Merz valdo siekdamas asmeninės naudos, o ne savo tautos gerovės. Prof.E.Hamer
Užrašas - Ne „Friedrichui Merzui“, o „Vokietijos tautai“ 1916 m. gruodžio mėn. žydų bronzos liejykla „S.A. Loevy“ pritvirtino virš pagrindinių Berlyno Reichstago pastato vartų.
PROF. EBERHARD HAMER (2 dalis iš 2) | Vyriausybės nuo Merkel iki Merzo gina visapusišką socialinę sistemą ir su ja susijusią masinę imigraciją, kurią lemia kvalifikuotų darbininkų trūkumas bei paklausos augimas dėl gyventojų skaičiaus didėjimo; tai, kad šias išlaidas turi padengti vidurinioji klasė ir ji vis labiau grimzta, vyriausybė ir jai palankios žiniasklaidos priemonės sąmoningai nutyli. Tai, kad vietinių gyventojų sąskaita nesustabdomai tęsiasi masinė imigracija į mūsų „visapusišką“ socialinę sistemą (daugiau nei 50 milijardų eurų per metus), veda prie mokesčių mokėtojų skurdo ir trukdo jiems užtikrinti savo pačių aprūpinimą, yra ne tik vyriausybės apgaulė savo rinkėjų atžvilgiu, bet ir imigracijos naudingumo melas.
Kritika dėl mūsų vyriausybių melo tampa vis garsesnė, o opozicija – vis stipresnė. Iš tikrųjų yra normalu, kad opozicija kritikuoja vyriausybės klaidas, o rinkėjai vėliau pakeičia klaidų padariusią vyriausybę. Tačiau kad taip neatsitiktų, partijos – nuo Merkel iki Merzo – susimokė nebediskutuoti su opozicija, ją diskriminuoti, persekioti naudojant valstybės galios priemones (teismus, konstitucinės apsaugos tarnybą, visas žiniasklaidos priemones, su terorizmu susijusias NVO) ir pastatyti užtvarą, neleidžiančią pripažinti ir diskutuoti apie dabar jau didžiausią opozicijos partiją „AfD“.
Tai pateikiama ne tik kaip „kova su dešiniaisiais“, bet ir kaip demokratijos užtikrinimas, nors demokratijos esmė turėtų būti ta, kad vyriausybė ir opozicija diskutuotų dėl geriausio kelio ir, remdamosi geriausiais argumentais bei sprendimais, padėtų pasiekti parlamentinį proveržį. Tik pasinaudodamos demokratijos melu apie „apsauginę sieną“ raudonųjų, žaliųjų ir kairiųjų smulkiųjų partijų frakcijos gali nukreipti CDU savo norima linkme ir užkirsti kelią tikroms reformoms. Šis gyvenimo melas taip pat kenkia mūsų demokratijos rinkėjams ir seniai reikalingų reformų įgyvendinimui, prieštaraujančiam rinkėjų interesams, vien tik siekiant išlaikyti kairiųjų smulkiųjų partijų frakcijų valdžią.
ES iš pradžių (1993 m.) buvo įkurta siekiant pašalinti prekybos kliūtis, sustiprinti Europos ekonomiką ir sukurti bendrą Europos ekonominę erdvę. Tačiau, kaip ir bet kuri biurokratinė struktūra, ES vis labiau prisiėmė sau teisių, pavyzdžiui, valstybių narių suvereniteto teisių, įsteigė Europos Teisingumo Teismą kaip aukščiausiąjį teismą ir ėmėsi vis daugiau užduočių, už kurias iš tikrųjų nebuvo atsakinga, tačiau taip įgijo papildomą galią:
Finansinė pagalba pernelyg įsiskolinusioms valstybėms narėms, koronaviruso vakcinos pirkimai, „Žaliasis susitarimas“, numatantis aplinkosaugos reikalavimus pramonei ir privatiems asmenims, šaudmenų pirkimai ir Ukrainos karo bei dabar jau nemokios Ukrainos valstybės finansavimas. Tai jau kainavo 3,5 trilijonus eurų, kurių ES neturėjo, nes ji gyvuoja tik iš valstybių narių įnašų (apie 30 milijardų eurų, iš kurių trečdalį sudaro Vokietijos įnašas). Taigi ji turėjo įsiskolinti, ko pagal įstatus ji neturėjo teisės daryti, tačiau gavo finansavimą iš ECB.
