John Mearsheimer: Rusijos egzistencinis karas ir postvakarietiško pasaulio iškilimas

Prof. John Mearsheimer yra R. Wendell Harrison garbės profesorius Čikagos universiteto politikos mokslų katedroje.

https://www.youtube.com/watch?v=szk3WrmG-xM

https://www.youtube.com/watch?v=7puJ_o3VR8w

Jeffrey Sachs: Ar Europa – daugiapoliame pasaulyje esanti fronto linija?

Džefris Saksas yra pasaulinio garso ekonomikos profesorius, bestselerių autorius, novatoriškas pedagogas ir pasaulinio lygio lyderis tvaraus vystymosi srityje.

https://www.youtube.com/watch?v=4Vud5oIz1QA 

https://www.youtube.com/watch?v=IFxYTHvfT8c

52,95 proc. užsieniečių privalomosiose mokyklose: Insbruko gyventojų pakeitimas baigtas

Dar niekada žmonijos istorijoje tauta savanoriškai neatsisakė savo gyvenamosios teritorijos. Dar niekada žmonijos istorijoje tauta savanoriškai nepasitraukė į šalį ir nesakė nekviestiems naujakuriams: „Štai, imkite, tai mūsų žemė, kurią jums atiduodame.“ Austrijoje per pastaruosius 20 metų būtent taip ir atsitiko.

Chriso Veberio komentaras

Remiantis Tirolio švietimo direkcijos duomenimis, 52,95 % Insbruko privalomojo švietimo mokinių (pradinė mokykla, vidurinė mokykla, politechnikos mokykla, specialioji mokykla) vokiečių kalba nėra pirmoji arba kasdieninė kalba. Tai reiškia ne ką kitą, kaip tai, kad Insbruko gyventojai, turintys tiroliečių šaknis, per vieną kartą taps mažuma savo pačių mieste. Gyventojų keitimas vyko ne tik Vienoje – netgi ramusis Insbrukas, esantis anksčiau tradicijas gerbiančiame Tirolio regione, tapo atvirų sienų ideologijos auka.

Visoje Vakarų Europoje vietinės tautos yra keičiamos imigrantais ir išstumiamos. Per visą žmonijos istoriją nežinau nė vieno kito atvejo, kai tauta savanoriškai atiduotų savo apgyvendinimo teritoriją. Nors sakyti „savanoriškai“ nėra visiškai teisinga. Ne tik Austrijoje yra stabilios gyventojų daugumos, prieštaraujančios atvirų sienų politikai ir „cunamio“ pobūdžio prieglobsčio prašytojų antplūdžio skatinimui.

Tik vyriausybėms, kaip ir virš visko viešpataujančiai ES Komisijai, gyventojų valia visiškai nerūpi. Priešingai. Tautos valia ne tik ignoruojama, bet ir per visas valstybines žiniasklaidos priemones jai daroma įtaka, kad ji yra rasistinė, jei savanoriškai neužleidžia vietos. Masinės invazijos kritikai persekiojami ir nuteisiami pagal specialiai sukurtus įstatymus „prieš neapykantą ir kurstymą“. Masinės imigracijos pasekmės yra nuslepiama, neigiamos ir nutylimos.

Tik nekalbėkime apie realybę

Kad Tirolio regione beveik 55 % socialinės paramos skiriama asmenims iš trečiųjų šalių. Ššš! Kad Insbruke du trečdaliai socialinių būstų skiriami asmenims iš trečiųjų šalių. Ššš! Kad naujieji imigrantai nusikalstamumo statistikoje yra gerokai per daug atstovaujami, ypač kalbant apie smurtinius ir seksualinius nusikaltimus. Dvigubas „Pssst!“ Kad prieglobsčio prašytojų antplūdis Austrijos mokesčių mokėtojams kainuoja apie 20 milijardų per metus, žinoma, taip pat negalima minėti.

Juk galiausiai masinė imigracija tarnauja gėriui ir grožiui. Kairieji tikisi, kad juos išrinks socialinės pašalpos gavėjai. „Woke“ aktyvistai tikisi postkolonialistinių, baltųjų ir rasistinių Europos visuomenių sunaikinimo. Kai kurios „Žaliųjų“ partijos moterys tikisi rasti seksualinius partnerius (taip, tai piktu, bet vis tiek tiesa). Nors „Žalieji“ pirmiausia turėtų išsiaiškinti, kas yra moteris. Nėra visiškai aišku, ko tikisi tariami konservatoriai ir tariami liberalai, remdami prieglobsčio ieškančiųjų invaziją. Tikriausiai jie prisideda, nes irgi priklauso „Giesiems™“ ir nenori būti vadinami dešiniaisiais. Arba iš kvailumo. Arba iš galios troškimo, nes juk jie valdo kartu su „Giesiais™“.

