Nauji rusų „Geran“ dronai yra greiti. Ar ukrainiečių antidronai gali juos pasivyti?

 

Nuotraukoje: Rusijos dronų „Geran-3“ ir „Geran-5“ modeliai.

Rusijos strateginė bombardavimo kampanija yra sutelkta į „Geran“ dronus, rašoma Forbes, dažnai vadinamus „Shaheds“ pagal Irano dronus kuriais jie yra pagrįsti. Pirmą kartą pristatyti 2022 m., šie dronai buvo keletą kartų modernizuoti, kad galėtų konkuruoti su besivystančiu, daugiasluoksniu Ukrainos oro gynybos tinklu. Dabar Rusijai reikalingas dar vienas modernizavimo etapas, nes Ukrainos perimamieji dronai smarkiai sumažino „Geran“ efektyvumą. Norėdama kompensuoti Ukrainos perimamuosius dronus, Rusija greičiausiai sieks sukurti reaktyvinius „Geran“ variantus, kurių greitis gerokai viršys perimamųjų dronų greitį, o tai apsunkins Ukrainos gynybą.

Kodėl Rusijai reikia, kad jos „Geran“ dronai skristų greičiau

Terminas „Geran“ plačiai reiškia pigių Rusijos skraidančių ginklų, sukurtų pagal Irano „Shahed“ modelius, klasę. Šios sistemos apima palyginti paprastas autopiloto plokštes, inercinius navigacijos jutiklius ir palydovinės navigacijos imtuvus, integruotus į pigią orlaivio konstrukciją, paprastai su delta sparno konfigūracija. Skrydžio valdymo blokas sujungia inercinius matavimo duomenis su GPS signalais, kad atliktų autonominę navigaciją pagal kelio taškus, leidžiant dronui sekti iš anksto užprogramuotą maršrutą iki nurodyto tikslo.

Karo eigoje Rusija įdiegė keletą „Geran“ patobulinimų, siekdama maksimaliai padidinti tikimybę pataikyti į tikslą. Naujausi „Geran“ modeliai turi papildomą GPS imtuvų apsaugą, kurią užtikrina daugiakanalė „Kometa“ sistema, atskirianti autentiškus palydovinius signalus nuo suklastotų. Kai kurios versijos taip pat leidžia ribotą nuotolinį valdymą galutinėje fazėje, kad būtų galima atlikti vengimo manevrus. Kitos turi integruotas kameras ir įmontuotą dirbtinio intelekto apdorojimo sistemą skrydžio valdymo sistemoje, leidžiančią koreguoti skrydžio trajektoriją, kad būtų sumažintas pavojus susidurti su oro gynybos sistemomis. Kartu su šiais techniniais patobulinimais Rusija eksperimentavo su naujomis taktikomis, įskaitant apgaulingų „Geran“ naudojimą ir dronų skraidymą poromis, kad vienas užmaskuotų kito signalą.

Nepaisant šių pritaikymų, tik ribotas skaičius „Geran“ raketų dabar pasiekia savo tikslus. Nuo 2023 m. Ukraina įvedė perimamųjų dronų į savo priešraketinę gynybą, sustiprindama savo elektroninės kovos ir trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas. Dabartiniai Ukrainos perimamieji dronai gali pasiekti greitį iki 300 kilometrų per valandą, naudoti dirbtinio intelekto technologijas, kad užfiksuotų „Geran“ raketą, ir ją sunaikinti kinetiniu būdu. Šios sistemos yra labai veiksmingos, jų perimamumas viršija 60 procentų. Integruotos su kitomis oro gynybos sistemomis, jos palieka labai nedaug „Geran“ raketų, galinčių pasiekti savo tikslus. Be to, jos yra palyginti nebrangios, paprastai kainuoja nuo 1000 iki 1600 JAV dolerių už vienetą, todėl jas galima dislokuoti dideliu mastu fronto vienetuose ir kritinės infrastruktūros objektuose.

Pasak Ukrainos gynybos ministerijos patarėjo Sergijaus „Flash“, Rusija turi tris galimybes patobulinti „Geran“ prieš perėmėjus. Rusija galėtų įdiegti manevravimo galimybes, kurios, aptikus persekiotoją, pakoreguotų skrydžio trajektoriją, skristų labai mažu aukščiu, kad būtų sunkiau pastebėti, arba padidintų bendrą greitį. Pirmieji du metodai reikalautų specialaus operatoriaus kiekvienam dronui arba pažangesnės dirbtinio intelekto autonomijos, kad būtų galima atlikti manevrus. Atsižvelgiant į didelį „Geran“ korpusą ir palyginti paprastą aerodinaminę konstrukciją, norint pasiekti reikiamą manevringumą arba ilgalaikį skrydį žemu aukščiu, reikėtų atlikti esminį perprojektavimą. Taip pat reikėtų papildomų jutiklių ir apdorojimo komponentų, kurių tiekimas yra ribotas. Todėl drono greičio didinimas atrodo labiausiai įmanoma galimybė.

