Trampas renka komandą

https://www.youtube.com/watch?v=f8OjwgCG5kI 

Trampo karo politika: Geros ir blogos naujienos su Larry Johnsonu.

Vertimas į rusų kalbą: 

https://www.youtube.com/watch?v=Q-ESt5F4rcc

"Berliner Zeitung": Ukrainos kariai bėga iš fronto: „Ištisos grupės palieka savo dalinius“

Vokiečių dienraščio "Berliner Zeitung" autorius Nicolas Butylin supažindina skaitytojus su padėtimi Ukrainos/Rusijos karo fronte. Žemiau pateikiu šio straipsnio vertimą.

Zelenskio kariuomenė šiomis savaitėmis patiria didžiulį spaudimą. Rusija žygiuoja į vakarus, o Ukrainos pusėje daugėja dezertyrų.

Naujai įdarbinti Ukrainos kariai per pratybas Donecko regione. Po kelių dienų Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą pasieks 1000 dienų ribą.

Ar Ukraina ruošiasi vėlyvo rudens sprendimams? Dar prieš Donaldo Trumpo pergalę JAV rinkimuose ar vyriausybės krizę Vokietijoje prezidento Volodymyro Zelenskio karinės politikos situacija atrodė itin prasta. Prie artėjančios atšiaurios trečiosios karo žiemos ir toliašaudės ginkluotės trūkumo dabar prisideda dezertyrų banga Ukrainos kariuomenėje.

Kaip laikraščiui „Berliner Zeitung“ sakė ukrainiečių pacifistas ir dezertyras Ruslanas Kozaba, Ukrainos kariuomenėje fiksuojamas smarkiai išaugęs dezertyrų skaičius palei 1200 km ilgio frontą Ukrainos rytuose ir pietuose. „Mūsų kariai nebepalieka savo pozicijų vieni. Dabar savo dalinius palieka ištisos karių grupės“, - sako buvęs Ukrainos pacifistų judėjimo vadovas.

Vėliau dauguma dezertyrų gyveno pogrindyje Ukrainoje ir vengė gatvių. „Keletas išdrįso nelegaliai patekti į Rumuniją, kad pabėgtų“, - sako Kozaba. Pacifistas gyvena emigracijoje JAV, o Ukrainos saugumo institucijos jį kaltina išdavyste dėl jo antikarinės pozicijos. Todėl prorusiškuose provyriausybiniuose sluoksniuose jis laikomas prorusišku.

Panašu, kad Ukrainos taikos aktyvistui tai nerūpi. Jis niekina Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną taip pat kaip ir prezidentas V. Zelenskis. „Po beveik 1000 dienų tai pasiekia ir Vakarus - Ukraina pavargo nuo karo, žmonės pavargo kovoti už kažką beviltiško“. Kozaba kalba, pavyzdžiui, apie daugybę vaizdo įrašų socialiniuose tinkluose, kuriuose praeivius žiauriai šaukia į tarnybą karinės valdžios atstovai. Tačiau interviu laikraščiui Berliner Zeitung jis taip pat užsimena apie besikeičiančius anglosaksų žiniasklaidos pranešimus.

Dezertyrų dalis Ukrainos ginkluotosiose pajėgose siekia 20 proc.

Britų žurnalo „Economist“ tekste taip pat teigiama, kad Ukrainoje tarp visuomenės, kariuomenės ir politinės vadovybės atsiranda „pasitikėjimo trūkumas“. Pasak neįvardyto šaltinio Ukrainos generaliniame štabe, pastarosiomis savaitėmis beveik penktadalis karių be leidimo paliko savo postus netoli fronto. Reaguodama į tai, Ukrainos ir Rusijos žiniasklaida taip pat paskelbė antraštes: „Dezertyrų dalis Ukrainos ginkluotosiose pajėgose pasiekė 20 proc.“.

Tik spalio pradžioje Ukrainos parlamentas, Aukščiausioji Rada, norėjo pasipriešinti bėgimo iš kariuomenės tendencijai. Todėl dezertyrai, kurie be leidimo palieka savo karinį dalinį, nebeturėtų būti baudžiami iš karto, kaip buvo anksčiau. Vietoj to dezertyrams bus duodamos 72 valandos grįžti į kariuomenę. Jei kariai įvykdys šį reikalavimą, jiems nebus taikomos jokios sankcijos; tuomet jie vėl galės reikalauti atlyginimo ir kitų išmokų.

