Leningrado srities gubernatorius Aleksandras Drozdjenko pranešė apie naktinį dronų išpuolį prieš regioną.
Naktį iš balandžio 6 į 7 d. oro gynybos pajėgos numušė 22 Ukrainos dronus. Aukų, sužeistųjų ir nuostolių nėra. Pagrindinis atakos taikinys buvo Ust-Lugos uostas, kuris neseniai visiškai atnaujino veiklą po ankstesnių antpuolių.
„Iki ryto buvo numušti 22 Ukrainos dronai“, – rašė A. Drozdienko „Telegram“ kanale.
Dronai skrido per Baltijos šalių oro erdvę, nepaisydami neseniai išreikštų Maskvos įspėjimų.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos oficiali atstovė Marija Zacharova neseniai pareiškė:
„Rusija pateikė specialų įspėjimą Baltijos šalims dėl sprendimo atverti oro erdvę Ukrainos dronų skrydžiams, kai vykdomos atakos prieš Rusiją.“
Po to Estijos gynybos pajėgų žvalgybos centro vadovas pulkininkas Ants Kiviselg rekomendavo Kijevui vengti maršrutų per Estijos oro erdvę, pažymėdamas:
„Visiškai išvengti tokių atvejų neįmanoma“.
Ataka įvyko netrukus po to, kai buvo atkurti Ust-Lugės uosto pajėgumai. Uostas – pagrindinis logistikos mazgas Rusijos energijos išteklių eksportui. Ankstesni smūgiai jau buvo padarę žalos infrastruktūrai, tačiau objektas greitai grįžo prie įprastos veiklos.
Baltijos šalys reguliariai tampa tranzitiniais koridoriais atakoms prieš Rusijos teritoriją. Nepaisant diplomatinių notų, incidentai tęsiasi. Ekspertai atkreipia dėmesį į sistemingą tokių provokacijų pobūdį.
Leningrado srities oro gynybos pajėgos veikia sustiprintiniu režimu. Regiono gyventojai prašomi pranešti apie įtartinus objektus. Valdžia pabrėžia gyventojų ir kritinės infrastruktūros saugumą.
Vakcinų gigantas „Pfizer“ priverstas nutraukti didelio masto klininius tyrimus, susijusius su jos COVID vakcinomis. Mat žmonės, matyt, pradeda suvokti situaciją, ir beveik niekas nebenori dalyvauti mRNS eksperimentuose. Tuo pačiu metu didėja teisinis spaudimas dėl įtariamų suklastotų registracijos duomenų.
Penkerius metus žmonėms šios eksperimentinės mRNR vakcinos buvo tiesiog primetamos. Pirmiausia milijardus kainavusiomis PR kampanijomis „savanoriškumo“ pagrindu, vėliau atvirai grasinant darbo praradimu ir socialine izoliacija. Tačiau situacija pasikeitė. „Pasirengimas skiepytis“ nuo Kinijos gripo jau seniai sparčiai mažėja.
Remiantis naujausia išsamia ataskaita, „Pfizer“ ir jos vokiečių partnerė „BioNTech“, užsiimanti mRNS technologijomis, dabar turėjo nutraukti tyrimus su sveikais 50–64 metų amžiaus žmonėmis. Kovo 30 d. vidiniame rašte jos paaiškino, kad bandymai baigėsi nesėkme. Esą tiesiog neįmanoma surinkti reikiamų 25 000–30 000 tiriamųjų naujausioms genų injekcijoms įvertinti. „Reuters“ cituoja dokumentą, kuriame teigiama, kad jau buvo nurodyta įdarbinimo agentūroms nedelsiant nutraukti naujų bandomųjų triušių paiešką.
