Lietuvos valdžia gyrėsi, kad skiria santykinai didžiausią paramą Ukrainai, lyginant su mūsų valstybės ekonomikos dydžiu. 2024 metais ši parama perkopė 1 milijardą eurų. Mūsų prezidentas, bučiavęs Ukrainos vėliavą, pasižadėjo 10 metų kasmet jai skirti 0,25 procento BVP. To ne gana, Lietuva tapo Ukrainos kreditų garantu, už ką balsavo seimas 2024m. lapkričio mėn.
Ar pasaulyje yra didesnių bepročių, kurie aukotų savo valstybę vardan neaiškių svetimų valstybių geopolitinių tikslų?
Aiškėja, kad didesnių bepročių už mūsiškius pasaulyje nėra. Tai pademonstravo JAV ir DB, kurios pastūmėjo Ukrainą į konfliktą su Rusija, o šiais metais pareikalavo, kad Ukraina susimokėtų už šio proksi karo kaštus savo šeimininkams.
Derybos tarp JAV ir Ukrainos vyko nuo vasario pradžios. Vakar Jungtinės Valstijos ir Ukraina pasirašė susitarimą dėl Vašingtono galimybės gauti pajamų iš Ukrainos gamtinių išteklių pardavimo. Apie tai praneša agentūra „Bloomberg“, taip pat pasirašymą patvirtino Amerikos finansų ministerija ir Ukrainos ekonominės plėtros ministerija.
Susitarime raginama sukurti bendrą investicijų fondą, abiejų šalių ekonominę partnerystę, skirtą užtikrinti, kad „bendras turtas, talentai ir gebėjimai galėtų paspartinti Ukrainos ekonomikos atsigavimą“. „Šis susitarimas siunčia aiškią žinią Rusijai, kad D. Trumpo administracija yra pasiryžusi siekti taikos proceso, kurio centre yra laisva, suvereni ir klestinti Ukraina ilguoju laikotarpiu“, - sakė JAV iždo departamento vadovas Scottas Bessentas.
Ukrainos ekonomikos reikalų ministerijos vadovė Julija Sviridenko išvardijo pagrindines susitarimo nuostatas:
visi Ukrainos ištekliai ir toliau priklauso Kijevui ir yra jo kontroliuojami;
Ukraina ir JAV valdys fondą kartu, nė vienai iš šalių neturint sprendžiamojo balso teisės;
susitarime nenumatyta jokių pokyčių valstybinių įmonių privatizavimo procesuose ar valdyme, jos ir toliau priklausys Ukrainai;
susitarime neminimi jokie Ukrainos skoliniai įsipareigojimai JAV;
fondas bus pildomas tik pajamomis, gautomis iš naujų licencijų, išduodamų svarbiausių medžiagų, naftos ir dujų projektams;
pajamos ir įnašai į fondą nebus apmokestinami nei JAV, nei Ukrainoje;
JAV padės Ukrainai pritraukti investicijas ir technologijas iš JAV, taip pat ES ir kitų šalių fondų ir bendrovių.
Tikimasi, kad per pirmuosius 10 metų fondo pajamos nebus skirstomos, bus galima tik investuoti į naujus projektus Ukrainoje arba šalies atstatymą. „Šios sąlygos bus aptartos papildomai“, - parašė Sviridenko socialiniame tinkle ‚Facebook‘.
Balandžio 18 d. Kijevas ir Vašingtonas pasirašė ketinimų protokolą dėl susitarimo dėl išteklių sudarymo - jame susitarė paspartinti darbą, susijusį su susitarimu. Vieno puslapio dokumente pabrėžiama, kad nuo visaverčių karo veiksmų Ukrainoje pradžios 2022 m. Vašingtonas suteikė Kijevui „reikšmingą finansinę ir materialinę paramą“, kad šalys pageidauja ilgalaikės taikos Ukrainoje ir tvirtesnės JAV ir Ukrainos partnerystės ir kad jos ketina sukurti atstatymo investicijų fondą kaip šios partnerystės dalį. Memorandume teigiama, kad derybų grupės turėjo baigti rengti susitarimą iki balandžio 26 d., kad jis būtų pasirašytas „kuo greičiau“.
Apie susitarimą plačiai diskutuojama nuo 2025 m. vasario pradžios, kai D. Trumpas pareiškė norįs sudaryti susitarimą su Kijevu „Amerikos paramos mainais į Ukrainos išteklius“ formatu. Anot jo, „tai galėtų būti trilijono dolerių vertės sandoris“.
Kremlius Zelenskio „pergalės planą“ pavadino „užmaskuotu planu“, pagal kurį JAV turi tęsti kovą. Kaip pažymėjo Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas, iniciatyvoje nėra raginimo derėtis, o tai „daug ką pasako“.
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas D.Medvedevas pabrėžė, kad „dabar už karinius tiekimus teks mokėti iš nykstančios šalies nacionalinio turto“.
„D. Trumpas prilaužė Kijevo režimą už Amerikos pagalbą atsiskaityti naudingosiomis iškasenomis. Dabar už karinius tiekimus teks mokėti nykstančios šalies nacionaliniu turtu“, - rašė D.Medvedevas savo ‚Telegram‘ kanale.
JAV portale "Zerohedge" pažymima, kad susitarime nėra jokių sąlygų, kuriose teigiama, kad jis susijęs su Ukrainos skola už ankstesnę JAV karinę ar finansinę pagalbą. Kijevas ir daugelis jo sąjungininkų Europoje nepritarė tam ankstesniam prieštaringai vertinamam pasiūlymui, kurio esmė buvo D. Trumpo primygtinis reikalavimas, kad Ukraina grąžintų šimtus milijardų, kuriuos Amerikos mokesčių mokėtojai suteikė po daugiau kaip trejus metus trukusio karo.