Įstatymo pakeitimas pabrėžia karinės politikos krizę Kijeve. Opi personalo problema, seni ir nepatyrę rekrūtai, demobilizacijos terminų nebuvimas ir nuolat didėjantis iš tėvynės bėgančių ukrainiečių vyrų skaičius kelia galvos skausmą V. Zelenskio vyriausybei. Prieš kelias savaites Aukščiausiojo teismo pirmininkas Stanislavas Kravčenka, remdamasis Ukrainos žiniasklaidos pranešimais, pareiškė: „Pastebima aiški tendencija, kad daugėja nesankcionuotų išvykimų iš karinių dalinių.“

18-60 metų amžiaus vyrams legaliai išvykti iš tėvynės leidžiama tik išimtiniais atvejais. Kiekvieną dieną dešimtys ukrainiečių bando palikti savo šalį per vadinamąją žaliąją sieną į vakarus: per Dunojų ar Tisą į Rumuniją, per Karpatų kalnus į Slovakiją arba per tvoras į Lenkiją ar Moldovą.

Visų pirma, neseniai paskelbti Ukrainos generalinės prokuratūros duomenys sukėlė šoką: teigiama, kad vien per pirmąjį 2024 m. pusmetį Ukrainos valdžios institucijos pradėjo daugiau kaip 29 000 naujų baudžiamųjų bylų dėl dezertyravimo. Šie 2024 m. skaičiai gerokai viršija ankstesnių metų tyrimų skaičių. 2023 m. buvo pradėta 24 000 procesų, 2022 m. - kiek mažiau nei 10 000 baudžiamąją reikšmę turinčių bylų.

You’re in the army now… From Kharkiv. pic.twitter.com/2y2m1FNRGq

— Leonid Ragozin (@leonidragozin) November 11, 2024

Šaltinis.

 

Net vienas protezuotas dantis pensininkui - sunkiai pasiekiama gerovė "Gerovės valstybėje"

 

Jei neturi ką valgyti, kam tie dantys? Tokia logika vadovaujasi "Gerovės valstybė" pensininkų atžvilgiu. Skandinavų banko buvęs klerkas, kreivai išrinktas prezidentu, net himno žodžius perrašė ir gieda rimtu veidu: "Tegul dirba savo naudai..." Taip jie ir dirba, tie, kuriems moralė - ne jų dimensija. Seimo nariai, antai, dirbdami savo naudai, atlyginimus pasidvigubino. To ne gana dar ir sutrypė Konstituciją, suteikė sau teisę maitintis iš dviejų ėdžių vienu metu: ir iš ministrų, ir iš seimo narių. Visiems likusiems - vidurinis pirštas.

Pikta, kai viešai meluojama, neva, lietuviai - laimingiausi, kad auga pragyvenimo lygis, ekonomika, pasakojamos įvairios kitos valdžios išgalvotos banalybės. 

Esu pensininkas. Mane žeidžia, kai ubagus pensininkus vadina "senjorais". Kam šitaip iš vergetų tyčiotis?

Štai vienas iš pasityčiojimo faktų, su kuriuo susidūriau.

Mūsų suš.ta "Gerovės valstybė" teigia, kad kompensuoja dantų protezavimą. Valstybinės ligonių kasos puslapyje rašoma:

Dantų protezavimo kompensuojamoji suma

Dantų protezavimo paslaugų išlaidos kompensuojamos iš PSDF biudžeto asmenims pagal faktines dantų protezavimo išlaidas, bet ne daugiau kaip:

     1. pensininkams, nedarbingiems arba iš dalies darbingiems asmenims:

kurie turi mažiau kaip 10 funkciškai visaverčių kontaktuojančių natūralių ar kokybiškų protezuotų antagonistinių dantų porų nuo pirmojo krūminio danties iki kitos pusės pirmojo krūminio danties – iki 670,39 Eur;

Visas šitas džiaugsmas teikiamas kas 3 metus. 