Tik bijau, kad viltys dėl naujo spalvingumo ir įvairovės rojaus gali pasirodyti šiek tiek per ankstyvos. Nes ateina ne multikultūriškumas, o viena kultūra. Islamas. O jis nėra linkęs dalytis valdžia su niekuo, kaip istorijos eigoje ne kartą turėjo įsitikinti kairieji, „woke“ ir kiti naudingi idiotai. Tačiau jie niekada neišmoko pamokos.

„Integracija“ yra visiškai beviltiška

Net ir naujųjų gyventojų „integracija“ yra visiškai beviltiška, jei senbuviai sudaro tik mažumą. Kur gi jie turėtų integruotis, jei „Wokoharam“ visais kanalais skleidžia neapykantą savo pačių kultūrai ir civilizacijai? Ar įsitikinęs musulmonas, tikintis savo religijos absoliučiu pranašumu, turėtų prisijungti prie kokio nors lyties ribas peržengiančio, klimato neutralaus ir mėlynplaukio kažko be aiškios tapatybės per asimiliaciją? Vargu.

Prieglobsčio imigracijos kaina bus ne tik savo tapatybės išnykimas. Tai bus ekonominis nuosmukis dėl daugiausia nekvalifikuotų socialinės paramos gavėjų imigracijos. Socialinės sistemos žlugimas. Tikroji sienų atvėrimo kaina – visiškas vidaus saugumo praradimas. Mūsų pasitikėjimo visuomenės pabaiga. Naujoji Austrija bus organizuota pagal klanų, religinių ir genčių struktūras, kurios tarpusavyje kariaus kaip savo gimtosiose šalyse. Naujoji Austrija taps atsilikusia, atsiskiriančia ir islamiška valstybe, kurioje anksčiau čia gyvenusi vietinė gyventojų dalis galės džiaugtis, jei naujieji valdovai tiesiog toleruos jų egzistenciją. Pažvelkite į buvusios Šveicarijos, Levanto ir Libano likimą.

Ir jei dabar visa tai jums atrodo šiek tiek niūru, brangusis skaitytojau, brangioji skaitytoja, mes vis dar turime galimybę išvengti šio likimo. Visiškai pakeisdami katastrofiškai žlugusią prieglobsčio ir migracijos politiką. Per grįžimą į kilmės šalis. Nutraukdami išmokas prieglobsčio ieškotojams. Uždarydami sienas. Bet tik dar trumpą laiką. Kol dabartiniai prieglobsčio prašytojų vaikai užaugs. Nes tada valdžios perėmimas bus baigtas.

https://report24.news/5295-prozent-fremde-in-pflichtschulen-der-austausch-der-innsbrucker-ist-abgeschlossen/

Mercas tikrai nenorėjo išgirsti šios kalbos!

„Alternatyva Vokietijai“ partijos pirmininkės Alisos Weidel kalbos ištrauka, pasakyta Bundestage spalio 15 d.

Originalas vokiečių kalba –   • Merzas tikrai nenorėjo išgirsti šios kalbos!...

https://www.youtube.com/watch?v=rNQK-ZG-CTk

https://www.youtube.com/watch?v=jbilqN_t4C4

2026 m. spalio 15 d. Vokietijos partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AdG) lyderė Alisa Vaidel, kalbėdama Bundestage, griežtai sukritikavo Berlyno politiką dėl paramos Ukrainai. Ji pareiškė, kad Vokietijos Europos partneriai jau „pasitraukė iš lenktynių“, o Berlynas toliau vienas „veda proxy karą prieš branduolinę Rusiją“, griaudamas savo pačios ekonomiką. Vaidel paraginimo atnaujinti Rusijos energijos išteklių tiekimą ir pasiūlė surengti visos šalies referendumą dėl pagalbos Ukrainai nutraukimo.