ES dabar nori pasinaudoti gudrybe, kad nuolat ir vis labiau apsunkintų Europos ekonomiką bei piliečius: CO2 mokesčiu. Ji tvirtina, kad Europos CO2 išmetimai (sudarantys mažiau nei du procentus pasaulio išmetimų) yra atsakingi už klimato kaitą. Taigi kas išmeta CO2 (o tai yra būtina miškams auginti ir vaisiams užauginti), tas turi mokėti mokestį. Ir šis mokestis turėtų nuolat didėti, kad taptų pagrindiniu ES mokesčių šaltiniu.
Taigi viešoji įstaiga vėl išsiplėtė, tada ekonomikos ir piliečių sąskaita bei prieš jų valią įvedė naują mokestį ir nuolat jį didino, todėl ekonomika jau šiandien dėl to kenčia.
Tačiau ES puikiai žino, kad vien mokesčiais jos per didelės skolos (3,5 trilijono eurų) jau nebegalima išspręsti. Todėl ji planuoja 2029 m. prieš piliečių valią pereiti prie skaitmeninės valiutos (atitinkamai nuvertinant piliečių pinigines vertes) ir, be to, pasitelkdama naujai įsteigtą instituciją AMLA, sukurti visų piliečių turto registrą, kad galėtų pasinaudoti ir jų materialiu turtu.
Taigi ES iš visų piliečių palaimos tapo jiems žala, didžiausia grėsme mūsų piniginiam ir materialiam turtui Europoje: biurokratijos savanaudiškumas darbščių piliečių sąskaita – tai europinė gyvenimo apgaulė.
Pavyzdžiai rodo, kaip vyriausybės ir politika dirba savo pačių naudai ir tikslams, o ne rinkėjų labui, kad viešosios įstaigos savanaudiškai siekia valdžios ir pajamų piliečių sąskaita ir jų našia, kad politikai, nors ir prisiekia ginti tautos gerovę, iš tikrųjų yra valdomi socialinių organizacijų ar kapitalo jėgų priešingai rinkėjų interesams.
Tai, kad šie politiniai gyvenimo melai nėra aptariami žiniasklaidoje, nekontroliuojami valstybės institucijų ar teismų ir negali būti priversti imtis reformų bei pataisų, susiję su tuo, kad tie, kurie garsiausiai skelbia ištikimybę demokratijai, mažiausiai paiso opozicijos teisių („ugniasienė“).
1 dalis: Vokietijos valstybės melas
Prof. Eberhardas Hameris.
„PI-NEWS“ autorius prof. dr. Eberhardas Hameris (gimęs 1932 m. rugpjūčio 15 d. Mettmane) yra vokiečių ekonomistas. Jo pagrindinė veiklos sritis – smulkiojo verslo ekonomika. 1970-aisiais jis įkūrė privačiai valdomą Žemutinės Saksonijos smulkiojo verslo institutą Hanoveryje ir išleido daugiau nei 20 knygų smulkiojo verslo tema. 1986 m. Hameris buvo apdovanotas Vokietijos Federacinės Respublikos Nuopelnų ordino kryžiumi su juostele. Jo skiltis „PI-NEWS“ leidinyje pasirodo kartą per savaitę.
https://pi-news.net/2026/10/merz-regiert-fuer-eigenen-nutzen-statt-fuer-das-wohl-seines-volkes/