Rusijos reaktyviniai dronai „Geran-3“ ir „Geran-5“

Rusija jau sukūrė „Geran“ variantus, galinčius skristi greičiau nei standartinis „Geran-2“. Reaktyvinis puolamasis dronas „Geran-3“ pradėjo pasirodyti Rusijos smūgiuose prieš Ukrainą 2025 m. birželio mėn. Nuo tada jis buvo įtrauktas į kelis smūgių paketus, nors ir žymiai mažesniais kiekiais nei „Geran-2“. Ukrainos pagrindinė žvalgybos tarnyba išanalizavo „Geran-3“ ir nustatė, kad jame naudojamas Kinijoje pagamintas „Telefly“ turboreaktyvinis variklis, leidžiantis jam viršyti 500 kilometrų per valandą greitį. Be pakeistos varomosios sistemos, „Geran-3“ yra panašus į „Geran-2“, išlaikydamas savo delta sparno konstrukciją ir dydį, o jo sparnų ilgis yra apie 3 metrai. Sistema taip pat turi panašius skrydžio valdymo prietaisus kaip „Geran-2“.

Rusija taip pat sukūrė didesnį „Geran-5“, kitą reaktyviniu varikliu varomą platformą. Ukrainos pagrindinė žvalgybos tarnyba pranešė apie jo pirmąjį panaudojimą kovos veiksmuose 2026 m. sausio pradžioje. „Geran-5“ yra maždaug 6 metrų ilgio, jo sparnų ilgis – apie 5,5 metro, jame naudojamas galingesnis reaktyvinis variklis iš tos pačios šeimos, kaip ir „Geran-3“. Skirtingai nuo kitų „Geran“ modelių su delta sparno konfigūracija, „Geran-5“ labiau primena įprastą orlaivį su tiesiais sparnais ir cilindrinio formos fiuzeliažu. Didesnis orlaivio korpusas leidžia jam gabenti apie 90 kg svorio sprogstamąjį krovinį, o jo smūgio nuotolis siekia beveik 1000 km, o greitis – beveik 600 km/h. Nepaisant jo įvedimo, pranešimai apie jo naudojimą išlieka riboti.

Abu reaktyviniai variantai skrenda žymiai greičiau nei dabartiniai Ukrainos perėmėjai, todėl Rusija turi galimybę aplenkti šias gynybos sistemas. Tačiau didesnis greitis turi savo kainą. Turboreaktyvinio variklio įdiegimas sudėtingina drono konstrukciją ir sukelia tiekimo grandinės pažeidžiamumą. Pirminė „Geran“ koncepcija akcentavo paprastumą ir mažą kainą, kad būtų galima masinė gamyba ir intensyvūs puolimai prieš oro gynybos sistemas. Perėjimas nuo stūmoklinio variklio prie reaktyvinio variklio padidina kainą ir sudėtingumą, o tai tikriausiai riboja gamybos apimtis, kaip matyti iš riboto jų naudojimo. Laikui bėgant, ypač jei Rusija galės viduje gaminti tinkamus reaktyvinius variklius, išlaidos galėtų sumažėti, o gamyba galėtų priartėti prie ankstesnių „Geran“ variantų.

Kaip Ukraina reaguos į greitesnius „Geran“ dronus

Didesnis „Geran-3“ ir „Geran-5“ greitis iš esmės sumažina Ukrainos dabartinių perimamųjų dronų veiksmingumą. Todėl, Rusijai vis dažniau naudojant šiuos reaktyvinius variantus, Ukraina turės labiau pasikliauti esamomis oro gynybos priemonėmis, įskaitant elektroninės kovos sistemas, trumpojo nuotolio oro gynybos platformas, sraigtasparnius ir fiksuoto sparno orlaivius, kad galėtų numušti artėjančius dronus. Nors šios sistemos pasiekė tam tikrą sėkmę kovojant su reaktyviniais variantais, jų efektyvumas sumažės, jei Rusija padidins jų naudojimo mastą.

Todėl Ukraina šiuo metu siekia sukurti greitesnius naikintuvus-dronus, kurie galėtų geriau kovoti su šiais reaktyviniais ginklais. Ukrainos gynybos ministerija ragina Ukrainos dronų gamintojus teikti pirmenybę greitųjų naikintuvų kūrimui, o ne toliau gaminti įprastus modelius. Norint pasiekti šį tikslą, reikėtų patobulinti variklių sistemas, pagreitinti duomenų apdorojimą ir pagerinti autonominio sekimo galimybes. Šie patobulinimai leistų perėmėjams greičiau priartėti prie tikslo ir išlaikyti patikimą taikymąsi į tikslą greitai skriejant.

Nuotraukoje: Ukrainos kariuomenė išbando gronų naikintuvus prieš Rusijos dronus.