Pamėginau protezuoti dantis ir aš. Paaiškėjo, kad valstybės skiriamos 670,39 eurų kompensacijos nepakanka net vieno danties protezavimui ant nuosavo danties.  Priminsiu, vidutinė senatvės pensija 2024 m. - 600 eurų. Vien keramikos užkloto kaina yra 500 eurų (Vilniaus odontologinėse klinikose kaina tokia pati: žiūr. kelias nuorodas čia ir čia). 

Viso labo vieno danties remontas man kainavo 815 eurų (žiūr. priedą).

Reziumuojame: "Gerovės valstybė" kas tris metus pensininkui padeda suremontuoti 4/5 vieno danties.

Vengrai, lenkai, čekai moka 13 pensiją. Lenkų vidutinė pensija didesnė už lietuvišką 300 eurų. Izraelis apmoka savo pensininkams kasmet sveikatinimosi išlaidas sanatorijose. Izraeliečių pilna Druskininkuose ir Birštone. 

Bet apie ką aš čia tauziju, kam svarbus bedantis lietuvis? Tik ne mūsų gerokai nuo proto nušokusiam narcizui, "dirbančiam savo naudai", kuriam svarbiausia - Ukrainos pergalė.

Svetimą vėliavą jis pabučiavo, įtariu, kad ir kur nors kitur svetimiems pabučiuoja. Gal todėl Lietuvos ir lietuvių taip nekenčia? Pateikiama nuotrauka - geriausias to įrodymas.

Priedas: Sąskaita už vieną suremontuota mano dantį.

Naujam seimui 2025 m. teks perrinkti Baltarusijos prezidentę?

 

Baltarusija ruošiasi naujiems prezidento rinkimams. Šią savaitę Baltarusijos VRK baigė registruoti iniciatyvines grupes. Jų yra septynios, įskaitant dabartinio Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos iniciatyvinę grupę. Pagal kalendorinį rinkimų vykdymo ir pasirengimo jiems planą kandidatų į prezidentus registracija vyks nuo gruodžio 22 iki 31 d. imtinai.

2025 m. sausio 1 d. prasidės rinkimų kampanija ir rinkėjų informavimas, išankstinis balsavimas vyks sausio 21-25 d., o pagrindinė balsavimo diena - sausio 26 d.

Tarp registruotų rinkimams kandidatų nėra Lietuvos seimo paskirtos Baltarusijos prezidentės Svetlanos Tichanovskajos. 

Per darbo vizitą Strasbūre Baltarusijos prezidentė ir "Baltarusijos demokratinių jėgų lyderė" davė interviu "Radio Svoboda." https://www.youtube.com/watch?v=9p8_7WvZg7k

Prezidentė Svetlana Tichanovskaja nepasakė, kad dalyvaus Baltausijos prezidento rinkimuose, o į klausimą "Kaip įsivaizduojate savo vaidmenį po 2025 m. sausio 26 d.?" atsakė:

- Mano vaidmuo nepasikeis. Esu čia ne dėl valdžios. Vykdau pažadą, kurį daviau baltarusiams. Turiu labai ribotas galimybes, bet propaguosiu Baltarusijos temą. Mano užduotis - kad visur skambėtų baltarusių balsas ir būtų priimami konkretūs sprendimai dėl mūsų šalies. Taigi tęsiu šį darbą, kiek tik galėsiu. Ir pirma sveikinsiu žmogų, kuris bus išrinktas naujuoju Baltarusijos prezidentu per laisvus rinkimus. Ir todėl man labai svarbu, kad visuomenė būtų šalia manęs.

Už Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigus po pasaulį su svita gastroliuojanti Baltarusijos prezidentė Svetlana Tichanovskaja lapkričio 9 d. atvyko į Berlyną, 35-ųjų Berlyno sienos griuvimo metinių minėjimą. 

„Berlyno siena sugriuvo dėl paprastų žmonių drąsos - taip pat sugrius ir Baltarusijos priespaudos sienos“, - pasakė ji.

Nuotraukoje: "Emocingiausia šventės akimirka buvo dalies sienos atkūrimo ir perdažymo ceremonija". 