Alisa Vaidel pažymėjo, kad kol Vokietija vieną po kito rengia pagalbos paketus, griaudama biudžetą ir ekonomiką, jos Europos partneriai „atsargiai traukiasi į šalį“. Jos teigimu, tuo tarpu JAV ir Rusija „ramiai derasi dėl dyzelino tiekimo – abipusės naudos vardan“. Vajdel pabrėžė, kad AfD reikia ne „karas iki paskutinio vokiečio“, o dyzelinas, dujos ir nafta iš Rusijos, kad palengvintų Vokietijos vartotojų ir įmonių gyvenimą.

Vaidel pasakė:

„Mes, kaip AfD, taip pat norime, kad būtų tiekiamas dyzelinis kuras, kad būtų sudarytas dyzelinio kuro sandoris Vokietijai, ir norime rusiškų gamtinių dujų bei naftos, siekdami palengvinti vokiečių vartotojų ir vokiečių įmonių naštą.“

Vaidel pabrėžė, kad tokie tiekimai yra būtini siekiant išgelbėti šalies ekonomiką ir sumažinti naštą piliečiams.

Ji pareiškė, kad Vokietijos piliečiai nebegali daugiau „į ją investuoti milijardų eurų“. Vajdel taip pat kritikavo kanclerį Friedrichą Mercą, kuris, jos teigimu, „skuba į užsienį vaidinti diplomatą, vos tik koalicija parodo savo apgailėtiną padėtį“. Ji apkaltino jį karingomis kalbomis Kijeve ir mokesčių mokėtojų pinigų švaistymu, pabrėždama, kad jis „ten yra visų labui, išskyrus Vokietiją ir vokiečius“.

Maréchal: Jaunimo riaušės – „neintegruotų imigrantų“ ir „neapykantos Prancūzijai“ pasekmė

 

Prancūzijos Europos Parlamento narė Marion Maréchal pasmerkė „tabu“, susijusį su diskusijomis apie visoje šalyje plintančių jaunimo maištų priežastis, kurios, jos teigimu, yra imigrantų grupių nesugebėjimas integruotis į prancūzų kultūrą.

Demonstracijos ir riaušės, tariamai susijusios su mokyklų finansavimo trūkumu, šią savaitę švęs vieno mėnesio sukaktį, o chaosas ir smurtas tęsiasi nepaisant tūkstančių areštų.

Trečiadienį ministras pirmininkas Sébastien Lecornu Senato posėdyje pranešė, kad per smurtines demonstracijas iki šiol buvo sužeisti 937 policijos pareigūnai ir žandarai, 149 mokyklų darbuotojai ir 248 mokiniai. Tuo tarpu švietimo ministras Édouard Geffray atskleidė, kad per protestus buvo sulaikyti 7 950 žmonių, tarp jų – 6 773 nepilnamečiai.

Pasirodžiusi laidoje „La Chaîne Info“, Prancūzijos Europos Parlamento narė Marion Maréchal teigė, kad tradicinė žiniasklaida ir Paryžiaus politinis elitas nesugebėjo išspręsti neramumų priežasčių, kurios glūdi ne švietimo sistemos problemose, o imigracijos sistemos trūkumuose ir nesugebėjime integruoti užsienio gyventojų, įskaitant Prancūzijoje gimusius, į kultūrą, pavyzdžiui, tokiuose karštuose taškuose kaip Paryžiaus priemiestis Sen-Denis, kur jau dešimtmečius vyksta masinė migracija iš Šiaurės Afrikos Magrebo regiono.

„Šių smurto aktų sąsaja, mano nuomone, yra dar vienas masinės, neasimiliuotos imigracijos simptomas, kuris pasireiškia per vidurinių mokyklų mokinių mobilizaciją, lygiai taip pat, kaip jis pasireikštų per laimėtą ar pralaimėtą PSG rungtynę, per Bastilijos dieną ar per demonstraciją dėl Gazos“, – sakė ji.

Europos Parlamento frakcijos „Identité-Libertés“ pirmininkė pridūrė, kad yra dalis „jaunimo iš imigrantų šeimų, kuri pasinaudoja menkiausiu pretekstu, kad išlietų savo neapykantą Prancūzijai, jos institucijoms ir uniformai“.

Maréchal, Le Pen politinės dinastijos palikuonė, taip pat spėjo, kad smurtas nėra demonstracijų trūkumas, o jų bruožas, teigdama, kad tai yra „įrankis, kuriuo naudojasi kraštutinė kairė“, siekdama „kovų suartėjimo“, kad įgyvendintų savo marksistinę, revoliucinę darbotvarkę.