Strateginiu lygiu Ukraina taip pat taiko smūgius su šiais dronais susijusiems gamybos ir tiekimo tinklams. Plėsdamos giluminio smūgio kampaniją, Ukrainos pajėgos surengė tolimus smūgius Rusijoje esančioms „Geran“ surinkimo, sandėliavimo ir susijusiai logistikos infrastruktūrai. Jų tikslas – sutrikdyti gamybos pajėgumus, sumažinti atsargas ir apsunkinti tiekimo grandines prieš paleidžiant dronus. Nors šie smūgiai dar nesumažino „Geran“ naudojimo, Ukraina didina atakų tempą, o tai laikui bėgant turės didelį poveikį.

Ukraina ir Rusija tebėra įsitraukusios į nuolatinę konkurenciją dėl dronų pranašumo. Per pastaruosius ketverius metus abi pusės įdiegė naujas sistemas, kurios pasirodė veiksmingos, kol nebuvo imtasi atsakomųjų priemonių. Šiuo metu Ukraina turi pranašumą dėl savo pažangių AI valdomų perimamųjų dronų. Tačiau Rusija netrukus pakeis pusiausvyrą, išplėsdama reaktyvinių „Geran“ dronų naudojimą. Kaip matyti iš viso konflikto, bet koks toks pranašumas yra tik laikinas ir trunka tik tol, kol Ukraina vėl pritaiko savo gynybą ir tęsiasi inovacijų ir atsakomųjų priemonių ciklas.

Autorius: Vikram Mittal

https://www.forbes.com/sites/vikrammittal/2026/03/07/new-russian-geran-drones-are-fast-can-ukrainian-interceptors-keep-up/

Vokietijos automobilių pramonės krizė gilėja

 

Daugelį dešimtmečių vokiečių automobiliai buvo laikomi vienais iš geriausių pasaulyje, o Vokietijos automobilių pramonė tapo pokario ekonominio stebuklo simboliu. „Didžiojo trejeto“, t. y. „Volkswagen“, „Mercedes-Benz“ ir „BMW“, gaminami automobiliai garsėja patikimumu ir naujovėmis.

Tačiau dabar Vokietijos automobilių pramonė išgyvena krizę.

„Volkswagen“ planuoja atleisti 50 000 darbuotojų dėl smarkiai sumažėjusių pelnų, o valdybos nariai gauna po 1,75 mln. eurų premijų

Vokietijos automobilių gamintojas „Volkswagen“ planuoja iki 2030 m. Vokietijoje atleisti apie 50 000 darbuotojų, nes pelnas smarkiai sumažėjo, o įmonė susiduria su didėjančiomis sąnaudomis, tarifais ir mažėjančia pelno marža.

Darbo vietų mažinimas buvo paskelbtas kartu su įmonės 2025 m. finansiniais rezultatais, kurie parodė, kad grynasis pelnas sumažėjo 44 proc. iki 6,9 mlrd. eurų – tai žemiausias lygis nuo „Volkswagen“ išmetamųjų teršalų skandalo.

Remiantis „Tichys Einblick“ pranešimu, valdybos nariai turėtų gauti iki 1,75 mln. eurų premijas. Teigiama, kad tai rezultatas sukčiavimo, taikant „kūrybiškas apskaitos praktikas“. Tais pačiais finansiniais metais darbuotojai buvo priversti atsisakyti iki 5000 eurų premijų dėl silpnų bendrovės veiklos rezultatų, o įmonės generalinis direktorius Oliveris Blume patvirtino planuojamą darbuotojų skaičiaus mažinimą, nurodydamas, kad šis skaičius taikomas visai „Volkswagen“ grupei Vokietijoje. Bendrovė jau buvo paskelbusi planus iki dešimtmečio pabaigos sumažinti apie 35 000 darbo vietų pagrindiniame „Volkswagen“ prekės ženkle.

Bendrovė teigė, kad grynojo pelno sumažėjimą lėmė milijardų eurų išlaidos, susijusios su jos sportinių automobilių dukterine bendrove „Porsche AG“, JAV importo muitų poveikis ir visos grupės restruktūrizavimo išlaidos.

„Volkswagen“ teigė, kad perėjimas prie elektrinių transporto priemonių taip pat daro neigiamą poveikį maržoms. Visiškai elektriniai modeliai dabar sudaro 22 proc. bendrovės užsakymų portfelio, o elektrinių transporto priemonių pardavimai pernai išaugo 55 proc., tačiau didelės plėtros ir gamybos sąnaudos toliau mažina pelningumą.

Žvelgdama į 2026 m., grupė įspėjo, kad „ypač dideli iššūkiai numatomi makroekonominėje aplinkoje, dėl neaiškumų, susijusių su tarptautinės prekybos apribojimais ir geopolitinėmis įtampomis“.

Ji taip pat nurodė „didėjantį konkurencingumą, nestabilias žaliavų, energijos ir valiutų rinkas, taip pat aukštus reikalavimus, kylančius dėl emisijų reguliavimo.

„Porsche“ praneša apie drastišką pelno sumažėjimą 91,4 proc

Kaip pranešė įmonė, pelnas po mokesčių, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 91,4 proc. iki 310 mln. eurų. 

„Porsche“ siūlo už praėjusį verslo metus žymiai mažesnes dividendas – 1,01 euro už privilegijuotąją akciją (praėjusiais metais – 2,31 euro) ir 1,00 euro už paprastąją akciją.

