? 

Šioje laidoje – atviri atsakymai apie dvigubus standartus teisingumo sistemoje ir apie tai, kas iš tikrųjų trukdo užmegzti gerus kaimyninius santykius tarp Lietuvos ir Baltarusijos.

Lietuvos politikos veikėjo atvykimas į Baltarusiją sukėlė didelį susidomėjimą visoje Lietuvoje

Tai pirmasis žinomo Lietuvos opozicijos politikos veikėjo Antano Kandroto interviu po jo atvykimo į Minską. Jis atvyko 2026 m. gegužės 3 d.

Antanas atsakė į klausimus, kuriuos jau antrą dieną užduoda abiejose sienos pusėse:

  • Kaip ir kodėl politikas atvyko į Baltarusiją?
  • Ką jis planuoja daryti ir su kuo susitiks?
  • Ar ketina grįžti atgal į Lietuvą, ar pabėgo nuo nesibaigiančio baudžiamojo persekiojimo?
  • Kodėl šiandien, iškart po šio interviu, jis nuvyko į Lietuvos ambasadą?




Atrodo, kad Antanas Kandrotas tęs savo disidentinę veiklą iš užsienio, žmogui matyt atsibodo sėdėti lietuviškame kalėjime dėl nieko, vien dėl to, kad rimtai išgąsdino lietuvišką valdžiukę.

Kaip žinia, „Celofanas” nuteistas ketveriems metams kalėjimo dėl to, kad siūlė „aprėbti” Seimą, tai yra rankomis susikabinti protestuojančius prie Seimo žmones.

Dar metus kalėjimo Kandrotas gavo už nevykusį juokelį apie gėjų Raskevičių, ir dar matyt gaus kalėjimo už tai, kad trinktelėjo tokiam piliečiui, kuris mėgsta myžti ant karių kapų ir spjaudyti žmonėms į veidą.

Už visus šiuos „nusikaltimus” „Celofanas” paskelbtas recidyvistu, tačiau tai jo nesustabdė.

 

A.Drižius minėtame straipsnyje pateikia ir ankstesnio savo straipsnio "A.Kandrotas nuteistas 4 metams kalėjimo, nes siūlė „aprėbti” Seimą" tekstą.

 

at Komentarų nėra:

2026 m. gegužės 5 d., antradienis

John Mearsheimer: Aljansų sistemos žlugimas ir branduolinio karo grėsmė

 


Prof. Johnas Mearsheimeris aptaria vienpolio pasaulio tvarkos žlugimą ir branduolinio karo grėsmę pereinant prie daugiapolio pasaulio. Johnas J. Mearsheimeris yra Čikagos universiteto politologijos katedros R. Wendell Harrison garbės profesorius, kuriame dėsto nuo 1982 metų.

https://www.youtube.com/watch?v=dkXQW_ZRL3I



https://www.youtube.com/watch?v=30Uusvd91fE

at Komentarų nėra:

2026 m. gegužės 4 d., pirmadienis

Džefris Saksas: Pasaulinė ekonomikos krizė ir Europos žlugimas


Prof. Jeffrey Sachs aptaria pasaulinės ekonomikos krizę ir tai, kodėl Europa yra ypač pažeidžiama.


https://www.youtube.com/watch?v=J4r9Wo29FzU

https://www.youtube.com/watch?v=Zlst93PKpBY 

at Komentarų nėra:

2026 m. gegužės 3 d., sekmadienis

"Wolt" krepšio rauda: Mane prie medžio prirakino


Mane prie medžio prirakino,

Purviną ir atsegtą...

Iš Bangladešo šie vaikinai,

"Kultūrą" savo neša jie!


Pėstieji ne kliūtis jiems,

Kelių taisyklės irgi.

Sveikatos geležinės jie,

Ligom jokiom nesirgę.


Higieną jie supranta prigimtinę,

Todėl mane ir skriaudžia,

Prie medžio prirakintas aš,

Islamas to nedraudžia.


Padėkit, mieli lietuvaičiai,

Ir išvaduokit vargšą "Woltą",

Net Vilniaus meras abejingas tyli,

Prasta mums krito korta.


Vilnius, gegužės 3 d., 9 val.30min. prie "Šilo" tilto iš P.Vileišio gatvės pusės.


at Komentarų nėra:

2026 m. gegužės 2 d., šeštadienis

60 % rinkėjų mano, kad Prancūzijoje vyksta „prancūzų gyventojų keitimas neeuropiečiais“

 


Marion Maréchal įspėja, kad viena po kitos keitęsi Prancūzijos vyriausybės nesiėmė jokių veiksmų, kol Prancūzija savaime griuvo.

Prestižinės apklausų agentūros „ifop“ naujausios apklausos duomenimis, didžioji dauguma Prancūzijos piliečių tiki pagrindiniu „Didžiojo pakeitimo“ principu.

Konkrečiai, 60 procentų prancūzų „ifop“ teigė manantys, kad šiuo metu vyksta „prancūzų gyventojų pakeitimas neeuropiečių, daugiausia iš Afrikos žemyno, gyventojais“.

Apklausa taip pat parodė, kad 66 proc. tai laiko neigiamu reiškiniu, palyginti su 9 proc., kurie tai vertina teigiamai.

Prieš dvi savaites „Identité Libertés“ lyderė Marion Maréchal paskelbė „X“: „Remiantis @IfopOpinion, 60 % prancūzų mano, kad mes esame liudininkai „prancūzų gyventojų pakeitimo neeuropietiškomis tautomis, daugiausia iš Afrikos“. Mūsų didžiausiam nelaimingumui, mūsų valdovai yra tarp tų 40 %.“

Analitikas Paul Cébille iš „Hexagone Observatory“ paskelbė tą patį įrašą.