Naujasis Lietuvos seimas privalės išsrėbti Gabriuko ir Co. išvirtą "Baltarusijos prezidentės" košę. 

O gal 2025 m. sausio mėn. mūsų seimas ir vėl išrinks kaimynei valstybei prezidentę ir  dar kartą įrodys, kad Lietuva - neadekvačių žmonių valstybė?

Užsienio spauda apie "Krištolo naktį" Amsterdame

Lapkričio 7 d. Amsterdame įvyko smurtiniai išpuoliai prieš Izraelio futbolo sirgalius. Žemiau pateikiu užsienio spaudos apžvalgą, skirtą šiems įvykiams.

Aristotelis sakė: „Platonas mano draugas, bet tiesa man brangesnė". Prisimenu tai ir kiekvieną svarbų įvykį stengiuosi vertinti teisingai. 

The Jerusalem Post 

Ketvirtadienio vakarą po futbolo rungtynių Amsterdame įvykusių smurtinių išpuolių prieš „Maccabi Tel Aviv“ sirgalius buvo sužeisti keli izraeliečiai, ir tai greičiausiai buvo iš anksto suplanuoto išpuolio prieš žydus, surengto „Telegram“ grupėje, rezultatas, penktadienį pranešė Nyderlandų laikraštis „De Telegraaf“.

Apie tariamą „žydų medžioklę“ iš anksto buvo paskelbta žinučių susirašinėjimo programėlėje „Telegram“, o tai paskatino riaušininkus atvykti iš toli už Amsterdamo ribų ir užpulti „Maccabi Tel Aviv“ sirgalius ir žydų tautybės žmones, pranešė „De Telegraaf“.

Nyderlandų laikraštis pažymėjo, kad jau trečiadienio vakarą Amsterdamo centre vyko panašūs incidentai.

Pranešama, kad išpuolyje prieš izraeliečius taip pat dalyvavo keli taksi vairuotojai, kurie atvyko į Amsterdamo centrą, kad užpultų izraeliečių grupes, nurodė „De Telegraaf“.

Vienas izraelietis atsidūrė viename iš Amsterdamo kanalų, o kiti pasislėpė „Holland Casino“. Atlikus „Holland Casino“ tyrimą paaiškėjo, kad samdytas apsaugos darbuotojas aktyviai dalyvavo vienoje iš „Telegram“ grupių, kurioje nusikaltėliai keitėsi informacija, teigė „De Telegraaf“.

Pranešama, kad „Mossad“ įspėjo apie galimą grėsmę izraeliečiams ir žydams Nyderlanduose prieš futbolo rungtynes, po kurių prasidėjo pogromas, penktadienį pranešė „KAN News“, remdamasi aukšto rango saugumo pareigūnu.

Euronews

Per išpuolį prieš Tel Avivo „Maccabi“ klubo sirgalius po rungtynių su „Ajax“ Amsterdame buvo sužeista mažiausiai 10 žmonių, penki iš jų paguldyti į ligoninę. Keli žmonės buvo subadyti peiliu. Naujausiais duomenimis, policija sulaikė 62 asmenis.

Antisemitinius išpuolius pasmerkė visos Europos lyderiai - nuo Nyderlandų ministro pirmininko iki Europos Komisijos vadovo.

Nyderlandų Ministras Pirmininkas Dickas Schofas pavadino išpuolius „visiškai nepriimtinais“ ir pridūrė, kad susisiekė su savo Izraelio kolega.

Kraštutinių dešiniųjų Laisvės partijos vadovas Geertas Wildersas tai, kas įvyko, pavadino „pogromu“ ir paragino Amsterdamo merą atsistatydinti.

Smurtas įsiplieskė nepaisant to, kad Amsterdamo merė Femke Halsema, baimindamasi protestuotojų ir Izraelio sirgalių susidūrimų, uždraudė palestiniečius remiančias demonstracijas prie futbolo stadiono.

Pasak liudininkų, kai kurie užpuolikai nešėsi Palestinos vėliavas ir šaukė „Laisvę Palestinai“.

Socialinėje žiniasklaidoje platinamuose vaizdo įrašuose matyti, kaip grupelės jaunuolių gatvėse puola izraeliečius. Viena grupė bandė įsilaužti į viešbutį, kuriame buvo apsistoję „Maccabi“ sirgaliai.