„Porsche“ tikisi, kad šiais metais verslas vėl pagerės, tačiau naujausi pokyčiai Artimuosiuose Rytuose į poveikį neįtraukti. 

Vokietijos automobilių gamintojų padėtis ėmė blogėti jau nuo praėjusio  dešimtmečio

Tarptautinės automobilių gamintojų organizacijos duomenimis, Vokietijoje pagamintų automobilių skaičius sumažėjo nuo 5,65 mln. 2017 m. iki 4,1 mln. 2023 m.

Tuo tarpu automobilių pramonė sudaro apie 20 % visos šalies pramoninės gamybos. Atsižvelgiant į tiekimo grandinę, ji sudaro 6 % Vokietijos BVP (pagal „Capital Economics“ duomenis). Ši pramonė tiesiogiai suteikia darbą apie 780 tūkst. žmonių ir palaiko milijonus kitų darbo vietų.

Sumažėjo ne tik gamybos apimtys, bet ir vokiškų automobilių pardavimai. Kaip rodo įmonių ataskaitos, nuo 2017 iki 2023 m. VW pardavimai sumažėjo nuo 10,7 mln. iki 9,2 mln., BMW pardavimai per tą patį laikotarpį sumažėjo nuo 2,46 mln. iki 2,25 mln., o Mercedes-Benz pardavimai – nuo 2,3 mln. iki 2,04 mln.

Elektromobilių kūrimas pareikalavo milžiniškų investicijų, tačiau šių automobilių rinka auga ne taip greitai, kaip buvo tikėtasi. Tuo pačiu metu aktyviau veikti pradėjo užsienio konkurentai, JAV ir kitų valstybių įvesti muitai.

Brangus verslas

Be to, Vokietijoje verslą vesti yra tiesiog brangu. Norint palaikyti gamyklų veiklą ir suteikti darbą šimtams tūkstančių žmonių, reikia labai daug pinigų.

Dėl susitarimų tarp profesinių sąjungų ir įmonių vadovybės automobilių sektoriaus darbuotojai tradiciškai gauna didelius atlyginimus ir daug privilegijų. Remiantis „Capital Economics“ duomenimis, 2023 m. vidutinis bazinis atlyginimas Vokietijos automobilių pramonėje buvo apie 5300 eurų per mėnesį, o vidutinis atlyginimas Vokietijoje – 4300 eurų.

Ilgus metus toks požiūris suteikė Vokietijos įmonėms tam tikrų pranašumų, pavyzdžiui, padėjo pritraukti ir išlaikyti talentingus darbuotojus bei išvengti streikų.

Tačiau tai lėmė, kad Vokietijos automobilių pramonės darbuotojų darbo jėga tapo brangiausia pasaulyje. 2023 m. vieno darbuotojo išlaidos šioje pramonės šakoje Vokietijoje siekė 62 eurus per valandą (palyginimui, Ispanijoje – 29 eurai per valandą, o Portugalijoje – 20 eurų per valandą).

Rusijos invazija į Ukrainą dar labiau pasunkino situaciją. Būtent tuo metu, kai Vokietija palaipsniui atsisakė branduolinės energijos, ji turėjo atsisakyti ir pigaus rusiško dujų. Tai lėmė staigų energijos išteklių kainų augimą. Energijos kainos čia yra tris–penkis kartus didesnės nei JAV ar Kinijoje ir žymiai didesnės nei pagrindinių konkurentų. Tai jaučia ne tik patys automobilių gamintojai, bet ir visa pramonės šaka, nes išlaidos šoktelėjo dėl aukštų energijos kainų. 

Kinijos įtaka

Viena iš pelningiausių rinkų yra Kinija. Ten auga viduriniosios klasės žmonių skaičius, ir kurį laiką Kinijoje buvo didelė paklausa prestižiniams europietiškiems automobiliams. „Volkswagen“, „Mercedes-Benz“ ir „BMW“ susijungė su vietos įmonėmis ir atidarė gamyklas Kinijoje.

Pastaruoju metu kinų prekių ženklų reputacija labai pagerėjo.

„Vokietijos problema yra ta, kad mes nesame konkurencingi“, – mano dr. Ferdinandas Dudenhefferis, Bochumo automobilių transporto tyrimų centro vadovas. „Ne tik sąnaudų atžvilgiu, bet ir naujų technologijų, kurios ateityje valdys pasaulį, atžvilgiu.“

Seyed M. Marandi: Iranas atmeta paliaubas – reikalauja naujo status quo

 

Seyed Mohammad Marandi yra Teherano universiteto profesorius ir buvęs Irano branduolinių derybų komandos patarėjas. Prof. Marandi teigia, kad grįžti prie ankstesnio status quo neįmanoma ir kad Iranas reikalaus, kad nuolatinė grėsmė jo egzistencijai būtų panaikinta.