Agentūra „Bloomberg“ patikslina: „Kitas proveržis - JAV sutiko, kad į fondą bus įskaičiuojama tik būsima karinė pagalba, kurią jos gali suteikti Ukrainai po susitarimo pasirašymo, kaip teigiama dokumente.“
Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas sekmadienį pirmasis atskleidė, kad D. Trumpo administracija atsisakė šio reikalavimo grąžinti ankstesnę skolą.
Dokumentu „stiprinama strateginė šalių partnerystė siekiant ilgalaikės Ukrainos rekonstrukcijos ir modernizavimo, reaguojant į didelio masto destrukciją, kurią sukėlė visiška Rusijos invazija“ - tačiau daugelis konkrečių detalių, susijusių su galimybe naudotis retųjų žemių iškasenomis, kol kas lieka neaiškios.
Daugelis Kijevo šalininkų JAV-Ukrainos susitarimą vadino įžeidžiančiai vienpusišku ir prilygstančiu JAV išteklių užgrobimui, o Ukrainos įstatymų leidėjai vienu metu ankstesnę susitarimo dėl naudingųjų iškasenų peržiūros versiją pavadino „siaubu“, nesuteikiančiu jokių Vašingtono saugumo garantijų.
Dar praėjusią savaitę D. Trumpas tikrai didino asmeninį spaudimą V. Zelenskiui...
Iždo sekretorius Skotas Besentas paskelbė, kad Ukraina su Jungtinėmis Valstijomis pasirašė „istorinį ekonominės partnerystės susitarimą“, kuriuo įsteigiamas Jungtinių Valstijų ir Ukrainos rekonstrukcijos investicijų fondas ir suteikiama galimybė JAV gauti Ukrainos retųjų žemių iškasenų.
Iždo departamento pranešime spaudai Bessentas gyrė prezidento Donaldo Trumpo „nenuilstamas pastangas užtikrinti ilgalaikę taiką“ Ukrainos ir Rusijos kare.
„Dėl nenuilstamų Prezidento Donaldo Trumpo pastangų užtikrinti ilgalaikę taiką džiaugiuosi galėdamas pranešti apie šiandien pasirašytą istorinį Jungtinių Valstijų ir Ukrainos ekonominės partnerystės susitarimą, kuriuo įsteigiamas Jungtinių Valstijų ir Ukrainos rekonstrukcijos investicinis fondas“, - sakoma Bessento pareiškime. „Kaip sakė Prezidentas, Jungtinės Valstijos yra pasiryžusios padėti užbaigti šį žiaurų ir beprasmį karą. Šis susitarimas aiškiai rodo Rusijai, kad D. Trumpo administracija yra pasiryžusi siekti taikos proceso, kurio centre būtų laisva, suvereni ir klestinti Ukraina ilguoju laikotarpiu.“
Pranešime spaudai teigiama, kad Ukrainos ir JAV susitarimu siekiama, jog abi šalys „bendradarbiautų ir investuotų kartu, kad užtikrintų“, jog jų „abipusis turtas, talentai ir gebėjimai galėtų paspartinti Ukrainos ekonomikos atsigavimą“:
Pripažįstant didelę finansinę ir materialinę paramą, kurią Jungtinių Amerikos Valstijų gyventojai suteikė Ukrainos gynybai po Rusijos invazijos, ši ekonominė partnerystė leidžia abiem šalims bendradarbiauti ir investuoti kartu, siekiant užtikrinti, kad mūsų abipusis turtas, talentai ir gebėjimai galėtų paspartinti Ukrainos ekonomikos atsigavimą.
Susitarimas su JAV dėl žemės gelmių bus viršesnis už Ukrainos įstatymus - Rados deputatas Zheleznyak Pasak Aukščiausiosios Rados deputato Jaroslavo Železniako, Ukrainos susitarimas su JAV dėl išteklių yra neterminuotas ir turės viršenybę prieš respublikos įstatymus. Apie tai jis pranešė savo „Telegram“ kanale.
Pasak deputato, pasirašytas susitarimas turi pranašumą prieš Ukrainos vidaus teisės aktus.
„Ukraina įsipareigoja nepabloginti fondo sąlygų priimdama naujus įstatymus ar jų pataisas. Ukraina negali remtis savo teisės aktais, kad pateisintų šio susitarimo nevykdymą“, - sakė J. Železniakas.
Pasak deputato, tokiu būdu Ukraina prarado teisę savarankiškai reguliuoti teisinę bazę investicijų ir gamtos išteklių srityje.
Kaip pažymėjo V. Železniakas, susitarimas įsigalioja po to, kai jį ratifikuoja Aukščiausioji Rada, ir galioja neribotą laiką, kol abi šalys susitaria jį nutraukti.
„Ukraina pripažįsta savo tarptautinius įsipareigojimus ES, ir jei šio susitarimo sąlygos prieštarauja būsimiems Ukrainos įsipareigojimams ES, šalys turėtų surengti konsultacijas ir atitinkamai pakeisti susitarimą“, - pridūrė deputatas.
P.S. Liaudies išmintis sako: "Durnių ir bažnyčioj muša". Ar ne taip vyksta su Lietuva, kurią valdo ...
O gal čia elementari korupcija ir vagystės? Sakoma, kad Ukraina Europoje pirmauja korupcijos srityje.