Nors tradicinė žiniasklaida dažnai bandė pavaizduoti riaušes kaip paprasčiausią spontanišką pasipiktinusių studentų pasipriešinimą, nuo pat pradžių buvo požymių, kad į jas įsiskverbė kraštutinė kairė. Paryžiaus policijos prefektūros žvalgybos padalinio ataskaitoje prezidento kandidato Žano-Luko Melanšono (Jean-Luc Mélenchon) vadovaujama radikalioji kairioji partija „La France Insoumise“ („Prancūzija maištininkė“ / LFI) buvo apkaltinta tuo, kad kurstė ir manipuliavo studentų grupes, skatindama jas dalyvauti riaušėse.

Šį ryšį tarp kraštutinių kairiųjų, daugybės tarptautinių judėjimų ir ilgalaikio imigracijos poveikio minėjo ir kiti, tarp jų – Europos Parlamento narė iš „Reconquête“ partijos Sarah Knafo, kuri šį mėnesį pažymėjo: „Koks ryšys tarp tariamų vidurinių mokyklų mokinių reikalavimų ir Alžyro, Maroko bei Palestinos vėliavų? Koks ryšys su šūksniais „Alacho vardu“, kuriuos girdime tiek daugelyje vaizdo įrašų?

„Ryšys su imigracija yra tas „dramblys kambaryje“, kurio žurnalistai nenori matyti!“

S. Knafo yra viena iš pagrindinių šalininkių, remiančių šiuo metu Prancūzijos įstatymų leidžiamajame organe svarstomą pasiūlymą „vandalai moka“, pagal kurį smurtiniuose ir destruktyviuose riaušėse dalyvavusiems asmenims, įskaitant tuos, kuriems nebuvo įrodyta, kad jie padarė kokią nors žalą, būtų skiriamos baudos iki 10 000 eurų. Knafo teigė, kad atsakomybė turėtų tekti „chuliganams“ ir jų šeimoms, o ne mokesčių mokėtojams, ir pažadėjo: „Šiuos pinigus atskaitysime iš kiekvienos jų gaunamos algos, iš pašalpų, kurias gauna jų tėvai.“

Kiti asmenys už Prancūzijos ribų taip pat susiejo riaušes su imigracija, tarp jų – JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris praėjusią savaitę pareiškė: „Tai, kas vyksta Prancūzijoje, yra ne kas kita, kaip nekontroliuojama masinė migracija. Čia nekalbama apie mokyklas, čia kalbama apie islamą, siekiantį užvaldyti šią kadaise didžią šalį!“

https://www.breitbart.com/europe/2026/10/16/marechal-youth-riots-the-result-of-unassimilated-immigration-and-a-hatred-of-france/ 

„BlackRock“ rekordiškai didelis valdomas turtas sudaro pusę JAV ekonomikos dydžio

Remiantis spalio 14 d. JAV vertybinių popierių ir biržų komisijai (SEC) pateikta finansine ataskaita, „BlackRock“ trečiąjį ketvirtį užbaigė su rekordiniais 15,49 trilijono JAV dolerių vertės valdomais turtais, kuriuos papildė 205 milijardų JAV dolerių grynosios klientų lėšų įplaukos.

Pagal GAAP apskaičiuotas pelnas siekė 10,57 JAV dolerio už akciją, o pakoreguotas pelnas – 15,93 JAV dolerio. Pajamos išaugo 19 proc. iki 7,75 mlrd. JAV dolerių, o bendrovė teigė, kad per pastaruosius dvylika mėnesių privačiose rinkose pritraukė 68 mlrd. JAV dolerių. Šio ketvirčio metu pirmą kartą buvo įgyvendintas bendrovės „AI Infrastructure Partnership“ projektas.

Pirmininkas ir generalinis direktorius Larry Finkas sakė, kad klientai „šį ketvirtį mums patikėjo 205 mlrd. JAV dolerių grynųjų įplaukų, o per pastaruosius metus – 869 mlrd. JAV dolerių“. Jis pridūrė: „Į sezoniniu požiūriu stipriausią ketvirtąjį ketvirtį įžengiame su vis didėjančiu pagreičiu.“

Kaip toliau pažymi „Epoch Times“, bendrovė pritraukė beveik 135 mlrd. JAV dolerių grynųjų naujų lėšų į savo pagrindinius „iShares“ biržoje prekiaujamus fondus, dar vadinamus ETF.