https://www.youtube.com/watch?v=0bjW0uh1J60

https://www.youtube.com/watch?v=7hvYSNvOykA

Jiang Xueqin: Naujoji pasaulio tvarka – karas su Iranu galutinai sunaikins JAV imperiją

 

https://www.youtube.com/watch?v=6rTlI_Qwd1I

Prof. Xueqin Jiang aptaria platesnes karo su Iranu pasekmes: JAV imperija nusižudo, Izraelis vis labiau tampa teokratija, Persijos įlankos valstybės žlunga, Iranas atkuria savo, kaip regioninės galios, pozicijas, nestabilumas plinta į Rytų Aziją, Europos reikšmė toliau mažėja, nes ji nesugeba prisitaikyti prie naujo pasaulio, Rusija smarkiai sustiprės, o Kinija nesugebės išsaugoti senosios pasaulio tvarkos taisyklių, kurios jai atnešė tokį klestėjimą. Prof. Jiang yra populiaraus švietimo kanalo „Predictive History“ vedėjas:     / @predictivehistory  

https://www.youtube.com/watch?v=B_eXw3BfVOc

Po pokalbio telefonu su Putinu: Trumpas panaikina tam tikras sankcijas naftos sektoriui

 

JAV prezidentas nori panaikinti sankcijas, kad sumažintų naftos kainas ir užtikrintų tiekimą. Praėjusią savaitę JAV jau suteikė Rusijai išimtį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį paskelbė, kad laikinai sustabdys tam tikras sankcijas naftos sektoriui. Tikslas – užtikrinti naftos tiekimą ir sumažinti kainas, kurios pakilo dėl konflikto su Iranu. „Mes taikome sankcijas kai kurioms šalims. Mes panaikinsime šias sankcijas, kol Hormūzo sąsiauris vėl bus atidarytas“, – sakė Trumpas spaudos konferencijoje savo golfo klube Doralyje, Floridos valstijoje, kaip pranešė naujienų agentūra „Reuters“.

Trumpas nepatikslino, kurios šalys konkrečiai turėtų pasinaudoti šia priemone. Tačiau po pokalbio telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje, kurį jis pavadino „teigiamu“. Jau praėjusią savaitę JAV suteikė laikiną 30 dienų išimtį, leidžiančią Indijos naftos perdirbimo gamykloms pirkti jūroje įstrigusią rusišką naftą, siekiant sumažinti spaudimą pasaulinei naftos rinkai. JAV finansų ministras Scott Bessent penktadienį „Fox News“ užsiminė apie kitas galimas išimtis rusiškai naftai.

Putinas, pasak Trumpo, pasirengęs sudaryti sandorį

Spalio mėnesį JAV įvedė sankcijas Rusijos naftos koncernams „Rosneft“ ir „Lukoil“, siekdamos atimti iš Maskvos pajamas, skirtas karui su Ukraina. Praėjusį ketvirtadienį Trumpas pareiškė, kad Putinas yra „pasirengęs sudaryti sandorį“, ir paragino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskyį netrukdyti susitarimui.

Pasak „Bloomberg“, JAV vyriausybė taip pat svarsto imtis papildomų priemonių dėl kylančių benzino kainų. Tai apima strateginių naftos atsargų išleidimą, federalinio mokesčio už degalus sustabdymą (tam reikėtų Kongreso pritarimo) ir Finansų ministerijos įsikišimą į naftos ateities rinką, t. y. rinką, kurioje naftos tiekimas ateityje yra prekiaujamas už nustatytą kainą.

Trumpas nori eskortuoti tanklaivius per Hormūzo sąsiaurį

Trumpas sakė, kad naftos kainos „dirbtinai pakilo“ dėl konflikto su Iranu, tačiau nepasikeitė taip smarkiai, kaip buvo baiminamasi. Jis paskelbė, kad JAV karinis jūrų laivynas eskortuos tanklaivius per strategiškai svarbią Hormūzo sąsiaurį – Persijos įlankos sąsiaurį, per kurį transportuojama didžioji dalis pasaulio naftos. Jei Iranas sutrikdytų naftos tiekimą, Trumpas pagrasino bombardavimais „kur kas griežtesniu lygiu“.

Tuo pačiu JAV prezidentas pareiškė, kad karas su Iranu bus išspręstas „labai greitai“, nors jis ir nemano, kad konfliktas baigsis dar šią savaitę. Kariniai tikslai yra „beveik pasiekti“, sakė Trumpas, nurodydamas, kad JAV pataikė į 5000 tikslų, nuskandino daugiau nei 50 Irano laivų ir sumažino Irano raketų pajėgumą iki dešimties procentų. Dronų paleidimai iš šalies sumažėjo 83 procentais.

Tuo pačiu metu Trumpas pripažino, kad tebėra neišspręstų klausimų dėl Teherano vadovybės, ir paskelbė, kad „nesiliaus, kol priešas bus visiškai ir galutinai nugalėtas“. Jei konfliktas tęsis, gali būti bombarduojami kiti „svarbūs tikslai“, įskaitant elektros energijos gamybos įrenginius.

