ES nori neteisėtą masinę migraciją kritikuojančius asmenis paskelbti „rasistais“

 

Europa yra griaunama dėl nekontroliuojamos imigracijos iš kultūriškai svetimų regionų. Gyventojai jau seniai yra pavargę. ES Komisija daro iš to sau būdingas išvadas: ateityje ji nori kritišką požiūrį į prieglobsčio ir migracijos politiką paskelbti „struktūriniu rasizmu“ ir sistemingai su juo kovoti.

Chriso Veberio komentaras

Naujajame strateginiame dokumente „Lygybės sąjunga: kovos su rasizmu strategija 2026–2030 m.“ atskleidžiama, kaip Briuselis perinterpretuoja realybę vietos gyventojų nenaudai. Europa susiduria su milžiniškomis problemomis dėl besitęsiančios nelegalios migracijos. Vienoje musulmonų moksleivių dalis pradinėse ir vidurinėse mokyklose jau viršija 41 procentą, o tendencija – auganti. „Problematiškose mokyklose“ musulmonų vaikai sudaro net 90 procentų mokinių ar daugiau. Per 15 metų Viena gali būti valdoma pagal šariatą, kurį gatvėse, policijoje ir kariuomenėje įgyvendins jauni islamo vyrai. Didelis pabėgėlių skaičius apsunkina socialines sistemas iki žlugimo, griauna visuomenės sanglaudą ir kenkia vidaus saugumui.

Didžioji dauguma piliečių nepritaria šiai raidai. Dabar ES nori tai bausti. Taigi, nepritarimą nelegaliai masinei migracijai, kuri dabar dažnai suvokiama kaip prieglobsčio invazija. Ne pačiai nelegaliai masinei migracijai. 2026 m. sausio 20 d. Europos Komisija paskelbė savo „2026–2030 m. kovos su rasizmu strategiją“. Joje „rasizmas“ apibrėžiamas kaip bet kokia „neapykantos migrantams“ forma, susijusi su etnine kilme, religija ar tautybe. „Struktūrinis rasizmas“ turi būti kovojamas ne tik mokyklose, valdžios institucijose ir ekonomikoje, bet ir užsienio politikoje, skatinant migraciją. Strategija numato „kovos su rasizmu priemones“ įtvirtinti visuose ES politikos aspektuose, įskaitant didžiulę finansinę paramą migracijai palankioms „NVO“.

Žinoma, taip pat ketinama suaktyvinti kovą su „neapykantos kalba“. Kas ateityje kalbės apie neigiamas paralelių visuomenių pasekmes ir neproporcingai didelį tam tikrų grupių nusikalstamumą, rizikuoja būti pavadintas rasistu ir persekiojamas. Komisija planuoja mokyklose įgyvendinti perauklėjimo programas, kurios jau vaikams, prisidengiant kolonializmo kaltės ir „įvairovės“ pretekstu, turėtų sukelti blogą sąžinę dėl savo pačių europinės kultūros. Tuo pačiu metu dokumente ypač išskiriamos „pavojuje esančios“ aukų grupės, tokios kaip „juodaodžiai“ ir „musulmonai“. Taigi vietiniai europiečiai automatiškai atsiduria potencialių nusikaltėlių vaidmenyje. Iškreiptas realybės apvertimas.

ES strategija kriminalizuoja demokratinę diskusiją ir sukuria baimės atmosferą, kurioje nebegalima kalbėti apie faktus, susijusius su nesėkminga integracija, prieglobsčio prašytojų išlaikymo išlaidomis ar jų kultūriniu nesuderinamumu. Mokesčių mokėtojų pinigai turi būti vis daugiau pumpuojami į kairiųjų pažiūrų NVO, kurios agituoja prieš sienų apsaugą ir skubiai reikalingą repatriaciją. Nuo 2028 m. nepaklususioms valstybėms narėms gresia ES lėšų sumažinimas, t. y. šantažas, siekiant slopinti nacionalinį suverenumą. Peršvietimas švietimo įstaigose turėtų visa tai propagandistiškai užtikrinti ir toliau silpninti autochtoninės visuomenės sanglaudą. Kiekvieną imigraciją apibrėžiant kaip neliečiamą praturtinimą, siekiama ideologiškai užtikrinti ir paspartinti Europos demografinę pertvarką.

