"Karas su Iranu: ar Vokietijai gresia nauja pabėgėlių banga?" Į šį klausimą mėgina atsakyti "Berliner Zeitung".
Pažymima, kad "Karas Persijos įlankoje eskaluojasi, o Europoje auga susirūpinimas dėl šalutinių nuostolių. Mat gaisras Artimuosiuose Rytuose gali išprovokuoti naujas pabėgėlių" bangas".
2015 m. į Vokietiją taip pat plūdo pabėgėlių srautai iš pilietinio karo draskomos Sirijos: 2026 m. Vokietija nebegalės sau leisti.
Nerimas dėl masinės pabėgėlių bangos kyla ir dėl Irano socialinės bei politinės struktūros. Ši šalis nėra homogeniška nacionalinė valstybė, bet etniškai ir religiškai įvairiapusė struktūra. Teritorijoje, kuri yra maždaug 4,5 karto didesnė už Vokietijos Federacinę Respubliką, gyvena apie 92 milijonai žmonių. Nors persai, kalbančios farsi kalba, sudaro apie 60 procentų gyventojų, yra ir reikšmingos mažumos: apie 16 procentų azerbaidžaniečių, apie 10 procentų kurdų ir mažesnės grupės, pavyzdžiui, beludžai pietryčiuose. Šiame regione silpna valstybės kontrolė ir tarpvalstybiniai nusikalstami tinklai, be kita ko, narkotikų prekybos srityje, dar labiau skatina politinį nestabilumą ir krizės atveju gali prisidėti prie valstybės erozijos.
- rašoma BZ
Manoma, kad prie to prisideda religinės įtampos tarp šiitų valstybės valdžios ir sunitų mažumos, kuri sudaro apie penkis–dešimt procentų gyventojų. Jei mulų režimas žlugtų dėl atakų spaudimo, kaip numato Trumpo vyriausybės strategija, grėstų ne taikus perėjimas prie demokratijos, o kruvinas valdžios vakuumas. Mažumų separatistiniai siekiai galėtų pasinaudoti proga, kai tik Teherane susilpnėtų valdžios monopolis.
Irano valdžios raginimas gyventojams SMS žinutėmis palikti didžiuosius miestus, pavyzdžiui, Teheraną, jau dabar sukelia didelius vidaus migracijos srautus.
Vokietijoje gyvena apie 319 000 žmonių, turinčių Irano migracijos foną. Ši grupė laikoma geriau nei vidutiniškai integruota: 68 procentai turi vidurinį išsilavinimą, o 2025 m. pabaigoje užimtumo lygis buvo 64 procentai, tai yra gerokai viršijo kitų prieglobsčio šalių vidurkį.
Teigiama, kad ilgesnis karas su dideliais sunaikinimais galėtų būti susijęs su dideliu pabėgėlių srautu iš Persijos įlankos regiono į Vakarų Europą. Vokietijos vyriausybė mato geopolitinę naudą, kurią duotų režimo nuvertimas Teherane, bet neturi strategijos, kaip elgtis su galimais padariniais Vakarų Europai.
Viktoras Orbanas perspėja
Viktoras Orbánas, Vengrijos ministras pirmininkas, įspėja, kad Sirijos karo sukeltas migracijos krizė Europoje gali pasikartoti su Iranu, tačiau, kadangi Irano gyventojų skaičius gerokai viršija Sirijos, krizė gali būti daug rimtesnė. Apie tai rašoma portale "Remix News".
Prieš balandžio mėn. rinkimus Vengrijoje Orbánas vykdė kampaniją už taiką, konkrečiai – už tai, kad Vengrija nesikištų į karą Ukrainoje, taip pat už tai, kad Vengrija išlaikytų galimybę pasakyti „ne“ migracijai. Tačiau dabar jis įspėja apie toliau didėjančius pavojus Artimuosiuose Rytuose, įskaitant dar vienos masinės migracijos bangos riziką, panašios į 2015–2016 m. pabėgėlių krizės metu Budapešte matytą migrantų masę.