Šaltinis:

https://www.berliner-zeitung.de/news/nach-telefonat-mit-putin-trump-beendet-bestimmte-oelsanktionen-li.10023461

Rusijos TASS:

Dalinis naftos sankcijų panaikinimas ir Putino bei Trumpo pokalbis. 

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vakar surengė pirmąjį 2026 m. pokalbį telefonu su JAV vadovu Donaldu Trumpu, kurio metu buvo aptarti Artimųjų Rytų ir Ukrainos konfliktai.

Savo ruožtu D. Trumpas pareiškė, kad Amerikos ir Izraelio operacija prieš Iraną netrukus bus baigta. Baltųjų rūmų vadovas taip pat teigia, kad JAV atšauks dalį sankcijų kitų šalių naftos pramonei.

Kaip pranešė Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas, valandos trukmės pokalbio, kuris vyko Amerikos pusės iniciatyva, temos buvo konfliktai aplink Iraną ir Ukrainą, situacija Venesueloje.

Putinas ir Trumpas išsamiai apsikeitė nuomonėmis apie situaciją Artimuosiuose Rytuose. Rusijos lyderis išsakė savo nuomonę dėl Irano konflikto sprendimo, įskaitant pokalbių su Persijos įlankos šalių lyderiais rezultatus. Savo ruožtu JAV prezidentas „pateikė savo vertinimą dėl situacijos raidos atsižvelgiant į vykstančią Amerikos ir Izraelio operaciją“.

Taip pat lyderiai aptarė trišales derybas dėl Ukrainos konflikto sprendimo. Putinas informavo Trumpą apie padėtį fronto linijoje, būtent apie sėkmingą Rusijos kariuomenės pažangą. Rusijos lyderis pažymėjo, kad sėkminga Rusijos kariuomenės pažanga SVO turėtų paskatinti Kijevo režimą spręsti konfliktą derybų būdu.

JAV atšaukia dalį sankcijų

JAV atšauks dalį sankcijų kitų šalių naftos pramonei ir, galbūt, jų neatnaujins, pranešė Trumpas. (...)

Šaltinis:

https://tass.ru/politika/26704899

Vokietijos Darbdavių asociacija „Gesamtmetall“: „Perspektyvos yra labai niūrios“

Vokietijos Darbdavių asociacija "Gesamtmetall" skambina pavojaus varpais: šiais metais Vokietijos metalo ir elektros pramonėje gali būti prarasta iki 150 000 darbo vietų. Vyriausiasis direktorius Oliver Zander laikraščiui „Funke-Mediengruppe“ kalbėjo apie „tikrai dramatišką“ padėtį ir „didžiausią krizę nuo Vokietijos Federacinės Respublikos įkūrimo“.

Pasak Zanderio, Vokietija yra deindustrializacijos procese. Jis apibūdino šios pramonės šakos perspektyvas kaip „labai niūrias“. Metalo ir elektros pramonė, kuri yra viena iš pagrindinių Vokietijos ekonomikos ramsčių ir apima šimtus tūkstančių darbuotojų tokiose srityse kaip automobilių gamyba, mašinų gamyba ir elektrotechnika, susiduria su dideliais pokyčiais.

Platus poveikis už pramonės ribų

Asociacijos vadovo įspėjimas pabrėžia didėjantį spaudimą Vokietijai kaip pramonės šaliai. Terminas „deindustrializacija“ apibūdina palaipsnį pramoninės gamybos ir pridėtinės vertės mažėjimą šalyje – procesą, kuris susijęs su darbo vietų mažinimu, gamybos perkėlimu į užsienį ir ekonominės substancijos praradimu.

Savo pareiškimuose Zander konkrečių krizės priežasčių išsamiai nenurodė. Tačiau pramonė jau ilgą laiką kovoja su didelėmis energijos sąnaudomis, silpna ekonomika, didėjančia tarptautine konkurencija ir struktūriniais pokyčiais, pavyzdžiui, automobilių pramonės perėjimu prie elektromobilumo.

Jei „Gesamtmetall“ prognozė pasitvirtintų, darbo vietų mažinimas būtų ne tik sunkus smūgis susijusiems darbuotojams, bet ir turėtų toli siekiančių pasekmių tiekėjams, paslaugų teikėjams ir visoms regionams, kurie priklauso nuo metalo ir elektros pramonės.

https://www.berliner-zeitung.de/news/arbeitgeberverband-gesamtmetall-die-aussichten-sind-sehr-duester-li.10023118

NZZ: Amerika turi per mažai priešraketinių raketų, nes jos ginklų gamintojai pernelyg ilgai negavo didelių užsakymų

 

JAV vyriausybės daugelį metų taupė perkant priešraketines raketas. Dabar tai atsigręžia, nes amerikiečių pramonė negali padidinti gamybos vienu mygtuko paspaudimu.

Nuotraukoje (AP): „Patriot“ gynybinės baterijos bandymas Graikijoje: daugelį metų JAV ginkluotosios pajėgos užsakydavo per mažai priešraketinių raketų, todėl gamintojai sumažino gamybą.