Europos piliečiai jau seniai jaučia, kokia iš tikrųjų yra politikų žadėta migracijos „praturtinimo“ realybė. „No-go“ zonos, sparčiai augantys smurto ir išžaginimų skaičiai bei socialinė valstybė, kuri pirmiausia tarnauja naujakuriams. Vietoj to, kad spręstų šias problemas ir uždarytų sienas, Briuselis vis labiau remiasi cenzūra, propaganda ir visų kritikų persekiojimu. Briuselis ignoruoja tai, kad tikra visuomenės sanglauda gali atsirasti tik per kultūrinę homogeniškumą ir labai ribotą, kontroliuojamą imigraciją. Ne per priverstinę įvairovę bet kokia kaina. ES Komisija apverčia aukos ir kaltininko vaidmenis ir ignoruoja tai, kad masinė migracija smarkiai sumažina vietinių piliečių gyvenimo kokybę. Kas kritikuoja prieglobsčio invaziją, tas paskelbiamas „Lygybės Sąjungos“ priešu. Ji kuria Europą, kurioje (kol kas) vietinė dauguma turi tylėti, o naujai atvykusios „mažumos“ yra privilegijuojamos ir apsaugotos nuo bet kokios kritikos.

U. von der Leyen ir jos ideologiniai bendrininkai taip pat (tikriausiai sąmoningai) nepastebi akivaizdaus fakto. Ne visi žmonės yra lygūs. Ne visos kultūros yra lygios. Net jei ji dabar visomis priemonėmis – propaganda, cenzūra, šantažu ir teismine galia – siekia įtvirtinti „lygybės Sąjungos“ ideologiją visose valstybėse narėse, ji vis tiek negali pakeisti realybės. Kas importuoja žmones iš šalių, kuriose gėjai yra mesti nuo stogų, moterys užmėtomos akmenimis, o netikintieji žudomi, tas neimportuoja nei „praturtinimo“, nei „lygybės“. Jis atveria vartus barbarams ir kviečia sunaikinti savo pačios civilizaciją. ES Komisija akivaizdžiai yra tvirtai pasiryžusi negrįžtamai užbaigti Europos kultūros ir visuomenės sunaikinimą.

https://report24.news/eu-will-kritik-an-der-illegalen-massenmigration-zum-rassismus-erklaeren/

Valdas Vasiliauskas. NAUJI G. NAUSĖDOS RŪBAI

 

Savaitė prasidėjo gražiai- tobulu kadru iš Prezidentūros: kaip visuomet pasipuošęs prezidentas Gitanas Nausėda pasirašo Kelių įstatymo pataisą, kuria pagal viešojo ir privataus sektoriaus partnerystę PPP(Public- Privat Partnership) kelių, tiltų ir viadukų priežiūra bus faktiškai atiduodama bankams; o už jo nugaros, pagal Prezidentūros kanceliarijos sudėliotą mizansceną, stovi išsičiustinę susisiekimo ir finansų ministriukai, lyg pažai ar kitokie patarnautojai. Tai tik darsyk patvirtino, kokie G.Nausėdos širdžiai mieli iškilmingi ritualai, ritualinės politikos atributai.

Ką moka mūsų valstybės va(l)dovas, tai moka: pozuoti miniai, tomis pozomis ir rimtu veidu pridengti net prastą žaidimą, efektingais gestais padaryti įspūdį. Svarbiausia jam- gerai atrodyti, dailus fasadas. Šiame bare G. Nausėda tikrai neketina nusileisti Ingai Ruginienei (kaip ir atvirkščiai: premjerė nė per žingsnį neatsilieka nuo prezidento savo politikos ir valstybės valdymo išmanymu, intelektu). Lietuvos prezidentas visuomet žinojo: įvaizdis yra viskas, politikos alfa ir omega. Ir čionai jam sekasi.

Maža to – šis jo asmenybės bruožas per dvi kadencijas virto visos valstybės bruožu. Ar ne toks efektingas įvaizdžio gestas buvo prezidento iniciatyva prisiimti įsipareigojimai NATO: pakol kitos aljanso narės, kur kas turtingesnės, muistėsi, neįstengdamos kariniam biudžetui išstenėti nė 2 proc. BVP, Lietuva, lyg siekdama laimėti aukcioną, iššovė 5 proc. ir nurimo tik ties 5, 38 proc. Nors „aukciono“ nugalėtoja nesulaukė net Donaldo Trumpo viešos pagyros, tačiau tie 5,38 proc. pasidarė gražiu fasadu, kuriuo valdžia puikuojasi užsienio , o ypač vidaus politikoje.