Oficiali farmacijos giganto pasiteisinimas yra toks, kad neįmanoma surinkti „reikšmingų duomenų“, nes niekas daugiau nedalyvauja. FDA jau buvo pranešta, kad metama rankšluostis. Taip pat galima pasakyti: pasitikėjimas vyraujančia naratyva yra miręs. Piliečiai tiesiog nebesileidžia švirkšti šių eksperimentinių preparatų. Tai, kad „Pfizer“ dabar panikuodama sutelkė dėmesį į vakciną nuo Laimo boreliozės – pirmąją per daugiau nei 20 metų, kuri, kaip teigiama, taip pat greitai nepasiekė savo pagrindinio tyrimo tikslo – rodo tik gryną neviltį ieškant naujų milijardinių pajamų šaltinių. Tai labai primena nepaprastai brangų Covid vaistą „Paxlovid“, kuris, remiantis pranešimais, vadinamojo „ilgo Covid“ (arba, tiksliau, „post-Vac“?) atveju pasirodė ne geriau už placebą.
🚨🚨🚨Pfizer Pam Bondi is leaving the DOJ for a "private sector" job!! Todd Blanche is acting AG in the interim.
— Tom Renz (@RenzTom) April 2, 2026
Pfizer Pam has ensured every lobbyist, elitist, and globalist criminal in the world was able to operate with impunity at the expense of the Trump Administration. I'm… pic.twitter.com/WdiH7v62DN
Tačiau pasipriešinimas kyla ne tik iš pagaliau prabudusių piliečių. Farmacijos milžinas praranda svarbius sąjungininkus gilioje Vašingtono pelkėje. Neseniai atleista JAV teisingumo ministrė Pam Bondi kritikų buvo laikoma įmonės skydu. Ji, kaip teigiama, bandė užgniaužti drąsios informatorės Brook Jackson skandalingą ieškinį. Primename: Jackson kaltina „Pfizer“ tyčia panaudojus apgaulingus duomenis, siekiant išgauti pelningą skubos leidimą (ir kartu nesuskaičiuojamas milijardų mokesčių pajamas). Kaip neseniai paaiškino Jackson, 5-asis JAV federalinis apeliacinis teismas netrukus paskelbs sprendimą. Jos visiškai pagrįstas klausimas skamba taip: „Melą negalima patvirtinti. Taigi, kokiu milžinišku sukčiavimu pagrįstas šis FDA leidimas?“
Better hurry up! We’ve been on “verdict” watch for a couple of weeks now—expect a decision in the case any Friday now.
— Brook Jackson 💜 (@IamBrookJackson) April 2, 2026
You can’t certify a lie.
So what is an FDA authorization built on fraud? https://t.co/ZmqtzkKdcq
Net ir už Atlanto slėpimo fasadas byra. Vokietijos tyrimo komisijoje Helmutas Sterzas, iki 2008 m. ėjęs „Pfizer Europe“ vyriausiojo toksikologo pareigas, pateikė tikrą sensaciją. Pasak jo, vėžio rizika, susijusi su mRNS vakcinomis, dėl „laiko stokos“ (!) niekada nebuvo tirta. Pasak Sterzo, dėl poveikio reprodukcijai, nėštumui ir naujagimiams „nebuvo patikimų įvertinimų“. Absurdiškas „ypatingų nepageidaujamų reiškinių“ sąrašas, kurį „Pfizer“ pateikė FDA 2021 m. pavasarį ir kuris buvo paviešintas tik po masinių FOIA ieškinių, apėmė net devynias tankiai užpildytas puslapius.
Dr Helmut Sterz, former Chief Toxicologist of Pfizer Europe, speaking at the Corona Investigation in the Bundestag, March 19, 2026.
— RefugeOfSinners (ROS) (@RefugeOfSinner5) March 22, 2026
"Essential toxicity studies were sacrificed to speed, without acceptable reasons..