Pentagonas skubiai sudaro sutartis su rangovais dėl papildomų raketų Patriot ir THAAD sistemoms gamybos, rašo Neue Zürcher Zeitung. Tačiau jų gamyba užtruks kelerius metus, o iki tol JAV ir jų sąjungininkai neturės kuo apsaugoti savo oro erdvės: visi atsargos bus panaudoti karui su Iranu.

„Mes turime daugiau nei pakankamai ginklų, kad tęstume šį konfliktą“, – šią mantrą kartoja JAV administracijos atstovai nuo praėjusios šeštadienio, kai Iranui buvo suduoti pirmieji bombų smūgiai. Ketvirtadienį šią mintį išsakė ir JAV gynybos ministras Pitas Hegsetas. Puolamųjų ir gynybinių priemonių atsargos leidžia Jungtinėms Valstijoms „tęsti kampaniją tiek, kiek reikės“, – jis pareiškė žurnalistams Floridos vadavietėje.

Vis dėlto nepriklausomi kariniai ekspertai baiminasi, kad priešraketinių raketų atsargos greitai išseks, jei kariniai veiksmai aplink Iraną užsitęs. Informacija apie tai, kiek tiksliai tokių raketų yra JAV sandėliuose, yra slapta. Tačiau galima įvertinti, kiek jų pagaminama ir sunaudojama per metus.

Tikriausiai Hegsetas teisus: dabartinei kampanijai prieš Iraną priešraketinių raketų tikrai pakanka. Pagrindinė problema yra kita – po operacijos pabaigos bus labai sunku papildyti raketų atsargas. Tai, savo ruožtu, suteikia Kinijai ar Rusijai paskatą „patikrinti“ susilpnėjusią JAV priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemą.

Priešraketinės raketos dėmesio centre

Panašu, kad labiausiai įtempta situacija susiklostė dėl dviejų oro ir priešraketinės gynybos sistemų – THAAD ir Patriot – amunicijos, kuri yra kritiškai svarbi priešų raketų perėmimui. Universalūs Patriot raketos buvo naudojamos Ukrainoje, taip pat per dvylikos dienų kampaniją prieš Iraną 2025 m. vasarą. Šios spragos JAV ginklų arsenale, atrodo, iki šiol nepavyko užpildyti: šiuo metu JAV per metus gali pagaminti tik 620 PAC-3 tipo Patriot raketų-perėmėjų.

Dar kuklesnė yra THAAD kompleksui skirtų aukšto tikslumo priešraketinių raketų, galinčių perimti balistinius taikinius 150 kilometrų aukštyje, gamyba. JAV priešraketinės gynybos agentūros duomenimis, vienos tokios perimamosios raketos kaina yra 12,8 milijono dolerių. Gamintojas teigia, kad šiuo metu gali pagaminti 96 vienetus per metus.

Ar Trumpas suklydo dėl Irano?

JAV analitinis Strateginių ir tarptautinių studijų centras (Center for Strategic and International Studies, CSIS) dar 2025 m. gruodžio mėn. įspėjo: nuo 2013 m. JAV karinės pajėgos gavo iš viso tik 534 raketas THAAD sistemai, o nuo 2023 m. liepos mėn. – nė vienos. Į šias statistikos duomenis neįtraukti tiekimai sąjungininkams: Jungtiniai Arabų Emyratai ir Saudo Arabija taip pat eksploatuoja atskirus THAAD kompleksus ir užsakė jiems trisženklius skaičius raketų-perėmėjų.

Remiantis CSIS tyrimu, Pentagonas tikisi, kad 2021–2024 m. užsakytų, bet kariuomenei nepateiktų raketų bus daugiau nei 100. Didelio masto konflikte su technologiniu požiūriu stipriu priešininku tokių atsargų neužteks ilgam. Vien tik per kampaniją prieš Iraną praėjusį birželį amerikiečiai, pagal apskaičiavimus, galėjo paleisti nuo 100 iki 200 THAAD raketų.

Žvelgiant atgal, pastebima ir kita: Joe Bideno prezidentavimo laikotarpiu JAV rėmė Ukrainą kovoje su Rusija „puse jėgos“. JAV ir Europos partneriai tiekė, pavyzdžiui, „Patriot“ sistemas, kad apsaugotų šalį nuo Rusijos raketų, bet nesuteikė pakankamo kiekio smogiamųjų priemonių, kuriomis Ukraina galėtų pati smogti Rusijos raketų pozicijoms ir gamykloms. Rezultatas – didelis brangių raketų-perėmėjų sunaudojimas. Remiantis „The Wall Street Journal“ duomenimis, Ukrainai reikia 60 „Patriot“ raketų per mėnesį, kad būtų užtikrinta visavertė šalies apsauga.

Ukraina negali svajoti apie naują aviaciją: Trampas turi visiškai kitus planus

Siekdami išsaugoti savo raketų atsargas, JAV ir Izraelis pastarosiomis dienomis tikslingai naikino Irano paleidimo pozicijas ir amunicijos sandėlius. Tačiau tampa akivaizdu, kad šis konfliktas paliks didelę spragą ginklų arsenale, kurios esamomis pajėgomis greitai nepavyks užpildyti.