Bet išdailintą Lietuvos fasadą šią savaitę subjaurojo ūmai ištiškusi dėmė. Oksfordo universiteto prof. Oliveris Starkas(Olivier Sterck) moksliniame žurnale, atmesdamas tradicinę( BVP proc., tenkančių 1 gyventojui ) metodiką, pateikė naują skurdo matavimo formulę: kiek reikia laiko, norint uždirbti 1 dolerį.

Ir pagal ją Lietuva atsidūrė paskutinėje Europos Sąjungoje(ES) vietoje: lietuviams reikia net 1,27 val. ar 76,4 min., norint gauti 1 dolerį.

Kai kurie net žymūs mūsų ekonomistai šį akademinį naujovišką skurdo tyrimą pasiskubino pavadinti nesąmone, nesuvokdami, kad čia kalbama ne apie atlyginimus, šis inovatyvus metodas apima ir naujagimius, pensininkus, bedarbius- visus piliečius. Ir pagal šį apibendrintą vaizdą Lietuva yra skurdžių šalis.

Ir nė menkiausios prošvaistės, kad artimiausioje ateityje padėtis galėtų pasikeisti. Bent jau ši Vyriausybė tokių planų neturi.

Nors Lietuva pagal infliacijos ir maisto kainų augimą niekad neiškrito iš pirmojo ES dešimtuko (šiuos procesus dar labiau paspartins ir karas Irane, ir skolintų pinigų iš ES masės, ir atsiimtos lėšos iš II pakopos pensijų fondų), tačiau ar atsimenate, kada paskutinį kartą Lietuvoje buvo didinamos pensijos( nepainiokite su privalomu pensijų indeksavimu)?

Nors pagal pensijų dydį Lietuva yra ES špitolė (elgetų prieglauda), tačiau socialdemokratų Vyriausybė užmiršusi ir Lietuvos pensininkus, ir savo partijos pavadinimą.

Kaip nebenori gerovės valstybės prisiminti ir G. Nausėda. Iš tikrųjų jau seniai kursas nuo gerovės valstybės pakeistas į militarinę, neva saugesnę valstybę. Ir už šį kursą moka ne tik nūdienė Lietuva, ne mažesnė kaina laukia ir ateinančių kartų- didėjančia socialine atskirtimi, nuskurdusių žmonių ištisais sluoksniais ir degraduojančiais regionais.

Mat investuojant skolintas lėšas ne į ekonomiškai produktyvią veiklą, o į akyse senstančią karinę infrastruktūrą, Lietuva, jos ateities kartos pasmerkiamos nuolatiniam atsilikimui, skurdui.

Ir nebaudžiamai korupcijai- dar niekad nebuvome susidūrę su tokio masto korupcijos rizikomis, kaip patvirtinus tuos 5,38 proc. Jau nūnai milijardus dalinasi keli oligarchai, laimėję neskaidrius poligonų rangos konkursus.

Skaudžiausia, kad kilniausiam tikslui – nacionaliniam saugumui, gynybai – skolintais milijardais naikinama Lietuva: Kapčiamiesčio kančios neįmanoma paslėpti jokiais patriotiniais lozungais, Rytų grėsmėmis ir karinės gynybos planais. Urėdijos tam ir buvo nušluotos, kad lietuviškas miškas taptų patogiausia greito pinigo darymo vieta.

Veikiausiai akylesnis skaitytojas jau iš pavadinimo galėjo pajusti neįkyrią nuorodą į Hanso Kristiano Anderseno pasaką „Nauji karaliaus drabužiai“- apie tuščiagarbį ir tuščiagalvį dabišių karalių, kaip jo puikybę ir paikystę, jį aptūpusių pataikūnų ir meilikautojų veidmainystę ir melą permanė ir išnaudojo sukčiai.

Tačiau lietuviška pasakos versija baigiasi mažumėlę kitaip.

Paaiškėja akivaizdi tiesa, nors visi apsimetė, kad jos nemato: Lietuva yra nuoga. Nuoga ir gynybos , saugumo atžvilgiu.

Tie apgavikų- korumpuotų politikų, godžių medienos perdirbimo ir statybų verslo oligarchų įpiršti neva neišvengiamai būtini poligonai – tariami mūsų saugumo garantai- ir yra nauji karaliaus drabužiai, už kuriuos moka ir dar ilgai mokės visi Lietuvos žmonės.

https://www.pozicija.org/valdas-vasiliauskas-nauji-g-nausedos-rubai/

ES atveria naujus vartus: Ar dabar sulauksime ir migrantų antplūdžio iš Bangladešo?