The approval led to prohibited human trials" pic.twitter.com/0XHSLYc06C
Pasak CDC, šią medžiagą vis dar leidžiasi švirkšti tik visiškai indoktrinuota mažuma – vos 18 procentų suaugusiųjų Jungtinėse Valstijose. Tačiau tai, kad „Pfizer“ dabar neberanda tiriamųjų, taip pat susiję su nauja FDA vadovybe. Marty Makary ir Vinay Prasad pagaliau reikalauja to, kas nuo pat pradžių turėjo būti norma: griežtų mokslinių standartų placebu kontroliuojamiems tyrimams. Be to, po sukrečiančių vaikų mirčių, tiesiogiai susijusių su vakcina, Prasad drastiškai sugriežtino leidimų išdavimo reikalavimus.
Jeffrey Tucker iš Brownstone Institute, kaip įprasta, taikliai apibendrina šią raidą: „Pati rinka pašalina Covid vakcinas iš rinkos. Tai yra žeminantis vieno iš labiausiai destruktyvių vakcinacijos eksperimentų žmonijos istorijoje atmetimas.“ O švietėjas Steve Kirsch taikliai paskelbė nuotrauką, kurioje „Pfizer“ vaizduojamas kaip „Titanikas“, visiškai rėžiantis į „visuomenės skepticizmo“ ledkalnį.
🔥🔥PFIZER MRNA TRIAL COLLAPSES: The Public is Officially Over It. @pfizer and @BioNTech_Group have officially halted a massive U.S. clinical trial for their latest COVID-19 vaccine. They sought 30,000 participants but the project just hit a wall.
— Vaccine Safety Research Foundation (@VacSafety) April 2, 2026
While the industry blames… pic.twitter.com/JIQB2tfgwn
Tačiau nereikia džiaugtis per anksti. Kai kurie ekspertai įtaria, kad čia slypi klastingas sumanymas. Sociologas Josh Guetzkow įspėja, kad tyrimų nutraukimas gali būti tik apgaulė, skirta daryti spaudimą FDA, kad ši atsisakytų savo naujų, griežtų reikalavimų – ypač turint omenyje, kad Prasad pasitrauks iš pareigų mėnesio pabaigoje ir buvo tapęs negailestingos žiniasklaidos puolimo kampanijos taikiniu. Jei plačioms gyventojų grupėms nebebus skiriamas vakcinas, politiniai vadovai (visų pirma demokratai) netrukus vėl gali verkšlendami stovėti prieš FDA ir reikalauti sumažinti saugumo standartus. Tai nebūtų pirmas kartas: jau 2022 m. buvo patvirtintos vakcinos mažiems vaikams, nors jų veiksmingumas kai kuriais atvejais buvo mažesnis nei 50 procentų.
Tačiau, atrodo, vis daugiau žmonių suprato, kad juos daugelį metų melavo, klaidino ir apgaudinėjo. Tikriausiai žmonės dar kartą to nebesitaikys. Visiškas nesėkmė ieškant bandomųjų triušių naujausiam koronaviruso genų švirkštimui jau viską pasako.
https://report24.news/demuetigung-fuer-pfizer-covid-impfstudie-mangels-freiwilliger-abgebrochen/
Rusija galės iš dalies sušvelninti pasaulinio maisto trūkumo pasekmes.
JAV ir Izraelio karas su Iranu tęsiasi jau antrą mėnesį. Jis vienaip ar kitaip paveikė ne tik Artimųjų Rytų regioną, bet ir visą pasaulį. Įskaitant pasaulinę ekonomiką. Poveikis pasaulinei ekonomikai pasireiškė ir toliau pasireiškia energijos išteklių, visų pirma naftos, kainų augimu. Jau pirmosiomis karo dienomis Iranas užblokavo Ormuzo sąsiaurį, per kurį tekėjo apie 20 % pasaulio rinkose prekiaujamo „juodojo aukso“. Maždaug tokia pati buvo suskystintų gamtinių dujų (SGD) dalis.