Remiantis IFOP duomenimis, 7 procentai respondentų dar neapsisprendė.

Kaip rašo „Le Journal du Dimanche“, Prancūzijos Užsieniečių generalinės direkcijos (DGEF) duomenimis, 2025 m. galiojančių Prancūzijos leidimų gyventi skaičius pasiekė rekordines 4,5 milijono ribą – tai maždaug 3 procentų padidėjimas, kurį daugiausia lėmė daugiametės vizos ir ilgalaikio gyventojo kortelės.

2025 m. vienas iš trijų leidimų buvo išduotas dėl šeimyninių priežasčių (1,5 mln.), o vienas iš penkių – dėl automatinio pratęsimo. Naujų leidimų skaičius taip pat padidėjo iki 384 000, t. y. 11 proc., o tai iš dalies lėmė 65 proc. padidėjęs priėmimas dėl humanitarinių priežasčių.

Užsieniečiai, turintys teisinį statusą, dabar sudaro 8,1 proc. Prancūzijos suaugusiųjų gyventojų, tarp jų daugiausia yra Magribo šalių piliečių. Tuo pačiu metu legalizavimo atvejų skaičius sumažėjo (-10 proc., iki 28 610), o deportacijų skaičius smarkiai išaugo (+15,7 proc., iki 24 985), pasiekdamas aukščiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį, pažymi „JDD“.

Maréchal neseniai paskelbė iškalbingą vaizdo įrašą apie į ES atvykstančių nelegalių imigrantų skaičių, kuriame griežtai kritikuoja Prancūzijos lyderius už jų nuolatinę poziciją „visų pirma, nedarykime nieko!“

Maréchal taip pat atvirai kritikavo Ispanijos socialistų premjerą Pedro Sánchezą už „neatsakingą 500 000 nelegalių imigrantų legalizavimą“ – kai kurie teigia, kad šis skaičius greičiausiai šoktels iki daugiau nei 1,5 milijono.

„Šengeno erdvės uždarymas prie Ispanijos sienos yra gyvybiškai svarbus veiksmas, siekiant atgrasyti ir apsaugoti prancūzus bei europiečius“, – rašė ji. Nacionalinio susirinkimo partijos atstovas Jordan Bardella taip pat skambino pavojaus varpais dėl to, ką daugelis laiko tiesiogine grėsme Prancūzijai. Bardella aiškiai pareiškė, kad, jo nuomone, ES turi pakeisti dabartines taisykles, kad neleistų laisvai judėti Šengeno erdvėje tiems, kurie turi leidimą gyventi.


at Komentarų nėra:

2026 m. gegužės 1 d., penktadienis

Demografija ir gyvenimo istorijos už Romos sienos Vokietijoje 400–700 m. e. m.

 

Santrauka Jens Blöcher ir kt. straipsnio, paskelbto 2026 balandžio 29 d., moksliniame žurnale "Nature." 

Naujų politinių ir socialinių struktūrų atsiradimas Vakarų ir Vidurio Europoje perėjimo iš antikos į viduramžius laikotarpiu ilgą laiką buvo priskiriamas didelio masto migracijoms. Tačiau nauji įrodymai vis labiau pabrėžia mažų grupių mobilumo vaidmenį pertvarkant romėnų pasaulį1,2,3. Čia pateikiame 258 senovinius genomus iš buvusios romėnų sienos pietų Vokietijoje, kuriuos analizuojame kartu su 2 500 senovinių ir 379 šiuolaikinių genomų. Populiacijos genetinės analizės atskleidžia didelius demografinius pokyčius, sutampančius su V a. pabaigoje įvykusiu Romos valstybinių struktūrų žlugimu, kai šiaurės Europos kilmės pradinė populiacija susimaišė su genetiškai įvairiomis Romos provincijų grupėmis. Genealoginių medžių rekonstrukcija ir „filia“ – metodas, leidžiantis nustatyti netirtų giminaičių kilmę – rodo, kad buvo plačiai paplitę mišrios santuokos ir kultūriniai skirtumai buvo minimalūs. Genetinė struktūra išliko per visą VI a., o dėl genų maišymosi iki VII a. pradžios susiformavo populiacija, panaši į šiuolaikinius Vidurio Europos gyventojus. Naudodami „Chronograph“ programą genealogiškai susijusių asmenų chronologijai patikslinti, mes apskaičiavome, kad kartos trukmė buvo 28 metai, moterų gyvenimo trukmė – 39,8 metų, vyrų – 43,3 metų, kūdikių mirtingumas buvo didelis, o visuomenėje beveik ketvirtadalis vaikų iki 10 metų amžiaus neteko bent vieno iš tėvų, tačiau dauguma vis tiek užaugo su seneliais. Giminės medžiai taip pat atskleidžia visuomenę, kurios pagrindą sudarė monogaminės šeimos, griežtai vengusios kraujomaišos, lanksčiai tęsiančios giminės liniją ir neturinčios levirato sąjungų, o tai rodo tęstinumą su vėlyvosios Romos socialinėmis praktikomis, kurios vėliau formavo Europos šeimą.

Šaltinis: https://www.nature.com/articles/s41586-026-10437-3

at Komentarų nėra:
Užsisakykite: Pranešimai (Atom)

Yanis Varoufakis: Ar Europai prasideda pažeminimo amžius?

Yanis Varoufakis yra ekonomistas, buvęs Graikijos finansų ministras ir daugelio bestselerių autorius. Varoufakis aptaria, kodėl Europa galbū...