Be to, per šį ketvirtį bendrovė atpirko savo akcijų už 550 mln. JAV dolerių, taip suteikdama didesnę vertę esamiems akcininkams.

„Rinkos pagrindiniai rodikliai yra stiprūs ir gerai pagrįsti, o naujos technologijos skatina didesnius pelno maržos ir pelno augimo tempus“, – teigė generalinis direktorius Larry Fink savo pareiškime.

Žvelgdamas į paskutinius tris 2026 m. mėnesius, L. Finkas pažymėjo, kad „BlackRock“ turi didelį pagreitį ir platų galimybių spektrą įvairiuose verslo segmentuose, įskaitant privačias rinkas ir pensijų fondus.

„BlackRock“ akcijų kaina po pelno duomenų paskelbimo šoktelėjo net 5 proc., tačiau pelnas buvo prarastas sesijai įpusėjus.

Privačių kreditų rinkos pagerėjimas

Privačių kreditų sektorius šiais metais patyrė milžinišką spaudimą, atspindintį vadinamąją „SaaSpocalypse“ ir didėjančius susirūpinimus dėl skolintojų rizikos, susijusios su programinės įrangos įmonėmis.

Tai atsispindėjo išpirkimo prašymų bangoje.

Tačiau atrodo, kad „BlackRock“ plėtra į privačių kreditų rinkas nėra paveikta šio sektoriaus plačiai paplitusių sunkumų.

Pokalbio su analitikais metu finansų direktorius Martinas Smolas užsiminė, kad investuotojų paklausa privačių kreditų srityje išlieka tvirta.

Grynasis lėšų įplaukimas į bendrovės privačių kreditų fondus, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, padidėjo 5 mlrd. JAV dolerių.

„Manome, kad yra kur kas didesnė ir tvaresnė galimybė teikti aukštos kokybės privačius kreditus skolos finansavimui visoje mūsų platformoje ir laikui bėgant stiprinti ryšius su klientais“, – sakė M. Smolas.

Be to, „BlackRock“ klientų lėšų išpirkimai, į kuriuos nuo 2026 m. pradžios buvo sutelktas visos pramonės dėmesys, šiek tiek sumažėjo.

Prašymai išpirkti „Corporate Lending Fund“ fondo akcijas paskutinį ketvirtį sumažėjo iki maždaug 11,5 proc. visų akcijų, palyginti su 13,3 proc. antrajame ketvirtyje.

Tačiau nors atrodo, kad privačių paskolų sektoriaus įtampa mažėja, „Moody’s“ įspėjo, kad situacija gali būti blogesnė, nei rodo skelbiami įsipareigojimų nevykdymo rodikliai.

„Turto kokybės rizika didėja tarp silpnesnių vidutinio dydžio rinkos skolininkų JAV privačių paskolų rinkoje, nes ilgiau išliekančios aukštos palūkanų normos, refinansavimo sunkumai, išpirkimo spaudimas ir nuolatiniai susirūpinimai dėl skaidrumo neigiamai veikia veiklos rezultatus“, – teigė agentūra spalio 14 d. ataskaitoje.

Iki šiol vykęs pelno ataskaitų sezonas

Trečiojo ketvirčio pelno ataskaitų sezonas prasidėjo spalio 13 d., kai savo ataskaitas paskelbė keletas didžiųjų bankų.

„The Sevens Research Report“ prezidentas ir vienas iš įkūrėjų Tomas Essaye teigia, kad antradienio rezultatai buvo nevienareikšmiški, tačiau nerimą keliantys.

„Šių pelno ataskaitų rezultatai buvo nevienareikšmiški, tačiau nė viena ataskaita nesukėlė tokios staigmenos, kuri būtų turėjusi įtakos visai rinkai ir S&P 500 indeksui“, – teigė T. Essaye elektroniniu laišku „The Epoch Times“ atsiųstoje pastaboje.

Spalio 14 d. buvo geresnė – „Morgan Stanley“, „Progressive“ ir „State Street“ viršijo Volstrito lūkesčius dėl pelno vienai akcijai.

„Blackstone“ bus kitas didelis investicijų valdytojas, paskelbsiantis savo veiklos rezultatus už pastaruosius tris mėnesius.