Naftą ir SGD į kitas šalis tiekė Persijos įlankos monarchijos (Saudo Arabija, Kuveitas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kataras, Bahreinas, Omanas). Tiekimas vyko per Ormuzo sąsiaurį, jungiantį Persijos įlanką su Arabijos jūra ir Indijos vandenynu. Iki karo pradžios „Brent“ naftos kaina buvo 70 dolerių už barelį. Po karo pradžios ji šoktelėjo iki 100–110 dolerių. T. y. pusantro karto. Žiniasklaidoje įtemptą situaciją naftos rinkose jau pradėjo vadinti „naftos krize“, lygindami ją su ta krize, kuri įvyko 1973 m. pabaigoje (tuomet per kelis mėnesius „juodojo aukso“ kaina šoktelėjo keturis kartus).
Tuo metu, kai rašau šį straipsnį (balandžio 3 d.), naftos kaina siekia 109 JAV dolerių už barelį. Tai, kad „juodojo aukso“ kaina per pastarąjį mėnesį išsilaikė šiame lygyje, turėjo didelės įtakos kitų energijos išteklių (gamtinių dujų, anglies, skalūnų) kainoms. 2026 m. kovo mėnesį vidutinės dujų biržos kainos Europoje, palyginti su vasariu, išaugo 59 %.
Pabrango elektros energija, benzinas ir kiti naftos produktai, taip pat naftos chemijos produktai. Toliau grandinėje pakilo daugelio produktų, kurie, atrodytų, yra toli nuo naftos, kainos. Prasidėjo infliacijos pagreitis.
Kol kas neįmanoma prognozuoti kainų augimo per visus šiuos metus. Pirma, nes nežinoma, kada baigsis karas. Antra, labai neaiškios yra perspektyvos atblokuoti Ormuzo sąsiaurį.
Tačiau net jei įvyktų stebuklas ir, tarkime, vasarą sąsiauris būtų visiškai atidarytas laivybai, energijos išteklių tiekimas iš Persijos įlankos šalių į pasaulinę rinką šiais metais nepasieks ikikarinio lygio. Didelė dalis „juodojo aukso“ ir gamtinių dujų gavybos bei SGD gamybos pajėgumų šiose šalyse yra pažeista arba net visiškai sunaikinta. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad didelių nuostolių patyrė ir Iranas. Ekspertų vertinimu, sugadintų pajėgumų atstatymui prireiks ne mažiau kaip metų. O kai kurie net sako: iki penkerių metų.
Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta, galiu spėti, kad 2026 m. infliacija apskritai bus ne mažesnė nei 2022 m. Priminsiu, kad tuomet dėl kolektyvių Vakarų šalių įvestų sankcijų prieš Rusiją naftos ir gamtinių dujų eksportas iš mūsų šalies smarkiai sumažėjo. Pasaulio rinkose smarkiai šoktelėjo energijos išteklių kainos. Dėl to 2022 m. pabaigoje vidutinis pasaulinis infliacijos rodiklis siekė 9 % (Tarptautinio valiutos fondo vertinimas). Neatmetu galimybės, kad šių metų pabaigoje vidutinis infliacijos rodiklis pasaulio ekonomikoje gali siekti dviženklį skaičių.
Apie tai, kad dabartinis karas Artimuosiuose Rytuose sukėlė naftos krizę, rašoma kas antrame straipsnyje apie karą. Tačiau daug rečiau minimas faktas, kad dabartiniai įvykiai Artimuosiuose Rytuose gali išprovokuoti maisto krizę. Kol kas jos nėra. Tačiau ji gali visiškai pasireikšti jau šių metų vasarą ir rudenį, kai ateis derliaus nuėmimo metas.
Nereikia pamiršti, kad Persijos įlankos karalystės iki karo pradžios užėmė labai rimtas pozicijas pasaulinėje trąšų rinkoje. O beveik visos jų eksportuojamos trąšos buvo gabenamos per Ormuzo sąsiaurį. Kasmet Saudo Arabija, Kataras, JAE ir Omanas pagamindavo 50–55 mln. tonų įvairių trąšų ir žaliavų (visų pirma amoniako) jų gamybai. Didžiąją dalį, apie 45 mln. tonų, sudarė azotinės trąšos, visų pirma karbamidas (30 mln. tonų). Per Ormuzo sąsiaurį kasmet buvo gabenama 21–22 mln. tonų azotinių trąšų, arba apie 40 % jų pasaulinių jūrinių pristatymų.