„Mus užpuolė didelė minia įsiutusių fanatikų, dėvinčių „arafat“, - „Ynet“ pasakojo vienas gerbėjas. - Kai kurie laikė Palestinos vėliavas, kiti šaukė „Mirtis žydams!“. Buvo tikrai baisu, tarsi būtume grįžę į Holokausto laikų Europą“.

Į rungtynes Amsterdame atvyko apie 3 000 Izraelio komandos gerbėjų.

"Magyar Nemzet"

Straipsnio autorius Zsolt Bayer klausia: 

Kas nutiko Amsterdame ir kas kasdien vyksta Vakarų Europos didmiesčiuose, Vakarų universitetų miesteliuose?

2024 m. rudenį didžiausiame Nyderlandų mieste, tokiame tolerantiškame ir svetingame, arabai, apsigaubę palestiniečių vėliavomis, po futbolo rungtynių surengė žydų medžioklę. Pogromas. To nebuvo nuo Krištolinės nakties laikų.

Autorius aprašo video įrašus: 

Prieš futbolo rungtynes į miestą atvykusi žydų sirgalių grupė, eidama Amsterdamo gatvėmis, dainavo (šaukė) dainą, kuri prasideda taip: „Tegul IDF laimi, fuck the Arabs!“ (liet. „Tegul IDF laimi, fuck the Arabs!“). Vėliau „daina“ skambėjo taip: „daugiau jokių mokyklų Gazoje, visi vaikai mirę“.

Esu be galo dėkingas žmogui, atsiuntusiam man šį vaizdo įrašą, nes tai vėlgi yra dalis visos tiesos. Ir ji patvirtina akivaizdų faktą, kad tarp žydų yra idiotų žvėrių, kurie gimė šiame pasaulyje visiškai veltui.

Autorius pažymi akivaizdžią tiesą, kad viso šio siaubo neišspręs niekas kitas, išskyrus žydus ir arabus ten, Izraelyje ir Gazoje. Tačiau yra rimtas klausimas, kuris skirtas tik mums, europiečiams. Būtent, kas įsileido į Europą šiuos musulmonų žudikus? 

Ir ar ateis laikas, kai išniekintos ir sužlugdytos Vakarų visuomenės nubaus tai sukėlusius niekšus, ir ar pagaliau atsiras ryžto, valios ir jėgų sugrąžinti šias atliekas ten, iš kur jos atėjo ir kur joms priklauso? - klausia autorius.

Žydų sirgaliai Amsterdame rungtynių išvakarėse, prieš jas:

 

Orbanas apie Trumpo pergalę, Budapešto susitikimą, taikos biudžetą, imigraciją ir nacionalines konsultacijas

 

Šiandien vengrų portalas "Magyar Nemzet" pateikia premjero Viktoro Orbano tradicinės penktadieninės laidos per "Kossuth" radiją apžvalgą, pavadintą "Orbanas: Donaldas Trumpas pasiekė tokią pergalę, kad jį galima pamatyti ne tik iš Mėnulio, bet ir iš Marso". Ministras Pirmininkas per Kossuth radiją taip pat kalbėjo apie Budapešto aukščiausiojo lygio susitikimą, taikos biudžetą, imigraciją ir nacionalines konsultacijas.

- Tiems, kurie dvejus metus įtikinėjo pasaulį, kad karas yra gerai, taika yra blogai, sankcijos yra gerai, o kritikuoti sankcijas yra blogai, dabar sunku įtikinti pasaulį, kad yra kitaip, sakė Viktoras Orbanas rytinėje „Kossuth Radio“ laidoje.

 Pasak ministro pirmininko, karas ir pastarieji dveji metai padarė didelę žalą pasauliui ir Vengrijai.

- Jei prieš ketverius metus JAV rinkimus būtų laimėjęs Donaldas Trumpas, karo Ukrainoje nebūtų buvę, nes Jungtinės Valstijos būtų turėjusios stiprų lyderį. Už šiuos ketverius metus sumokėjome didelę kainą. Tačiau dabar tai baigėsi. Donaldas Trumpas laimėjo tokią didelę pergalę, kad jį galima pamatyti ne tik iš Mėnulio, bet ir iš Marso“, - sakė Ministras Pirmininkas.