 

Neteisėtos masinės migracijos nepakanka: pasitelkdama susitarimus ir „partnerystes“, ES skatina tolesnį tariamų kvalifikuotų darbuotojų apsigyvenimą Europoje. Dabar ketinama sudaryti tokią partnerystę su Bangladešu. Ir šiuo atveju kalbama apie ES atvėrimo stiprinimą. Jei tikėsime eurokratais, laivas, matyt, niekada nebus pilnas.

Oficialiai jis dar nėra pasirašytas, tačiau naujas ES partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas (Partnership and Cooperation Agreement, PCA) su Bangladešu jau buvo iškilmingai pristatytas. Atitinkamas dialogas dėl susitarimo prasidėjo dar 2024 m. Jis turėtų apimti daugelį sričių:

PCA sudaro išsamią ir ambicingą sistemą, skirtą stiprinti politinį, ekonominį, prekybinį ir strateginį bendradarbiavimą, grindžiamą bendrais įsipareigojimais demokratijos, žmogaus teisių, taikos ir saugumo, klimato kaitos mažinimo bei tvaraus vystymosi srityse. Iš 82 straipsnių sudaryta PCA sustiprins bendradarbiavimą tokiose srityse kaip politinis dialogas, prekyba ir investicijos, energetika, transportas, žemės ūkis, migracija, saugumas, finansai, jūrų reikalai ir žmonių mainai.

Tiksliai tariant, kalbama apie „žmonių mainus“. Tai galima vadinti gyventojų mainais, bet nebūtina. Geriausiu atveju tokiu būdu nesukelsime migracijos srautų, kokie susidaro vykstant masinei nelegaliai migracijai prisidengiant prieglobsčio prašymu, tačiau bet kuriuo atveju siekiama stiprinti „legalią“ migraciją. Nėra abejonių, kad europiečiai neturėtų jokio intereso emigruoti į Bangladešą. Tuo tarpu ES bus svajonių tikslas bangladešiečiams. Tai, kad čia kalbama apie darbo migraciją, yra pernelyg akivaizdu.

„Už partnerystės susitarimo slypi ne tik švietimo ir kultūriniai mainai, bet ir tikslinės „darbo migracijos“ programos. Jos turėtų atverti garsiems „kvalifikuotiems darbuotojams“ iš Bangladešo teisėtą prieigą prie Europos darbo rinkų. Tačiau kvalifikuotų darbuotojų rinka jau seniai paneigta pabėgėlių krizės pasekmių ir mūsų perkrautų socialinių sistemų“, – kritikuoja Laisvės partijos užsienio politikos ir ES atstovė, NAbg. dr. Susanne Fürst savo naujausiame pareiškime.

Naratyvas apie abiem pusėms naudingą „kvalifikuotų darbuotojų“ migraciją jos neįtikina: „Jei manoma, kad galima importuoti kvalifikuotus darbuotojus iš šalies, kurioje vienas iš penkių suaugusiųjų yra neraštingas, religinės mažumos yra engiamos, o žodžio laisvė ir demokratija daugiausia egzistuoja tik popieriuje, tai einama visiškai klaidingu keliu“, – teigia Fürst. ES ir Austrijai reikia remti savo piliečius ir šeimas, integruoti bedarbius į darbo rinką, nuosekliai vykdyti deportacijas ir „jokių tolesnių migracijos srautų, kurie apsunkina mūsų socialines sistemas ir kelia grėsmę mūsų vidaus taikai“, – tokia yra Fürsto labai aiški išvada.

ES į tai žiūri visiškai kitaip: anksčiau ji jau atidarė duris indams, pasirašiusi panašų susitarimą. Žinoma, ir ten turėtų būti kalbama apie studentus ir „kvalifikuotus darbuotojus“. Netrukus po iškilmingo susitarimo paskelbimo paaiškėjo, kad Indijoje jau seniai veikia diplomų klastojimo mašina.

https://report24.news/eu-oeffnet-neues-einfallstor-jetzt-auch-noch-migrantenflut-aus-bangladesch/ 

Richardas Wolffas: „Petrodolario nuosmukis griauna JAV imperiją“

Prof. Richardas Wolffas aptaria, kaip karas su Iranu kenkia petrodolariui ir JAV vadovaujamai tarptautinei ekonominei sistemai, kuri iki šiol palaikė JAV imperiją.