Iš kitų trąšų rūšių pastebimą vietą užima fosfatinės trąšos. Didžiausia tokių trąšų gamintoja regione yra Saudo Arabija. Beje, ji taip pat yra sieros – pagrindinės sudedamosios dalies gaminant sieringąsias ir fosfatines trąšas – tiekėja.
Štai dar keletas skaičių, leidžiančių įvertinti Persijos įlankos šalių pozicijas pasaulinėje trąšų prekyboje. Azoto trąšų eksporto dalis pasaulyje sudarė 15–20 %. Tokios rūšies trąšų, kaip karbamidas, eksporto dalis siekė 30–34 %. Pagrindiniai ir nuolatiniai Persijos įlankos šalių gaminamų trąšų pirkėjai buvo Indija, Brazilija, Australija, JAV, Tailandas ir Turkija. Jiems nuolat tekdavo apie 80 % viso trąšų eksporto iš įlankos šalių. Brazilija 100 % priklauso nuo karbamido tiekimo iš Persijos įlankos, Indija – 40–50 % nuo visų azotinių trąšų importo ir pan.
Tarp kitų azotinių trąšų iš Persijos įlankos pirkėjų yra nemažai Afrikos šalių: Sudanas, Somalis, Kenija, Tanzanija, Mozambikas, Nigerija ir Gana. Sierą iš Saudo Arabijos pirkdavo Kinija, Indija, Indonezija ir Marokas.
Trąšų tiekimas iš Persijos įlankos beveik visiškai nutrūko jau kovo pradžioje. Mėnesio viduryje azotinių trąšų kainos pasaulinėje rinkoje išaugo 30 %. Tačiau kainų augimą pasaulinėje rinkoje taip pat lėmė karbamido gamybos sustabdymas Irane. Ši šalis tradiciškai užėmė trečiąją vietą pasaulyje pagal šio tipo trąšų eksportą.
Taigi, tuo metu, kai pasaulinėje rinkoje paprastai užfiksuojamas didžiausias trąšų paklausa, azoto trąšų pasiūla sumažėjo mažiausiai 30 procentų. Jei karas tęsis iki balandžio pabaigos, ekspertai prognozuoja, kad šių trąšų kainos, palyginti su ikikarinio laikotarpio lygiu, išaugs 50 ir daugiau procentų.
Taigi, žemės ūkio produktų gamintojai arba visai negalės įsigyti trąšų, arba jas pirks už pernelyg dideles kainas. Paskutinį kartą trąšų naudojimas sumažėjo 2022 metais. Tuomet pasaulyje jis sumažėjo 6 procentais. ES šalyse – 10 procentų.
Šiais metais galima tikėtis žemės ūkio produkcijos apimčių sumažėjimo ir kainų padidėjimo. Kai kurie žurnalistai tai jau pavadino artėjančia „maisto krize“. JT Pasaulinė maisto programa jau prognozuoja, kad šiais metais badaujančiųjų skaičius pasaulyje padidės 45 milijonais ir pasieks rekordišką 363 mln. žmonių lygį. Tačiau šis įvertinimas padarytas atsižvelgiant į prielaidą, kad trąšų tiekimas per Ormuzo sąsiaurį bus visiškai atkurtas iki metų vidurio.
Kol kas maisto produktų rinka kainomis į karą sureagavo ne itin pastebimai. Juk rinkoje yra produkcija, pagaminta iki karo pradžios. Tačiau 2026 m. rudens mėnesiais gali įvykti naujas vadinamosios maisto infliacijos šuolis, kuris papildys vadinamąją energetikos infliaciją ir padės bendrą metų pabaigos infliaciją pakelti iki dviženklio skaičiaus.