Remiantis „Trading Economics“ duomenimis, konsensuso prognozė rodo, kad pelnas vienai akcijai turėtų siekti 1,46 JAV dolerio, o pajamos – 3,65 mlrd. JAV dolerių.

https://www.zerohedge.com/markets/blackrocks-record-asset-holdings-are-half-size-us-economy

Merkel palikimas migracijos srityje: mažiausiai 400 milijardų eurų migrantams, o ne savo šaliai

Vokietija kenčia dėl apgailėtinos infrastruktūros, savivaldybių biudžetų trūkumo ir sunkios ekonominės krizės. Tačiau migracijos politikai jau daugelį metų skiriamos milžiniškos sumos. Vien tik federalinė vyriausybė 2016–2025 m. išleido iš viso 242,5 mlrd. eurų, o žurnalistas Björn Harms apskaičiavo, kad bendra valstybės išlaidų našta siekia net mažiausiai 400 mlrd. eurų. Kol piliečiai moka šią sąskaitą, nuomotojai, operatoriai ir paslaugų teikėjai užsitikrina pelningus valstybės užsakymus. Angelos Merkel migracijos politika sukūrė milijardų vertės pelno siekiančių verslininkų sektorių, kuris mokesčių mokėtojų sąskaita skatina neigiamas Vokietijos tendencijas.

242,5 mlrd. eurų per vos dešimt metų! Tai reiškia, kad federalinė vyriausybė pabėgėliams ir migracijai kasdien išleisdavo daugiau nei 66 mln. eurų. Jau 2016 m. ši suma siekė 20,1 mlrd. eurų, o 2023 m. išlaidos išaugo iki 29,6 mlrd. eurų. Net 2025 m. buvo išleista dar 24,8 mlrd. eurų. Taigi Vokietijos mokesčių mokėtojai jau dešimtmetį finansuoja milžinišką išlaidų bloką, už kurio politinį pagrindą didžiąja dalimi atsakinga Angela Merkel ir jos šūkis „Mes tai sugebėsime“. O jos įpėdiniai toliau finansavo šią sistemą.

Neskaidri sąskaita

Tačiau tai dar ne visa sąskaita. Federacinės žemės papildomai išleidžia milijardus, taip pat ir savivaldybės. Žurnalistas Björn Harms, rengdamas savo knygą „Prieglobsčio kompleksas – kai mokesčių mokėtojų pinigai tampa grobiu“, išnagrinėjo išlaidas ir apskaičiavo, kad 2016–2025 m. jos sieks mažiausiai 400 milijardų eurų. Daugiau nei 100 milijardų eurų turėtų tekti federacinėms žemėms. Prie to prisideda savivaldybių išlaidos ir kitos naštos, pavyzdžiui, mokykloms, sveikatos priežiūrai ir teisingumui. Tie 400 mlrd. eurų yra jo apskaičiavimas. Tačiau tai, kad net po dešimties metų valstybė negali pateikti išsamios bendros sąskaitos, jau savaime yra politinė nesėkmė. Juk mokesčių inspekcijos reikalauja, kad kiekvienas smulkusis verslininkas pateiktų tvarkingą ataskaitą. Tik valdantieji nesugeba suskaičiuoti savo pačių milijardų sąskaitos.

Spalvingajame Berlyne valstybė, matyt, turi ypač gilias kišenes prieglobsčio reikalams. Hasenheide stovi buvęs biurų kompleksas, kuriame planuojama apgyvendinti iki 921 prieglobsčio prašytojo. Berlyno žemė užsitikrino šį nekilnojamąjį turtą iki 2035 metų. Vien nuoma ir papildomos išlaidos turėtų siekti beveik 150 milijonų eurų. Ankstesniuose planuose buvo numatyta net beveik 165 milijonai eurų. Vienam pastatui! O maitinimas, saugumas ir priežiūra dar net nėra apmokėti. Privatus savininkas gali džiaugtis ilgalaike valstybės nuomos sutartimi. Politinio sprendimo finansinę riziką prisiima mokesčių mokėtojai. Taip pat ir žemės valdžiai priklausanti „Berliner Immobilienmanagement GmbH“ (BIM) gauna nemažą pyrago gabalėlį. Pasak Harmso, už paslaugas, susijusias su nuomos sutarties sudarymu, ji turėtų gauti daugiau nei 930 000 eurų. Prie to prisideda einamieji atlyginimai už tolesnę sutarties priežiūrą. Beveik milijonas eurų vien už vienos sutarties sudarymą! Berlyno senatas gali mielai paaiškinti, kokios paslaugos pateisina šią sumą. Juk atsakingieji tvarko piliečių pinigus.