Kalbėdamas forume Soprone, jis susirinkusiems sakė, kad pasaulis tampa vis labiau nestabilus ir Vengrija taip pat turi pasirengti pasekmėms.
„Dabar Artimuosiuose Rytuose taip pat vyksta karas. Niekas nežino, kokių imigracijos problemų sukels užsitęsęs karinis konfliktas. Iranas yra 90 milijonų gyventojų turinti šalis. Jei jie pradės nuo ten, Turkija bus kita, o jie jau yra čia, Balkanuose, ir jie yra čia, prie mūsų sienos“, – sakė ministras pirmininkas savo naujausiame vaizdo įraše, paskelbtame X. „Turime būti protingi. Dabar ne laikas rizikuoti“, – pridūrė jis.
„Karas Artimuosiuose Rytuose kelia didesnę riziką. Ilgalaikis konfliktas gali išprovokuoti naujas masinės migracijos bangas, plūstančias iš Irano į Turkiją, per Balkanus, iki mūsų sienos. Tuo pačiu metu sustabdomos SGD tiekimas iš Kataro, o energijos kainos kyla. Tai yra išbandymų laikas. Vengrija turi pasirengti ir užtikrinti, kad užtvanka neišsilaikytų“, – Orbánas parašė po savo vaizdo įrašu X, kuriame rodomi 2015 m. krizės fragmentai.
Kitas svarbus neapibrėžtumo veiksnys yra Vengrijos energijos tiekimas, kuris jau yra pavojuje dėl Ukrainos prezidento Zelensky atsisakymo atidaryti „Družba“ dujotiekį. Pasak Orbán, po išpuolių prieš Iraną Kataras laikinai sustabdė dalį suskystintų gamtinių dujų tiekimo, o kainos šoktelėjo net 50 procentų. Panašūs kainų pokyčiai numatomi ir naftos rinkoje.
Karas ir jo pasekmės, nuo masinės migracijos iki aukštesnių energijos kainų, yra tai, su kuo šiandien susiduria Vengrijos tauta.
„Jis žudo žmones, sukrečia ekonomiką, gali sukelti didelių problemų, ir mes turime būti ten, kad jį sustabdytume ir sumažintume jo padarinius“, – sakė Orbánas.
Pažymėtina, kad kitos Europos dešiniosios partijos laikosi panašios pozicijos, išreikšdamos baimę, kad karas su Iranu gali išprovokuoti dar vieną pabėgėlių krizę.
Parlamento frakcija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) socialiniuose tinkluose paskelbė pranešimą, kuriame teigiama, kad jie „pritaria nuomonei, jog dabar svarbiausias prioritetas turi būti eskalavimo mažinimas. Esama didelės grėsmės, kad tolesnis karinis eskalavimas gali įtraukti šalį į pilietinį karą ir padidinti įtampą visame regione. Todėl mes su dideliu susirūpinimu stebime dabartinius įvykius. Federalinė vyriausybė dabar turi imtis visų būtinų atsargumo priemonių, kad užkirstų kelią galimiems teroristiniams išpuoliams Vokietijoje ir užtikrintų, kad nekartotųsi nekontroliuojama migracija į Vokietiją. Vokietijos pagrindinis interesas yra apsaugoti mūsų vidaus saugumą, užkirsti kelią tolesniam terorizmo eksportui į Vokietiją ir nuosekliai kovoti su naujomis migracijos bangomis.“
Nuorodos:
https://www.berliner-zeitung.de/politik-gesellschaft/wir-schaffen-das-nicht-droht-durch-den-iran-krieg-die-naechste-fluechtlingswelle-nach-deutschland-iran-krieg-droht-eine-neue-fluechtlingswelle-nach-deutschland-li.10021852
https://rmx.news/article/could-the-war-in-iran-spark-a-2016-style-migration-crisis-hungarys-pm-orban-warns-of-a-worst-case-scenario/