https://www.youtube.com/watch?v=WEeVlIYXl0Y

https://www.youtube.com/watch?v=oXrORdzFQms

Nauja finansinė skylė Ukrainoje: 90 mlrd. eurų iš ES vėl nepakanka

 

Po Viktoro Orbáno pralaimėjimo rinkimuose ES vadovybė pagaliau patvirtino 90 mlrd. eurų paramą Ukrainai. Tačiau dar nespėjus pervesti pinigų, iš Kijevo jau skamba kitos blogos finansinės naujienos. Atsiranda „nenumatytas“ 19,6 mlrd. eurų finansinis deficitas. 90 mlrd. eurų yra ne daugiau kaip lašas jūroje.

Chriso Veberio komentaras

2026 m. balandžio 23 d., po mėnesius trukusių ginčų, ES Taryba galiausiai patvirtino 90 mlrd. eurų dovaną Zelenskiui, kurią iki tol blokavo Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbánas. Kol Briuseliui priimtinesnis ministras pirmininkas, padedamas ES Komisijos ir ES bei Soroso finansuojamos „pilietinės visuomenės“, laimėjo rinkimus Vengrijoje. Pirmoji mūsų 90 mlrd. eurai dalis turėtų būti išmokėta dar gegužę arba vėliausiai antrąjį ketvirtį. Dabar Europos mokesčių mokėtojai turi žinoti: net ir su ką tik patvirtinta 90 mlrd. eurų dovana vien Ukrainos 2026 m. gynybos biudžete lieka 19,6 mlrd. eurų trūkumas. Tai paaiškėjo iš ES Komisijos vidinės prezentacijos, su kuria galėjo susipažinti „Kyiv Independent“.

2026 m. Ukraina vien „gynybai“ iš viso reikės 134,6 mlrd. eurų – tai gerokai daugiau nei praėjusiais metais. Iš jų 86,7 mlrd. jau yra pažadėta skirti iš mokesčių lėšų, o dar 28,3 mlrd. turėtų būti gauta iš „ES paskolos“, kuri niekada nebus grąžinta. Nepaisant to, vis dar trūksta beveik 20 mlrd. 2027 m. perspektyvos atrodo dar niūresnės – ES duomenimis, iš 90 mlrd. eurų liks tik 13,3 mlrd. eurų, tai yra mažiau nei pusė sumos, kurią numatė Tarptautinis valiutos fondas. Pasak ES komisaro Valdžio Dombrovskio, kitais metais Ukrainai baigsis pinigai.

Jei suma nepadidės ir liks 90 milijardų. Tai yra Ukrainos sistemos principas. Jau kelerius metus Kijevas nuolat skelbia vis naujus milijardinius reikalavimus. Jau dabar paskelbtas bendras poreikis siekia apie 1,6 trilijono eurų. Maždaug 800 milijardų skiriama kariniam sektoriui, o dar 800 milijardų – vadinamajam atstatymui. Kas mano, kad viskas liks ties šiomis sumomis, tas labai klysta. Kiekvienas naujas finansavimo įsipareigojimas stebuklingai pritraukia kitą. Ukraina yra be dugno statinė Europos mokesčių mokėtojų pinigams. Korupcija Ukrainoje, be Trumpo administracijos priešiškumo karui, buvo viena iš priežasčių, kodėl JAV nutraukė Zelenskyj režimo finansavimą. Kol Europos mokesčių mokėtojai savo šalyse susiduria su paslaugų mažinimu ir rekordinėmis mokesčių naštomis, Ukrainos oligarchai ir jų politikai perka auksinius tualetus, megajachtas ir prabangius apartamentus.

Tačiau nepaisant visų pranešimų apie sisteminę korupciją Ukrainoje, nepaisant visų pranešimų apie įspūdingo masto grynųjų pinigų ir aukso pervežimus į Ukrainą ir iš jos, nepaisant pranešimų apie 500 mln. eurų vertės jachtas ir butus, priklausančius Ukrainos oligarchijai, kuri akivaizdžiai neturi noro pati finansuoti karą: Nepaisant viso šio beprotiškumo, Briuselis atkakliai atsisako užsukti pinigų čiaupą. Ukrainoje, po savižudiškos klimato ir prieglobsčio politikos, ES piliečiams likęs gerovės likutis bus galutinai išsiurbiamas ir sunaikintas. Dėl karo, kurio laimėti neįmanoma, dėl korumpuoto režimo. Konspiracijos teoretikas, kuris kaip motyvą įtaria galimus kyšius mūsų politinei elitai.

https://report24.news/neues-finanzloch-in-der-ukraine-die-90-eu-milliarden-sind-schon-wieder-zu-wenig/

Italija: 85-metis labdaros valgyklos savanoris, kurį kasdien maitindavo nigerietis, buvo žiauriai sumuštas ir dabar ragina grąžinti imigrantus į jų šalis

 

Tik po to, kai pats patyrė baisias traumas, šioje byloje minimas pagyvenęs italas ėmė raginti vykdyti remigraciją.