Milijonai čia, milijonai ten…

O kadangi išnuomotas pastatas dar nėra visiškai funkcionalus apgyvendinimo objektas, prisideda dar keli milijoniniai kontraktai. Berlyno pabėgėlių reikalų tarnyba maitinimo paslaugas „Hasenheide“ stovykloje patikėjo įmonei „Taboule Cateringservice GmbH“. Sutarties vertė – apie 7,37 milijono eurų. Įmonė kasdien turi visiškai aprūpinti iki 921 gyventojo. Sutartis buvo sudaryta 2026 m. rugpjūčio mėn., o įprastas sutarties galiojimo laikotarpis tęsiasi iki 2028 m. birželio mėn. Nuoma, administravimas, maitinimas, saugumas, priežiūra – valstybė užsako, įmonės teikia paslaugas ir išrašo sąskaitas. Taigi vien tik vienas Berlyno pabėgėlių centras kelerius metus iš eilės sunaudoja milžiniškas viešąsias lėšas.

Berlynas yra tik vienas iš daugelio miestų, turinčių tokias apgyvendinimo struktūras. Harms kreipėsi į visus 401 Vokietijos apskritį ir savarankišką miestą. Jo teigimu, iš 320 vietos savivaldos institucijų jis gavo naudingus atsakymus. Vien ten 2026 m. kovo mėn. jis suskaičiavo mažiausiai 4 437 bendruosius apgyvendinimo centrus, kuriuose gyveno beveik 295 000 gyventojų. Tūkstančiai pastatų, kuriuos reikia nuomoti, prižiūrėti, saugoti ir valdyti. Nekilnojamojo turto savininkams ir specializuotiems paslaugų teikėjams migracijos politikos pasekmės yra geras ir pelningas verslas. Kuo ilgiau trunka apgyvendinimas, tuo ilgiau teka valstybės išmokos.

Hamburgas tiesiog švaisto pinigus

Hamburge šis verslas įgavo milžiniškus mastus. Miesto įmonei „Fördern & Wohnen“ 2013 m. apyvarta dar siekė apie 60 milijonų eurų. Praėjusiais metais ji jau sudarė 747,5 milijono eurų. Daugiau nei dvylika kartų! Vien tik apgyvendinimo verslo srityje 2025 m. teko apie 694,6 mln. eurų. Tiesa, įmonė rūpinasi ne tik migrantais, bet ir benamiais bei žmonėmis, kuriems reikalinga ypatinga pagalba. Vis dėlto, atsižvelgiant į milžiniškas sumas, kai kurie privatūs verslininkai tikriausiai pavydžiai žiūri į tokias mokesčių mokėtojų finansuojamas pajamas. Be to, 2025 m. pabaigoje apskaitoje buvo užfiksuoti ilgalaikiai įsipareigojimai pagal nuomos, paslaugų ir kitas sutartis, sudarantys apie 601,6 mln. eurų.

Dar labiau stulbina vadovų atlyginimų statistika. Dr. Kathrin Sommer vadovavo „Fördern & Wohnen“ nuo 2025 m. sausio 1 d. iki gegužės 23 d. Už šiuos beveik penkis mėnesius ji gavo iš viso 453 000 eurų. Į šią sumą įeina 200 000 eurų išeitinė kompensacija ir 25 000 eurų premija už pasiektus rezultatus. Beveik pusė milijono eurų už trumpą išvyką į savivaldybės socialinės įmonės vadovų kabinetą! Darbuotojas, kurio metinis bruto atlyginimas siekia 40 000 eurų, turėtų dirbti daugiau nei vienuolika metų, kad uždirbtų tokią sumą. Kai laikraštis „Hamburger Morgenpost“ paklausė apie priežastis, įmonė rėmėsi duomenų apsauga ir asmens teisėmis. Nors atlyginimai nurodyti metinėje ataskaitoje, priežastys, dėl kurių buvo išmokėta ši dosni suma, visuomenei išlieka beveik nežinomos.