Jei naujasis Amerikos prezidentas norės taikos, o ne karo, ir vykdys antiimigracinę ir šeimą remiančią politiką, jis paliks savo pėdsaką pasaulyje

- pridūrė jis. Jis nurodė, kad karas šiuo metu yra svarbiausias klausimas. Anot jo, Amerika daugiau jo nebeskatins, nes Donaldas Trumpas nekenčia karo.

- Tai paveiks ir mus, nes Europa viena negali finansuoti šio karo. Tų, kurie tyli, vis daugėja, kaip ir tų, kurie sako, kad turime prisitaikyti prie naujos situacijos. Štai mes, tie, kurie nuo pat pradžių sakėme, kad turi būti taika“,

- sakė V. Orbanas.

Jis sakė, kad tarptautinis aukščiausiojo lygio susitikimas Budapešte vyko drausmingai, punktualiai, o visi išvyko jausdami, kad aplankė fantastišką šalį ir puikius žmones. Ministras Pirmininkas sakė, kad čia atvykę vadovai yra žmonės, kurie supranta istoriją ir žino, kad buvo didžios kultūros svečiai. Jis priminė, kad prieš keturis mėnesius lankėsi Maskvoje, Kijeve, kalbėjosi su Kinijos prezidentu, Turkijos prezidentu, JAV prezidentu Joe Bidenu ir Donaldu Trumpu.

- Jis jau buvo apibūdinęs, kas įvyks. Dabar esame būtent ten, kur jis sakė, kad būsime. Taip yra ne todėl, kad turime gebėjimą matyti ateitį, bet todėl, kad jei bendraujame, suprantame, kas nutiks, - pažymėjo V. Orbanas.

Jis sakė, kad didžiausia problema šiandien yra komunikacijos trūkumas. 

Europos Sąjungoje, išskyrus Vengriją, niekas, išskyrus Vengriją, nėra pasirengęs dabartinei situacijai, todėl svarbius sprendimus reikia priimti greitai ir per trumpą laiką.

Kiti metai bus fantastiški

Ministras Pirmininkas teigia, kad yra tiesioginis ryšys tarp pokyčių šiandieniniame pasaulyje ir pinigų žmonių kišenėse. Jei nebūtų buvę karo, Europos ekonomika būtų daug geresnės būklės, sakė jis.

Jis pabrėžė, kad jei JAV prezidento rinkimus būtų laimėję demokratai, dabartinė netvarka būtų tęsusis, tačiau D. Trumpo pergalė galėtų paruošti taikos biudžetą.

- Kitais metais galime padaryti dalykų, kurie anksčiau buvo neįsivaizduojami“, - pridūrė jis.

Jis pabrėžė, kad tarptautiniai pokyčiai taip pat suteikė galimybę įgyvendinti Sándoro Demjano programą arba sukurti pigius būstus, arba padidinti darbo užmokesčio perkamąją galią.

- Gerai supratome, kas įvyks, ir tam ruošėmės. Turime 21 punkto ekonominių veiksmų planą, kuris teigiamai paveiks žmonių gyvenimą. Neperdėsiu sakydamas, kad kiti metai bus fantastiški, nes tarptautinės sąlygos yra sudarytos.

Jis mano, kad ir toliau bus ginčų dėl JAV ir Kinijos, tačiau jie bus išspręsti, kaip to nori Vengrija. - Pasak jo, ginče nebūtina stoti į vieną ar kitą pusę. Jis teigė, kad rimti žmonės taip pat visada nori lygiuotis į kitus ir Vengrijos pozicijos nelaiko atspirties tašku.

Kodėl gi nepastovėti savo pusėje?

- pabrėžė premjeras ir sakė, kad svarbiausia jo užduotis - atstovauti Vengrijos interesams.

Mums atsiveria didžiulės galimybės

Ministras Pirmininkas sakė, kad jei žmonių paklaustume, kodėl jie turi politikus, jie tikriausiai atsakytų, kad tai turi būti žmonės, kurių darbas - bandyti suprasti ateitį. Šiandieniniame pasaulyje tai ne visada akivaizdu, tačiau politikai turi galvoti apie tai, kas įvyks“, - sakė jis. Tuomet politikai turi kurti veiksmų planus.