Pagyvenęs labdaros valgyklos savanoris Antonio Turrisi buvo žiauriai sumuštas iki tokio laipsnio, kad neteko blužnies ir nebegali vaikščioti. Neįtikėtina, bet įtariamasis yra benamis nigerietis, kurį 85-metis vyras kasdien maitindavo labdaros valgykloje. Sužalojimai, kurie pasirodė esą gyvybei pavojingi, dabar verčia Turrisi raginti grąžinti imigrantus į jų šalis.

Užpuolimas įvyko prieš penkis mėnesius, 2025 m. lapkričio 14 d., Empoli mieste, kai Turrisi grįžo namo iš „Emmaus“ valgyklos. Tačiau auka dar toli gražu nepasveiko ir gali vaikščioti tik naudodamasis vaikštyne. Be to, kad dėl žiauraus užpuolimo jam buvo pašalinta blužnis, jis taip pat patyrė nuolatinę pėdos nervų traumą.

Vaizdo stebėjimo kameros užfiksavo, kaip vyras priėjo prie Turrisi ir be gailesčio ar įspėjimo ėmė jį mušti, smūgiuodamas kumščiais ir spardydamas. Mušimas baigėsi tik tada, kai įsikišo praeivis.

Italijos naujienų portalas „La Nazione Empoli“ vėliau surengė interviu su Turrisi.

„Aš vos nemiriau, man pasakė, kad dar du smūgiai būtų pakakę, kad aš atsidurčiau aname pasaulyje“, – sakė jis laikraščiui.

Paklaustas, ar užpuolikas prieš sumušimą jam ką nors pasakė, Turrisi atsakė: „Nei žodžio. Jis mane užpuolė be jokios priežasties. Net dabar negaliu paaiškinti, kodėl tai galėjo įvykti. Man pasakė, kad jis buvo surastas, suimtas ir nuvežtas į kalėjimą.“

Nors patirta trauma išblukino jo prisiminimus apie sumušimą, jis sako, kad užpuoliko vaizdas išliko. 

„Negaliu paaiškinti, kodėl tai galėjo įvykti“, – sakė Turrisi.

Nors jis galbūt kasdien maitindavo benamį migrantą, dabar, kai pats tapo užpuolimo auka, atrodo, kad jo širdyje liko mažiau gailestingumo. Tačiau tokie vyrai ir moterys kaip jis, dažnai veikiantys remdamiesi krikščioniška ar kairiųjų ideologija, taip pat atnešė didžiulę kančią Europai. Dėl atvirų sienų visoje šalyje buvo sumušta, išprievartauta ir suluošinta nesuskaičiuojama daugybė italų. Iš tiesų, užsieniečiai padaro 43 procentus seksualinių užpuolimų šalyje ir daugiau nei 60 procentų plėšimų bei vagysčių.

Dabar Antonio ragina Italijos vyriausybę imtis repatriacijos priemonių.

„Tokie incidentai tapo labai dažni. Smurtą reikia sustabdyti, o institucijos taip pat turi dirbti šia linkme. Jei užpuolėjai yra nelegalūs užsieniečiai, turi būti taikomos išsiuntimo priemonės. Jie negali likti mūsų šalyje, jei nesielgia tinkamai“, – sakė jis.

https://rmx.news/italy/italy-85-year-old-soup-kitchen-volunteer-viciously-beaten-by-nigerian-man-he-fed-every-day-now-calls-for-remigration/

Jeffrey Sachs: Trumpo pralaimėjimas Irane ir Amerikos imperijos saulėlydis

Prof. Jeffrey Sachs aptaria, kaip D. Trumpo nesėkmė „kare su Iranu“ atskleidžia JAV galios ribas ir paspartina JAV imperijos nuosmukį.

https://www.youtube.com/watch?v=8lRC8r8Qzk4

https://www.youtube.com/watch?v=1yRI6xZd0MY