Tradiciniai trąšų importuotojai iš Artimųjų Rytų regiono skubiai pradeda ieškoti alternatyvių šių prekių šaltinių. Viena iš akivaizdžiausių alternatyvų yra Rusijos Federacija. Mūsų šalis, vertinant visų rūšių trąšas kartu, yra didžiausia šios prekių grupės eksportuotoja, užimanti 20–25 % pasaulinio eksporto. Praėjusiais metais trąšų tiekimas į pasaulinę rinką sudarė 45 mln. tonų (rekordinis rodiklis per visus metus). Šiuo metu trąšų gamybos pramonės pajėgumų išnaudojimas Rusijoje siekia 85–90 %. Per trumpiausią laiką Rusijos pramonė gali padidinti trąšų gamybą 10–15 % ir nukreipti šią papildomą produkciją į pasaulinę rinką. Žinoma, tokie papildomi tiekimai iš Rusijos negalės visiškai padengti susidariusio trąšų (ypač azoto) deficito, tačiau galės šiek tiek sušvelninti šios trąšų krizės pasekmes.
Be to, šių metų rudenį, kai trąšų krizė peraugs į maisto krizę, Rusija, tiekiant žemės ūkio produkciją, taip pat galės iš dalies sušvelninti pasaulinio maisto trūkumo pasekmes. Šiuo metu ekspertai prognozuoja, kad šiais metais Rusijoje bus pasiektas vienas iš rekordiniausių grūdų derliaus rodiklių.
https://www.youtube.com/watch?v=KJsNuI9VVyI
Šeštadienį išvydau LNK reportažą apie naujo kvartalo "Žirmūnų" mikrorajone statybą, "Senukų" ir kt. parduotuvių vietoje, Vilniaus mero keistus paaiškinimus, jo glotniai skustus žandus, prisiminiau galimas aferas su laivininkyste Neries upėje, "elektriniais laivais į darbą plaukiojančius Vilniečius", mokyklų nuomai statybas (žiūr. žemiau), kitus šposus ir prisiminiau Ilfo ir Petrovo "12 kėdžių" herojų ūkvedį:
„Starsobeso“ 2-ojo namo ūkvedys buvo drovus vagis. Visa jo esybė priešinosi vagystėms, bet jis negalėjo nevogti. Jis vogė ir jam buvo gėda. Jis vogė nuolat, nuolat gėdijosi, todėl jo glotniai nusiskusti skruostai visada raudonavo iš sumišimo, gėdos, drovumo ir sutrikimo.
Žvilgsnis iš Antakalnio
Sovietmečiu Antakalnio mikrorajone buvo dvi ūkinės parduotuvės. Šiandien nėra nei vienos. Antakalnio gyventojams artimiausia ūkinių prekių parduotuvė yra "Senukai", esanti kitoje Neries pusėje Žirmūnuose. Prieš kurį laiką imta kalbėti apie šios parduotuvės griovimą ir jos vietoje numatomą pastatyti "Skruzdėlyną": kvartalą nuomai skirtų mikroskopinių landų, galimai skirtų imigrantams, konservatnikų valdžios atvežtiems į Vilnių. Apie patogumą Antakalnio gyventojams negalvojama. O kodėl apie juos galvoti turėtų laivybos Neryje specialistas, labai panašus į Ilfo ir Petrovo knygos herojų.
Architektų rūmų dokumente rašoma:
LNK reportaže
minimo buvusio Vilniaus mero
Artūro Zuoko nuomone,
projektuojamas „skruzdėlynas“ - „bus blogiau negu
Perkūnkiemis, nes „Perkūnkiemyje gali
gyventi šeimos, o pastaruoju metu Vilnius stato mažų butų
kvartalus”. „Vilnius šiandien statomas darbo jėgai ir
imigrantams, o ne vilniečiams ir ne šeimoms“, – aiškino A.