Aš dirbu šiuo klausimu ir galiu pasakyti, kad supratome, kas laukia ateityje, sukūrėme gerus planus, žmonėms atsiveria didžiulės galimybės.

- V. Orbanas sakė. Jo nuomone, Europa nėra nei psichologiškai, nei politiškai pasirengusi priimti sprendimus, kurių reikia dabar.

Budapešte taip pat lankysis buvęs Europos Centrinio Banko pirmininkas Mario Draghi, kuris anksčiau yra parengęs studiją apie Europos konkurencingumo mažėjimą. Pasak jo, Europos problemų esmė yra ta, kad įmonė už dujas moka keturis kartus daugiau nei toje pačioje pramonės šakoje dirbanti amerikiečių įmonė, o už elektrą - tris kartus daugiau. Tai reikia ištaisyti ir reikia visiškai naujo energetikos reguliavimo“,

- sakė premjeras. Pasak jo, tai, kad Vengrijoje dujos ir elektra yra pigesnės, yra konkurencinis pranašumas, kurį galima pastebėti tik išėjus į tarptautinę areną.

Vyriausybę remia dauguma vengrų

Kalbėdamas apie migraciją Ministras Pirmininkas sakė, kad Italijos vyriausybė priėmė puikius įstatymus migracijai pažaboti. Tačiau Italijos teismas juos nusiuntė į Briuselį, kur vyrauja federalistinė teisminė kultūra, kuri pasakys, kad įstatymai prieštarauja ES teisei.

Mes pasisakėme prieš tai

- premjeras pažymėjo, kad panašiai elgiamasi ir su Vengrija migracijos klausimu. Todėl, pasak jo, ieškoma vidaus politikų, kurie norėtų groti Briuselio melodiją, tačiau kol kas mes sėkmingai ginamės. 

Interviu taip pat buvo kalbama apie nacionalines konsultacijas. V. Orbanas pažymėjo, kad Vengrijos vyriausybės stiprybė atitinka jos pozicijos tvirtumą, o jos tvirtumas priklauso nuo žmonių paramos.

Jis priminė, kad Briuselis nori panaikinti paramos šeimai priemones ir tarptautinių įmonių mokesčius, kuriuos turėtų mokėti vengrai.

- Norint apsiginti, reikia, kad žmonės išreikštų, jog jie yra su vyriausybe. Štai kodėl nacionalinės konsultacijos yra svarbios“, - sakė premjeras, kuris paprašė visų užpildyti konsultacijų formą, kad suteiktų jėgų Vengrijos vyriausybei.

Šaltinis: https://magyarnemzet.hu/belfold/2024/11/orban-viktor-beszamol-a-budapesti-csucstalalkozorol-video-kovesse-nalunk-eloben

Orbanas atidarė Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimą

Šiandien Ministras Pirmininkas Viktoras Orbanas atidarė Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikimą (EPBS), pabrėždamas, kad šis renginys yra didžiausias diplomatinis įvykis Vengrijos istorijoje. Savo kalboje jis pabrėžė saugumo, migracijos ir ekonominius iššūkius, su kuriais susiduria Europa, taip pat JAV prezidento rinkimų svarbą transatlantiniams santykiams.

Savo kalboje Vengrijos Ministras Pirmininkas pabrėžė, kad EPB susitikimas yra ypač svarbus, nes Europa susiduria su daugybe rimtų iššūkių, įskaitant karą Ukrainoje, konfliktus Artimuosiuose Rytuose ir nestabilumą Šiaurės Afrikoje.

Vengrijos Ministras Pirmininkas pabrėžė, kad nuo 2022 m. spalio mėn. tai jau penktasis Europos politinės bendrijos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimas.

Vengrijai didelė garbė tęsti Emanuelio Macrono iniciatyvą ir surengti Europos saugumo aukščiausiojo lygio susitikimą

- pabrėžė ministras pirmininkas. Šiandien vykstantis renginys yra didžiausias diplomatinis renginys, kokį kada nors yra surengusi mūsų šalis - šiandien čia su mumis yra 42 valstybių ir vyriausybių vadovai, Europos Sąjungos institucijų vadovai, Europos Tarybos, NATO ir ESBO generaliniai sekretoriai.