Kalbant apie patį būstą, Hamburge taip pat gausiai naudojamasi valstybės biudžeto lėšomis. 2025 m. rugsėjo mėn. duomenimis, įprastas mokestis už vietą valstybiniame gyvenamajame name sudaro 889 eurus per mėnesį. Į šią sumą, be pačios būsto nuomos, įskaičiuojamos personalo, administravimo ir eksploatacijos išlaidos. Apie 90 procentų gyventojų šiuos mokesčius apmoka valstybinės institucijos per socialines išmokas. Miestas 2025 metams numatė 466 mln. eurų išlaidas šiems prieglobsčio centrams, kuriuose gyvens tiek prieglobsčio prašytojai, tiek benamiai. Tuo tarpu, kai Hamburge vyksta diskusijos dėl biudžeto problemų ir lėšų trūkumo, vien tik ši socialinio būsto dalis kainuoja beveik pusę milijardo eurų per metus.

Dėl to, kaip neatsakingai Hamburgo administracija šiuo atveju iš dalies tvarko finansus, Audito rūmai jau pateikė papeikimą 2026 m. pradžioje. Kalbant apie „Karjeros ir būsto skatinimą“, neįvykdytų reikalavimų išmokėti pašalpas suma padidėjo nuo 3,6 mln. eurų 2022 m. iki 12,8 mln. eurų 2024 m. pabaigoje. Įmonė tai paaiškino, be kita ko, dažnu būsto keitimu dėl karo Ukrainoje. Tačiau Audito rūmai prieštaravo tam, kad nebuvo taisyklių, užtikrinančių nuoseklų reikalavimų vykdymą. Socialinės apsaugos tarnyba kompensavo neišmokėtas įmokas, nepakankamai nurodžiusi, kokių veiksmų įmonė turėjo imtis iki to laiko. 2025–2026 m. biudžetas būsto srityje taip pat buvo sumažintas Senato. Pasiekus milijono dolerių ribą, įsikiša valstybinės institucijos, o kontrolieriams pirmiausia reikia užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamų taisyklių. Štai kaip atrodo biudžetinė drausmė tarp politinių lyderių.

Merkel, Scholz ir Merz – Vokietijos laidojimo meistrai

Atsakomybės už šią brangią sistemą taip pat negalima perkelti valdžios institucijoms. 2015 m. Angela Merkel nustatė politinius gaires migracijos politikai, kuri Vokietijai daugelį metų sukėlė milžiniškas išlaidas ir problemas. Olafo Scholzo vadovaujama „šviesoforo“ vyriausybė tęsė šios sistemos finansavimą, o Friedrichas Merzas turi būti vertinamas pagal savo pažadą pakeisti migracijos politiką. Juk keletas pareiškimų neišspręs nei apgyvendinimo įstaigų, nei ilgalaikių nuomos sutarčių klausimo. Be to, valdymo įmonės, saugumo tarnybos ir kiti rangovai taip pat turi galiojančias sutartis. Taigi vakarykščiai politiniai sprendimai dar daugelį metų atsispindės ateities biudžetuose.

Tuo pačiu metu didėja problemos viešųjų finansų srityje. Savivaldybės skundžiasi dėl perkrautų biudžetų, mokykloms reikalingas remontas, keliai ir tiltai nyksta. Įmonės kenčia dėl didėjančių mokesčių, rinkliavų ir aukštų energijos sąnaudų. Mokesčių lengvatoms, kaip teigiama, trūksta finansinės laisvės, o investicijų srityje reikia nustatyti prioritetus. Tačiau migrantų apgyvendinimo srityje federalinė vyriausybė, žemės ir savivaldybės jau daugelį metų prisiėmė įsipareigojimus dėl milžiniškų išlaidų. Tiesiog taip, nepaisant gyventojų nuomonės.

Galiausiai susidaro politinė balanso ataskaita, kuri turėtų būti nemaloni Angelei Merkel ir jos įpėdiniams. Vien iš federalinio biudžeto per dešimt metų – ketvirtis trilijono eurų. Dar milijardai – iš federacinių žemių ir savivaldybių. Brangios nekilnojamojo turto sutartys, milžiniškos valdytojų struktūros ir ekonomikos šaka, kurios užsakymai priklauso nuo valstybės sprendimų. O vis dar trūksta išsamios bendros ataskaitos. Merkel nustatė kryptį, Scholz tęsė šį kursą, o Merz dabar prisiima atsakomybę už šios nelaimės valdymą. Mat, nepaisant visų garsių pažadų, kurso koregavimo nematyti. Ir tada sistemos partijos stebisi, kad AfD sulaukia vis didesnio palaikymo.

https://report24.news/merkels-asyl-erbe-mindestens-400-milliarden-euro-fuer-migranten-statt-das-eigene-land/