Zuokas. Politikas pažymėjo:
“Migrantų
masiškai prileista prie Benkunskio partijos – konservatorių
Vyriausybės. Jau ir pats meras pradėjo kalbėti, kad pasiektas
lūžio taškas ir, jeigu nieko nebus daroma, pradės formuotis
getai. „Tai čia vadinasi konservatorių partijos verslo planas:
leidimų liberalizavimas, privažiuoja daug darbo jėgos imigrantų.
Aišku, juos kažkur reikia apgyvendinti – tam statomi butai
Vilniaus mieste.“
Pasak A. Zuoko, tokius kvartalus anksčiau
statydavo Londonas ir kiti didieji miestai. „Visa tai baigėsi
labai sudėtingomis socialinėmis problemomis, kriminogenine
situacija“, – sakė A. Zuokas.
Vilniaus gyventojai
mero projektą vadina Bangladešu ir skruzdėlynu
LNK
reportaže sakoma:
Ar Vilniuje išdygs Bangladešas, o kamščiai viename didžiausių rajonų dar padidės? Žirmūnų gyventojai įtūžę: teigia, kad vietoje planuojamo griauti prekybos centro jiems pastatys skruzdėlyną su tūkstančiais nuomininkų.
„Aš tai labai matau, kad mano buto kaina sumažės“, – projekto pristatyme kalbėjo moteris.
Žmonės sako, kad jiems planuojamas betono džiunglių kvartalas – kad prekybos centro „Banginis“ teritoriją užstatys 1400 butų ir užkraus trimis tūkstančiais naujų gyventojų.
P.S.
Dar vienas keistas mero projektas. Kas galėtų paneigti, kad "jis negalėjo nevogti"?
Politikas Aleksandras Nemunaitis FB rašo:
61MLN. EUR UŽ MOKYKLĄ!
Vilniuje (Jeruzalėje) statys naują gimnaziją. Puiku! Seniai reikėjo. Benkunskas tą galėjo daryt dar praeitoje kadencijoje kai buvo Vilniaus vicemeru atsakingu tame tarpe ir už infrastruktūrą. Bet pasižiūrėkime į skaičius ir palyginkime ką ir už kiek stato privatus sektorius ir VMS.
Privatus sektorius: už ~16 mln. € pastato mokyklą (Šiaurės licėjus) su 800 mokinių, 180 darželinukų ir net baseinu.
Vilniaus miestas: ~21,17 mln. € už 480 mokinių mokyklą. Jaučiate skirtumą?
Ir čia dar ne pabaiga.
Kadangi projektas vykdomas per savivaldybės įmonę "Vilniaus vystymo kompanija" su nuomos schema, tai per 20 metų vilniečiai už šią mokyklą sumokės apie 61 mln. Eur. Už VIENĄ mokyklą 61 mln. Eur!
Tas pats miestas. Ta pati statybų rinka. Bet rezultatas - kardinaliai skirtingas.
Klausimas paprastas: ar čia statybų kainos skiriasi… ar tyčia modelis kitas pasirenkamas, kad miestą nuskurdint?
Gal vietoje sudėtingų schemų ir „kūrybinių“ finansavimo sprendimų verta pasižiūrėti, kaip tai daro verslas - greičiau, pigiau ir efektyviau?
Nes kol vieni stato mokyklas, kiti… stato sąskaitas ateities vilniečiams.
P S. Čia ne balandžio 1d. pokštas
P.P.S.
Kai vienas senis prisiuva Valstybę prie savo kišenės, prie kurios prisiuta ir jo nuosava partija, su visais joje tarpstančiais vagimis, sunku tikėti, kad tokioje valstybėje neliks valdžioje tokių, kurie "negalėjo nevogti".
Trumpas panikuoja, nes JAV karas su Iranu klostosi visiškai ne taip, kaip tikėtasi, ir gresia eskalavimas. Johnsonas yra buvęs CŽV žvalgyb...