Padėtis, kurioje atsidūrė Europa, yra sunki, sudėtinga ir pavojinga.

- V. Orbanas sakė. Jis pabrėžė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi jau trečius metus, Artimuosiuose Rytuose po teroro aktų kyla pavojus įsiplieksti liepsnoms, konfliktai Šiaurės Afrikoje destabilizuoja regioną, o nelegali migracija yra nesibaigiantis iššūkis Europai, kuri vėl pasiekė lygį, artėjantį prie piko.

Pasaulinė ekonomika vėl susiduria su bauginančia po Šaltojo karo įvykusio susiskaldymo ir fragmentacijos perspektyva, kuri meta iššūkį Europos modelio pamatams ir kelia grėsmę Europos taikai, stabilumui ir klestėjimui.

Šiandien susitinkame, nes manome, kad šios grėsmės ir iššūkiai liečia mus visus.

- pridūrė jis.

Nuo to, kokius atsakymus pateiksime dabar, gali priklausyti Europos ateitis ilgiems dešimtmečiams. Tikime, kad kartu galime būti stipresni nei atskirai. Šiandien turime išsiaiškinti, ar į būsimus iššūkius žvelgiame vienodai, - sakė jis.

Vengrijos ministras pirmininkas sakė, kad turime patikrinti, ar atsakymų ieškome panašiomis kryptimis. Ir turime pažiūrėti, ar galime nustatyti sritis, kuriose galime ir norime veikti kartu.

Šiandien vyksiančiame plenariniame posėdyje nagrinėsime Europos saugumo iššūkius, sakė jis.

Kaip galima atkurti taiką Europoje? Kaip Europa gali prisiimti didesnę atsakomybę už savo saugumą ir taiką ateityje. Kaip Europa gali geriau ginti savo interesus? Kaip Europa gali išlikti reikšminga dalyvė derybose ir procesuose, kuriuose sprendžiamas jos pačios likimas?

- V. Orbanas sakė, kad šie klausimai ypač aktualūs atsižvelgiant į neseniai vykusius JAV prezidento rinkimus.

Mūsų transatlantinių santykių ateitis yra neišvengiamas Europos saugumo architektūros elementas. Jis pabrėžė. Antrą kartą Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikime prioritetinis klausimas bus migracija.

Siekiant kovoti su nelegalios migracijos ir prekybos žmonėmis tinklais, būtinas geresnis praktinis bendradarbiavimas su kilmės ir tranzito šalimis. Turime geriau remti kilmės ir tranzito šalis siekiant jų vystymosi tikslų. Turime nuspręsti, ar esame pasirengę steigti centrus, kuriuose būtų tvarkomi pabėgėlių prašymai ir vykdomas grąžinimas saugiose trečiosiose šalyse. Jaučiu, kad šioje srityje Europoje atsiranda naujas postūmis.

- sakė V. Orbanas.

Jis pabrėžė, kad šiandien vykusiose diskusijose galbūt galime žengti žingsnį apčiuopiamų rezultatų link. Jis padėkojo Austrijos kanclerei ir Jungtinės Karalystės Ministrui Pirmininkui už sutikimą pirmininkauti šiai darbo grupei.

Mūsų politinė bendruomenė - tai forumas, kuriame keičiamasi nuomonėmis svarbiausiais strateginiais klausimais, prie bendro stalo susėdę vadovai, kuriuos vienija ne tik geografinis artumas, bet ir bendri interesai bei bendra atsakomybė už Europą, ir būtent atsižvelgdamas į šią bendrą atsakomybę linkiu jums visiems naudingo šiandienos susitikimo.

- V. Orbanas užbaigė.

Nuotraukoje: Prancūzijos Prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vengrijos Ministras Pirmininkas Viktoras Orbanas Europos politinės bendrijos aukščiausiojo lygio susitikime.

Šaltinis: https://magyarnemzet.hu/kulfold/2024/11/orban-viktor-megnyitotta-a-budapesti-csucstalalkozot