Sudėtingos tiekimo grandinės

Sunkumų patyrė ir amerikiečių gynybos kompanija „Lockheed Martin“, gaminanti raketas abiem sistemoms. Korporacija iš Merilando, kuri taip pat sukūrė naikintuvą F-35, jau daugelį metų yra didžiausia JAV vyriausybės rangovė. Pentagonui „Lockheed Martin“ yra pagrindinis privatus partneris, nes kompanija kontroliuoja sudėtingas kelių kritiškai svarbių sistemų tiekimo grandines.

Būtent šių grandinių sudėtingumas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios „Lockheed Martin“ negali staigiai padidinti raketų gamybos. Kietųjų degalų raketų variklius bendrovė perka iš „L3Harris“, infraraudonųjų spindulių savikreipimo galvutę – iš „BAE Systems“, dalį valdymo sistemų – iš „Boeing“. Šie dideli tiekėjai, savo ruožtu, remiasi subrangovų tinklu.

„Lockheed Martin“ ir jos partneriai turi specializuotų darbuotojų ir staklių, kad galėtų gaminti ir sujungti komponentus. Specialistų rengimas ir naujos įrangos pirkimas užima daug laiko.

Uždaro ciklo efektas

„Lockheed Martin“ ir jos kontrahentai susiduria su tuo pačiu, su kuo susiduria ir daugelis kitų gynybos pramonės gamintojų, priklausomų nuo valstybės užsakymų, ypač nuo JAV kariuomenės užsakymų. Daugelį metų jie gaudavo nedidelius ir, svarbiausia, nepakankamai ilgalaikius užsakymus, kad galėtų užtikrintai plėsti gamybą.

Taip, JAV gali pateikti didelius užsakymus. Tačiau apskritai gynybos biudžetas tvirtinamas iš naujo kiekvienais metais. Įvairios politinės partijos ir įvairūs Gynybos ministerijos padaliniai turi savo prioritetus. Todėl sunku nuspėti, ar pirkimai nebus atidėti „vėlesniam laikui“, ar nebus sumažinti, ar visai atšaukti.

Tuo tarpu ginklų gamyklų statyba ir naujų tiekimo grandinių kūrimas trunka metus. Tokios investicijos yra pateisinamos tik tada, kai gamintojas gali tikėtis patikimų ir pakankamai didelių užsakymų ilgą laiką, kad atsipirktų investicijos. Be valstybės garantijų įmonės neskuba didinti pajėgumų. Šis uždaras pirkimų ciklas pastebimas ne tik priešraketinių ginklų rinkoje: dėl tos pačios priežasties JAV nebegali konkuruoti su Kinija ir karo laivų gamybos srityje.

Baltieji rūmai nervingai trūkčioja: Amerika pasirodė nesanti pasirengusi karui su Iranu. Pentagonas žada pasitaisyti

Ką daryti, iš esmės yra akivaizdu. Ryan Brobst iš analitinio centro „Demokratijos gynimo fondas“ interviu žurnalui „Time“ pareiškė, kad problemos sprendimas slypi didesnėse ir, svarbiausia, ilgalaikėse sutartyse dėl tokių raketų-perėmėjų pirkimo.

Pentagonas jau sureagavo. Praėjusį rugsėjį JAV karinis departamentas sudarė didelę sutartį su kompanija „Lockheed Martin“, kad kelis kartus padidintų PAC-3 tipo „Patriot“ kompleksų naikintuvų gamybą – iki 2000 vienetų per metus. Tačiau tikimasi, kad šis rodiklis bus pasiektas tik iki 2030 m. pabaigos. „Lockheed Martin“ taip pat ketina gilinti tarptautinį bendradarbiavimą su partneriais Europoje ir Azijoje, įskaitant bendrą „Patriot“ raketų gaminimą užsienyje.

Šių metų sausio mėnesį JAV Gynybos ministerija taip pat pasirašė su „Lockheed Martin“ bendrąjį susitarimą dėl ženklaus THAAD oro gynybos raketų gamybos padidinimo: vietoj 96 raketų bendrovė galėtų pagaminti 400 per metus. Tiesa, pajėgumų išplėtimas užtruks septynerius metus. Panašus susitarimas su „L3Harris“ turėtų užtikrinti pakankamo skaičiaus variklių šioms raketoms gamybą.

Šie susitarimai iš tiesų gali smarkiai padidinti raketų gaudyklių gamybą. Tačiau iki visiško pajėgumo pasiekimo praeis dar daug laiko. Tai reiškia, kad artimiausioje ateityje JAV ir jų partneriai turės taupiai naudoti turimas raketų atsargas.

André Müller, Niujorkas

https://www.nzz.ch/wirtschaft/amerika-hat-zu-wenig-abfangraketen-weil-es-seinen-eigenen-ruestungsfirmen-zu-lange-keine-grossauftraege-gegeben-hat-ld.1928016